Byla e2-1396-464/2020

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1082-933/2020 pagal ieškovių akcinės bendrovės „Kauno tiltai“, uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“, uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl skolos priteisimo, atliktų įskaitymų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovės AB „Kauno tiltai“, UAB „YIT Lietuva“, UAB „Fegda“ ir UBA „Kelprojektas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos:

61.1.

7pripažinti neteisėtais atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos atliktus įskaitymus ir juos panaikinti;

81.2.

9priteisti iš atsakovės ieškovėms solidariai 102 231,05 Eur už atliktus darbus pagal

102015 m. gruodžio 16 d. sutartį Nr. S-1056 ir tą pačią dieną sudarytą sutartį Nr. S-1057;

111.3.

12priteisti 11 341,20 Eur palūkanas už vėlavimą atsiskaityti;

131.4.

14priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

151.5.

16priteisti bylinėjimosi išlaidas.

172.

18Nurodė, kad atsakovė 2015 m. liepos 8 d. paskelbė atvirą konkursą ,,Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruožo nuo 0,0 iki 6,0 km rekonstravimas, ruožų nuo 20,06 iki 22,16 km ir nuo 21,6 iki km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“. Ieškovės 2015 m. lapkričio 12 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. 17719 ir pateikė bendrą pasiūlymą, kuris buvo pripažintas laimėtoju. Su atsakove buvo sudarytos dvi sutartys – 2015 m. gruodžio 16 d. dėl projekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruožo nuo 0,0 iki 6,0 km rekonstravimas“ bei dėl projekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruožų nuo 20,06 iki 22,16 km ir nuo 27,6 iki 36,9 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas. Pasak ieškovių, jos tinkamai įvykdė sutartis ir laiku baigė darbus: pagal pirmąją sutartį – 2017 m. birželio 27 d., o pagal antrąją – 2017 m. spalio 4 d. Nors sutartys buvo įvykdytos tinkamai, atsakovė vienašališkai nusprendė nesumokėti 102 231,05 Eur tokiais pagrindais: 26 737,30 Eur dėl neva nekokybiškai atliktų darbų pagal pirmąją sutartį; 15 283,54 Eur dėl neva nekokybiškai atliktų darbų pagal antrąją sutartį; 60 210,21 Eur delspinigių dėl neva pradelsto darbų atlikimo termino pagal antrąja sutartį. Ieškovės prašo priteisti aptartą sumą bei netesybas iš atsakovės bei pripažinti negaliojančiu jos sprendimą dėl aptartų lėšų vienašalio įskaitymo.

193.

20Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovių ieškinį tenkino iš dalies: (1) pripažino atsakovės atliktą vienašalį 47 420,16 Eur įskaitymą neteisėtu ir jį panaikino; (2) priteisė ieškovėms solidariai iš atsakovės 47 420,16 Eur skolą, 6 252,67 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (53 672,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (3) priteisė ieškovei AB „Kauno tiltai“ iš atsakovės 2 007,13 Eur bylinėjimosi išlaidas; (4) kitą ieškinio dalį atmetė.

214.

22Atsakovė iš dalies nesutiko su teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ir padavė apeliacinį skundą, prašydama sprendimą pakeisti: (1) sumažinti neteisėtu pripažinto atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo dalį iki 10 449,71 Eur; (2) sumažinti ieškovėms solidariai priteistą skolą už atliktus darbus iki 10 449,71 Eur; (3) sumažinti ieškovėms priteistas palūkanas iki

231 579,99 Eur; (4) sumažinti ieškovei AB „Kauno tiltai“ priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 449,85 Eur.

245.

25Paduodama apeliacinį skundą, atsakovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį, valstybės institucijos yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio bylose, kuriose siekiama apginti viešąjį ir valstybės interesą. Įstatymai numato pareigą valstybinėms institucijoms rūpintis valstybės intereso gynimu. Mano, kad nagrinėjamu atveju, siekdama nuostolių atlyginimo, atsakovė gina valstybės interesus, todėl šioje byloje turi būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

26II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

276.

28Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos terminą iki 2020 m. liepos 27 d. apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 849,65 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

297.

30Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-932/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-595-516/2015), pažymėjo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyti subjektai gali būti atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik esant dviejų sąlygų visetui: subjektas gina viešąjį, valstybės ir / ar savivaldybės interesą (kurį, be kita ko, turi aiškiai įvardyti) ir teisės aktai suteikia jam teisę tokį interesą ginti.

318.

32Teismas sprendė, kad atsakovė šių būtinųjų sąlygų neatitinka, kadangi apeliacinį skundą padavusi šalis visų pirma nėra ieškovė civilinėje byloje, antra, šalių ginčas kilęs iš rangos teisinių santykių. Nors šie santykiai ir susiklostė pasirašius bei vykdant viešojo pirkimo sutartį, tačiau, teismo vertinimu, tokia civilinė byla negali būti laikoma byla dėl viešojo intereso gynimo. Be to, atsakovė nenurodė teisinio pagrindo, suteikiančio jai teisę ginti viešąjį interesą. Teismas nesutiko ir su tokia atsakovės pozicija, kad apeliacinio skundo padavimas tokioje byloje reiškia valstybės interesų gynimą.

339.

34Įvertinęs tai, kad atsakovė apeliaciniu skundu siekia įskaitymo sumos iki 10 449,71 Eur sumažinimo, t. y. siekia išvengti skundžiamu sprendimu nustatytos turtinės 36 970,45 Eur prievolės (47 420,16 Eur – 10 449,71 Eur), taip pat siekia sumažinti iš jos ieškovėms priteistas palūkanas iki 1 579,99 Eur, atitinkamai, siekia išvengti 4 672,68 Eur turinės prievolės (6 252,67 Eur – 1 579,99 Eur), teismas konstatavo, jog atsakovė apeliaciniu skundu siekia paneigti iš viso 41 643,13 Eur turtinę prievolę (36 970,45 Eur + 4 672,68 Eur) ieškovėms. Kadangi apeliacinis skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, už jį mokėtinas

35849,65 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Teismas pažymėjo, kad prašymas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo laikytinas procesiniu, todėl žyminis mokesčiu neapmokestinamas.

36III. Atskirojo skundo argumentai

3710.

38Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos16 d. nutartį ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3910.1.

40Įstatymai numato pareigą valstybinėms institucijoms rūpintis valstybės intereso gynimu. Kelių direkcija nagrinėjamoje byloje dėl viešojo pirkimo metu sudarytos rangos sutarties netinkamo vykdymo teisinių padarinių dalyvauja kaip atsakovė. Siekdama neteisėto teismo sprendimo panaikinimo ir naujo procesinio sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas sutartinės atsakomybės taikymo ieškovei viešųjų pirkimų srityje teisėtumas, šioje byloje priėmimo, atsakovė gina valstybės interesus, todėl ji yra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-l933-302/2016; 2018 m. sausio 11d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-27-196/2018; 2019 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-l357-302/2019).

4110.2.

42Šalių ginčas kilo iš viešojo pirkimo teisinių santykių, o atsakovė negali būti laikoma vien užsakovės funkcijas vykdančiu subjektu. Taikydama civilinę atsakomybę ieškovei už jos įvykdytus sutartinius pažeidimus, atsakovė gina viešąjį interesą, nes ginčo objektu esančios lėšos skirtos viešajam interesui tenkinti, o ne siekiant ekonominės naudos užsakovei kaip privačiam subjektui.

4310.3.

44Ieškovė teisminį procesą iniciavo dėl netesybų, kurias atsakovė neteismine tvarka taikė gindama viešąjį interesą, taigi pareikštu ieškiniu ieškovė ginčija šį atsakovės veiksmą. Vertinant ne vien formaliai, o būtent ginčo turinį, darytina išvada, kad atsakovė byloje, nors ir veikdama atsakovės procesinėje pozicijoje, iš esmės gina savo veiksmų, neteisiniu būdu ginant viešąjį interesą, taikius civilinę atsakomybę ieškovei, teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl negali būti pripažįstama lemiama tokia aplinkybė, kad civilinės bylos iškėlimą iniciavo ne pati atsakovė.

45Teisėja

konstatuoja:

46IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

4711.

48Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, pagal kurį bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybė ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį interesą, valstybės arba savivaldybės interesus – toje bylos dalyje, kurioje siekiam apginti viešąjį interesą, valstybės arba savivaldybės interesą, aiškinimo ir taikymo klausimas. Apeliantės pozicija, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo kaip subjektas, ginantis valstybės, o kartu ir viešąjį interesą, stokoja pagrįstumo.

4912.

50Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). (CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie apeliacinio skundo turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Tačiau įstatymų leidėjo valia ir jo tiesiogiai numatytais atvejais kai kurie subjektai šio mokesčio nemoka. Žyminio mokesčio lengvatos pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą taikymas siejamas su dviejų sąlygų sutaptimi: asmens turimu specifiniu teisiniu statusu (prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos bei kiti asmenys) ir kreipimosi į teismą su ieškiniu tikslu (kai siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą). Šie asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.

5113.

52Vertinant, ar apeliantė abi šias sąlygas atitinka ir ar ji priskirtina prie subjektų, kuriems minėta žyminio mokesčio lengvata yra taikoma, atsižvelgtina į ginčo, kurį pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo, pobūdį. Kaip pirmiau nurodyta, ieškinio reikalavimai buvo kildinami iš apeliantės (užsakovės) su ieškovėmis (rangovėmis) pasirašytų dviejų sutarčių dėl valstybinės reikšmės kelio ruožo rekonstravimo bei techninio darbo projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo, ieškovėms laimėjus apeliantės paskelbtą viešą konkursą. Ieškovės įrodinėjo, kad apeliantė nepagrįstai atsisakė sumokėti joms sulygtos už darbus kainos dalį, o apeliantė įrodinėjo, kad darbai atlikti netinkamai (paklota per plona kelio danga) ir nesilaikant terminų. Tačiau nors šis ginčas ir susijęs su viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vykdymu, vien šio fakto nepakanka pripažinti, kad apeliantė yra valstybės institucija ar kitas asmuo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo prasme ar kad apeliacinio proceso iniciavimu siekiama būtent valstybės ar viešojo intereso gynimo.

5314.

54Pažymėtina, kad teismų praktikoje, kuria, be kita ko, savo poziciją argumentavo ir pirmosios instancijos teismas, buvo pasisakyta, jog vien tokia aplinkybė, kad valstybės įmonė pareiškė ieškinį (priešieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą), savaime dar nėra pakankama CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktui taikyti. Šiame CPK straipsnyje nurodyti subjektai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik tais atvejais, kai patys inicijuoja bylos procesą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, valstybės ir / ar savivaldybės interesas, ir tik toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1608-302/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-243-196/2018).

5515.

56CPK 49 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti būtent įstatymų numatytais atvejais, t. y. ne savo nuožiūra, o tada kai tokia teisė jiems sutekta teisės aktų. Taigi, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą subjektas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai (1) gina viešąjį, valstybės ir / ar savivaldybės interesą (kurį turi aiškiai ir įvardyti), ir kai (2) teisės aktai suteikia jam teisę tokį interesą ginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-595-516/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-243-196/2018).

5716.

58Apeliantė nei teikdama apeliacinį skundą, nei atskirąjį skundą konkretaus teisės akto, suteikiančio jai teisę ginti viešąjį interesą, neįvardija. Taigi, visiškai neaišku kokį konkrečiai viešąjį interesą apeliantė tvirtina ginanti, juolab kad viešojo pirkimo procedūros jau yra pasibaigusios, o ginčas kilo ne dėl jį vykdant priimtų jos sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo, o dėl juridinių asmenų sudarytų rangos sutarčių vykdymo ir jos šalių atsakomybės.

5917.

60Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad viešojo intereso idėja civilinio proceso kontekste neturėtų būti suvokiama pernelyg plačiai: kad ir siejant ją su teisingumo vykdymu, materialiosios tiesos nustatymu kiekvienoje konkrečioje byloje, t. y. net ir pripažįstant, kad civilinės bylos iškėlimo faktas laikytinas socialiai reikšmingu (nes kiekviena civilinė byla, be kita ko, reiškia ir teisinį, ir socialinį konfliktą, susijusį su galiojančios teisės taikymu, reiškiantį esamos teisinės tvarkos įgyvendinimą, konfliktą, kurį siekiama išspręsti ne bet kaip, o tikintis teisingo, sąžiningo ir operatyvaus sprendimo), visada būtina taikyti ir papildomus konstitucinius kriterijus, kurie sumažina ar paneigia riziką, jog gali būti ne tik nepagrįstai pažeistas dispozityumo principas, bet ir apskritai paneigta civilinio proceso prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

6118.

62Tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje pateikdama apeliacinį skundą ji siekia užtikrinti tinkamą disponavimą valstybės lėšomis, t. y. nemokėti už netinkamai ir ne laiku atliktus darbus, kitokios išvados dėl teismo konstatuotos jos pareigos sumokėti žyminį mokestį nesuponuoja. Apeliantė siekia ginti ne valstybės ar viešąjį interesą, o savo pačios, kaip įstaigos, t. y. institucinį interesą. Sąvoką „viešas interesas“ apeliantė aiškina pernelyg plečiamai ir ne tokių faktinių aplinkybių kontekste, kurios leistų taikyti išimtį iš bendrosios žyminio mokesčio mokėjimo pareigos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvienos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamos įmonės / įstaigos pareiga jai skiriamas lėšas naudoti tik įstatymų nustatyta tvarka anaiptol nereiškia, kad kilus jos ir sutarties kontrahento konkrečiam ginčui dėl, veikiant jai suteiktų įgalinimų ar deleguotų funkcijų ribose, sudarytos civilinės sutarties vykdymo, savaime priskirtinas ginčų dėl viešojo intereso gynimo kategorijai.

6319.

64Pasisakant dėl apeliantės atskirajame skunde cituojamų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse pateiktų išaiškinimų reikšmės, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto, nepatikrinus), o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į tos konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-421/2020). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtinas visiškas gretinamų bylų faktinių aplinkybių sutapimas, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo bei taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

6520.

66Apeliantės nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. e2-1933-302/2016, Nr. e2-27-196/2018, Nr. e2-1357-302/2019 pateikti išaiškinimai dėl tų bylų šalių atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo pateikti visiškai kitokių, nei nagrinėjamos bylos, faktinių aplinkybių kontekste, todėl šie išaiškinimai nėra aktualūs. Civilinėse bylose Nr. e2-1933-302/2016 ir Nr. e2-1357-302/2019 buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo – teisėtumas ir pagrįstumas. Tose bylose viešojo pirkimo procedūros, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, dar nebuvo pasibaigusios, civilinės sutartys nesudarytos. Civilinėje byloje Nr. e2-27-196/2018 buvo nagrinėjamas bankrutuojančios bendrovės prašymu fizinio asmens turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo klausimas, konstatuojant, kad fizinis asmuo yra atleistas bankroto bylose nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

6721.

68Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą ir atleidimą nuo jo mokėjimo, todėl priėmė teisėtą nutartį. Tačiau terminas, per kurį žyminis mokestis turėjo būti sumokėtas, jau yra pasibaigęs, todėl apeliantei nustatytinas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartyje nurodytam reikalavimui įvykdyti.

69Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

70Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

71Nustatyti atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos naują terminą iki 2020 m. lapkričio 5 d. (įskaitytinai) sumokėti 849,65 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovės AB „Kauno tiltai“, UAB „YIT Lietuva“, UAB „Fegda“ ir UBA... 6. 1.1.... 7. pripažinti neteisėtais atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijai... 8. 1.2.... 9. priteisti iš atsakovės ieškovėms solidariai 102 231,05 Eur už atliktus... 10. 2015 m. gruodžio 16 d. sutartį Nr. S-1056 ir tą pačią dieną sudarytą... 11. 1.3.... 12. priteisti 11 341,20 Eur palūkanas už vėlavimą atsiskaityti;... 13. 1.4.... 14. priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą... 15. 1.5.... 16. priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 17. 2.... 18. Nurodė, kad atsakovė 2015 m. liepos 8 d. paskelbė atvirą konkursą... 19. 3.... 20. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovių... 21. 4.... 22. Atsakovė iš dalies nesutiko su teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ir... 23. 1 579,99 Eur; (4) sumažinti ieškovei AB „Kauno tiltai“ priteistas... 24. 5.... 25. Paduodama apeliacinį skundą, atsakovė nurodė, kad pagal Lietuvos... 26. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 27. 6.... 28. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė atsakovei... 29. 7.... 30. Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio... 31. 8.... 32. Teismas sprendė, kad atsakovė šių būtinųjų sąlygų neatitinka, kadangi... 33. 9.... 34. Įvertinęs tai, kad atsakovė apeliaciniu skundu siekia įskaitymo sumos iki... 35. 849,65 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).... 36. III. Atskirojo skundo argumentai... 37. 10.... 38. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos... 39. 10.1.... 40. Įstatymai numato pareigą valstybinėms institucijoms rūpintis valstybės... 41. 10.2.... 42. Šalių ginčas kilo iš viešojo pirkimo teisinių santykių, o atsakovė... 43. 10.3.... 44. Ieškovė teisminį procesą iniciavo dėl netesybų, kurias atsakovė... 45. Teisėja... 46. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 47. 11.... 48. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas CPK 83... 49. 12.... 50. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y.... 51. 13.... 52. Vertinant, ar apeliantė abi šias sąlygas atitinka ir ar ji priskirtina prie... 53. 14.... 54. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, kuria, be kita ko, savo poziciją... 55. 15.... 56. CPK 49 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos... 57. 16.... 58. Apeliantė nei teikdama apeliacinį skundą, nei atskirąjį skundą konkretaus... 59. 17.... 60. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad viešojo intereso... 61. 18.... 62. Tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje... 63. 19.... 64. Pasisakant dėl apeliantės atskirajame skunde cituojamų Lietuvos apeliacinio... 65. 20.... 66. Apeliantės nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr.... 67. 21.... 68. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos... 69. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 70. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.... 71. Nustatyti atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo...