Byla 3K-3-255/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, piniginės kompensacijos už būsto išlaikymą priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir pagal atsakovo J. V. priešieškinį ieškovei J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šeimos teisinių santykių byloje, iškeltoje pagal ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį, teismo nutraukta šalių santuoka dėl atsakovo kaltės, nustatyti dalijamo bendro turto vertė ir šalių nelygios dalys į bendrą turtą, paskirstytas abiem sutuoktiniams turtas natūra, ieškovei priteistas butas, atsakovui – žemės sklypas, įpareigota ieškovė sumokėti atsakovui jo turto dalies kompensaciją. Ieškovė ginčija, kad, pažeidžiant CK 3.119 straipsnio normą dėl dalijamo turto vertės nustatymo, atsakovui iš ieškovės priteista 107 000 Lt kompensacija yra pagrįsta ir teisinga; ieškovės vertinimu, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme saistoma apeliacinės, bet ne pirmosios instancijos, teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos, taip pat bylos nagrinėjimo metu įvykusių dalijamo turto kainų pokyčių.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė atsakovo neištikimybės faktą, todėl šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo 383 000 Lt vertės turto; ieškovės prašymu teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartimi paskirtos prekinės ekspertizės išvadų – UAB „Impeksservis“ ekspertizės akto duomenimis, keturių kambarių butas (duomenys neskelbtini) yra 352 000 Lt vertės, 0,12 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) – 31 000 Lt vertės. Ieškovė prašė padalyti turtą, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, jai priteisti didesnę dalijamo turto dalį, įvertinus tai, kad atsakovas nesirūpino sodo žemėje buvusiu namu, šis sugriuvo, taip dėl atsakovo kaltės sumažėjo dalytino turto vertė, priteisti jam sodo žemės sklypą, ieškovei – butą, kuriame ji nuolat gyvena ir šį prižiūri, nekompensuoti atsakovui jo turto dalies. Tuo tarpu atsakovas prašė padalyti bendrą turtą lygiomis dalimis, kad kiekvienam sutuoktiniui atitektų 191 500 Lt vertės turto, kurį, paskirsčius natūra, atsakovui priteisti 31 000 Lt vertės žemės sklypą, ieškovei – 352 000 Lt vertės butą ir įpareigoti ieškovę už jai atitekusią didesnę, nei priklausytų, turto dalį kompensuoti atsakovui 160 500 Lt. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės suponuoja teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovei priteisti 2/3, atsakovui – 1/3 dalį santuokoje įgyto bendro turto; teismas, atsižvelgdamas į šalių poreikį dalyti turtą natūra, priteisė ieškovei 352 000 Lt vertės butą, atsakovui – 31 000 Lt vertės žemės sklypą, įpareigojo ieškovę sumokėti atsakovui 127 666 Lt kompensaciją už jo turto dalį.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2009 m. sausio 6 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą dėl tos dalies, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 127 666 Lt kompensacija, ją sumažino iki 107 000 Lt. Kolegija iš dalies sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų nuostatas dėl dalytino turto vertės nustatymo ir kompensacijos priteisimo; pažymėjo, kad šiuo atveju dalijamas turtas, kurį šalys įsigijo iki bylos iškėlimo dienos; CK 3.119 straipsnio nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, kolegijos vertinimu, reiškia, jog nustatytinos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos. Kolegija laikė, kad dalijamo turto vertei nustatyti pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės prašymu paskirtos teismo prekinės ekspertizės, kurią atliko UAB „Impeksservis“, duomenimis, neturėjo pagrindo jomis abejoti; šalys, susipažinusios su ekspertų išvadomis, papildomų prašymų nepareiškė, vadinasi, nebuvo šalių ginčo dėl turto vertės. Kita vertus, eksperto išvada civilinėje byloje yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis); turto vertei nustatyti būtinos specialios šioje srityje žinios, kurias paneigti galima tapačiais įrodymais. Šia prasme ieškovės teismui pateikti skelbimai laikraščiuose apie parduodamus žemės sklypus, kuriais esą turėjo vadovautis teismas, kolegijos vertinimu, netapatūs ekspertų išvadų pagrįstumą galintiems paneigti įrodymams (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovės apeliacinės instancijos teismui CPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktą 2008 m. gruodžio 17 d. išvadą dėl buto ir žemės sklypo vertės kolegija vertino kaip informacinį dokumentą, kurio duomenimis nepaneigta pirmosios instancijos teismo nustatyta dalijamo turto vertė. Spręsdama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovui iš ieškovės priteista kompensacija pinigais turėtų būti sumažinta, nes esą atsakovas nesirūpino ginčo žemės sklype buvusiu namu, šis sugriuvo ir neteko vertės, kolegija nurodė reikšmingą aplinkybę, jog, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalių vardu, išskyrus ginčo butą ir žemės sklypą, kitų nekilnojamųjų daiktų neįregistruota; ieškovės darbo pajamų, taip pat aplinkybės, kad šalių pilnametis sūnus yra studentas, kolegija nelaikė teisiškai reikšmingomis, spręsdama klausimą dėl kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal byloje teisingai nustatytą buvusių sutuoktinių dalytino bendro turto vertę, šalių dalis į bendrą turtą ir parinktą turto padalijimo natūra būdą, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos, kurią ieškovė privalo sumokėti atsakovui už jai tenkančią turto dalį, dydį, neįvertino aplinkybės, jog atsakovui natūra atiteko 31 000 Lt vertės žemės sklypas, kompensaciją teismas neteisingai apskaičiavo nuo bendros dalytino turto vertės, t. y. kad 383 000 Lt vertės turto 1/3 dalis yra 127 666 Lt; kolegija sprendė, kad atsakovui natūra atiteko ir 2/3 dalys ieškovei priteistino žemės sklypo, kurio vertė 20 666 Lt. Dėl to teismas atsakovui priteistą 127 666 Lt kompensaciją, atsižvelgdamas į sklypo 2/3 dalių vertę, sumažino, priteisė 107 000 Lt kompensaciją.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu kasatorė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 6 d. nutartį dėl tos dalies, kuria išspręstas kompensacijos atsakovui už jo turto dalį priteisimo klausimas, sumažinti kompensaciją iki 70 000 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.119 straipsnį, todėl neteisingai nustatė dalijamo bendro turto vertę, neteisingai išsprendė dėl kompensacijos atsakovui už jo turto dalį dydžio. CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme turi būti siejama su apeliacinės, bet ne pirmosios, instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo diena, kuri laikytina bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga; be to, teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kritiškai įvertino šiam teismui pateiktas specialisto išvadas (2008 m. gruodžio 17 d.) dėl buto ir žemės sklypo vertės, esą tai yra tik informaciniai dokumentai; priešingai nei vertino apeliacinės instancijos teismas, remiantis šiomis išvadomis, patvirtinama situacija apie nuolatinį kainų mažėjimą; dėl to nepagrįstai liko nenustatyta galutinė dalytino bendro turto vertė. Kita vertus, tokią apeliacinės instancijos teismo poziciją nulėmė tai, kad turto vertei nustatyti jis išskirtinai rėmėsi UAB „Impeksservis“ eksperto išvadomis, kurios pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį vertintinos tik kaip viena iš įrodymų priemonių. Tokia situacija, kai teismas nutartyje dėl sutuoktinių bendro turto vertės nustatymo remiasi vieno eksperto išvada, bet neskiria pakankamo dėmesio kitiems byloje esantiems turto vertę patvirtinantiems įrodymams, suponuoja pagrindą konstatuoti CK 3.119 straipsnio pažeidimą, kartu – neteisingą klausimo dėl kompensacijos dydžio atsakovui už jo turto dalį išnagrinėjimą.

11Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir nurodo, kad bylą nagrinėję teismai turto vertei nustatyti pagrįstai rėmėsi turto vertintojo UAB „Impeksservis“ atliktos prekinės ekspertizės duomenimis; ekspertizė paskirta teismo nutartimi, esant šalių prašymui ir sutikimui dėl to, kad ją atliktų pirmiau nurodytas turto vertintojas. Kasatorė sutiko su ekspertizės išvada dėl turto vertės, nes teismui neteikė papildomų prašymų. Kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino kitų įrodymų, galbūt susijusių su turto verte, pripažintini nepagrįstais, nes kasatorės teismui pateiktos UAB „Nidulus“ ir UAB „Aliance Property“ išvados dėl turto vertės neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų vertinimo dokumentams nustatytų turinio ir formos kriterijų, todėl teisingai teismų įvertintos kaip informaciniai dokumentai. Be to, kasatorė, apeliacinės instancijos teismui pateikusi UAB „Aliance Property“ išvadą dėl turto vertės, neprašė šio teismo skirti naują prekinę ekspertizę, kviesti į teismo posėdį ekspertus; vadinasi, ji visiškai įgyvendino procesines teises. Kasatorės prašymas sumažinti kompensaciją iki 70 000 Lt apskritai nepagrįstas rašytiniais įrodymais.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

14Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo teisės klausimai. Dėl dalijamo turto vertės nustatymo

15Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad keturių kambarių butas (duomenys neskelbtini) ir 0,12 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šis turtas dalytinas pagal CK trečiojoje knygoje nustatytas taisykles; tai reiškia, kad teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis), atsižvelgiant į CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, parinkti turto padalijimo būdą, paskirstyti sutuoktiniams turtą natūra, siekiant išlaikyti nustatytas proporcijas, iš sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, priteisti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais. Teisėjų kolegija pripažįsta iš esmės pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl dalijamo turto vertės nustatymo, piniginės kompensacijos dydžio.

16Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas kartu turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma, remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Nagrinėjamoje byloje teismai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nurodė, kokią reikšmę suteikė byloje nustatytoms aplinkybėms, priimdami sprendimą dėl turto padalijimo nelygiomis dalimis, t. y. kasatorei priteisiant 2/3, atsakovui – 1/3 dalį bendro turto. Kasaciniame skunde nekeliamas klausimas, kad šiuo konkrečiu atveju bylą nagrinėję teismai būtų netinkamai aiškinę ir taikę materialinės teisės normas dėl teisinių pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, taip pat dėl parinkto turto padalijimo natūra būdo, kuris atitiko šalių poreikius: kasatorei natūra atiteko 352 000 Lt vertės butas, atsakovui – 31 000 Lt vertės žemės sklypas, be to, apeliacinės instancijos teismo iš kasatorės atsakovui priteista jo turto 1/3 dalies vertės 107 000 Lt kompensacija. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.119 straipsnio normą, nes bendrą turtą padalijo pagal vieno eksperto nustatytą jo vertę, neištyręs ir neįvertinęs kitų įrodymų, patvirtinančių didesnę 0,12 ha žemės sklypo ir apskritai tikrąją dalijamo turto rinkos kainą, kuri galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

17Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog nagrinėjamoje byloje dalijamo bendro turto vertė 383 000 Lt, atsižvelgiant į CK 3.119 straipsnio reikalavimą, nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Minėta tai, kad teismo diskrecija vertinti, kokių teisiškai reikšmingų aplinkybių gali būti saistoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga, todėl tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina kaip netinkamas CK 3.100, 3.119 straipsnių nuostatų taikymo atvejis. Galima būtų sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad tokia situacija, kai teismas sprendime dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo remiasi tik vienos ekspertų išvados duomenimis dėl nurodytos turto vertės, vertintina kaip CK 3.119 straipsnio pažeidimas. Kita vertus, šeimos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina, siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija laiko, kad svarbu ir reikšminga pažymėti, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatęs dalijamo turto vertę, sutuoktiniams tenkančias turto dalis ir turtą padalijęs taip, kad vienam iš sutuoktinių priteista kompensacija pinigais, nepagrįstai neįvertino ir neatsižvelgė į tai, jog dėl neišvengiamo ir spartaus kainų kritimo nekilnojamojo turto rinkoje per 2008–2009 m. laikotarpį keturių kambarių buto Vilniuje piniginė vertė gerokai sumažėjo; tai yra objektyvus, nuo šalių valios nepriklausantis veiksnys, kurį nulėmė valstybėje vykstantys ekonominiai procesai. Nekilnojamojo turto kainų atitinkamu laikotarpiu kritimas apie 30 proc. pripažintinas visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Vadinasi, tokia situacija suponavo būtinumą apeliacinės instancijos teismui, sprendžiant dėl dalijamo turto vertės ir turto dalies kompensacijos, priteistos atsakovui iš kasatorės, dydžio, be ekspertų išvadų, reikšmingų dalijamo turto vertei ir kompensacijos dydžiui nustatyti, paisyti visiems žinomos aplinkybės – nekilnojamojo turto kainų kritimo.

18Teisėjų kolegija sprendžia, kad, kasatorei teigiant, jog teismo iš esmės teisingai pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį nelygiomis dalimis padalytas bendras turtas ir parinktas turto padalijimo būdas, konstatuotina, jog toks klausimo dėl dalijamo bendro turto vertės ir dėl 107 000 Lt dydžio turto dalies kompensacijos išsprendimas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, negali būti pripažintas pagrįstu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl išdėstytų argumentų kasacinis skundas tenkintinas, apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl tos dalies, kuria išspręsta dėl kompensacijos atsakovui priteisimo, keistina, iš kasatorės atsakovui priteista turto dalies kompensacija pinigais mažintina iki 80 000 Lt.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 6 d. nutartį dėl tos dalies, kuria pakeistas Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas ir iš ieškovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista atsakovui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginė turto dalies kompensacija 107 000 Lt, pakeisti: priteistą atsakovui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalies kompensaciją sumažinti iki 80 000 Lt (aštuoniasdešimties tūkstančių litų).

21Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 6 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

22Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šeimos teisinių santykių byloje, iškeltoje pagal ieškovės ieškinį ir... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu kasatorė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.119... 11. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir nurodo, kad... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 14. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo... 15. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad keturių kambarių butas (duomenys... 16. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto... 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje... 18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, kasatorei teigiant, jog teismo iš esmės... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 21. Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 22. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...