Byla e2-407-944/2019
Dėl skolos išieškojimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovui R. A., jo atstovei advokatei Dianai Degutienei, atsakovui A. Š., atsakovei notarei Virginijai Jarienei, jos atstovei advokatei Laurai Augytei–Kamarauskienei, trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) atstovei advokatei Laurai Augytei–Kamasrauskienei,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei Kauno miesto 4–ojo notarų biuro notarei Virginijai Jarienei, A. Š., trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) dėl skolos išieškojimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų už parduotą turtą – 61/200 dalį buto, esančio ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), ir 7/100 dalis ūkinio pastato, esančio ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), 5800 Eur sumą, 424,56 Eur delspinigių, 290,00 Eur metinių palūkanų, iš viso 6514,56 Eur; bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad ieškovas 2017-02-22 įgaliojimu Nr. 324 įgaliojo atsakovą A. Š. parduoti ieškovui nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Įgaliojime aptarta, kad minimali suma už šį turtą 4800 Eur, pinigus pervedant į ieškovo konkrečiai nurodytą jo sąskaitą. 2017-03-02 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. ( - ) atsakovė notarė Virginija Jarienė patvirtino sandorį, kuriuo ieškovo turtas parduotas už 5800 Eur; sutartyje nurodyta, kad pinigai už perkamą turtą bus pervedami į įgalioto asmens atsakovo A. Š. sąskaitą. Ieškovas negavo pinigų už parduotą turtą. Ieškovas mano, kad atsakovė notarė patvirtino nekilnojamojo turto pardavimo sandorį priešingai sąlygoms, kurios buvo aptartos įgaliojime, kuriame nurodyta, kad pinigai už parduodamą turtą privalo būti sumokami ieškovui. Dėl atsakovų kaltės ieškovas iki šio laiko nėra atgavęs jam priklausančių lėšų už parduotą nekilnojamąjį turtą. Delspinigius prašo priteisti pagal sutarties sąlygas. Kadangi atsakovai naudojosi lėšomis ilgą laiką, todėl turi mokėti palūkanas. Dubliku palaikė savo reikalavimus. Pažymėjo, kad įgaliojime buvo nurodyti aiškūs įpareigojimai dėl turto sumos ir dėl lėšų pervedimo į ieškovo sąskaitą. Jeigu notarė būtų nekilnojamojo turto sutartyje nurodžiusi atsiskaitymo tvarką pagal įgaliojimą, tokiu būdu ieškovas būtų gavęs šiuos pinigus. Ieškovo vertinimu nėra būtina ginčyti notarinę sutartį ar jos sąlygas. Pažymėjo, kad nei dėl turto pardavimo, nei dėl sumos jis pretenzijų neturi. Ieškovas įžvelgia abiejų atsakovo solidarią atsakomybę, nes atsakovas A. Š. negrąžino gautų lėšų, o tokia situacija susiklostė dėl to, kad notarė netinkamai nurodė atsiskaitymo tvarką. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.

6Atsakovas A. Š. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Daugiau procesinių dokumentų nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes pinigus atidavė ieškovo globėjai. Teigia, kad yra notarės klaida dėl netinkamai surašytos atsiskaitymo tvarkos, t. y. kad buvo nurodyta jo, o ne ieškovo sąskaita.

7Atsakovė notarė Virginija Jarienė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad notarinio veiksmo atlikimui nebuvo jokių kliūčių, t. y. buvo pateikti visi dokumentai ir visi būtini įgaliojimai sandoriui atlikti. Iš notarei pateikto Įgaliojimo turinio matyti, jog ieškovas duodamas pavedimą atsakovui, kaip savo įgaliotiniui, nurodė už kokią mažiausią sumą minėtas turtas gali būti parduotas ir į kokią sąskaitą įgaliotinis (tačiau ne pirkėjas) turi pervesti pinigus už parduotą turtą, tuo tarpu kaip turi vykti pirkėjo atsiskaitymas už parduodamą turtą įgaliojime nebuvo nurodyta, kadangi ieškovas minėtas sąlygas pats leido atsakovui nustatyti savo nuožiūra. Notarė tik 2018 m. gegužės 18 d. gavusi ieškovo pretenziją sužinojo, jog praėjus beveik metams po sutarties įvykdymo, atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškovu. Ieškovas savo pareikštu ieškiniu neginčija jo atstovo sudarytos sutarties (ar atskirų jos sąlygų), t. y. neprašo jos pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, o tai atitinkamai reiškia, jog ieškovo atstovo suderėtos sutarties sąlygos ieškovą iš esmės tenkina ir ieškovas pritaria tokiam sandoriui. Ginčas šiuo atveju yra išimtinai dėl to, jog atsakovas, kaip ieškovo įgaliotas atstovas, turėdamas aiškų ieškovo pavedimą, jį įvykdęs, iki šios dienos neatsiskaitė su ieškovu (nepervedė ieškovui piniginių lėšų), gautų už ieškovui asmenine nuosavybės teises priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimą. Papildomai nurodė, kad draudikas nėra atsakingas. Tripliku atsakovė palaikė savo reikalavimus. Papildomai nurodė, kad ieškovui neginčijant sutarties sąlygos dėl atsiskaitymo tvarkos, neteisėtų notarės veiksmų nėra, todėl negali kilti notarei civilinė atsakomybė. Teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus.

8Trečiasis asmuo atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad draudikas atsako tik tais atvejais, kai įvykis pripažįstamas draudžiamuoju, todėl turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Trečiojo asmens nuomone, atsakovės notarės veiksmuose dėl sandorio tvirtinimo nėra neteisėtų veiksmų. Bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo A. Š. veiksmų, kaip įgalioto asmens, neatlikimas. Teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus.

9Teismas

konstatuoja:

10ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Iš bylos duomenų nustatyta, 2017-02-22 sudarytas įgaliojimas, kuriuo ieškovas įgaliojo atsakovą dėl nekilnojamojo turto pardavimo (el. b. t. 1, l. 14, 16). 2017-03-02 sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kuria perleistas ieškovui priklausantis turtas, esantis ( - ) (el. b. t. 1, 4–6, 8-13). Nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pastato energinio naudingumo sertifikatas (el. b. t. 1, l. 50). Įgaliojimų registrų išrašas (el. b. l. t. 1, l. 51, 52). Vedybų sutarčių registro išrašas (el. b. t. 1, l. 56). Gyventojų registro išrašai (el. b. t. 1, l. 57, 58, 59, 60, 61). Turto arešto aktų registro išrašai (el. b. t. 1, l. 61, 62). Neveiksnių ar ribotai veiksnų asmenų registro išrašai (el. b. t. 1, l. 63, 64, 65). Nekilnojamojo turto registro išrašas (e. b. t. 1, l. 66–69). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (el. b. t. 1, l. 70–71). Avansinio įmokėjimo sutartis (el. b. t. 1, l. 72). 2017-07-26 pasirašytas priėmimo perdavimo aktas (el. b. t. 1, l. 73–78). 2018-05-17 įteikta pretenzija notarei (el. b. t. 1, l. 7). 2018-05-29 notarės atsakymas į pretenziją (el. b. t. 1, l. 79)

12Dėl skolos priteisimo iš atstovo.

13Ieškovas prašo priteisti skolą, nes atsakovas veikdamas pagal ieškovo išduotą įgaliojimą pirkimo–pardavimo sutartimi gautą sumą už nekilnojamąjį turtą ieškovui neperdavė. Darytina išvada, kad reikalavimas grindžiamas pagal atstovavimo teisinių santykių nuostatas.

14Teismas nurodo, kad asmenys turi teisę sandorius sudaryti tiek patys asmeniškai, tiek ir veikdami per atstovus (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių per atstovą sudaryto sandorio pasekmes (CK 2.133 straipsnio 2 dalies), aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog, vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Pagal CK 2.132 straipsnio 2 dalį atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai).

15Šioje byloje pagal pateiktus duomenis matyti, kad 2017-02-22 Kauno miesto 1-asis notarų biuras patvirtino įgaliojimą, kuriuo ieškovas R. A. įgaliojo atsakovą A. Š. atstovauti jį dėl buto/patalpos – buto Nr. 13, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), su dalimi priklausinio: pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ). Šiame įgaliojime nurodyti šie esminiai įpareigojimai: dėl parduodamo turto kainos (ne mažesnė nei 4800 Eur), dėl pinigų pervedimo į ieškovo sąskaitą. Įvertinus šiuo duomenis, darytina išvada, kad ieškovą ir atsakovą siejo pavedimo teisiniai santykiai.

16Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma reiškia, kad, esant joje nurodytoms sąlygoms, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam. CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įgaliotinis visa, ką gavo vykdydamas įgaliojimą, privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui, CK 2.150 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Šios įstatymo nuostatos, be kita ko, reiškia ir atstovo pareigą perduoti atstovaujamajam gautus pinigus.

17Atsakovas A. Š. minėto įgaliojimo pagrindu atliko kelis veiksmus. Pirmiausia, sudarė 2017-02-27 avansinio mokėjimo sutartį, kurioje nurodyta, kad viso ieškovui parduodamo turto kaina – 5800 Eur; kad atsakovas A. Š. dalį turto kainos – 2000 Eur, yra gavęs; kad likusi – 3800 Eur suma bus mokama dalimis į atstovo sąskaitą (e. b. t. 1, l. 72). 2017-03-02 atsakovas sudarė ieškovo vardu pirkimo–pardavimo sutartį, kuri buvo patvirtinta notaro (el. b. t. 1, l. 4, 6, 12, 8–9, 13, 11). 2017-07-26 pasirašė priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, kad pirkėjas už nupirktus daiktus yra pilnai atsiskaitęs, kad jokių pretenzijų nebeturi (el. b. t. 1, l. 73–77).

18Teismo posėdžio metu ieškovas R. A. duodamas paaiškinimus nurodė, kad buvo išrašytas įgaliojimas, kuriame nurodytos sąlygos: turto kaina ir lėšų pervedimo tvarka. Iš atsakovo A. Š. prašo priteisti lėšas, nes jis nesilaikė įgaliojime nurodytų sąlygų. Pažymėjo, kad turtas buvo perleistas, tačiau lėšų negavo. Paaiškino, kad su atsakovu A. Š. buvo bendraujama, domimasi dėl turto pardavimo, tačiau kad įvykęs pirkimo–pardavimo sandoris jo neinformavo. Paaiškėjus apie įvykusį sandorį ir ieškovui susitikus su atsakovu A. Š., pastarasis nurodė, kad pinigus grąžins, tačiau ieškovas šių lėšų negavo. Teigė, kad su atsakovu susipažino per savo buvusią globėją (tetą), jis sutiko pagelbėti dėl turto pardavimo, atitinkamai daugiau su atsakovu A. Š. buvo bendraujama per buvusią globėją. Dėl šios aplinkybės išrašė įgaliojimą dėl turto perleidimo. Ieškovo vertinimu notarė turi atsakyti, nes sutartyje nurodė ne ieškovo sąskaitą, o atsakovo A. Š. sąskaitą. Negavus lėšų iš atsakovo A. Š., nuvyko pas notarę su pretenzija. Ieškovas dėl pačios sutarties, jos nutraukimo ar pan. pretenzijų neturi, nori tik gauti pinigus už perleistą turtą (2019-01-15 teismo posėdžio garso įrašas 23 min.–47 min.).

19Įvertinus šiuos aptartus duomenis ir ieškovo paaiškinimus pripažintina, kad atsakovas A. Š. laikėsi įgaliojime nurodyto įpareigojimo dėl daikto kainos, t. y. šis turtas perleistas už didesnę nei 4800 Eur sumą, tačiau nėra duomenų, kad ši suma būtų pervesta į ieškovo sąskaitą pagal įgaliojime nurodytą reikalavimą. Byloje ginčo, kad atsakovas A. Š. nepervedė šios sumos į ieškovo sąskaitą nėra. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. Š. poziciją dėl ieškinio keitė. Atsakovas A. Š. teismo posėdžio metu 2019-01-15 nurodė, kad ieškovo reikalavimai pagrįsti, vėliau patikslino, kad iš dalies sutinka su reiškiamais reikalavimais, tačiau konkrečia apimtimi ar dalimi negalėjo nurodyti (teismo posėdžio 2019-01-15 garso įrašas 21–23 min.). Teismo posėdžio 2019-03-26 metu duodamas paaiškinimus su reiškiamais reikalavimais nebesutiko. Nurodė, kad pinigai buvo grąžinti, ieškovo buvusiai globėjai, per kelis kartus nuimti nuo sąskaitos ir perduoti. Lėšas perdavė ieškovo buvusiai globėjai (tetai), nes su ja buvo bendraujama. Atsakovas patvirtino, kad pirkėjas atsiskaitė su pagal sutarties sąlygas. Paaiškino, kad jo veikla susijusi su nekilnojamojo turto operacijomis, t. y. tokio pobūdžio veiklą gerai išmano. Nurodė, kad gautas lėšas nepervedė į ieškovo sąskaitą, nes to prašė ieškovo teta, tačiau dėl šios aplinkybės su ieškovo nebendravo, neinformavo ir pan. Pažymėjo, kad iš pardavėjo gautą 2000 Eur sumą pasiliko sau, nes buvo sutarta, kad ši suma turi atitekti atsakovui už darbą, tačiau rašytinių duomenų dėl šio susitarimo nėra. Patvirtino, kad šią sumą – 2000 Eur, gavo ir jos nepervedė. Likusias lėšas per du kartus perdavė ieškovo tetai, grynais pinigais, jokio rašto pakvitavimo ar pan. nepasirašė. Dėl kokių aplinkybių gautos lėšos nebuvo parvestos pagal įgaliojime nurodytas sąlygas, t. y. į ieškovo sąskaitą, negalėjo paaiškinti. Atsakovas negalėjo paaiškinti, ar jam kaip ieškovo atstovui buvo priimtina sąlyga dėl to, kad pinigai bus pervedami į jo sąskaitą (teismo posėdžio garso įrašas 2019-03-26 7 min.– 52 min., 1 val. 39 min.– 1 val. 46).

20Teismo posėdžio metu liudytoja G. K. duodama parodymus nurodė, kad ji yra ieškovo teta, kol ieškovas buvo nepilnametis buvo jo globėja. Nurodė, kad su atsakovu A. Š. susipažino per pažįstamus asmenis. Įgaliojimas buvo išrašytas, nes ieškovo perleistas turtas priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, su kitu bendraturčiu, su kuriuo nebuvo geri santykiai. Ieškovo išduotame įgaliojime buvo nurodytos esminės sąlygos dėl nekilnojamojo turto kainos ir lėšų pervedimo į jo sąskaitą. Patvirtino, kad jokių lėšų iš atsakovo A. Š. nėra gavusi, šis asmuo taip pat neteikė jokios informacijos dėl turto perleidimo ir pan. Sužinojus dėl turto perleidimo bandė susisiekti su atsakovu A. Š., pastarasis žadėjo mokėti dalimis ir pan. Vėliau susisiekė su advokate dėl susidariusios situacijos (teismo posėdžio garso įrašas 2019-03-26 1 val. 51 min. – 2 val. 39 min.).

21Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes pripažintina, kad atsakovo A. Š. nurodytos aplinkybės dėl pinigų perdavimo ieškovo tetai, dėl susitarimo, kad dalį lėšų jis pasiliks, kaip užmokestį ir pan. nebuvo pagrįstos jokiais byloje esančiais duomenimis, todėl laikytinos neįrodytomis (CPK 178 straipsnis). Teismas nurodo, kad pagal CPK 161 straipsnio nuostatas teismas išaiškino atsakovui teisę dėl atstovo susiradimo, todėl buvo patenkintas prašymas ir teismo posėdis atidėtas. Atsakovas iki kito teismo posėdžio ir vėliau atstovo nesusirado, todėl savo procesines teises įgyvendino pats. Atsakovui buvo suteikta teisė dėl liudytojo apklausos, tačiau į teismo posėdį šio asmens neatsivedė, duomenų apie šio asmens ligą nepateikė, jo parodymais pagal CPK 192 straipsnio 8 dalies punkto reikalavimus nepasirūpino. Darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovui atsakovas A. Š. perdavė pagal pirkimo pardavimo gautą sumą. Pastebėtina, kad savarankiško reikalavimo dėl užmokesčio už turto pardavimą nepareiškė.

22Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas A. Š. nepagrįstai gavęs ieškovo lėšas už perleistą turtą šias lėšas pasisavino ir jų nepervedė ieškovui pagal įgaliojime nurodytą įpareigojimą – pervesti lėšas į nurodytą ieškovo sąskaitą, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo A. Š. ieškovui priteistina 5800 Eur suma.

23Dėl delspinigių priteisimo.

24Ieškovas prašo priteisti 424,56 Eur delspinigių sumą pagal 2017-03-02 pirkimo–pardavimo sutarties 4 punkto nuostatas.

25Teismas nurodo, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad CK 6.72 straipsnyje numatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

26Teismas pirmiausia nurodo, kad 2017-03-02 pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos saisto šios sutarties šalis, t. y. ieškovą, kaip pardavėją ir A. A., kaip pirkėją. Ta aplinkybė, kad 2017-03-02 pirkimo–pardavimo sutartis sudarytą per atstovą, t. y. ieškovas buvo atstovaujamas pagal įgaliojimą atsakovo A. Š., nepakeičia/nemodifikuoja ir pan. sutarties šalių, atitinkamai neturi įtakos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms pagal sudarytos sutarties sąlygas. Pastebėtina, kad pagal sudarytos sutarties 4.4. punkto nuostatas, pirkėjas įvykdė savo įsipareigojimus dėl daikto kainos sumokėjimo, šią aplinkybę patvirtina 2017-07-26 priėmimo–perdavimo aktas (el. b. t. 1, l. 73–77). Darytina išvada, kad pirkimo–pardavimo sąlygos dėl delspinigių negali būti taikomos tarp ieškovo ir atsakovo A. Š., nes pastarasis nebuvo sutarties šalis. Pastebėtina, kad įgaliojime ar kitame dokumente, papildomame susitarime ar pan. nebuvo numatytos netesybos dėl to, kad pinigai neperduodami ieškovui, nebuvo numatytų netesybų formos ir dydžio.

27Esant tokio pobūdžio aplinkybėms reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo A. Š. atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

28Dėl palūkanų priteisimo.

29Ieškovas prašo priteisti 290 Eur metinių palūkanų. Teismas nurodo, kad pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs pinginės prievolės vykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokio palūkanų dydžio.

30Nagrinėjamu atveju 2017-03-02 pirkimo–pardavimo sutarties IV dalyje nustatyta atsiskaitymo tvarka. Minėtos sąlygos numatė, kad kaina bus mokama dalimis, t. y. pirkėjas turėjo atsiskaityti iki 2017-06-30. 2017-07-26 pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad visiškai atsiskaityta pagal 2017-03-02 sutarties sąlygas. Teismo vertinimu, vėliausiai po šio priėmimo–perdavimo akto pasirašymo atsakovui A. Š. kilo pareiga visas lėšas pervesti ieškovui, nes pirkėjas buvo visiškai atsiskaitęs ir sumokėjęs sutartimi sutartą sumą. Kadangi atsakovas A. Š. nevykdė prisiimtos pareigos pinigines lėšas perduoti ieškovui, todėl nuo 2017-07-26 ieškovas pagrįstai pagal CK 6.261 straipsnio reikalavimus reikalauja sumokėti palūkanas. Esant nustatytoms aplinkybėms nuo 2017-07-26 iki 2018-06-05 (teismui ieškinio pateikimo dienos) skaičiuotinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, todėl ieškovui priteistina 249,48 Eur palūkanos.

31Dėl notarės civilinės atsakomybės.

32Teismas nurodo, kad notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, o tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Pasitikėjimas notaro atliekamais veiksmais grindžiamas ir Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, jog notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, kol šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Asmuo, vykdydamas profesinę veiklą, įsipareigoja veikti pagal jo kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus. Dėl to specialistai, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi specifines profesines pareigas, t. y. jiems taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. Kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo, ir dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokios žalos atsiradimas pripažintinas neteisėtu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

33Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

34Ieškovas reiškia reikalavimą dėl notaro civilinės atsakomybės, nes pirkimo–pardavimo sutartyje notarė nurodė ne ieškovo sąskaitą, į kurią pirkėjas turi sumokėti pinigines lėšas, bet ieškovo atstovo asmeninę sąskaitą.

35Teismo posėdžio metu atsakovė notarė Virginija Jarienė nurodė, kad su reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad pažinojo ieškovo motiną ir ieškovo dėdę, tačiau ši aplinkybė nėra kliūtis atlikti notarinį veiksmą. Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas nurodė atsakovas A. Š., t. y. dėl atsiskaitymo tvarkos. Pažymėjo, kad įgaliojimas apsprendžia įgaliotojo ir įgaliotinio tarpusavio santykius, atitinkamai santykius dėl gautų lėšų pervedimo savininkui. Įgaliojime sąlygų, kad piniginės lėšos būtų pervestos tiesiogiai savininkui nebuvo, atitinkamai dėl šios aplinkybės tvirtinant sutartį tiko preliminarioje sutartyje nurodyta aplinkybė, kad dalis sumos jau sumokėta. Dėl atsiskaitymo tvarkos sąlygas nurodė atsakovas A. Š., jis nurodė savo sąskaitos numerį, į kurį pirkėjas turi pervesti lėšas. Aplinkybę, kad atsiskaityta patvirtino priėmimo–perdavimo akte. Notarės nuomone, įgaliojime nurodyta sąlyga dėl lėšų pervedimo į ieškovo sąskaita yra skirta atsakovui A. Š., t. y. pastarasis gautas lėšas turėjo pervesti ieškovui. Preliminari sutartis buvo užregistruota, todėl sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį ji turėjo atsižvelgti į jos sąlygas (teismo posėdžio garso įrašas 2019-03-26 53 min. – 1 val. 36 min., 1 val. 49 min.–1 val. 50 min.).

36Neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Bendriausia prasme ji suprantama kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Taikant civilinę atsakomybę neteisėti veiksmai yra tie, kurie neatitinka ne tik civilinės teisės, bet ir kitų teisės šakų teisės aktų reikalavimų, principų. Dėl notaro atsakomybės pažymėtina, kad notaro veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tai, ar notaras nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, taip pat kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žala (CK 6.263 straipsnis), o vykdant profesinę veiklą jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai). Atsižvelgiant į šias nuostatas turi būti vertinama, ar notaro veiksmai yra teisėti.

37Nagrinėjamu atveju ieškovo notarės veiksmų neteisėtumas traktuojamas tuo, kad 2017-03-02 pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo perkeltos iš ieškovo 2017-02-22 išduoto įgaliojimo sąlygos dėl lėšų pervedimo į ieškovo, o ne jo atstovo sąskaitą. Ieškovo vertinimu, notarei nurodžius pirkimo–pardavimo sutartyje sąlygą dėl lėšų pervedimo į jo sąskaitą, jis šias lėšas būtų gavęs. Sprendžiant dėl notarės atliktų veiksmų būtina įvertinti išduoto įgaliojimo, avansinio įmokėjimo sutartį bei pirkimo–pardavimo sutartį.

38Pagal 2017-02-22 ieškovo išduotą įgaliojimą atsakovui A. Š. nustatyta, kad ieškovo vardu esantis turtas gali būti perleistas už ne mažesnę kaip 4800 Eur sumą, pervedant pinigus/priemokas į ieškovo vardu atidarytą sąskaitą, sutarties sąlygas leidžia nustatyti savo nuožiūra.

39Teismas nurodo, kad pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalies nuostatas esminės pirkimo–pardavimo sąlygos yra pirkimo–pardavimo dalykas (CK 6.306 straipsnis) ir kaina (CK 6.313 straipsnis). Pagal išduotą įgaliojimą matyti, kad ieškovas nurodė, kad sutarties sąlygas leidžia nustatyti savo nuožiūra. Darytina išvada, kad ieškovas leido savo įgaliotam asmeniui savo nuožiūra nustatyti visas sandorio sąlygas, t. y. tiek dėl dalyko, tiek dėl atsiskaitymo tvarkos. Pastebėtina, kad įgaliojimas reglamentuoja įgaliotojo ir įgaliotinio tarpusavio santykius (šiuo atveju – ieškovo ir atsakovo A. Š.), sąlygų, kad jame nustatomos sąlygos būtų taikomos kitiems asmenims pvz. pirkėjui ar pan. nenurodyta. Darytina išvada, kad įgaliojime nurodyta sąlyga, kad lėšos turi būti pervedamos į ieškovo sąskaitą, nekonkretizuojant kad ši sąlyga taikoma pirkėjui, o įgaliotam asmeniui leidžiant nustatyti visas sutarties sąlygas savo nuožiūra, nėra pakankama konstatuoti notarės neteisėtus veiksmus.

40Atkreiptinas dėmesys, kad 2017-02-27 avansinio įmokėjimo sutartyje, sudarytoje tarp atsakovo A. Š. ir pirkėjo A. A., nurodyta atsiskaitymo tvarka iš esmės nesiskiria nuo notarės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos atsiskaitymo tvarkos, t. y. skiriasi tik pirmosios įmokos data. Taip pat reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad pagal 2017-02-27 avansinio įmokėjimo sutartį dalį sumos (2000 Eur) atsakovas A. Š. gavo grynais pinigais. Įvertinus šias sutartis sistemiškai pripažintina, kad ir pats atsakovas A. Š. jam pagal įgaliojimą nurodytą įpareigojimą netraktavo, kaip draudimą ieškovo vardu priimti grynus pinigus, gauti pinigus ir pan.

41Teismas nurodo, kad reikalavimų dėl sutarties sąlygų pakeitimo nebuvo pareikšta. Ši sąlyga ir aplinkybė teisminio bylos nagrinėjimo buvo nurodyta, į tai atkreiptas ieškovo dėmesys. Ieškovas nurodė, kad jokių pretenzijų pirkimo–pardavimo sutarčiai neturi, t. y. jos neginčija, su sąlygomis sutinka. Susiklosčius tokiai situacijai, kai nereiškiami reikalavimai dėl sutarties sąlygų modifikavimo/pakeitimo ar pan., tačiau pagal patvirtintas sąlygas priteisus žalą iš notarės, susidarytų paradoksali situacija, t. y. sutartis visa apimtimi ir toliau galiotų, tačiau notarės veiksmai dėl šios sutarties sąlygų (atsiskaitymo tvarkos) būtų laikomi neteisėtais.

42Ieškovas teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė garso įrašą, kuriame fiksuojama situacija nuvykus pas notarę su pretenzija. Šiame garso įraše notarė net keletą kartų nurodo, kad dėl netinkamos sąlygos patvirtinimo yra jos klaida, kaltė ir pan. Teisminio bylos nagrinėjimo metu savo klaidos ar kaltės dėl patvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties atsiskaitymo tvarkos nepripažino. Nurodė, kad garso įraše fiksuojama situacija, kai ji su situacija nebuvo išsamiai susipažinusi, buvo susijaudinusi ir kt. Teismas nurodo, kad pagal CPK 140 straipsnio nuostatas teisiškai reikšmingas ir sukelia teisines pasekmes tik reikalavimų pripažinimas teisminio proceso metu. Šiuo atveju, nors pretenzijos pateikimo metu, notarė nurodė, kad pripažįsta, kad padarė klaidą, tačiau šios bylos nagrinėjimo kontekste šios aplinkybės nevertintinos, kaip ieškinio pripažinimas, todėl vien tik dėl garso įraše užfiksuotos situacijos, pripažinti neteisėtus notarės veiksmus nėra teisinio pagrindo.

43Įvertinus notarės atliktus veiksmus pripažintina, kad notarė nagrinėjamu atveju neatliko neteisėtų veiksmų – ji patikrino sandorio šalių dokumentus, dokumentų duomenis patikrino Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre ir kt., notarė kliūčių, dėl kurių notarinio veiksmo atlikimas turėtų būti atsisakytas atlikti ar atidėtas, nenustatė.

44Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notaras atsako tik už kaltais veiksmais padarytą žalą. Kaltės turinys šio asmens atsakomybės požiūriu yra ypatingas: jis priklauso nuo notarų veiklos ypatybių ir reikšmės, nes notarui keliami didesni reikalavimai ir atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 07 18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-405/2013).Dėl to, sprendžiant dėl tam tikrą notarinį veiksmą atlikusio notaro civilinės atsakomybės, būtina nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, taip pat turi būti įvertinta, ar šis asmuo toje konkrečioje situacijoje padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti.

45Nagrinėjamu atveju reikalavimų ar pretenzijų dėl pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų ieškovas nereiškia. Ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad iš esmės jo teisių pažeidimas yra dėl to, kad negavo piniginių lėšų, kurios turėjo būti pervestos į jo sąskaitą.

46Kasacinio teismo išaiškinta, kad notarui atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta. Bonus pater familias (gero šeimos tėvo, apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens) etalono taikymas notarui reiškia ne tik tai, kad jis turi būti toks geras teisininkas, kad nebūtų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viską, kad sandoris būtų įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2003 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013).

47Šiuo atveju sandoris buvo įformintas pagal ieškovo įgalioto asmens nurodytas sąlygas. Kad ieškovo įgaliotas asmuo – atsakovas A. Š., turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl visų sandorio sąlygų, buvo nurodyta pačiame įgaliojime, kuriame nebuvo nurodytų, išskirtų ir pan. sąlygų dėl konkrečios būsimo pirkėjo atsiskaitymo tvarkos. Pakartotina, kad sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo tvarkos neginčijo ieškovas. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad byloje duomenų, kurie patvirtintų atsakovės notarės kaltę nėra (CPK 178 strapsnis).

48Teismas nurodo, kad žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą.

49Nagrinėjau atveju ieškovas reiškia reikalavimą notarei dėl visos pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos sumos priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, kad notarei tvirtinant pirkimo–pardavimo sutartį dalis kainos buvo sumokėta atsakovui A. Š. pagal avansinio įmokėjimo sutartį. Darytina išvada, kad net ir notarinėje sutartyje nurodžius ieškovo sąskaitą, pastarasis galėjo gauti tik 3800 Eur. ieškovas teisminio bylos nagrinėjimo metu aplinkybių dėl 5800 Eur sumos priteisimo pagrįstumo negalėjo nurodyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad darant prielaidą dėl notarės klaidos, ieškovui galėjo kilti žala ne didesnė nei 3800 Eur.

50Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; kt.). šiuo atveju nenustačius notarės neteisėtų veiksmų, pripažintina, kad nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

51Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad notarė formindama pirkimo–pardavimo sandorį, neatliko neteisėtų veiksmų, todėl jai negali kilti deliktinė civilinė atsakomybė dėl žalos atlyginimo, todėl jos atžvilgiu ieškinio reikalavimai atmestini.

52Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

53Atsakovė notarė Virginija Jarienė ir trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui A. Š. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad atsakovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsakovas A. Š. nesutiko su šiuo prašymu, prašė neskirti baudos.

54Teismas nurodo, kad CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnyje numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Išaiškintina, kad savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis; CPK 7 straipsnio 2 dalis), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnis).

55Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nustatyta, kad paskirti teismo posėdžiai buvo atidėti dėl keleto priežasčių, t. y. dėl atsakovo A. Š. neatvykimo į teismo posėdžius, dėl to, kad atsakovui A. Š. buvo pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu ir pastarasis pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, pasibaigė posėdžiui skirtas laikas (baigėsi įstaigos darbo laikas). Teismas nurodo, kad ėmėsi teisinių priemonių, kad užkirstų kelią piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. buvo paskirta bauda, pareikalauti duomenys iš gydymo įstaigos ir pan. Pastebėtina, kad vien ta aplinkybė, kad asmuo naudojasi CPK nustatytomis teisėmis, negali būti vertinama piktnaudžiavimu. Pastebėtina, kad už asmens melagingus paaiškinimus pagal CPK 186 straipsnio 6 dalies nuostatas gali būti skiriama bauda. Šiuo atveju atsakovo duodami paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, išsamūs, tarpusavyje prieštaringi, tačiau papildomų duomenų, kad buvo duodami melagingi parodymai nėra pateikta, todėl skirti šiam asmeniui baudą nėra pakankamai duomenų (CPK 178 straipsnis).

56Teismas nurodo, kad pats teisminis procesas sukelia asmeniui tam tikrų nepatogumų, tačiau vien dėl šios priežasties negalima asmenį pripažinti piktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis, todėl pateiktas prašymas atmestinas.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų.

58Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies.

59Pagal byloje esančius duomenis ieškovas patyrė šias išlaidas: 147,55 Eur žyminio mokesčio, 1953 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

60Atsakovė notarė Virginija Jarienė ir trečiasis asmuo iš viso patyrė 4488,75 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

61Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. reiškiami reikalavimai A. Š. patenkinti 93 proc., todėl iš atsakovo A. Š. ieškovui priteistina 137,22 Eur žyminio mokesčio, 1816,29 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

62Tuo tarpu atsakovė notarė ir trečiasis asmuo buvo atstovaujamas to paties atstovo, todėl išlaidas teisinei pagalbai apmokėti skaičiuoti dvigubai nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina pagrįstomis išlaidomis 2244,35 Eur suma, kurią patyrė atsakovė notarė ir trečiasis asmuo. Šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovo atsakovei notarei ir trečiajam asmeniui, t. y. po 1122,18 Eur.

63Valstybė šioje byloje patyrė 17,32 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo. Iš atsakovo A. Š. priteistina – 16,10 Eur, valstybei.

64Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais,

Nutarė

65ieškinį tenkinti iš dalies:

66priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), ieškovui R. A., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ), 5800 Eur sumą, 249,48 Eur palūkanų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 137,22 Eur žyminio mokesčio, 1816,29 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti;

67kitą ieškinio dalį atmesti.

68Prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą atmesti.

69Priteisti iš R. A., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), atsakovei Kauno miesto 4-ojo biuro notarei Virginija Jarienei 1122,18 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

70Priteisti iš ieškovo R. A., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), trečiajam asmeniui „AIG Europe Limited“, juridinio asmens kodas ( - ), 1122,18 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

71Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), 16,10 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

72Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų už parduotą turtą –... 5. Nurodė, kad ieškovas 2017-02-22 įgaliojimu Nr. 324 įgaliojo atsakovą A.... 6. Atsakovas A. Š. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Daugiau procesinių... 7. Atsakovė notarė Virginija Jarienė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.... 8. Trečiasis asmuo atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad draudikas... 9. Teismas... 10. ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. Iš bylos duomenų nustatyta, 2017-02-22 sudarytas įgaliojimas, kuriuo... 12. Dėl skolos priteisimo iš atstovo.... 13. Ieškovas prašo priteisti skolą, nes atsakovas veikdamas pagal ieškovo... 14. Teismas nurodo, kad asmenys turi teisę sandorius sudaryti tiek patys... 15. Šioje byloje pagal pateiktus duomenis matyti, kad 2017-02-22 Kauno miesto... 16. Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies... 17. Atsakovas A. Š. minėto įgaliojimo pagrindu atliko kelis veiksmus.... 18. Teismo posėdžio metu ieškovas R. A. duodamas paaiškinimus nurodė, kad buvo... 19. Įvertinus šiuos aptartus duomenis ir ieškovo paaiškinimus pripažintina,... 20. Teismo posėdžio metu liudytoja G. K. duodama parodymus nurodė, kad ji yra... 21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes pripažintina, kad atsakovo A. Š.... 22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas A. Š.... 23. Dėl delspinigių priteisimo.... 24. Ieškovas prašo priteisti 424,56 Eur delspinigių sumą pagal 2017-03-02... 25. Teismas nurodo, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų,... 26. Teismas pirmiausia nurodo, kad 2017-03-02 pirkimo–pardavimo sutarties... 27. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms reikalavimas dėl delspinigių priteisimo... 28. Dėl palūkanų priteisimo.... 29. Ieškovas prašo priteisti 290 Eur metinių palūkanų. Teismas nurodo, kad... 30. Nagrinėjamu atveju 2017-03-02 pirkimo–pardavimo sutarties IV dalyje... 31. Dėl notarės civilinės atsakomybės.... 32. Teismas nurodo, kad notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas. Šio... 33. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako Lietuvos... 34. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl notaro civilinės atsakomybės, nes... 35. Teismo posėdžio metu atsakovė notarė Virginija Jarienė nurodė, kad su... 36. Neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų.... 37. Nagrinėjamu atveju ieškovo notarės veiksmų neteisėtumas traktuojamas tuo,... 38. Pagal 2017-02-22 ieškovo išduotą įgaliojimą atsakovui A. Š. nustatyta,... 39. Teismas nurodo, kad pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalies nuostatas esminės... 40. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017-02-27 avansinio įmokėjimo sutartyje,... 41. Teismas nurodo, kad reikalavimų dėl sutarties sąlygų pakeitimo nebuvo... 42. Ieškovas teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė garso įrašą, kuriame... 43. Įvertinus notarės atliktus veiksmus pripažintina, kad notarė nagrinėjamu... 44. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Notariato įstatymo 16... 45. Nagrinėjamu atveju reikalavimų ar pretenzijų dėl pirkimo–pardavimo... 46. Kasacinio teismo išaiškinta, kad notarui atsakomybė tenka dėl paties... 47. Šiuo atveju sandoris buvo įformintas pagal ieškovo įgalioto asmens... 48. Teismas nurodo, kad žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei... 49. Nagrinėjau atveju ieškovas reiškia reikalavimą notarei dėl visos... 50. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir... 51. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad notarė formindama... 52. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.... 53. Atsakovė notarė Virginija Jarienė ir trečiasis asmuo pateikė prašymą... 54. Teismas nurodo, kad CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas... 55. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nustatyta, kad paskirti teismo... 56. Teismas nurodo, kad pats teisminis procesas sukelia asmeniui tam tikrų... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 58. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93... 59. Pagal byloje esančius duomenis ieškovas patyrė šias išlaidas: 147,55 Eur... 60. Atsakovė notarė Virginija Jarienė ir trečiasis asmuo iš viso patyrė... 61. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. reiškiami... 62. Tuo tarpu atsakovė notarė ir trečiasis asmuo buvo atstovaujamas to paties... 63. Valstybė šioje byloje patyrė 17,32 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų... 64. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 65. ieškinį tenkinti iš dalies:... 66. priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), ieškovui... 67. kitą ieškinio dalį atmesti.... 68. Prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą atmesti.... 69. Priteisti iš R. A., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), atsakovei Kauno... 70. Priteisti iš ieškovo R. A., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), trečiajam... 71. Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), 16,10 Eur... 72. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...