Byla e2-210-1030/2019
Dėl pripažinimo, kad ieškovė yra sumokėjusi darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, bei turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atstovui advokatui Regimantui Špelveriui ir direktoriui S. R.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ ieškinį atsakovui Y. H. dėl pripažinimo, kad ieškovė yra sumokėjusi darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, bei turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė UAB „( - )“ ieškiniu (el. b. t. I, psl. 1-3) prašo teismo: 1) pripažinti, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovui Y. H. 450 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 100 Eur turtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. DS-( - ) pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas suvirintoju. Darbo sutartyje šalys numatė, kad atsakovui bus mokamas 496 Eur darbo užmokestis. Pirmąją darbo dieną atsakovui buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, reikalingos darbui. Taip pat buvo sumokėtas 50 Eur dydžio avansas bei kiti mokėjimai grynaisiais pinigais, iš viso 450 Eur. Atsakovas ieškovei dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. spalio 13 d. 2017 m. spalio 13 d. atsakovas nurodė, kad jam skubiai reikia išvykti namo dėl asmeninių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tai nurodė darbo dienos pabaigoje penktadienį, ieškovės atstovas su atsakovu susitarė, kad atsakovas atsiųs savo prašymą atleisti jį iš darbo paštu. Atsakovui kitą dieną buvo nupirkti autobuso bilietai maršrutu Klaipėda – Vilnius ir Vilnius – Kijevas. Atsakovas išvyko ir daugiau jokių pranešimų neatsiuntė. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovui yra likusi neišmokėta 246,03 Eur darbo užmokesčio dalis. Ieškovė nežino atsakovo rekvizitų, kuriais galėtų atlikti bankinį pavedimą. Atsakovas, išėjęs iš darbo, sąmoningai veikdamas tyčia nepristatė išduotų asmeninių apsaugos priemonių, dėl to ieškovė patyrė 100 Eur turtinę žalą. Atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš ieškovės 1 750 Eur darbo užmokestį ir 500 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Darbo ginčų komisija 2018 m. kovo 5 d. sprendimu iš dalies tenkino atsakovo prašymą ir nusprendė iš ieškovės išieškoti atsakovui 1 533,29 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo pripažinta, kad atsakovui pagal Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 3 dalį apskaičiuojamas 1 429,29 Eur darbo užmokesčio dydis bei 105 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, t. y. iš viso 1 533,29 Eur. Ieškovė nurodo, kad darbo ginčų komisija nevertino atsakovui išmokėtų 450 Eur. Ieškovė nurodo, jog iš darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo pažymos per 2017 m. rugpjūčio mėn. matyti, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį vidutinis darbo užmokestis įmonėje sudarė 433,84 Eur per mėnesį ir tai atitinka visas sąlygas, nurodytas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje, bei nepažeidžia atsakovo interesų. Ieškovė darbo ginčų komisijai buvo pareiškusi reikalavimą, jog atsakovas jai padarė turtinę žalą, negrąžindamas darbo rūbų, dėl kurios ieškovė išskaitė 46,03 Eur, tačiau darbo ginčų komisijos sprendimu toks reikalavimas nebuvo išnagrinėtas. Ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su atsakovu, o atsakovas padarė turtinę žalą ieškovei.

6Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui ieškinys, jo priedai, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti Ukrainos Respublikoje. Pranešime dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo išaiškinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 805 straipsnio 1 dalyje numatyta jo pareiga paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. CPK 805 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Kartu apie posėdį atsakovui buvo pranešta viešo paskelbimo būdu.

7Teismas

konstatuoja:

8Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarp šalių buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis (el. b. t. I, psl. 10-12), pagal kurią ieškovė UAB „( - )“ atsakovą Y. H. priėmė dirbti suvirintoju. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, darbo teisiniai santykiai tarp šalių tęsėsi nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 13 d.; darbo sutartis su atsakovu nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (el. b. t. I, psl. 6, 106).

9Atsakovas Y. H. 2018 m. vasario 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo iš UAB „( - )“. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. DGKS-1313 (el. b. t. I, psl. 61-67) Y. H. prašymas buvo patenkintas iš dalies ir nuspręsta išieškoti iš UAB „( - )“ Y. H. naudai 1 533, 29 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 13 d. Minėtu darbo ginčų komisijos sprendimu buvo atmestas Y. H. reikalavimas dėl 300 Eur kompensacijos už maitinimą, pravažiavimą ir socialinių poreikių tenkinimą išieškojimo.

10Pagal DK 231 straipsnį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės (3 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis). Ieškovei UAB „( - )“ pareiškus ieškinį teisme, nagrinėjamos bylos dalyką sudaro tai, ar su atsakovu Y. H. buvo tinkamai atsiskaityta už jo darbo laikotarpį ir ar atsakovas turi pareigą atlyginti turtinę žalą ieškovei. Y. H. ieškinio teismui dėl darbo ginčų komisijos sprendimu atmesto jo reikalavimo nereiškė, todėl darbo ginčų komisijos sprendimas toje dalyje įsiteisėjo ir teismas Y. H. reikalavimo dėl 300 Eur kompensacijos už maitinimą, pravažiavimą ir socialinių poreikių tenkinimą išieškojimo šioje byloje nenagrinėja ir šiame sprendime dėl aptariamo reikalavimo nepasisako.

11Dėl tinkamo atsiskaitymo su atsakovu

12Nustatyta, kad darbo sutartimi (el. b. t. I, psl. 10-12) šalys buvo susitarusios dėl 496 Eur darbo užmokesčio mokėjimo (darbo sutarties 3 punktas).

13Ieškinio reikalavimas pripažinti, kad su atsakovu yra atsiskaityta, grindžiamas tuo, kad, ieškovės teigimu, ji atsakovui yra išmokėjusi 450 Eur grynaisiais pinigais.

14Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-177/2006, 3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008 ir kt.). DK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami.

15Ieškovė savo teiginį, kad atsakovui yra išmokėjusi grynaisiais pinigais 450 Eur, grindžia 2017 m. rugsėjo mėn. avanso žiniaraščiu (el. b. t. I, psl. 7, 98), taip pat 2017 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1733 (el. b. t. I, psl. 15), pagal kurį ieškovės vadovas S. R. išėmė iš bendrovės kasos 4 055 Eur atsiskaityti su atskaitingais asmenimis, atlyginimams išmokėti.

16Taigi šiuo atveju teismas vertins, ar šie dokumentai laikytini tinkamais ir pakankamais ieškovės atsiskaitymo su atsakovu įrodymais.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad, vertinant įrodymus, būtina atsižvelgti į bylos specifiką. Įrodymų vertinimo specifiką darbo bylose lemia tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali būti panaudoti kaip rašytiniai įrodymai, tvarkymą yra atsakingas darbdavys. Jis, tvarkydamas įmonės dokumentaciją savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie yra išimtinai naudingi jam ir atitinkamai nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnė šalis ekonomine, socialine prasme. Darbuotojas, net ir žinodamas, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darbą, gali nereikšti darbdaviui jokių pretenzijų. Į šią darbo bylų specifiką turi būti atsižvelgiama tiek vertinant įrodymus, tiek ir sprendžiant apie jų pakankamumą bei paskirstant įrodinėjimo pareigą šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2001; ir kt.). Už teisingos, tikslios, išsamios, teisėtos ir savalaikės informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas, t. y. darbdavys (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 14, 21 straipsniai). Ieškovė yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl būtent jis, o ne darbuotojas savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003). Duomenys apie darbdavio darbuotojui sumokėtas sumas turi būti aiškiai identifikuojami, atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus.

18BAĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (BAĮ 12 straipsnio 1 dalis). Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (BAĮ 14 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas yra juridinis asmuo, todėl būtent jis, o ne darbuotojas savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003).

19Visų pirma, pažymėtina, kad teismui pateiktame avanso žiniaraštyje (el. b. t. I, psl. 7, 98), kuriuo grindžiami ieškinio argumentai, nėra aiškiai nurodyta už kokius darbo laikotarpius atsakovui išmokamos atitinkamos sumos, taip pat kokia šių išmokų paskirtis. Pažymėtina ir tai, kad pagal avanso žiniaraštį, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimą, atsakovui Y. H. atitinkamos sumos buvo išmokėtos 2017 m. rugsėjo 16, 20 dienomis. Tokie mokėjimai nesutampa su šalių darbo sutartyje sulygta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka (el. b. t. I, psl. 10-12, darbo sutarties 3 punktas), pagal kurią darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį, kiekvieno mėnesio 25 dieną – avansas, o likusi dalis – kito mėnesio, einančio po ataskaitinio, 10 dieną. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė dar vieną avanso žiniaraščio (el. b. t. I, psl. 97) lapą, kurio 6 eilutėje galimai atsakovas yra pasirašęs už 2017 m. rugsėjo 1, 8, 15 dienomis gautas išmokas, tačiau ieškovės ieškinyje šios sumos nėra aptartos. Dėl šių priežasčių ieškovės poziciją teismas vertina kaip nenuoseklią ir negali padaryti išvados, kad ieškovės atsiskaitymo su atsakovu už atliktą darbą tvarka buvo skaidri ir aiški, atitiko teisės aktų ir darbo sutarties reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad teismui pateikta Y. H. priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio pažyma (el. b. t. I, psl. 13) yra pasirašyta tik bendrovės vadovo. Pabrėžtina ir tai, kad darbo užmokesčio žiniaraščių, kuriuose atsakingi ieškovės darbuotojai ir darbuotojas būtų savo parašais patvirtinę, kad minėtos sumos yra įskaitytinos į darbo užmokestį ir faktiškai išmokėtos, ieškovė nepateikė, taigi, teismo vertinimu, ieškovė savo pareigos tinkamai buhalteriškai apskaityti ir užfiksuoti darbo užmokesčio išmokėjimą neįvykdė ir tinkamų rašytinių įrodymų teismui nepateikė. Todėl teismas laiko labiau tikėtina atsakovo darbo ginčų komisijoje išsakytą poziciją, kad jam darbo užmokestis išmokėtas nebuvo.

20Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderis Nr. 1733 (el. b. t. I, psl. 15), pagal kurį ieškovės vadovas S. R. išėmė iš bendrovės kasos 4 055 Eur atsiskaitymui su atskaitingais asmenimis, atlyginimams išmokėti, nesant kitų atlyginimo išmokėjimo faktą patvirtinančių aiškių rašytinių įrodymų, nėra pakankamas daryti išvadai, kad ieškovė atsakovui išmokėjo darbo užmokestį už 2017 m. rugpjūčio – spalio mėn. Pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, pagal 41 punktą kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti (2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktas). Darytina išvada, kad tik gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą. Taigi, pinigai iš kasos buvo išmokėti įmonės vadovui S. R., o ne atsakovui, todėl apie gautų pinigų panaudojimą darbo užmokesčio mokėjimui būtent atsakovui oficialių dokumentų nėra.

21Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad pateiktas avanso žiniaraštis ir kasos išlaidų orderis yra tinkamas ir pakankamas atsiskaitymo su darbuotoju įrodymas, ir konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog yra sumokėjusi atsakovui darbo užmokestį ir (ar) kitas su darbo santykiais susijusias išmokas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 13 d.

22Dėl atsakovui apskaičiuotino ir mokėtino darbo užmokesčio dydžio teismas pažymi, kad, kaip minėta, darbo sutartimi (el. b. t. I, psl. 10-12) šalys buvo susitarusios dėl 496 Eur darbo užmokesčio (darbo sutarties 3 punktas).

23DK 140 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas (1 dalis); darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema (2 dalis).

24Atsakovas Y. H. yra Ukrainos Respublikos pilietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką dirbti, todėl jam taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalyje (dalies redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.

25Nors ieškovės vadovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas faktiškai dirbo ne suvirintojo, o kitą nekvalifikuotą darbą, teismas pažymi, kad tokiu atveju ieškovė privalėjo atlikti atitinkamus darbo sutarties pakeitimus, nes darbo funkcijos yra privalomasis darbo sutarties elementas (DK 34 straipsnio 1 dalis). Tačiau jokių šalių darbo sutarties pakeitimų daroma nebuvo. Todėl teismas atmeta ieškovės pateiktus įrodymus dėl kitų nekvalifikuotų darbuotojų (talmano padėjėjų) darbo užmokesčio darbovietėje dydžių (el. b. t. I, psl. 16), nes jais negalima remtis nustatant atsakovui pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalį privalomo mokėti darbo užmokesčio dydį. Pažymėtina ir tai, kad UAB „( - )“ darbo ginčų komisijos posėdyje laikėsi pozicijos, kad suvirintojo darbą bendrovėje dirbo tik užsieniečiai, todėl teismas sutinka su darbo ginčų komisijos išvada, kad atsakovo darbo užmokestis negalėjo būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5439980 ir https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5598044) vidutinis darbo užmokestis apdirbamojoje pramonėje 2017 m. III ketvirtį buvo 889,70 Eur, o IV ketvirtį – 918 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su darbo ginčų komisijos atliktais skaičiavimais (el. b. t. I, psl. 65), pagal kuriuos atsakovui už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (3 darbo dienas) turėjo būti išmokėtas 121,32 Eur darbo užmokestis, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. – 889,70 Eur darbo užmokestis, nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 13 d. (10 darbo dienų) – 417,27 Eur darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės turi būti priteistas 1 428,29 Eur neišmokėtas darbo užmokestis. Be to, atitinkamai perskaičiavus atsakovo vidutinį darbo užmokestį ((121,32 Eur + 889,70 Eur + 417,27 Eur) / (3 d. d. + 21 d. d. +10 d. d.)), atsakovui iš ieškovės turi būti priteista 105 Eur kompensacija už 2,5 darbo dienų nepanaudotų atostogų (42 Eur x 2,5 d. d.).

26Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą ir pripažinti, kad ieškovė su atsakovu yra tinkamai atsiskaičiusi.

27Dėl turtinės žalos atlyginimo

28Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašo teismo priteisti ieškovei iš atsakovo 100 Eur turtinės žalos atlyginimo.

29Darbo ginčų komisijai ir teismui ieškovė pateikė ieškovės vadovo S. R. 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymą dėl žalos atlyginimo (el. b. t. I, psl. 14, 92), kuriame nurodyta, kad Y. H. buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės darbui, kurių bendra vertė 100 Eur, ir jų darbuotojas negrąžino. Šiuo įsakymu, vadovaujantis DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pavesta bendrovės buhalterei išskaičiuoti iš Y. H. neišmokėto darbo užmokesčio likutį, kuris sudaro 46,03 Eur.

30DK 151 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą. Pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktą išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui.

31Visų pirma, pažymėtina, kad, teismo nuomone, minėtas ieškovės vadovo 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymas dėl žalos atlyginimo atspindi ieškovės poziciją, tačiau nėra pakankamas įrodymas ieškovės patirtai žalai ir jos dydžiui pagrįsti. Šis įsakymas kritiškai vertintinas dar ir tuo aspektu, kad jis buvo priimtas 2017 m. lapkričio 24 d., nors šalių darbo santykiai pasibaigė 2017 m. spalio 13 d. ir būtent tada ieškovė turėjo pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, atitinkamai padarydama įstatymų leidžiamas išskaitas iš išmokėtino darbo užmokesčio, jei tam būtų buvęs pagrindas (DK 146 straipsnio 2 dalis). Ieškovė į bylą taip pat pateikė Darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelę ir Asmeninių apsaugos priemonių išdavimo ir grąžinimo lentelę (el. b. t. I, psl. 8-9), iš kurių nustatyta, kad atsakovui išduota 1 vnt. darbo pirštinių, apsaugančių nuo užterštumo, 1 pora darbo avalynės; 1 šalmas; 1 vnt. darbo drabužių, apsaugančių nuo užterštumo; 1 chalatas; 1 oro filtras. Pabrėžtina, kad iš šių dokumentų matyti, jog aptariamos darbo priemonės atsakovui buvo išduotos neribotam laikui – iki susidėvėjimo. Ieškovės vadovas S. R. teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu išsiskyrė taikiai, jam skubiai išvykus į Ukrainos Respubliką, ieškovės vadovas nenurodė, kad būtų reikalavęs šias priemones grąžinti ar kad atsakovas būtų atsisakęs tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nenustatyta, jog dėl atsakovo Y. H. kaltės ieškovei būtų buvę padaryta žalos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 100 Eur žalos atlyginimo netenkintinas, taip pat nėra teisinio ir faktinio pagrindo daryti atitinkamų išskaitų iš atsakovui iš ieškovės priteistinų su darbo santykiais susijusių išmokų.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Kadangi ieškinys yra atmestas, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas nėra pateikęs duomenų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nespręstinas.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

Nutarė

35Ieškinį atmesti.

36Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atsakovui Y. H. 1 533, 29 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt tris eurus 29 euro centus) (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 13 d.

37Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio, neviršijančio atsakovo Y. H. vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 877 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt septynių eurų), priteisimo vykdyti skubiai.

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė UAB „( - )“ ieškiniu (el. b. t. I, psl. 1-3) prašo teismo: 1)... 5. Ieškovė nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. DS-( - )... 6. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui ieškinys, jo priedai,... 7. Teismas... 8. Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarp šalių buvo pasirašyta... 9. Atsakovas Y. H. 2018 m. vasario 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos... 10. Pagal DK 231 straipsnį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo... 11. Dėl tinkamo atsiskaitymo su atsakovu... 12. Nustatyta, kad darbo sutartimi (el. b. t. I, psl. 10-12) šalys buvo... 13. Ieškinio reikalavimas pripažinti, kad su atsakovu yra atsiskaityta,... 14. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 15. Ieškovė savo teiginį, kad atsakovui yra išmokėjusi grynaisiais pinigais... 16. Taigi šiuo atveju teismas vertins, ar šie dokumentai laikytini tinkamais ir... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad, vertinant... 18. BAĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas... 19. Visų pirma, pažymėtina, kad teismui pateiktame avanso žiniaraštyje (el. b.... 20. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderis Nr.... 21. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad... 22. Dėl atsakovui apskaičiuotino ir mokėtino darbo užmokesčio dydžio teismas... 23. DK 140 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti... 24. Atsakovas Y. H. yra Ukrainos Respublikos pilietis, atvykęs į Lietuvos... 25. Nors ieškovės vadovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas faktiškai... 26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo... 27. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 28. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašo teismo priteisti ieškovei iš atsakovo... 29. Darbo ginčų komisijai ir teismui ieškovė pateikė ieškovės vadovo S. R.... 30. DK 151 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo... 31. Visų pirma, pažymėtina, kad, teismo nuomone, minėtas ieškovės vadovo 2017... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Kadangi ieškinys yra atmestas, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270,... 35. Ieškinį atmesti.... 36. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atsakovui... 37. Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio, neviršijančio atsakovo Y. H. vieno... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...