Byla 2A-163-278/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

2kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

3sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,

4dalyvaujant prokurorui R. Senkui,

5atsakovo atstovei Z. Karaliūnienei,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-395-783/2009 pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą bei Valstybės įmonės (toliau VĮ) Kupiškio miškų urėdijos ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, V. R., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai dėl dalies Panevėžio apskrities viršininko įsakymo, sprendimo bei paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovo atstovės, prokuroro paaiškinimus,

Nustatė

8Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, VĮ Kupiškio miškų urėdija nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko 2000-07-20 sprendimu Nr. 16-68200-11117 B. R. neatlygintinai nuosavybėn buvo perduotas 0,35 ha žemės sklypas Kupiškio rajone, Šimonių girios kadastro vietovėje, Pelyšių k. (unikalus Nr. 5755-0001-0024, projekto plane sklypo Nr. 77-1). Nurodė, kad Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenis, 0,22 ha B. R. perduoto žemės sklypo ploto yra pamatuota valstybinės reikšmės miškų plote Šimonių girininkijos kvartale Nr. 77. Pagal 2002-04-03 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2206 šį sklypą paveldėjo V. R.. Nurodė, kad B. R. nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį sklypą ir grąžinta dalis (0,22 ha) miško, kuris LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Prašė teismą pripažinti negaliojančia ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000-04-17 įsakymu Nr. 695ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kupiškio rajono Šimonių seniūnijos Šimonių girios kadastrinėje vietovėje“ patvirtinto piliečių, kuriems suformuoti žemės sklypai pagal Kupiškio rajono Šimonių girios kadastrinės vietovės 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą, sąrašo Eil. Nr. 22 dalį dėl valstybinės reikšmės miško (0,22 ha); panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000-07-20 įsakymu Nr. 1282ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Kupiškio rajone priėmimo“ patvirtinto sąrašo (2 priedas) eilutės Nr.30 dalį dėl valstybinės reikšmės miško (0,22 ha); pripažinti negaliojančia ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000-07-20 sprendimo Nr. 16-68200-11117 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei B. R.“ dalį dėl valstybinės reikšmės miško (0,22 ha) perdavimo neatlygintinai; pripažinti negaliojančia 2002-04-03 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2206 dalį, kuria V. R. paveldėjo valstybinės reikšmės mišką (0,22 ha); taikyti restituciją natūra ir įpareigoti V. R. grąžinti valstybei 0,22 ha valstybinės reikšmės miško sklypą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Kupiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. R. nuosavybės teisėmis valdomo 0,35 ha ploto miško sklypo (kadastro Nr. 5755/0001:24) 0,22 ha ploto dalis patenka į valstybinės reikšmės miško plotus. Įvertinęs jog nuosavybės dalis atkurta į valstybinės reikšmės mišką, kuris LR Vyriausybės nutarimu yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams, teismas nurodė, jog yra pagrindas pripažinti, kad sprendimo dalis, kuria atkurta nuosavybės teisė į miško žemės plotą, negali būti laikoma teisėta, todėl yra niekinė ir negaliojanti nuo sprendimo priėmimo momento (CK 1.80 str. 1 d.). Teismas darė išvadą, kad panaikinus sprendimo dalį dėl valstybinės reikšmės miško perdavimo neatlygintinai, naikintina ir paveldėjimo teisės liudijimo dalis, nes neteisėtai įgyto turto paveldėjimas negali būti laikomas pagrindu jo nuosavybės įteisinimui kitiems asmenims, o pripažinus sandorius iš dalies negaliojančiais, taikytina restitucija natūra. Nurodė, jog palikimą priėmusio įpėdinio sąžiningumas ar nesąžiningumas nėra reikšmingas, nes jis turtą įgijo neatlygintinai. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad neteisėtą nuosavybės ginčijamoje dalyje atkūrimą sąlygojo valstybės institucijos Panevėžio apskrities viršininko administracijos veiksmai, o atsakovo V. R. veiksmai jokios įtakos sprendimų priėmimui neturėjo, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš V. R. prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

10Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikti duomenys nėra pakankama patvirtinanti aplinkybė, jog 0,22 ha B. R. priklausančio miško dalis yra pamatuota valstybiniame miške, nes atsakyti į klausimą ar patenka pamatuoto miško dalis į valstybinį mišką ir koks tai plotas, galima tik atlikus kadastrinius matavimus, nustačius žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Teigia, jog netinkamai įvertinta ir Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos M. B. ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto grupės vadovės I. M. 2009-09-17 akte pateikta informacija apie netiksliai įbraižytas miško sklypų savininkų kvartale Nr. 77 ribas, kas lėmė neteisingą, neatitinkantį situacijos natūroje privačių sklypų ir valstybinės reikšmės miško ribos bei privataus miško 0,22 ha ploto patekimo į valstybinės reikšmės miškų plotus grafinį nustatymą. Nurodo, jog neįvertinta aplinkybės, kad Šimonių girios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo rengiamas kartografinėje medžiagoje masteliu 1:10000, o Valstybinės reikšmės miškų schema parengta masteliu 1:50000 ir kad transformuojant valstybinės reikšmės miško ribą iš vieno mastelio kartografinės medžiagos į kito mastelio kartografinę medžiagą susidaro tam tikra paklaida. Teigia, kad nuosavybės teisių atkūrimo B. R. metu Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrius neturėjo valstybinės reikšmės miškų skaitmeninių duomenų ar valstybinės reikšmės miškų plotų ir ribų masteliu 1:10000, todėl neturėjo galimybės patikrinti, ar rangovas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas teisingai ir tiksliai nustatė valstybinės reikšmės miško ribą ginčijamame kvartale Nr. 77. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2006-05-17 nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ pavedė apskričių viršininkams valstybinės reikšmės miškuose suformuoti miško žemės sklypus rengiant ar keičiant žemės reformos žemėtvarkos projektus ir įregistruoti šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Panevėžio apskrities viršininko 2007-11-27 įsakymu Nr. Ž-4895 patvirtintame Šimonių girios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte valstybinės reikšmės miško sklypas, besiribojantis su B. R. grąžintu miško sklypu, suprojektuotas ir patvirtintas be jokių VĮ Kupiškio miškų urėdijos pastabų. Valstybinės reikšmės miško riba nebuvo pažymėta natūroje, nebuvo prakirstos linijos, todėl miško sklypo ženklinimo natūroje B. R. metu nebuvo galimybės tiksliai nustatyti valstybinio miško ribą. Teigia, jog įvertinus šią aplinkybę bei užimto miško ploto dydį, būtina vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais ir spręsti susidariusią problemą ne naikinant priimtus administracinius aktus, o pasinaudojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1369 patvirtintame Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo apraše numatytomis galimybėmis patikslinti valstybinės reikšmės miškų schemą. Be to, atsakovė nurodo, kad valstybinės reikšmės miško sklypas, esantis šalia B. R. perduoto neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio miško 0,35 ha miško sklypo (kadastro N 5755/0001:24), nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl, vadovaujantis CK 1.109 straipsniu, negali būti civilinių teisinių santykių objektu. Ginčijamame sprendime nurodoma, jog Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacinės charakteristikos patvirtina, kad V. R. nuosavybės teisėmis valdomo 0,35 ha ploto miško sklypo, kadastro N 5755/0001:24, 0,22 ha ploto dalis patenka į valstybinės reikšmės miško plotus, tačiau teismas neįvertino, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 8 punkte nurodyta, jog šis kadastras yra nepagrindinis valstybės registras.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, Panevėžio apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad atsakovė nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktais rašytiniais įrodymais bei duomenų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos duomenų neteisingumą. Teigia, jog nuosavybės teisių atkūrimo B. R. metu 0,22 ha miško sklypas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, o valstybės institucijoms, atsakingoms už nuosavybės teisių atkūrimą, teisė keisti Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas nebuvo suteikta. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes bei įvertinęs šalių pateiktus įrodymus priėmė pagrįstą sprendimą. Teigia, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija privalo sumokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą, nes šioje byloje ji nesiekia apginti viešąjį interesą ir yra atsakovė, t. y. pati pažeidusi viešąjį interesą.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė VĮ Kupiškio miškų urėdija nurodo, kad teismas tinkamai įvertino Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis, kurie neginčijamai patvirtina, kad V. R. nuosavybės teisėmis valdomo 0.35 ha ploto miško sklypo (kadastro Nr.5755/0001:24) 0,22 ha ploto dalis patenka į valstybinės reikšmės miško plotus, o ginčijamo sprendimo Nr. 16-68200-11117 priėmimo metu, miško sklypo dalis (0,22 ha ploto) buvo priskirta valstybinės reikšmės miškams. Nurodo, kad 2009-09-17 akto grafinėje schemoje matyti, jog valstybinės reikšmės miškų linija (kuri atitinka Valstybinės miškotvarkos tarnybos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos linijos (ribos) oficialius duomenis), kurią I. M. ir M. B. nurodė kaip menamą, įeina į 77-1 sklypo, kuriame nuosavybės teisės atkurtos B. R., dalį, todėl šiame akte pateikiami įrodymai nepaneigia fakto, jog oficialiame miškų valstybės kadastre registruotas 0,22 ha valstybinės reikšmės miškų plotas patenka į žemės sklypą, kurio unikalus Nr.5755-0001-0024. Teigia, kad teismas vadovavosi CK 1.5. straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, tinkamai įvertino aplinkybes, kad miškų sklypų parengti duomenys naudojant kartografinę medžiagą M 1:50000. o vėliau transformuojant į M 1:10000, kaip taisyklė išlaiko pradiniam masteliui keliamus tikslumo reikalavimus, kas nurodyta ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009-10-19 rašte Nr.4B-(7.3)-1269 „Dėl valstybinės reikšmės miškų". Nurodo, jog apelianto teiginiai, kad valstybinės reikšmės miško riba nebuvo pažymėta natūroje, nebuvo prakirstos linijos, todėl miško sklypo ženklinimo natūroje B. R. metu nebuvo galimybės tiksliai nustatyti valstybinio miško ribos, o Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrius neturėjo valstybinės reikšmės miškų plotų ir ribų masteliu 1:10000, todėl neturėjo galimybės patikrinti ar rangovas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas teisingai ir tiksliai nustatė valstybinės reikšmės miško ribą ginčijamame sklype, kvartale Nr.77, yra niekiniai ir nepagrįsti, nes pirmiausia žemėtvarkos projekte projekto autorius turėjo pažymėti valstybinės reikšmės miškų ribas, o apskrities viršininkas ar pagal kompetenciją Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrius tikrinti ar tiksliai rangovas Valstybinis miškotvarkos institutas nustatė valstybinės reikšmės miškų ribas. Teigia, kad ribų miške prakirtimas tėra tik penktas žemėtvarkos projektų darbų etapas, todėl tikslus, teisingas ir kontroliuojamas Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo kaimo vietovėje metodikoje nurodytų atliktinų darbų atlikimas būtų užtikrinęs tinkamą ir teisingą žemės reformos darbų eigą, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad Valstybinė miškotvarkos tarnyba, rengdama pažymas, naudoja VĮ „Registrų centras'' gautus oficialius Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis bei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir miško plotą patenkantį į tam tikrą žemės sklypą apskaičiuoja programinės įrangos pagalba, naudojantis Nekilnojamojo turto kadastre registruotu žemės sklypo ribų kontūru ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotu grafiniu miško kontūru, todėl abejoti Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktais duomenimis vien todėl, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras yra nepagrindinis valstybės kadastras ar kad nėra atlikti ginčijamo sklypo tikslūs kadastriniai (geodeziniai) matavimai, nėra pagrindo.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija apeliacinį skundą prašo atmesti. Nurodo, jog teismas darė pagrįstą išvadą, kad priimdama ginčijamą sprendimą Panevėžio apskrities viršininko administracija ne tik pažeidė imperatyviais teisės normas, bet neatsižvelgė ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 Nutarimu Nr. 1154 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų ribas. Teigia, jog atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jog į ginčo žemės sklypą patenka valstybinės reikšmės miško plotas.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko 2000-04-17 įsakymo Nr. 695ž bei 2000-07-20 įsakymo Nr. 1282ž pagrindu bei 2000 m. liepos 20 d. sprendimu B. R. buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko J. R. nuosavybės teise Panevėžio apskrities Kupiškio r., Bugailiškių k. valdytą nekilnojamąjį turtą 1,08 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam sklypui 0,57 ha miško sklypą, esantį Kupiškio r., Pelyšių k. (1 t., b.l. 11-12). Iš bylos dokumentų matyti, kad neatlygintinai perduotame 0,35 ha žemės sklype, dalis (0,22 ha) žemės yra pamatuota valstybinės reikšmės miškų plote, Šimonių girininkijos kvartalo Nr. 77 sklype. Tai patvirtina byloje esantys Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenys, kuriuose nurodoma, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu 0,22 ha miško plotas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu. Šią aplinkybę patvirtina ir Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schemos fragmentas Nr. 43, LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-02-12 pažyma Nr. 17499 apie LR miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacines charakteristikas, LR miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos Kupiškio miškų urėdijos Šimonių girininkijos fragmento Nr. P0902-0047 duomenys ir Šimonių girininkijos Miškų žemėlapis (1 t., b.l. 26, 45-54). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Miškų įstatymo 4 str. 4 d., Žemės įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnį, miškai, priskirti valstybinės reikšmės miškams, iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkami valstybės ir už juos atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį. Kadangi valstybinės reikšmės miškas nuosavybės teise priklauso tik valstybei, todėl nustačius, kad į juos yra atkurta nuosavybė ir tuo pažeistos aukščiau paminėtų įstatymų nuostatos, administraciniai aktai, kurių pagrindu parengtas sprendimas bei sprendimas negali būti pripažinti teisėtais. Aukščiau paminėti byloje esantys duomenys patvirtina, kad LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ Šimonių kadastrinėje vietovėje esantis miškas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ginčijamų Panevėžio apskrities viršininko 2000-04-17 ir 2007-07-20 įsakymų pagrindu priimtu 2000-07-20 sprendimu Nr. 16-68200-11117 B. R. nepagrįstai neatlygintinai buvo perduotas nuosavybėn 0,22 ha sklypas Kupiškio r., Palyšių k., nes jis patenka į valstybinės reikšmės miško plotą. Minėtus administracinius sprendimus pripažinus negaliojančiais, kaip prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms, 2002-04-03 V. R. išduotas paveldėjimo liudijimas, dalyje dėl 0,22 ha sklypo paveldėjimo, taip pat pagrįstai pripažintas negaliojančiu. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai vertino Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos M. B. ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto grupės vadovės I. M. 2009-09-17 akte pateiktą informaciją apie netiksliai įbraižytas miško sklypų savininkų kvartale Nr. 77 ribas ir todėl priėmė neteisingą sprendimą. Iš byloje esančio minėto akto matyti, kad „išanalizavus kadastro žemėlapio ištrauką matosi jog sklypas Nr. 64-2 (kadastrinis Nr.7) šiaurinėje dalyje yra atitrauktas nuo kvartalinės linijos apie 7 metrus ir vakarinėje dalyje 17 metrų riba nesutampa su griovio viduriu palei esamą kelią, todėl visos savininkų įbraižytos valdos turi pasislinkti apie 7 m. į šiaurės pusę“. Akte nurodoma, kad „iš ištraukos Kupiškio miškų urėdijos Šimonių girininkijos Kv 77 matosi, kad įbraižyta valstybinės reikšmės miškų menama linija nesutampa su miškų kvartalinių ribinėmis linijomis ir turi pasislinkti į pietų pusę apie 15 metrų“. Akte konstatuojama, jog įvertinus skirtinguose masteliuose vykdomus pernešimo, braižymo darbus bei leistiną paklaidą, suprojektuoti ir pamatuoti savininkų sklypai atitinka valstybinės reikšmės miškų ribą (2 t., b.l. 32-33). Iš akto grafinės schemoje matyti, jog valstybinės reikšmės miškų linija, kurią I. M. ir M. B. nurodė kaip menamą, įeina į 77-1 sklypo, kuriame nuosavybės teisės atkurtos B. R., dalį. Nors šiame akte nėra neginčijamai konstatuotos sklypų matavimo klaidos, tačiau iš byloje esančio 2009-05-29 akto „Dėl valstybinio miško ribų ir privačių miškų sklypų atnaujinimo“, kurį pasirašė Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos ir konsolidacijos skyriaus vyriausioji specialistė M. A., Kupiškio rajono Žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė A. S., VĮ Kupiškio miškų urėdijos urėdo pavaduotojas T. P. ir Šimonių girinkijos girininkas G. S., matyti, kad patikrinus valstybinio miško ir V. R. miško sklypų ribas buvo nustatyta, kad V. R. nuosavybės teise priklausančio sklypo (kadastro Nr. 5755/0001:24, proj. Nr. 77-1) dalis patenka į valstybinį mišką (2 t., b.l. 27-29). Panevėžio apskrities viršininko administracija minėto akto neginčija. Be to, pirmosios instancijos teisme liudytojas L. Deltuva nurodė, kad Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-02-17 pateiktoje pažymoje nurodyti faktai, kad ginčo sklypo dalis yra priskirta valstybinės reikšmės miškams, buvo nustatyta valstybinės reikšmės miškų skaitmeninius duomenis sugretinus su duomenimis iš Nekilnojamojo turto kadastro (2 t., b.l.46-52). Šalių pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir darė išvadą, kad ginčo skypas patenka į valstybinės reikšmės miško ribas (CPK 178 str.). Nors apeliantė šią išvadą neigia ir nurodo, kad esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog į ginčo žemės sklypą patenka valstybinės reikšmės miškas, nes valstybinės reikšmės miško riba nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, neatlikti kadastriniai matavimai, o šalia ginčo sklypo esantis valstybinės reikšmės miško sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kolegija šiuos teiginius vertina kritiškai. Byloje nustatyta, kad Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema yra patvirtinta LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154, o Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikti duomenys bei miškų plotai, įregistruoti LR Miškų valstybės kadastre ir jie nėra nenuginčyti (LR Valstybės registrų įstatymo 14 str. 6 d.). Be to, ta aplinkybė, kad minėtu LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai yra įregistruoti Miškų valstybės kadastre, o ne Nekilnojamojo turto kadastre, nedaro minėtu LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miško plotų neteisingais ar neteisėtais. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras, kuris apima visumą duomenų apie miškus, yra numatytas Miškų įstatymu. Įgyvendinant šį įstatymą, LR Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai numato, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą sudaro miško masyvų duomenų bazė, suformuota naudojantis sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Šio kadastro objektas yra Lietuvos Respublikos miškai, o jo tvarkymo įstaiga – Valstybinė miškotvarkos tarnyba (4, 7, 15 p.p.). Kadangi atsakovė nepateikė duomenų, jog Valstybinės miškotvarkos tarnybos bei Miškų valstybės kadastro duomenys yra nuginčyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuosavybės teisės atkūrimo metu iš valstybinės reikšmės miškų plotų ginčo sklypas nebuvo išbrauktas ir negalėjo į jį būti atkurtos nuosavybės teisės.

16Aplinkybės, kad transformuojant valstybinės reikšmės miškų ribą iš vieno mastelio kartografinės medžiagos į kito mastelio kartografinę medžiagą galimai susidaro paklaida ir neatlygintinai nuosavybėn perduotas sklypas nėra didelis bei tai, jog žemės sklypo planai buvo derinami su VĮ Kupiškio miškų urėdija, nedaro teisėtais sprendimo bei ginčijamų administracinių aktų. Įvertintina aplinkybė, kad Kupiškio miškų urėdijos teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai, patvirtinti LRVyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154, yra patvirtinti pagal 1984 m. inventorizacijos duomenis, o 2004-11-03 patikslinti pagal 1998 m. metų valstybinės inventorizacijos duomenis. VĮ Kupiškio miškų urėdija teigimu pirminiai duomenys Šimonių kadastrinėje vietovėje nesikeitė, kas leidžia daryti išvadą kad ginčo sklypo projekto ruošimo, jo ženklinimo natūroje metu valstybinės institucijos tinkamai nebendradarbiavo ko pasekoje B. R. neatlygintinai nuosavybėn perduodant žemės sklypą buvo pažeisti įstatymų reikalavimai.

17Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir darė pagrįstą išvadą, kad nuosavybės teisės atkūrimo metu iš valstybinės reikšmės miškų plotų ginčo sklypas nebuvo išbrauktas ir negalėjo į jį būti atkurtos nuosavybės teisės. Pripažinus administracinius aktus negaliojančiais, kaip prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymo normoms, byloje pagrįstai pripažinta negaliojančia ir panaikinta paveldėjimo teisės liudijimo dalis dėl 0,22 ha žemės sklypo bei taikyta restitucija (CK 1.80 str. 2 d.).

18Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

19Atsakovė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nes konstatuoti, jog šioje byloje ji gina viešąjį interesą nėra pagrindo, todėl žyminis mokestis priteistinas (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 80 str. 4 d.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

21Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš atsakovės Panevėžio apskrities viršininko administracijos (kodas 188607727) 130 Lt žyminio mokesčio ir 4 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, viso 134 Lt (vieną šimtą trisdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei.