Byla 2A-2014-343/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai J. K., pareiškėjos atstovui advokatui Albertui Trumpuliui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovei Mildai Stankūnaitei, suinteresuotam asmeniui G. D., teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-835-429/2011 pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. D., Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, ir

Nustatė

2pareiškimu (b.l. 3-4) pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama S. A. iki nacionalizacijos privatinės nuosavybės teise valdė žemės sklypą, esantį ( - ) (dabar - ( - )). Pareiškėja nurodė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikusi dar 1991 m. gruodžio 30 d. . Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno žemėtvarkos skyriaus 2002 m. sausio 14 d., 2003 m. birželio 26 d. raštais pareiškėja buvo informuota, jog nuosavybės teisės jai bus atkurtos atlikus geodezinius matavimus. Nepaisant nurodytų aplinkybių, Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 02-01-788 pagrindu sudaryta 2007 m. balandžio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi žemės sklypas buvo parduotas trečiajam asmeniui G. D.. Nurodyti administracinis aktas ir sandoris buvo panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartimi. Net ir po neteisėtų veiksmų panaikinimo pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo atmestas Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 02-01-12264, motyvuojant tuo, jog žemės sklypas pareiškėjos motinai nepriklausė. Kauno apskrities archyvo 2001 m. spalio 3 d. pažymėjime Nr. A135 nurodyta, jog pareiškėjos motina minėtą žemės sklypą nusipirko. Daugiau žinių apie sklypą archyvo dokumentuose nėra. Žemės sklype stovi pareiškėjos mamai ir pareiškėjai priklausęs namas, statytas 1940 metais. Atsisakymo atkurti nuosavybės teises pagrįstumą paneigia ir Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiksmai, siunčiant pareiškėjai raštus, kuriais patvirtintos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.

3Atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 32-33) suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija, kurios teises proceso metu perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, prašė pareiškimą atmesti ir nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatinėjamas, kol nėra atnaujintas praleistas terminas nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui pateikti. Nesant prašymo dėl termino atnaujinimo, prašomas nustatyti faktas nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti vertinamas kaip juridinis. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, jog pareiškėjos nurodomas žemės sklypas 1938 m. buvo parduotas ne pareiškėjos motinai, o kitam asmeniui, kuris nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo, šio sklypo plotas buvo didesnis, tuo tarpu pareiškėjos motinos pirktas sklypas yra visai kitu adresu - Vėjo g. 100, Kaune. Žemės sklypo naudojimas po nacionalizacijos nepatvirtina nuosavybės teisių iki nacionalizacijos turėjimo fakto.

4Atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 36-37) suinteresuotas asmuo G. D. prašė pareiškimą atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, savo poziciją grįsdamas aplinkybėmis, analogiškomis nurodytoms suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos, kurios teises proceso metu perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pateiktame atsiliepime.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu (b.l. 113-118) pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos mama iki nacionalizacijos privatinės nuosavybės teise valdė žemės sklypą, esantį ( - ) (dabar - ( - )), priteisė iš pareiškėjos valstybei 47,88 Lt teismo išlaidoms susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, kad byloje neginčijama aplinkybė, jog 1938 m. ( - ) esantį sklypą nusipirko pareiškėjos motina, tuo tarpu sklypą adresu ( - ) įsigijo pareiškėjos motinos brolis. Pareiškėja nepretenduoja į sklypą, esantį adresu ( - ). Ji siekia įrodyti, jog 1939 m. pareiškėjos motinos brolis sklypą, esantį adresu ( - ), perleido pareiškėjos motinai. Šią aplinkybę patvirtino byloje liudytojais apklausti asmenys. Aktualus nagrinėjamam klausimui ir faktas, jog pareiškėjos tėvas ginčo sklype statė namą. Archyviniai duomenys patvirtina, jog pareiškėjos motina valdė sklypą nuosavybės teise, o faktas, kad neatitinka nurodytas ir realusis sklypo plotai, vertintinas kaip klaida, nepaneigianti reiškiamo reikalavimo pagrįstumo.

6Apeliaciniu skundu (b.l. 142-146) suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyrius prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - pareiškimą atmesti ir nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytą aplinkybę, jog jos motina sklypą įsigijo iš savo brolio ir valdė iki nacionalizacijos. Priešingai, bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad sklypas pareiškėjos motinai nepriklausė, kadangi iš archyvinių duomenų matyti, jog pareiškėjos motina nuosavybės teise valdė kitą, adresu ( - ) esantį sklypą. Teismas pareiškime nurodytą sklypo dydžio neatitikimą realiai situacijai be pagrindo pripažinęs technine klaida neįvertino svarbaus fakto, jog būtent tokio dydžio buvo kitas pareiškėjos motinos 1938 m. įsigytas sklypas. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl suinteresuoto asmens argumento, jog pareiškimas negali būti tenkinamas dėl praleisto ir neatnaujinto termino nuosavybės teises įrodantiems dokumentams pateikti.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 154-156) pareiškėja prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo visiškai sutinkanti su ginčijamo sprendimo motyvais, palaikanti savo pareiškime išdėstytą poziciją.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla nutrauktina.

9Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netaikė civilinio proceso normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčio fakto sampratą ir sąlygas pareiškimui dėl tokio fakto nustatymo paduoti, bylą išnagrinėjo nesant tam teisinio pagrindo, priėmė neteisėtą, todėl naikintiną sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 5 p.)

10Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti CPK 444 str. 2 d. 5 p. apibrėžtą juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos motina iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė konkretų žemės sklypą. Vadovaudamasi CPK 447 str. 1 p. pareiškėja nurodė, jog fakto nustatymas jai reikalingas siekiant atkurti nuosavybės teises į aptariamą žemės sklypą, t.y., kad palankus teismo sprendimas taptų nuosavybės teises iki nacionalizacijos patvirtinančiu dokumentu. Remiantis CPK 444 str. 1 d., teismas nustatinėja tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. tik tokie faktai laikomi juridiniais. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d., terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti pasibaigė 2003 m. gruodžio 31 d. Nurodytą dieną išnyko pareiškėjos teisė teikti atsakingai institucijai nuosavybės teises patvirtinančius įrodymus, įskaitant ir galimai palankų teismo sprendimą dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teise. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. taip pat nurodoma, jog dėl svarbios priežasties praleistas terminas dokumentams pateikti gali būti atnaujintas teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nėra kreipusis į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo. Pastaroji aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukurs jokių teisinių pasekmių, nes net ir palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju pareiškėja dėl praleisto įstatyme nustatyto termino neįgis teisės tokį sprendimą pateikti institucijai, sprendžiančiai nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.3 punkte nurodė, jog tuo atveju, kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukia (CPK 293 str. 1 p.). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo reikalavimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 d., 326 str. 1 d. 5 p.). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog praleisto įstatyminio termino atnaujinimas ateityje panaikintų šioje nutartyje nurodytą kliūtį kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pakoreguotų atitinkamo pareiškimo pagrindą. Tokiu atveju šios nutarties priėmimas nebūtų kliūtimi tam pačiam reikalavimui pareikšti pakartotinai, nes pareiškimai negalėtų būti laikomi tapačiais (CPK 137 str. 1 d. 4 p.).

11Dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrįstumu, teisėjų kolegija nepasisako, nes šie argumentai vertintini iš esmės nagrinėjant teismui pareikšto reikalavimo pagrįstumą, bet negali turėti įtakos paties reikalavimo nagrinėtinumui teismine tvarka.

12Bylą nutraukus pareiškėjai grąžintinas paduodant pareiškimą sumokėtas žyminis mokestis - 130 Lt (CPK 87 str. 1 d. 4 p.).

13Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 5 p., teisėjų kolegija

Nutarė

14apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

15Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti.

16Bylą nutraukti.

17Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai J. K. (asmens kodas ( - ) paduodant pareiškimą 2010 m. balandžio 16 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą žyminį mokestį - 130 Lt.

18Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai