Byla 2S-1994-560/2012
Dėl termino palikimui priimti pagal apyrašą pratęsimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens O. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pagal apyrašą pratęsimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas O. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinęs, prašė pratęsti terminą kreiptis į teismą dėl palikėjo V. V. palikimo apyrašo sudarymo. Teigė, kad 2010-11-15 mirė jo senelis V. V., su kuriuo pareiškėjas palaikė labai gerus santykius, tačiau apie jo mirtį pareiškėjas sužinojo tik 2011 m. gruodį atvykęs į Lietuvą, nes paskutiniu metu jie mažai bendravo, o pareiškėjas gyveno ir dirbo Sirijoje. Apie senelio mirtį jo niekas neinformavo. Anot pareiškėjo, jis buvo atvykęs į Lietuvą 2011-03-07, 2011-04-12 ir 2011-12-05. Paskutinio vizito metu apie velionio mirtį jis sužinojo iš savo brolio. Kadangi velionis yra panaikinęs savo testamentą, o kiti paveldėtojai pagal įstatymą nepriima palikimo, tokia teisė liko pareiškėjui.

4Suinteresuotas asmuo O. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas niekada nepalaikė santykių su V. V.. Pareiškėjas nuo 2002-08-31 iki 2006-04-21 bei nuo 2007 metų vasario mėnesio iki 2010-09-30 studijavo ir gyveno Lietuvoje, 2011-03-07, 2011-04-12 ir 2011-12-05 taip pat buvo atvykęs į Lietuvą. Taigi, jei pareiškėjas būtų palaikęs ryšius su velioniu, būtų domėjęsis jo sveikatos būkle, apie mirties faktą būtų sužinojęs daug anksčiau. Todėl terminas praleistas tik dėl paties pareiškėjo aplaidumo, minėto termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-28 nutartimi pareiškimą patenkino ir atnaujino pareiškėjui O. A. terminą priimti velionio V. V., mirusio ( - ), palikimą pagal turto apyrašą. Taip pat priteisė iš O. V. pareiškėjo O. A. naudai 163,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo suformuluotus prašymus bei į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, norėdamas įgyvendinti savo kaip įpėdinio teises, pareiškimo dalyką vertino kaip prašymą atnaujinti praleistą terminą palikimui pagal apyrašą priimti. Nurodė, kad sutinkamai su Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, po velionio mirties pirmumo teisę paveldėti jo palikimą pagal įstatymą įgijo jo vaikai R. A. ir G. D. V.. Pastariesiems tokios teisės nerealizavus per tris mėnesius, ji perėjo V. V. vaikaičiams – O. A., N. M. A., K. V., M. V., A. V. ir J. V., kurie palikimą turėjo priimti per 3 mėnesius, einančius po 3 mėnesių termino, skirto R. A. ir G. D. V. palikimui priimti pabaigos. Vadinasi, velionio vaikaičiai turėjo teisę priimti palikimą iki 2011-06-16, tačiau pastarieji taip pat tokios teisės nerealizavo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas ir velionis nepalaikė santykių, o byloje esantys duomenys sudaro pagrindą labiau tikėti, nei netikėti, kad kaip ir pats pareiškėjas nurodė, jis dar prieš velionio mirtį galėjo būti išvykęs iš Lietuvos į Siriją. Teismas pripažino, kad bet kuris įpėdinis turi pareigą būti pakankamai rūpestingas ir atidus, kad laiku įgyvendintų savo teisę į palikimą, tačiau nagrinėjamu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad būtų neprotinga tikėtis, jog pareiškėjas nuolatos domėsis, ar V. V. dar nėra miręs. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamai svarbiomis, kad pateisintų termino priimti palikimą praleidimo faktą. Teismas laikė, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas nepalaikė jokių santykių su velioniu, pateisina O. A. nesidomėjimo V. V. sveikata faktą, tačiau dėl šios priežasties pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu rūpestingumo ir atidumo pareigą. Teismas kartu atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas turėjo teisę priimti velionio palikimą iki 2011-06-16, o į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi 2011-12-20, tai yra praėjus kiek mažiau nei 6 mėnesiams, į tai, kad pareiškėjo esminiai interesai nėra susiję su šalimi, kurioje gyveno ir mirė velionis, todėl teismas pareiškėjo kreipimąsi į teismą nelaikė neprotingai uždelstu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo O. V. prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1986-864/2012 pagal O. V. ieškinį O. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo O. A. pareiškimo dėl termino palikimui priimti pagal turto apyrašą pratęsimo netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė LR CK 5.50 str. 4 d. įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nes antros eilės įpėdiniui teisė priimti palikimą atsiranda ne per tris mėnesius, einančius po trijų mėnesių termino, skirto V. V. vaikams palikimui priimti pabaigos, o, nesant pirmos eilės įpėdinių pagal įstatymą, antros ir paskesnių eilių įpėdiniams teisė priimti palikimą atsiranda palikėjo mirties momentu ir palikimą jie turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Tą nurodė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009, taigi teismas padarė netinkamas išvadas apie laiko tarpą, kurį praleido pareiškėjas palikimui priimti. Pasak apeliantės, pareiškėjas palikimą turėjo priimti iki 2012-02-16, tačiau to nepadarė, o į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi praėjus 10 mėnesių nuo minimo termino pabaigos. Taigi, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas įvertinęs, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja viena kitai. Pažymi, kad pagal esamus duomenis pareiškėjas iš Lietuvos išvyko 2010-11-24, o V. V. mirė 2010-11-15. Taigi palikėjo mirties momentu pareiškėjas buvo Lietuvoje, o ne užsienyje. Be to, pareiškėjas ir vėliau buvo kelis sykius grįžęs į Lietuvą, todėl jam nebuvo kliūčių dėl termino atnaujinimo kreiptis į teismą gerokai anksčiau. Dėl šių aplinkybių, apeliantės manymu, pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Pasak apeliantės, teismas padarė neteisingas išvadas, kad pareiškėjas, dar prieš palikėjo mirtį galėjo būti išvykęs iš Lietuvos į Siriją, kad terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių, bei pažeidė LR CPK 176-177 str., 185 str. nuostatas, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Atskirajame skunde apeliantė išdėstė poziciją, kad ši civilinė byla turi būti sustabdyta iki bus galutinai išnagrinėta civilinė byla pagal O. V. ieškinį atsakovui O. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes minimoje civilinėje byloje pripažinus V. V. 2009-10-21 pareiškimą, kuriuo panaikintas 2004-12-10 testamentas, negaliojančiu, sutinkamai su LR CK 5.2 str. 2 d. O. V. įgytų teisę paveldėti V. V. turtą pagal 2004-12-10 testamentą, todėl pareiškėjas O. A. netektų teisės paveldėti pagal įstatymą. Taigi, kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąjį ir prejudicinį ryšį su nagrinėjama byla. Pažymi, kad prašymą sustabdyti bylą apeliantė buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui, kuris atsisakė jį tenkinti, todėl pažeidė LR CK 163 str. 3 d. nuostatas. Taip pat atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi, nagrinėjant pareiškimą pirmosios instancijos teisme tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens kilo ginčas dėl teisės, todėl šioje byloje turėjo būti priimtas sprendimas, o ne nutartis. Tokiu būdu teismas pažeidė byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises. Apeliantė taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė ne pagal pareiškėjo suformuluotą pareiškimo dalyką. Pareiškėjo suformuluotas prašymas savo turiniu iš esmės skiriasi nuo skundžiamoje nutartyje suformuluoto nutarimo atnaujinti terminą priimti palikimą pagal turto apyrašą, todėl pirmosios instancijos teismas peržengė pareikšto reikalavimo ribas, dėl ko skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

9Pareiškėjas O. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinių bei procesinių teisės normų reikalavimus. Nurodo, kad mirus V. V., pirmos eilės įpėdiniais buvo jo vaikai, kurie savo teisės dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą neįgyvendino, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas galėjo priimti palikimą dar per 3 mėnesius, atitinka LR CK 5.50 str. 4 d. reikalavimus. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjui apie senelio mirtį tapo žinoma tik 2011-12-10. Iš Lietuvos pareiškėjas išvyko dar iki senelio mirties, su seneliu iki jo mirties nebendravo. Pareiškėjas gyvena Sirijoje, retai grįžta į Lietuvą, todėl jam nebuvo žinoma apie senelio mirtį. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei padarė teisingas išvadas. Taip pat pareiškėjo teigimu, nepagrįstas apeliantės nurodymas, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas sustabdyti nagrinėjamą bylą, pažeidė LR CPK 163 str. 3 d. nuostatas. Teismas pagrįstai atsisakė sustabdyti šią bylą, nes nėra LR CPK 163 str. 3 d. numatytų pagrindų. Atsiliepime pažymima, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ir išspręstas klausimas tik dėl įstatyme numatyto termino atnaujinimo. Šios bylos eiga neturi jokios įtakos Vilniaus m. 1 apylinkės teisme nagrinėjamai bylai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Be to, pareiškėjas teigia, kad nagrinėjant šią bylą dėl termino atnaujinimo, tarp O. A. ir O. V. nebuvo sprendžiami jokie ginčai dėl teisės. Šioje dalyje atskirojo skundo teiginiai abstraktūs, nekonkretūs. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas šioje byloje nutartį, nepažeidė LR CPK 578 str. nuostatų. Be to, pareiškėjas nesutinka su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikšto reikalavimo ribas. Pažymi, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu palaikė poziciją dėl rašymo klaidos apsirikimo, nurodant, kad pateiktu pareiškimu prašo atnaujinti jam terminą priimti velionio palikimą pagal turto apyrašą.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareiškimu, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde nurodyti teiginiai nesudaro prielaidų panaikinti šią nutartį.

14Iš bylos duomenų seka, kad ( - ) mirė V. V.. Jo vaikai R. A. ir G. D. V. per nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Palikimo laiku nepriėmė ir antros eilės paveldėtojai, todėl pareiškėjas O. A. su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pagal turto apyrašą pratęsimo kreipėsi į teismą. Taip pat šalių paaiškinimai, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad velionis 2004-12-10 buvo sudaręs testamentą, tačiau 2009-10-21 pareiškimu jį panaikino. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1986-864/2012 pagal O. V. ieškinį O. A. dėl minimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. 2012-10-12 ieškinys buvo patenkintas, tačiau šiuo metu šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

15Nagrinėjamoje byloje skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-28 nutartimi pareiškėjui O. A. buvo atnaujintas terminas priimti velionio V. V. palikimą pagal turto apyrašą. Su šia teismo nutartimi apeliantė nesutinka, teigdama, kad teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, padarė neteisingas išvadas, suvaržė bylos dalyvių procesines teises. Su šiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, laiko juos nepagrįstais.

16Pateiktame atskirajame skunde apeliantė prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą LR CPK 163 str. 3 d. pagrindu iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1986-864/2012 pagal O. V. ieškinį O. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

17Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 str. 3 p. įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, tai nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 str. 3 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007, 2009-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009, kt.).

18Pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla turi būti sustabdoma CPK 163 str. 3 p. nustatytu pagrindu, yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje išnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, konstatavimas, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, arba kad reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Nagrinėjamoje byloje yra keliamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas, o apeliantės nurodomoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1986-864/2012 buvo nagrinėjamas klausimas dėl V. V. 2009-10-21 pareiškimo dėl testamento anuliavimo pripažinimo negaliojančiu. Priešingai nei teigia apeliantė, tarp nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-1986-864/2012 nėra prejudicinio ar kito tiesioginio ryšio. Nors minimos civilinės bylos ir vyksta iš esmės tarp tų pačių šalių, tačiau jos nėra susijusios, jose reiškiami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai. Vien tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1986-864/2012 pripažinus V. V. 2009-10-21 pareiškimą, kuriuo panaikintas 2004-12-10 testamentas, negaliojančiu, O. V. įgytų teisę paveldėti pagal 2004-12-10 testamentą, o pareiškėjas O. A. netektų teisės paveldėti pagal įstatymą, nesudaro pagrindo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą CPK 163 str. 3 p. tvarka. Kaip minėta, byla negali būti sustabdyta LR CPK 163 str. 3 p. pagrindu, jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti suinteresuoto asmens O. V. prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitas išvadas, todėl priešingi apeliantės argumentai bei prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą atmestini.

19LR CK 5.57 str. 1 d. numatyta, kad civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei padarė teisingą išvadą, jog terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių. Apeliantės teiginiai, kad palikėjo mirties metu pareiškėjas buvo Lietuvoje ir kad jis terminą priimti palikimą praleido dėl to, kad nerūpestingai ir aplaidžiai įgyvendino savo teises, neatitinka bylos duomenų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuo 2010-09-30 pareiškėjas Lietuvoje nebesimoko, nėra saistomas darbo santykiais, 2010-10-23, t.y. dar iki V. V. mirties, kartu su broliu N. M. A. išskrido iš Lietuvos į Beirutą. Kaip seka iš pareiškėjo paaiškinimų, jis paskutiniu metu nuolatos gyvena ir dirba Sirijoje, retai atvyksta į Lietuvą (ką patvirtina aviabilietų kopijos), paskutiniu metu iki senelio mirties jis nepalaikė su juo ryšio. Visos šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė teismui pagrindą konstatuoti, kad jis nežinojo apie senelio mirtį, todėl dėl objektyvių priežasčių negalėjo laiku įgyvendinti savo teisės priimti palikimą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas, nustatydamas terminą kada pareiškėjas pagal įstatymą galėjo priimti palikimą, netinkamai aiškino ir taikė LR CK 5.50 str. 4 d. Minimo civilinio kodekso straipsnio 3 d. numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai palikimui priimti turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 4 d.). Šioje byloje nustatyta, kad velionio V. V. pirmos eilės paveldėtojai yra jo vaikai R. A. ir G. D. V., kurie savo teisės dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą neįgyvendino, todėl, suėjus 3 mėnesiams po palikėjo mirties, ši teisė perėjo antros eilės įpėdiniams. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas turėjo teisę priimti palikimą iki 2011-06-16, o į teismą dėl termino atnaujinimo (pratęsimo) kreipėsi praėjus vos 6 mėnesiams po šio termino pabaigos, iškarto po to, kai sužinojo apie senelio mirtį bei pareiškėjo teisę į palikimą. Aukščiau paminėtų faktinių bylos aplinkybių apeliantė nepaneigė, todėl apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs visus bylos įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, bei pagrįstai šį terminą atnaujino.

20Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas šioje byloje nutartį, pažeidė procesines teisės normas ir taip suvaržė jos teises. Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) šioje byloje buvo pagrįstai išnagrinėtas Civilinio proceso kodekso V dalyje nustatyta tvarka (576-578 str.). Pagal LR CPK 578 str. 1 d. pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad šioje byloje tarp jos ir pareiškėjo kilo ginčas dėl teisės, tačiau tokio ginčo net neįvardija. Iš bylos duomenų seka, kad šioje byloje pagal pareiškėjo O. A. pareiškimą buvo nagrinėjamas klausimas dėl termino priimti velionio V. V., mirusio 2010-11-15, palikimą pagal turto apyrašą atnaujinimo. Apeliantė O. V. jokių priešinių reikalavimų šioje byloje nereiškė, todėl apeliantės teiginiai, kad byloje buvo kilęs ginčas dėl teisės bei kad teismas privalėjo šiuo atveju priimti ne nutartį, o sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo peržengdamas pareikšto reikalavimo ribas. Nors skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje pažodžiui neatkartojamas pareiškime bei patikslintame pareiškime išdėstytas reikalavimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas ar pažeidė procesines teisės normas. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas, neatsižvelgiant į tai kokia forma jis yra priimtas (sprendimas ar nutartis), neturi būti vien formalus, o turi sukurti byloje dalyvaujančioms šalims teises ir pareigas, tam tikras teisines pasekmes. Civilinio proceso kodekso nuostatos įpareigoja teismą, nagrinėjantį pareikštą klausimą ypatingosios teisenos tvarka, būti aktyviam, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visiškai išaiškintos bylos aplinkybės (LR CPK 443 str. 8 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, norėdamas įgyvendinti savo kaip įpėdinio teises, siekdamas, kad jam būtų pratęstas (atnaujintas) terminas palikimui pagal turto apyrašą priimti, bei padarė pagrįstą išvadą, kad vien tik termino sudaryti palikimo turto apyrašą pratęsimas ar atnaujinimas nesuteiktų teisės priimti palikimą, t.y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškime (jo patikslinime) suformuluoto prašymo patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, bei, pagrįstai atsižvelgęs į pareiškėjo tikruosius tikslus kreipiantis į teismą, skundžiama nutartimi atnaujino pareiškėjui terminą priimti palikimą pagal turto apyrašą. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tokiu būdu teismas netinkamai taikė procesines teise ar priėmė neteisėtą ar nepagrįstą procesinį sprendimą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas. Atmetus atskirąjį skundą ir palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, apeliantės O. V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

21Pareiškėjas pateikė prašymą, atmetus atskirąjį skundą, iš suinteresuoto asmens O. V. jo naudai priteisti patirtas išlaidas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą – 665,50 Lt. Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas (8.15 p.), į bylos pobūdį, bylos aplinkybes, procesinių dokumentų kiekį, bylos dydį, kitas svarbias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas minimą pareiškėjo prašymą tenkina tik iš dalies, priteisiant iš O. V. pareiškėjo naudai 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

23Suinteresuoto asmens O. V. atskirąjį skundą atmesti.

24Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Priteisti iš suinteresuoto asmens O. V., a.k. ( - ) pareiškėjo O. A., a.k. ( - ) naudai 200 Lt bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas O. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinęs,... 4. Suinteresuotas asmuo O. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kurį prašė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-28 nutartimi pareiškimą... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo O. V. prašo sustabdyti šios civilinės... 9. Pareiškėjas O. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Atskirasis skundas atmestinas. ... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą,... 14. Iš bylos duomenų seka, kad ( - ) mirė V. V.. Jo vaikai R. A. ir G. D. V. per... 15. Nagrinėjamoje byloje skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 16. Pateiktame atskirajame skunde apeliantė prašo sustabdyti šios bylos... 17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo... 18. Pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla turi būti sustabdoma CPK 163... 19. LR CK 5.57 str. 1 d. numatyta, kad civilinio kodekso 5.50 straipsnyje... 20. Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos... 21. Pareiškėjas pateikė prašymą, atmetus atskirąjį skundą, iš... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 23. Suinteresuoto asmens O. V. atskirąjį skundą atmesti.... 24. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti... 25. Priteisti iš suinteresuoto asmens O. V., a.k. ( - ) pareiškėjo O. A., a.k. (...