Byla Ik-3781-121/2010
Dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjos L. K. atstovui advokatui Povilui Juzikiui, atsakovės atstovams Daivai Brazauskienei bei Antanui Lekstučiui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei, trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Petrui Galgatavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėja L. K. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau-Tarnyba) 2010 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenų keitimo aktą Nr. ( - ), kuriuo nuspręsta žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame Utenos miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) kvartalo teritorijoje, atstatyti miško žemės statusą pagal Utenos RAAD Molėtų agentūros pateiktus duomenis, t.y. neteisėtai iškirsto miško vietoje įregistruoti taksacinį miško žemę sklypą (kirtavietę); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais motyvais:

41. Sprendimas yra priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymą (toliau-VAĮ), jame nustatyti duomenys akivaizdžiai prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenims, be to, jie prieštarauja ir anksčiau paties miškų valstybės kadastro tvarkytojo nustatytiems duomenims. Iš kartu su Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro (toliau-Prokuroras) pareiškimu pateiktų dokumentų matyti, kad, atliekant tyrimą, duomenų apie tai, jog pareiškėja statosi ūkininko ūkio sodybą miško žemėje, nebuvo, tą tiesiogiai patvirtina Prokuroro 2010-07-15 nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tačiau, Prokurorui nustačius, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau-Inspekcija) pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo yra nepagrįstas, nes statybos vykdomos ne miško žemėje, atsakovei buvo pateiktas Molėtų rajono agentūros (toliau-Agentūra) 2010-07-19 raštas Nr. (1.97)10-s/460, kuriuo remiantis buvo pakeisti miškų valstybės kadastro duomenys. Aplinkos ministro 2010-07-15 įsakymu Nr. D1619 sudaryta Valstybinės miškų tarnybos pateiktų prieštaringų duomenų patikrinimo komisija (toliau-Komisija) neaišku, kuo remiantis (pažymoje nurodoma, kad irgi raštais), nustatė, kad namas vis tiek statomas miške, tačiau šis miškas neva yra plynai iškirstas. Dėl tokių raštų Prokuroras kreipėsi į teismą, prašydama ginti viešąjį interesą. L. K. neturi galimybės paneigti nei Agentūros 2010-07-19 rašto Nr. (1.97)10-s/460, nei Komisijos 2010-07-23 išvadų teiginių, tam tiesiog trūksta teisinių argumentų, o iš atsakovės rašto, kuriame pranešama apie ginčijamą Sprendimą, matyti, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis tik tokių institucijų raštais. Nepaisant to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad duomenys, t.y. L. K. statybos vietos 2010-07-20 įrašymas į miško žemę, buvo keičiami be jos žinios, taisant neva klaidą. Tačiau iš esmės buvo keičiamas sprendimas dėl žemės teisinio statuso. Akivaizdu, kad toks sprendimas sukėlė L. K. teisines pasekmes. Tokios teisinės klaidos, vadovaujantis VAĮ 35 str. bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika, gali būti taisomos tik teismo sprendimu (LVAT 2010-01-25 nutartis Nr. A-444-1324/2010). Todėl jau vien šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti tiek Sprendimo pagrįstumu, tiek ir institucijų, komisijų atliktų tyrimų objektyvumu, t.y. tokie duomenys iš esmės yra paremti prielaidomis, institucijų raštais, bet jais administracinio akto ir/ar teismo sprendimo grįsti negalima.

52. Atsakovė Sprendimą priėmė vadovaudamasi Agentūros 2010-07-19 raštu Nr. (1.97)10-s/460, kuris nėra administracinis aktas ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjai tiesiogiai nesukelia, todėl jis negali būti ir savarankišku skundo dalyku. Komisijos 2010-07-23 išvados ir pasiūlymai Nr. (12-1)-D8-7138 ir 2010-07-29 išvadų ir pasiūlymų paaiškinimas taip pat nėra administraciniai aktai, šios išvados ir pasiūlymai savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia — jomis teikiami tik pasiūlymai padėčiai ištaisyti, todėl tokie dokumentai taip pat negali būti savarankišku skundo dalyku, be to, jie surašyti jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo. Ginčijamas Sprendimas yra naikintinas jau vien dėl to, kad nustatytoje vietoje niekas jokių miško kirtimų nevykdė, juolab, kad sodybai nustatytoje vietoje medžių, kuriuos būtų galima iškirsti niekada ir nebuvo, o tokių aplinkybių niekas ir nenustatė, įrodymų apie savavališką miško kirtimą taip pat nėra, nebuvo surašyti jokie administracinio teisės pažeidimo protokolai ir pan. Vienintelis tokias aplinkybes patvirtinantis dokumentas yra Agentūros 2010-07-19 raštas Nr. (1.97)10-s/460, kuris pagal savo teisinę prigimtį negali būti laikomas tinkamu tokių aplinkybių įrodymu, juolab, kad, sprendžiant iš pareiškėjos turimų Aplinkos ministerijos komisijos išvadų ir šių išvadų paaiškinimo, surašytų jau po Sprendimo priėmimo, apskritai nėra aišku, nei kas, nei kada tą mišką kirto ir ar iš viso kirto. Pagal VAĮ 8 str. 1 dalį individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas kitos institucijos raštu, bet ne nustatytais faktais. Esant tokioms aplinkybėms, kai skundžiamas veiksmas nėra motyvuotas, nėra pagrįstas įstatymo nustatytais faktais, jo turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, yra apribotos asmens, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas (šiuo atveju pareiškėjos), galimybės ginti savo teises. LVAT 2001 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-327-01, konstatavo, jog administracinio akto motyvų nebuvimas yra itin svarbūs pagrindai, dėl ko skundžiamas sprendimas turi būti naikinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 89 str.).

63. Pareiškėjai apie administracinę procedūrą, jog yra nagrinėjami žemės ūkio paskirties žemės priskyrimo miško žemei, savavališko miško kirtimo ir pan. klausimai, nebuvo pranešta, nors akivaizdu, kad teisinių sprendimų dėl jos nuosavybės teise valdomo turto teisinio statuso, sprendimų, kuriais siekiama apriboti jos nuosavybės teises, priėmimas yra susijęs su pareiškėjos turimų teisių turiniu: konkrečiai šiuo atveju buvo apribota pareiškėjos teisė į statybas, t.y. Sprendimu jos nuosavybės teise valdomą žemę įtraukus į miškų kadastro duomenis, statyba tokiose vietose yra ribojama. Pareiškėjai nebuvo pranešta ir apie atsakovės sprendimą įtraukti pareiškėjos sodybos statybos vietą į miško žemę, nustatant, kad tai yra savavališka kirtavietė.

74. Be to, paaiškėjo, kad Sprendimas priimtas neva taisant klaidą. Dėl fakto, ar L. K. valdomo žemės sklypo dalis nepatenka į miško žemę, buvo sudaryta Komisija, kuri papildomai teikė 2010-07-23 išvadas ir pasiūlymus Nr. (12-1)-D8-7138 ir Komisijos 2010-07-29 išvadų ir pasiūlymų paaiškinimą, kuriuose nurodyta, kad ankstesni atsakovės sprendimai, kuriais nustatyta, kad L. K. sodyba statoma ne miško žemėje yra neva neteisėti, ir atsakovė neva galėjo (ir privalėjo) tokią klaidą ištaisyti jau gavusi Vilniaus apygardos prokuratūros 2010-06-28 prašymą pateikti miškų valstybės kadastro duomenis ir pan. Klaidų ištaisymo procedūra yra netaikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų tam tikros, asmeniui suteiktos ar įgytos teisės, suvaržymą ar atėmimą. Tokios klaidos gali būti taisomos tik teismo sprendimu. Todėl net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų nustačiusi, jog L. K. žemės sklypo dalis, kurioje yra suprojektuota vieta ūkininko ūkio sodybos statybai, yra klaidingai nepriskirta prie miško žemės, tokios klaidos ji pati, priimdama visiškai kitą, savarankišką administracinį sprendimą, kuriuo iš esmės keičiama ankstesniu sprendimu nustatyta teisinė padėtis, ištaisyti, negalėjo. Tokią VAĮ 35 straipsnio taikymo ir aiškinimo taisyklę yra suformulavęs ir LVAT, kuris 2010-01-25 nutartyje Nr. A-444-1324/2010, nurodė, kad „[...] Viešojo administravimo įstatymo 35 str. 1 dalis įtvirtina, jog administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Iš minėtos nuostatos matyti, jog tokia procedūra galima tik nustačius technines klaidas. Klaidų taisymas - išskirtinė procedūra, taikoma tik tais išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo [...]". Šiuo atveju ankstesni atsakovės sprendimai, kuriais buvo nustatyta, jog pareiškėjai suprojektuota sodybos vieta nepatenka į miško žemę (nes, objektyviai, toje vietoje jokio miško nėra), yra pačios atsakovės valios išraiška, todėl tai negali būti traktuojama, kaip skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitokia techninė klaida, t.y. tokia klaida negali būti taisoma pasinaudojus klaidų taisymo procedūrą, nes toks klaidos ištaisymas sukėlė visiškai kitokias teisines pasekmes (juo buvo suvaržytos pareiškėjos teisės), nei jos buvo iki klaidos ištaisymo.

85. Administracinės procedūros pažeidimai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš atsakovės 2010-06-30 pažymų Nr. ( - ) ir ( - )ir 2010-07-01 pažymos Nr. ( - )matyti, kad buvo priimti ir iki ginčijamo Sprendimo priėmimo galiojo kiti atsakovės sprendimai, pagal kuriuos žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), paskirtis - žemės ūkio, adresas: Molėtų r. sav. ( - ) k.) (toliau-Žemės sklypas) suprojektuotos ūkininko ūkio sodybos vieta nepatenka į miško žemę, o miško plotas yra 4,62 ha. Šie duomenys parengti pagal 2009 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis, o tokie duomenys miškų valstybės kadastre įregistruoti 2010-06-18. Šie įrodymai visiškai patvirtina faktą jog valstybiniame miškų kadastre (toliau-Kadastras) iki ginčijamo Sprendimo priėmimo buvo įregistruoti duomenys (bet ne padaryta techninė klaida išduodant pažymas), jog ginčo sodybos vieta nepatenka į miško žemę, t.y. kad ginčijamu Sprendimu atliktas klaidos taisymas yra naujas savarankiškas sprendimas, kuriuo buvo pakeista pareiškėjos valdomo žemės sklypo teisinė padėtis. Pagal Žemės sklypo kadastro duomenų formą, kurioje nurodyta žemės naudmenų eksplikacija, žemės sklypo plotas yra 9,6 ha, o miško žemės šiame sklype yra tik 3,32 ha. Tokie duomenys iki šiol yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šių duomenų niekas neginčija, be to, jie yra nustatyti apskrities viršininko 2003-07-28 sprendimais Nr. 13-3838, 13-3840 ir 13-3839, šie sprendimai taip pat nėra nei nuginčyti, nei ginčijami, dėl ko pagrindo abejoti tokiais duomenimis nėra. Nors 2010 m. birželio 30 d. pažymoje ir fiksuojama, jog sodyba suprojektuota ne miško žemėje, šioje pažymoje fiksuojama, jog šiame žemės sklype yra 4,62 ha miško, t.y. 1,3 ha daugiau, nei jo yra nustatyta ir įregistruoti su tuo susiję apribojimai Nekilnojamojo turto registre. Maža to, 2010 m. liepos 20 d. pažymoje, išduotoje priėmus ginčijamą Sprendimą, jau fiksuojama, kad miško yra 4,82 ha, t.y. 1,5 ha daugiau, nei iš tiesų yra miško, priskirtino valstybinės reikšmės miškui bei su tuo susijusių apribojimų įregistravimu. Taigi, vien tai visiškai paneigia Sprendimo teisėtumą bei jo pagrindu išduotose pažymose nustatytas aplinkybes, kadangi, akivaizdu, jog šie duomenys visiškai neatitinka juridinių duomenų (kurių niekas net ir neginčija), t.y. valstybinio miško ploto (3,32 ha).

96. Sprendimo neteisėtumą taip pat patvirtina statybos normatyviniai techniniai dokumentai bei teritorijų planavimo dokumentai. Molėtų rajono savivaldybės administracijos (RSA) direktorius 2009 m. vasario 5 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. ( - ), pagal kurį Žemės sklypo savininkei, kaip ūkininkei, leista rengti gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato techninį projektą. Individuali Narušio įmonė „Fasadas" pagal išduotą projektavimo sąlygų sąvadą parengė ūkininko ūkio sodybos kūrimo - gyvenamojo namo statybos techninį projektą, pagal kurį, vadovaujantis kaimo plėtros žemėtvarkos projektu, patvirtintu Molėtų RSA 2009-01-20 įsakymu Nr. B6-29, šiame projekte nustatytoje vietoje numatoma gyvenamoji statyba. Vadovaudamasi Molėtų RSA Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 21 d. protokolu Nr. P2-9(10), Molėtų RSA 2009 m. gegužės 22 d. L. K. išdavė statybos leidimą Nr. ( - ) (toliau-Statybos leidimas), kuriuo jai leido statyti gyvenamąjį namą pagal suderintą techninį projektą. Šiuo metu gyvenamasis namas jau yra beveik baigtas statyti. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo" 2.2 punkte yra nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ar keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Minėtu įsakymu patvirtintame ,,Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys" planavimo dokumentai nustato vienintelę sąlygą - šiai sodybai statyti turi būti parengtas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, o toks dokumentas yra parengtas ir patvirtintas Molėtų RSA direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. B6-29, kuris įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (b.l.1-5,189).

10Atsakovė Tarnyba atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pagal Kadastro duomenis, žemės sklypas Nr. ( - ) (duomenys neskelbtini )k.v. patenka į Utenos miškų urėdijos, ( - ) girininkijos ( - ) kvartalo 2 taksacinį sklypą, kuris registruotas Kadastre 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 "Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo" pagal 1999 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis. Pagal 1999 metų sklypinės miškų inventorizacijos duomenis žemės sklypui Nr. ( - ) ( - ) kvartalo 2 taksaciniame sklype buvo priskirtas 1,21 ha miško žemės plotas. Medyno buvimo faktą (30 metų amžiaus ir 0,8 skalsumo baltalksnynas) patvirtina 1997, 2005 metų ortofotografiniai žemėlapiai, Kadastro archyvinė (1999 m. miškotvarkos) medžiaga, t.y. taksoraščio Nr. ( - ) ištrauka. Statybos leidimo išdavimo metu (2009 m. gegužės mėn. 22 d.) ginčo sklype pagal Kadastro duomenis buvo registruotas miškas. Ši informacija Tarnybos 2010-01-28 raštu Nr. 191 buvo pateikta Inspekcijai. VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (toliau-Institutas) (kadastro duomenų teikėjas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo, saugojimo ir teikimo tvarkos aprašo (toliau-Aprašas) 7 punktu, 2010 m. birželio 18 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktu Tarnybai perdavė taksacinius (aprašomuosius) ir grafinius 2009-2010 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Duomenis registravimui valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas (Institutas) pateikė Kadastro tvarkymo įstaigai (Tarnybai) kartu su juos pagrindžiančiais dokumentais. Taigi, Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau-Nuostatų) 32.3 punktu, 2009-2010 m. miškų inventorizacijos duomenis teisėtai įregistravo Kadastre (atnaujindama Kadastro duomenis atlikus valstybinę miškų inventorizaciją). Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas, atlikęs kiekvieną naują miškų inventorizaciją, pateikia patikslintas miško žemės ribas, kurias Tarnyba, vadovaudamasi Nuostatų 32.3.3 punktu įregistruoja Kadastre, patikslindama įregistruotų masyvų ribas ir kitus kadastro duomenis. Prokuratūrai 2010 m. birželio 28 d. raštu Nr. 1.10-7933 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų pateikimo" paprašius pateikti Kadastro duomenis (miškų žemėlapio fragmentus), patvirtinančius, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), patenka į Utenos miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) kvartalo 2 taksacinį sklypą, nurodant gyvenamojo namo vietą tame sklype; pažymą apie minėto sklypo taksacinius rodiklius bei informuoti, kada buvo atlikta šioje nurodytoje teritorijoje valstybinė miškų inventorizacija, 2010 m. birželio 29 d. raštu Nr. 1.10-7959 "Dėl duomenų pateikimo" papildomai paprašius pateikti Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje esančių miškų priskyrimo miškų grupėms plano ištrauką, kurioje būtų matoma žemės sklype, esančiame Molėtų rajono ( - ) kaime, kadastrinis Nr. ( - ), pastatytos sodybos vieta, Tarnyba, vadovaudamasi VAĮ 40 straipsnio nuostatomis ir vykdydama prokuratūros pavedimą, skubos tvarka, t.y. 2010-07-02 raštu Nr. 1119 "Dėl duomenų pateikimo", pateikė pažymas apie tekstinius Kadastro duomenis (taksacinius rodiklius - 2010-07-01 pažyma Nr. ( - )) ir grafinius Kadastro duomenis (miškų žemėlapio fragmentą, 2010-06-30 pažymą Nr. ( - ), kur ginčo vieta pažymėta kaip ne miško žemė), parengtus pagal 2009 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis, kurie Kadastre registruoti 2010 m. birželio 18 d. Taip pat minėtu raštu pateikė Kadastro archyvinę medžiagą, parengtą pagal 1999 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis (miškų žemėlapio fragmentų kopijas, 2010-01-20 pažymas Nr. ( - ); ( - ); ( - ), kuriose ginčo vieta pažymėta kaip miško žemė ir taksoraščio ištrauką Nr. ( - )), panaudojant skirtingų metų ortofotografinius žemėlapius, bei fragmentą iš Molėtų rajono savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms plano, patvirtinto Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 ir apimantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v. Tik skubos tvarka pateikusi Prokuratūrai prašomus duomenis, Tarnyba (Kadastro tvarkymo įstaiga) gautą informaciją apie galimai miškų valstybės kadastre įregistruotus klaidingus duomenis, vadovaudamasi Nuostatų 34.2 punktu, tikslino, 2010 m. liepos 13 d. raštu Nr. 1174 kreipdamasi į Institutą (Kadastro duomenų teikėją, atlikusį valstybinę miškų inventorizaciją), prašydama paaiškinti, ar pagrįstai 2009 m. sklypinės miškų inventorizacijos medžiagoje miško žemei nepriskirti 0,2 ha ir 0,8 ha plotai, kurie 1999 metų sklypinės miškų inventorizacijos medžiagoje buvo priskirti Utenos miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) kvartalo 2 taksaciniam sklypui, nors medyno buvimo faktą nurodytuose plotuose patvirtina 1997 ir 2005 metų ortofotografiniai žemėlapiai. 2010 m. liepos 15 d. raštu Nr. 1187 "Dėl sklypinės miškų inventorizacijos" Tarnyba kreipėsi į Agentūrą, prašydama pateikti informaciją ir dokumentus apie ( - ) kvartalo 2 taksaciniame sklype įvykdytus teisėtus ir neteisėtus miško kirtimus. Institutas 2010 m. liepos 19 d. raštu Nr. 591 informavo, kad 2009-2010 metais vykdant Utenos miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) kvartalo inventorizaciją, nurodyti plotai nebuvo išskirti ir inventorizuojami kaip miško žemės plotai, kadangi inventorizacijos metu neatitiko miško žemei numatytų reikalavimų (MĮ 2 str. 3 d.). Atsakovės manymu, valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas, atlikdamas miškų inventorizaciją ginčo sklype, išskirdamas miško ribas nesinaudojo praeitos miškotvarkos (1999 m.) planine ir taksacine medžiaga, GIS duomenų bazėmis, kaip to reikalauja Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G, 20 punktas. Agentūra 2010 m. liepos 19 d. raštu Nr. (1.97)10-s/460 "Dėl informacijos pateikimo" informavo, kad žemės sklype Nr. ( - ), esančiame Utenos miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) kvartalo 2 taksaciname sklype, neteisėtai iškirsto miško plotas yra 0,21 ha (pagal 2009-10-27 aktą). Agentūros specialistų nuomone, sprendžiant iš 0,02 ha kirtavietėje esančių atžalų, miško kirtimas buvo vykdomas maždaug prieš 2 metus. Miško kirtimui ginčo sklype leidimai nebuvo išduoti. Agentūros pateikta informacija pagrįsta šiais dokumentais: Agentūros neteisėtų miško kirtimų registracijos žurnalo išrašu; Miškų kadastro žemėlapio ištrauka; valdos, priklausančios pareiškėjai, patikrinimo aktu; Agentūros 2010-02-02 raštu Nr. (1.97)-10-s/63 „Dėl vykdomų statybų ( - ) k. ( - ) sen., Molėtų r."; Inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-03-04 raštu Nr. (22.18)-2D-2164 „Dėl vykdomų statybos darbų ( - ) k., ( - ) sen., Molėtų r.“. Taigi, Tarnyba, gavusi iš duomenų teikėjų informaciją apie Kadastre įregistruotus klaidingus duomenis, vadovaudamasi Nuostatų 35 punktu, nedelsdama klaidą ištaisė, įregistruodama Utenos miškų urėdijos, Videniškių girininkijos ( - ) kvartalo 70 taksacinį sklypą (kirtavietę), kuriame nustatytas neteisėtas miškų kirtimo faktas. Apie tai informavo Kadastro duomenų naudotojus, kuriems šie klaidingi duomenys buvo perduoti (Tarnybos 2010 m. liepos 20 d. raštas Nr. 1210 "Dėl duomenų pateikimo" buvo pateiktas Prokuratūros Civilinių bylų skyriui). Pagal nurodytas nuostatas apie ištaisytas klaidas Kadastro tvarkymo įstaiga privalo informuoti tik tuos Kadastro duomenų naudotojus, kuriems šie klaidingi duomenys buvo perduoti. Atsakovo nuomone, Tarnybos 2010 m. liepos 20 d. sprendimu pareiškėjos L. K. teisės ar teisėti interesai nepažeidžiami, todėl Sprendimo panaikinimas nesukurtų teisinių pasekmių pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėjos argumentai, kad Kadastro duomenys buvo pakeisti tik vadovaujantis Agentūros 2010-07-19 raštu Nr.(1.97)10-s/460, nesant kitų įrodymų, nepagrįsti, nes pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie paneigtų 1999 metų sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, registruotus Kadastre; kurie paneigtų neteisėtą miško kirtimo faktą. Atsakovės nuomone, priimdama skundžiamą Sprendimą, ji vadovavosi nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, kaip to reikalaujama VAĮ 8 str. 1 dalyje (b.l.128-131).

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad L. K. skundo teiginius, kad Kadastre iki ginčijamo Sprendimo priėmimo buvo įregistruoti duomenys, jog ginčo sodybos vieta nepatenka į miško žemę, t.y., kad ginčijamu Sprendimu atliktas klaidos taisymas yra naujas savarankiškas sprendimas, kuriuo buvo pakeista pareiškėjos valdomo žemės sklypo teisinė padėtis, paneigia Tarnybos pažymos apie grafinius miškų valstybės kadastro duomenis miškų žemėlapio fragmentai 2010-01-20 Nr. ( - ), ( - ) Nr. ( - ), 2010-01-20 Nr. ( - ) bei Tarnybos pažyma apie grafinius Kadastro duomenis miškų priskyrimo miškų grupėms plano fragmentas 2010-07-02 Nr. ( - ). Be to, pagal Tarnybos 2010-01-28 rašte Nr. 191 pateiktą informaciją, žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), dalis, kurioje yra gyvenamasis namas – koordinatės ( - ), ( - ), registruotas Kadastre 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo" pagal 1999 m. inventorizacijos duomenis. Pagal Nuostatų 35 punktą, nustačiusi, kad į Kadastro duomenų bazę įtraukti klaidingi duomenys Kadastro tvarkymo įstaiga (Tarnyba) nedelsdama klaidą ištaiso ir apie tai informuoja Kadastro duomenų naudotojus, kuriems šie klaidingi duomenys buvo perduoti. Tarnyba 2010-07-20 raštu Nr. 1210 informavo Prokuratūrą apie Kadastro duomenų pataisymą. Duomenų, kad Tarnyba būtų teikusi kitiems Kadastro naudotojams duomenis byloje nėra, todėl jokių pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų Tarnyba nepažeidė, nes nuo 2003 m. spalio 16 d. Kadastre buvo įregistruota, kad Žemės sklype yra registruotas miškas iki 2010-06-18, kai Kadastre buvo registruoti duomenys pagal 2009 m. inventorizaciją. 2010-06-18 registruoti duomenys, ištaisyti 2010-07-20. Todėl Tarnyba Sprendimu jokių pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų nepažeidė, nes ir iki 2010-07-20 Kadastre buvo registruoti duomenys, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), dalis kurioje yra gyvenamasis namas – koordinatės ( - ), ( - ) buvo registruotas miškas. ABTĮ 5 str. 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t.y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2-4 p. numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu (LVAT adm. bylos Nr. A143-898/2008; Nr. 2009-08-06 A502-910/2009) (b.l. 99-100).

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime paaiškina, kad, kaip matyti iš prie skundo pridėtų rašytinių dokumentų, keliose Tarnybos išduotose pažymose kiekvieną kartą nurodyti skirtingi, prieštaringi duomenys apie pareiškėjos valdomą žemės sklypą ( - ) k., Molėtų r. (kad. Nr. ( - )) ir jame esantį mišką: atsakovo 2010-01-20 pažymoje Nr. ( - ) sklypo dalis, kurioje pareiškėja vykdė namo statybas nurodyta kaip miško žemė; 2010-06-30 pažymoje Nr. ( - )- kaip ne miško žemė; 2010-07-01 pažymoje Nr. ( - )- miško žemės plotas 4,62 ha; 2010-07-20 pažymoje Nr. ( - )- miško žemės plotas 4,82 ha.

13Pareiškėja skunde nurodo, kad kaip nuosavybės teisės subjektas, nebuvo informuojama apie Kadastro duomenų būsimą kitimą/pakeitimą, daromas korekcijas ir pan.., nors Kadastro duomenų keitimas, papildymas yra tiesiogiai susijęs su teisinėmis pasekmėmis pareiškėjai, tame tarpe ir su jos galimos veiklos jos valdomame žemės ūkio paskirties žemės sklype papildomais apribojimais ir pan. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad prisijungimą prie Kadastro duomenų turi ribotas subjektų sąrašas. Todėl atitinkamos ir pareiškėjos galimybės nuolat sekti, kada ir kokie duomenys apie jos nuosavybę Kadastre buvo ar yra (pvz., iki pareiškėjai sklypą įsigyjant nuosavybėn, įsigijimo dieną, dabar), kad pareiškėja galėtų analizuoti duomenų pokyčius bei jų pagrįstumą. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pareiškėjos sklype miško žemės plotas nurodytas 3,32 ha. Tokie duomenys šiame pažymėjime grindžiami 2003 metų apskrities viršininko sprendimais. Šie duomenys šiuo metu nesutampa su Kadastro duomenimis. Miško plotų skirtumai susiję su atsakovo 2010-07-01 pažyma Nr. ( - ), 2010-07-20 pažyma Nr. ( - ). Departamento nuomone, skirtingų kadastrų (registrų) duomenys, liečiantys tuos pačius objektus, neturėtų būti prieštaringi. Priešingu atveju asmuo, vadovaudamasis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, turėdamas atitinkamus iš to išplaukiančius pagrįstus lūkesčius bei iš šių oficialių duomenų išplaukiančias teises, jas realizuodamas, gali likti dviprasmiškoje situacijoje paaiškėjus jo disponuojamų duomenų skirtumams su kitais kadastrais, kurių duomenimis jis faktiškai nedisponuoja. Valstybė per įgaliotas institucijas turėtų užtikrinti asmens teisę į tikslius kadastrinius bei registrų duomenis, kuriais nuosavybės teisės subjektas galėtų vienareikšmiškai remtis. Tam būtinas keitimasis duomenimis tarp kadastrų, registrus tvarkančių institucijų, informuojant apie tai asmenis, kuriems duomenų keitimai turėtų tiesiogines teisines pasekmes. Įvedant duomenis į Kadastrą kaip ir į bet kurį valstybinį kadastrą, šie duomenys turi būti realūs, t.y., atitikti faktinę situaciją natūroje bei situaciją duomenų suvedimo metu. Duomenys turi būti patikimi, neprieštaringi.

14Kaip matyti iš Tarnybos 2010-07-20 rašto Nr. 1210, adresuoto Prokuratūrai, Tarnyba Kadastro duomenis (pareiškėjos sklypo dalį iš ne miško žemės 2010-07-20 pataisant į miško žemę) pakeitė remdamasis tik Agentūros 2010-07-19 raštu Nr. (1.97)10-s/460, nors Agentūra faktiškai tyrimo, žalos atlyginimo klausimo dėl galimo kirtimo nebuvo baigusi. Atsakovė dėl duomenų kreipėsi tiesiogiai į Agentūrą, kuri pateikė savo duomenis. Apie šį kreipimąsi Departamentas nebuvo informuotas, jokios informacijos iš jo nebuvo prašyta. Skunde teisingai nurodyta apie eilę teisminių ginčų, susijusių su statybomis pareiškėjos žemės sklype. Aplinkos ministerijos 2010-05-31 pažyma Nr. ( - ) ir aplinkos ministro 2010-06-02 pavedimas Nr. (20-l)-D8-5467 taip pat apskųsti teismui, vyksta teisminiai ginčai Vilniaus miesto 1-jame apylinkės teisme dėl žalos, galimai padarytos neteisėtai iškertant mišką aptariamame sklype (civ. bylos Nr. 2-19231-129/2010), o būtent šioje byloje gali būti nustatyti esminiai faktai tiek dėl kaltų asmenų dėl galimo miško iškirtimo, tiek dėl galimos žalos dydžio, t.y., ir iškirsto miško ploto ir pan. Minėtoje civilinėje byloje teismas dar nėra priėmęs sprendimo. Aplinkos ministerijos 2010-05-31 pažyma Nr. ( - ) ir jos išvados buvo surašytos remiantis Departamento nebaigto tyrimo medžiaga dėl galimo kirtimo pareiškėjai priklausančiame žemės sklype. Agentūros pareigūnai galimai padarytą žalą miškui skaičiavo remdamiesi iš esmės ta pačia medžiaga, t.y. 1999 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, Kadastro duomenimis, kuriais disponavo ir Tarnyba. Skaičiuojant galimą žalą aplinkai (padarytą, kaip įtariama, neteisėtai iškirtus mišką, kadangi faktinės miško ribos natūroje tyrimo metu nebuvo aiškios, matavimai atlikti pagal miškų žemėlapyje įbrėžto miško kontūro ribas), atlikus matavimus apskaičiuota, kad bendras, kaip įtariama, neteisėtai iškirsto miško plotas 0,21 ha, iš jo kirtavietė su kelmais rasta 0,02 ha plote, kitoje dalyje kelmų nebuvo (0,04 ha plote įrengtas privažiavimas prie statomo pastato, 0,15 ha užima pastatas ir aplink jį užpilta gruntu aikštė). Atitinkamai iškirsto medienos kiekio skaičiavimai 0,02 ha plote atlikti pagal išlikusius kelmus, o likusiame plote pagal medyno 1999 m. taksacinius rodiklius (apytikrį tūrį viename ha) (b.l.167-168).

15Pareiškėjos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą bei jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog ortofotoplanuose akivaizdžiai matyti, jog ir 1999m. buvo įregistruotas tokio paties ploto miškas.

16Atsakovės atstovai skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad iš ortofotoplanų akivaizdžiai matyti, kad L. K. žemės sklype per 10 metų užaugo miško. Pagal teisės aktus apie inventorizacijos duomenis jie neprivalo pranešti miško savininkui. Dėl skirtingų duomenų pagal registrus paaiškino, jog jie bandė teikti miškų Kadastro duomenis Registrų centrui, tačiau jie atsisako daryti pakeitimus.

17Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai palaikė atsiliepimų argumentus.

18Skundas netenkintinas. Faktinės bylos aplinkybės. Dėl L. K. nuosavybės teise valdomo žemė sklypo ir jame statomos ūkininko ūkio sodybos.

19Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Nekilnojamo turto registre 2008-02-25 buvo įregistruota L. K. nuosavybės teisė į ( - ) dalis 9,6000 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) kaime, Molėtų r. sav.; 9,6 ha ploto žemė sklype išskirtas 3,32 ha miško žemės plotas, įregistruoti miško naudojimo apribojimai (b.l.58-61).

20Molėtų RSA direktorius 2009-01-20 įsakymo Nr. B6-29 „Dėl kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektų patvirtinimo" 2 punktu, pasirėmus Utenos apskrities viršininko administracijos (UAVA) Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-06-18 išduotu planavimo sąlygų sąvadu Nr. 8 žemes sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ūkininko ūkio sodybos formavimui rengti bei UAVA Žemes tvarkymo departamento 2009-01-19 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. 142-15, kuriame nurodyta, kad sprendiniai atitinka planavimo sąlygų reikalavimus, patvirtino L. K. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio Molėtų rajono savivaldybėje, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime, kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybai formuoti (b.l.23-28).

21Molėtų RSA 2009-02-05 išdavus statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. ( - ) ūkininko sodybos kūrimui, o Individualiai ( - ) įmonei „Fasadas" parengus ūkininko ūkio sodybos kūrimo (gyvenamojo namo) žemes sklype ( - ) kaime, Molėtų rajone (kadastrinis Nr. ( - )), techninį projektą, Molėtų RSA 2009-05-22 išdavė statytojai L. K. statybos leidimą Nr. ( - ) gyvenamojo namo statybai žemės sklype ( - ) kaime, Molėtų rajone (kadastrinis Nr. ( - )) (b.l.23-28, 58-61).

22UAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybines priežiūros departamento 2009-07-31 pažymos apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ( - ) pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2009-08-14 įregistruotas žemes sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), priklausinys - nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ). kurio baigtumas - 1 proc., nuosavybes teise priklausantis L. K. (b.l.23-28).

23Dėl L. K. i priklausančiame žemės sklype esančio miško inventorizavimo bei kadastro tvarkymo.

24Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad paskutinį kartą (iki ginčijamų miško inventorizacijos duomenų įregistravimo į miško kadastrą) ginčo žemės sklypo plote esančio miško inventorizacija buvo atlikta 1999 metais ir pagal ją 948-me kvartale buvo inventorizuota viso 2,52 ha miško, iš jų 2-me taksaciniame sklype (kuris yra reikšmingiausias šiame ginče) – 1,21 ha, 3-me taksaciniame sklype – 0,32 ha, 4-me taksaciniame sklype – 0,82 ha, 5-me taksaciniame sklype – 0,17 ha miško (taksoraštis Nr. 21419, b.l.139). Kaip šie taksaciniai miško sklypai buvo išsidėstę L. K. priklausančiame žemės sklype, matyti iš į bylą pateiktų miško žemėlapių Miškotvarka 1999 fragmentų (b.l.133-134,137).

25Šie 1999 metų inventorizacijos duomenys, įsigaliojus Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 "Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo", ir buvo 2003 m. spalio 16 d. įregistruoti Kadastre.

26Inspekcija 2010-01-12 raštu Nr. (10.4)-2D-173 ,,Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Tarnybą, nurodydama, kad 2009-12-21 gavo aplinkos viceministro rezoliucija Inspekcijai nukreipto R. R. skundo kopiją, todėl paprašė patikrinti, ar Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išraše L. K. ( - ) k., Molėtų rajone nuosavybes teise įregistruotas priklausinys (pastatas - gyvenamasis namas), priklausantis žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ) (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - žemes ūkio su jame esančiais žemės ūkio naudmenų, miško žemės, vandens telkinių ir kitos žemės plotais), patenka į miško žemės plotą (b.l.16-19, 140).

27Tarnyba 2010-01-28 raštu Nr. 191 pranešė Inspekcijai, kad žemės sklypas Nr. ( - ) ( - )k.v., kuriame pagal Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašą L. K. nuosavybės teise įregistruotas priklausinys (pastatas-gyvenamasis namas koordinatės ( - ), ( - )) patenka į Utenos miškų urėdijos, ( - ) girininkijos ( - ) kvartalo 2 taksacinį sklypą, kuris yra registruotas Kadastre 2003-10-16, įsigaliojus Vyriausybės 2003-10-09 nutarimui Nr.1255 pagal 1999 m. valstybės miškų inventorizacijos duomenis, nes atitinka MĮ 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus (b.l.120).

28Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad 2009-2010 metais buvo atlikta Utenos miškų urėdijos ( - ) girininkijos miškų inter alia ginčo miško sklypo inventoricazija, kurios metu pasikeitė 948-jo kvartalo taksacinių miško sklypų numeracija ir žemės sklype, kad. Nr. ( - ), miškų valstybės kadastre buvo įregistruoti tokie taksaciniai miško sklypai: 6-me taksaciniame sklype – 1,12 ha miško, 10-me taksaciniame sklype – 0,26 ha miško, 11-me taksaciniame sklype – 0,67 ha miško, 12-me taksaciniame sklype – 0,73 ha miško, 13-me taksaciniame sklype – 1,00 ha miško, 14-me taksaciniame sklype – 0,45 ha miško, 16-me taksaciniame sklype – 0.20 ha miško, 18-me taksaciniame sklype – 0.19 ha miško, viso 4,62 ha miško (2010-07-01 taksaciniai rodikliai Nr. ( - ), b.l.147-148, 2010-06-30 pažyma apie grafinius miškų valstybės kadastro duomenis Nr. ( - ), b.l.149, 2010-07-02 pažyma apie grafinius miškų valstybės kadastro duomenis Nr. ( - ), b.l.150).

29Tarnyba 2010-07-13 raštu Nr.1174 kreipėsi į Institutą, nurodydama, kad 2009 m. sklypinės miškų inventorizacijos medžiagoje miško žemei nepriskirti 0,2 ir 0,8 ha plotai, kurie 1999 m. sklypinės miškų inventorizacijos medžiagoje buvo priskirti Utenos miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) kvartalo 2 sklypui, t.y. 30 metų amžiaus ir 0,8 skalsumo medynui (baltalksnynui). Medyno buvimo faktą minėtuose plotuose patvirtina 1997 ir 2005 metų ortofotografiniai žemėlapiai. Tarnyba, vadovaudamasi Kadastro nuostatų 34.2 punktu, paprašė Instituto paaiškinti, ar pagrįstai 2009 m. sklypinės miškų inventorizacijos medžiagoje nagrinėjama teritorija neįtraukta į miško žemę (b.l.155).

30Institutas 2010-07-19 raštu Nr. 591 atsakė Tarnybai, kad sklypinės miškų inventorizacijos tikslas yra įvertinti miško išteklių kiekybinius ir kokybinius rodiklius taksacinio sklypo lygiu. Instrukcijos 19.3 punkte yra apibrėžtas taksacinių sklypų išskyrimo būdas ir numatyta, kad valstybinėje valdoje yra išskiriami ir inventorizuojami miško ir ne miško žemės naudmenų sklypai, o privačioje valdoje - tik miško žemės naudmenų sklypai; 0,2 ir 0,8 ha plotai yra privačioje valdoje ir 2009-2010 m. vykdant Utenos miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) kvartalo inventorizaciją, minėti plotai nebuvo išskirti ir inventorizuojami kaip miško žemės plotai, kadangi inventorizacijos metu neatitiko miško žemei numatytų reikalavimų (MĮ 2 str. 3 dalis) (b.l.156).

31Tarnyba 2010-07-15 raštu Nr. 1187 kreipėsi į Agentūrą, informuodama, kad 2009 m. sklypinės miškų inventorizacijos medžiagoje miško žemei nepriskirti 0,2 ir 0,8 ha plotai, kurie 1999 m. sklypinės miškų inventorizacijos medžiagoje buvo priskirti Utenos miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) kvartalo 2 sklypui, t.y., 30 metų amžiaus ir 0,8 skalsumo medynui (baltalksnynui). Medyno buvimo faktą minėtuose plotuose galima patvirtinti remiantis 1997 ir 2005 metų ortofotografiniais žemėlapiais. Tarnyba paprašė skubos tvarka pateikti informaciją bei dokumentų kopijas apie nagrinėjamoje teritorijoje įvykdytus teisėtus ir neteisėtus miško kirtimus (b.l.157).

32Agentūra 2010-07-19 raštu Nr. (1.97)10-s/460, atsakydama į Tarnybos paklausimą, pranešė, kad k.v. Nr. ( - ), kv. ( - ) skl. 2 neteisėtai iškirsto miško plotas yra 0,21 ha. Kituose sklypuose ( - ) ir ( - ) kirtimams 2005 m. buvo išduoti leidimai, dėl statybų, vykdomų miško žemėje, buvo kreiptasi į Inspekciją. Dėl vykdomų statybų miško žemėje medžiaga teikiama prokuratūrai dėl viešo intereso gynimo (b.l.158).

33Surinktos medžiagos pagrindu 2010-07-20 buvo pakeisti Kadastro duomenys, įregistruojant Utenos miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) kvartale naują - ( - ) taksacinį sklypą (kirtavietę), kurio miško plotas yra 0.20 ha ir kuriame nustatytas neteisėtų miškų kirtimo faktas (b.l.152-154), pakeitimas įformintas skundžiamu Tarnybos 2010 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenų keitimo aktu Nr. 1007-001-k.

34Įvertinusi į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kolegija mano, kad yra visiškai įrodytas ginčo miško žemės sklypo, kurio plotas yra 0,20 ha, egzistavimas. Tai akivaizdžiai matyti palyginus 1999, 2005 metų miško žemėlapių (ortofotoplanų) fragmentus, kuriuose L.K. žemės sklypo dalyje (buvęs ( - ) kvartalo 2-sis taksacinis sklypas) aiškiai matyti buvus ištisą miško masyvą (b.l.133-134,137-138), su 2008m. ortofotoplanu (b.l.136), kuriame ryškiai matyti kirtavietė.

35Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

362001-04-10 Miškų įstatymo Nr. IX-240 (toliau - MĮ) 2 str. 3 dalyje nustatyta, kad miško žemė yra apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

37Minėta, kad dalyje L. K. priklausančio žemės sklypo (( - ) kvartalo buvęs 2-sis taksacinis sklypas) pagal 1999m. inventorizacijos duomenis buvo įregistruotas miškas; žemės plotas, neapaugęs mišku (inter alia kirtavietės) pagal cituotąjį miško žemės apibrėžimą taip pat yra miško žemė, todėl, atliekant 2009-2010 metais miško inventorizaciją, ši kirtavietė irgi turėjo būti priskirta miškui. Šioje administracinėje byloje nenagrinėjami klausimai apie miško kirtimo savavališkumą, administracinę atsakomybę, pasekmes, sodybos statybos kirtavietėje teisėtumą ir pan., šioje byloje keliamas ginčas, ar toks kadastro duomenų keitimas iš viso galimas neteismine tvarka, ar keitimą galima argumentuoti klaidos aptikimu, kodėl miško Kadastro duomenys prieštarauja duomenims, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre.

382006-06-27 Viešojo administravimo įstatymo Nr. X-736 (toliau- VAĮ) 35 str. 1 dalyje nustatyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.

39Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau-Kadastro nuostatai) 7 punkte nustatyta, kad Kadastrą sudaro miško masyvų duomenų bazė, suformuota naudojantis sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Kadastro nuostatų 12 punkte nustatyta, kad vadovaujančioji Kadastro tvarkymo įstaiga yra Aplinkos ministerija. Kadastro nuostatų 15 punkte nustatyta, kad Kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miškotvarkos tarnyba. Kadastro nuostatų 25 punkte nustatyta, kad miško masyvai registruojami valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Kadastro nuostatų 26 punkte nustatyta, kad duomenis įregistruoti Kadastre ir Kadastro duomenims atnaujinti teikia Kadastro duomenų teikėjai. Kadastro nuostatų 27 punkte nustatyta, kad kadastro duomenų teikėjai yra: 27.1. valstybinių miškų valdytojai – miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, kitos valstybės įmonės ir organizacijos, kurioms įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikta miškų valdymo teisė; 27.2. juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę vykdyti miškų inventorizacijos darbus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka; 27.3. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritoriniai miškų kontrolės padaliniai; 27.4. miško savininkai. Kadastro nuostatų 28 punkte nustatyta, kad Kadastro duomenų teikėjai privalo pateikti pasikeitusius duomenis Kadastro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka ir laiku pagal nustatytas dokumentų formas. Kadastro nuostatų 29 punkte nustatyta, kad Kadastro duomenų teikėjai atsako už Kadastro tvarkymo įstaigai pateikiamų duomenų teisingumą. Kadastro nuostatų 30 punkte nustatyta, kad Kadastro duomenų teikėjai turi teisę reikalauti ištaisyti klaidingus Kadastro duomenis. Kadastro nuostatų 32 punkte nustatyta, kad Kadastro duomenys atnaujinami šiais atvejais: 32.1. įvykdžius miško ūkines priemones (miško kirtimas, atkūrimas); 32.2. pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems Kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; 32.3. atlikus valstybinę miškų inventorizaciją: 32.3.1. įregistruojami iš naujo inventorizuoti miško masyvai; 32.3.2. išregistruojami susijungę ir išnykę masyvai; 32.3.3. tikslinamos įregistruotų masyvų ribos ir kiti Kadastro duomenys; 32.4. miško savininko prašymu. Kadastro nuostatų 33 punkte nustatyta, kad kadastro duomenų bazėje esantys duomenys atnaujinami šia tvarka: 33.1. iš duomenų teikėjų gaunami dokumentai įregistruojami dokumentų archyve; 33.2. patikrinti dokumentų duomenys per 10 darbo dienų nuo jų pateikimo įrašomi į Kadastro duomenų bazę; 33.3. senieji duomenys perkeliami į duomenų bazės archyvą ir saugomi Kadastro tvarkymo įstaigos nustatytą laiką. Kadastro nuostatų 34 punkte nustatyta, kad klaidos Kadastro duomenų bazėje taisomos šia tvarka: 34.1. jeigu klaidingi duomenys įtraukti į duomenų bazę dėl Kadastro tvarkymo įstaigos kaltės, ji pati turi ištaisyti klaidą; 34.2. pateikti klaidingi ar neišsamūs duomenys grąžinami duomenų teikėjui, kuris turi per 10 darbo dienų nuo grąžinimo pateikti patikslintus duomenis; 34.3. jeigu tikrinant nustatoma, kad Kadastro duomenys neatitinka kito registro ar kadastro duomenų, apie tai pranešama tą registrą ar kadastrą tvarkančiai įstaigai. Kadastro nuostatų 35 punkte nustatyta, kad nustačiusi, kad į Kadastro duomenų bazę įtraukti klaidingi duomenys, Kadastro tvarkymo įstaiga nedelsdama klaidą ištaiso ir apie tai informuoja Kadastro duomenų naudotojus, kuriems šie klaidingi duomenys perduoti.

40Tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 12-10-V patvirtinto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo, saugojimo ir teikimo tvarkos aprašo (toliau- Aprašas) (įsigaliojo nuo 2010-04-18) 5 punkte nustatyta, kad Kadastro objektus registruoja Valstybinė miškų tarnyba (toliau – Kadastro tvarkymo įstaiga). Aprašo 6 punkte nustatyta, kad duomenis Kadastro objektams registruoti teikia Kadastro duomenų teikėjai: juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę vykdyti miškų inventorizacijos darbus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, miško savininkai, valstybinių miškų valdytojai, regionų aplinkos apsaugos departamentai. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atlikę juridiniai ir fiziniai asmenys Kadastro tvarkymo įstaigai pagal perdavimo–priėmimo aktą perduoda: 7.1. taksacinius (aprašomuosius) ir grafinius miškų inventorizacijos duomenis, parengtus pagal reikalavimus, nustatytus Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V, bei įrašytus į Kadastro informacinės sistemos duomenų bazę; 7.2. Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytą kartografinę miškotvarkos medžiagą spausdintine ir elektronine formose. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad Miškų inventorizacijos duomenys, nustatyta tvarka įrašyti į Kadastro duomenų bazę, tampa miškų valstybės kadastro duomenimis.

41Aprašo 11 punkte nustatyta, kad miškų inventorizaciją ar jos duomenų patikslinimą atlikę juridiniai ir fiziniai asmenys apie Kadastro tvarkymo įstaigai pateiktuose inventorizacijos duomenyse pastebėtas klaidas Kadastro tvarkymo įstaigą nedelsdami informuoja, pateikdami prašymą ištaisyti klaidingus duomenis. Prašyme pateikiamas klaidų apibūdinimas bei pridedami patikslinti duomenys elektronine forma. Aprašo 16 punkte nustatyta, kad duomenų teikėjas atsako už Kadastrui teikiamų duomenų teisingumą.

42Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G patvirtintos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos (toliau-Instrukcija) 7 punkte nustatyta, kad sklypinės miškų inventorizacijos tikslas yra įvertinti miško išteklių kiekybinius ir kokybinius rodiklius taksacinio sklypo lygyje. Instrukcijos 20 punkte nustatyta, kad sklypų ribų (kvartalų vidaus situacijos) projektas rengiamas Lietuvos Respublikos georeferencinio pagrindo GDB10LT bei skaitmeninių ortofotoplanų pagrindu. Ortofotoplanai, aerofotonuotraukos bei kosminės nuotraukos analogų pavidalu gali būti naudojamos išimtiniais atvejais, neturint tinkamų skaitmeninių ortofotoplanų. Instrumentinė nuotrauka atliekama tuomet, kai nėra nuotoliniu būdu gautos medžiagos ar jei po jos gavimo įvyko esminiai pokyčiai miške (dėl stichinių nelaimių ar žmogaus veiklos). Visais atvejais būtina naudotis praeitos miškotvarkos planine ir taksacine medžiaga, GIS duomenų bazėmis. Sklypų ribų projektas turi būti parengtas panaudojant GIS technologijas prieš pradedant vykdyti lauko darbus. Tai atliekama vykdant monodešifravimą kompiuterio ekrane arba stereodešifravimą, naudojant atitinkamas analogines ar skaitmenines technologijas. Bet kuriuo atveju pirminis sklypų ribų projektas turi būti patalpintas skaitmeninėje GIS duomenų bazėje, kurios pagrindu yra rengiamas fotoabrisas lauko darbams vykdyti ir kurios struktūra turi atitikti Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos reikalavimus. Sklypų ribų projektą rengia tas pats vykdytojas, kuris vėliau atliks inventorizacijos lauko darbus.

43Įvertinus cituotus teisės aktus, kolegija mano, kad, 2009-2010 metais atliekant ( - ) girininkijos miško inventorizaciją, miško kirtavietė (( - ) kvartalo buvusio 2-jo taksacinio sklypo dalis) buvo neinventorizuota ir neįregistruota Kadastre per klaidą, todėl šią klaidą buvo galima ištaisyti laikantis principų ir tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30, 34, 35 punktuose, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo, saugojimo ir teikimo tvarkos aprašo 9 punkte. Ši tvarka nenumato klaidų ištaisymo teismine tvarka. Toks Kadastro duomenų pakeitimas L. K. teisių ar teisėtų interesų nepažeidė, nes ir iki 2009-2010 m. inventorizacijos šioje jos žemės sklypo dalyje 2003m. buvo įregistruotas miškas.

44Pareiškėja klaidos taisymo procedūros negalimumą argumentuoja LVAT 2010 m. sausio mėn. 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-444-1324-10, kurioje teismas sprendė ginčą dėl atsakovų atsisakymo tikslinti (ištaisyti) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. A-4525 patvirtintame detaliajame plane, kuriuo suformuotas pareiškėjai žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui, bei Kauno apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 5 d. sprendime Nr.7606, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,1740 ha žemės sklypą ( duomenys neskelbtini), Kaune, esančius įrašus, susijusių su Šlaitų nuostatų pareiškėjos žemės sklype galiojimu ir nustatyta pareiga jais vadovautis. Minėto įsakymo Nr. A-4525 ir sprendimo Nr. 7606 neginčydama, apeliantė siekia juose esančius minėtus įrašus pašalinti klaidų taisymo procedūra, įtvirtinta Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje bei Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 punkte. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. A-4525, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. A-4525 – ir Teritorijų planavimo įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu, Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis ir kt. poįstatyminiais aktais. LVAT nurodė, kad minėti teisės aktai klaidų ištaisymo procedūros nereglamentuoja, todėl šiuo atveju atsižvelgtina į Viešojo administravimo įstatymo normas (VAĮ 41 str.). VAĮ 35 str. 1 dalis įtvirtina, jog administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Iš minėtos nuostatos matyti, jog tokia procedūra galima tik nustačius technines klaidas. LVAT pabrėžė, jog klaidų taisymas - išskirtinė procedūra, taikoma tik tais išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo. Tuo tarpu pareiškėja ginčija atitinkamų įrašų teisėtumą, grįsdama tai Šlaitų nuostatų neatitikimu aukštesnės galios teisės aktams bei pačių nuostatų prigimtimi, kas, visų pirma, akivaizdžiai paneigia techninės klaidos buvimą, ir antra, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl LVAT nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju VAĮ 35 straipsnyje įtvirtinta procedūra netaikytina, ir, skirtingai nei teigia apeliantė, pagrįstai nepasisakė dėl skundo argumentų, liečiančių Žemės įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas. LVAT teisėjų kolegija pastebėjo, jog įrašas detaliajame plane - „1390 kv. m. sklypo dalyje galioja „Šlaitų, priklausančių Kauno m. gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatai“ - detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo sprendinys (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 37 d.), t.y. detaliojo planavimo procese dalyvavusių institucijų valios išraiška, todėl tai negali būti traktuojama kaip skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitokia techninė klaida. Atsižvelgiant į tai, pasinaudojus klaidų taisymo procedūra ir taip apeinant paties detalaus plano dalies teisėtumo tyrimą, sprendinio pašalinti negalima. Galiojantys ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti detalaus plano sprendiniai gali būti pakeisti laikantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 7 dalies nuostatų.

45Iš cituotos administracinės bylos Nr. A-444-1324-10 fabulos matyti, kad ji nėra tapati nagrinėjamai. Šiuo atveju situacija kaip tik yra priešinga - klaidų ištaisymo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30, 34, 35 punktai, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo, saugojimo ir teikimo tvarkos aprašo 9 punktas, todėl taisyklės, numatytos VAĮ 35 str. 1 dalyje šiuo atveju netaikytos de fakto ir netaikytinos.

46Dėl duomenų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre bei Miškų valstybės kadastre neatitikimo.

47Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad miško žemės žemėlapis sudaromas, atnaujinamas ir papildomas naudojantis duomenimis, sukauptais Kadastre, Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, Saugomų teritorijų kadastre, taip pat kitų duomenų teikėjų pateikiamais grafiniais ir atributiniais duomenimis. Nuostatų 38 punkte nustatyta, kad Kadastras tvarkomas naudojantis šių valstybės registrų ir kadastrų duomenimis: Nekilnojamojo turto registro – sklypo naudojimo būdas ir pobūdis (38.2 punktas); Nekilnojamojo turto kadastro – valdų ribos, kadastro vietovių ir kadastro vietovių blokų ribos (38.3 punktas).

48Instrukcijos 17 punkte nustatyta, kad Valdos ribos nustatomos pagal nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį 2 priede nustatytu tikslumu. Miškų urėdijų ir girininkijų ribos pagal galimybę yra sutapdinamos su kadastro vietovių ribomis. Miško masyvų ribos nustatomos dešifruojant ortofotoplanus. Instrukcijos 19.3 punkte nustatyta, kad valstybinėje valdoje yra išskiriami ir inventorizuojami miško ir ne miško žemės naudmenų, privačioje – tik miško žemės naudmenų sklypai. Miško žemė yra skirstoma į naudmenas pagal miškų valstybės kadastro, o žemės ūkio paskirties ir kita žemė – pagal nekilnojamojo turto kadastro reikalavimus (1, 5 priedai).

49Toks reglamentavimas iš esmės reiškia, kad 1) Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenys turi reikšmės tik žemės sklypo naudojimo pobūdžiui bei valdų riboms nustatyti; 2) cituotuose MĮ, Nuostatuose ir kt. nėra reikalavimo suderinti miškų valstybės kadastro bei nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Dėl teismo išlaidų priteisimo. Teismo išlaidos, nepatenkinus skundo reikalavimų, nėra priteisiamos (ABTĮ 44, 45 str.).

50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija

Nutarė

51skundą atmesti kaip nepagrįstą.

52Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėja L. K. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama:... 4. 1. Sprendimas yra priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymą... 5. 2. Atsakovė Sprendimą priėmė vadovaudamasi Agentūros 2010-07-19 raštu Nr.... 6. 3. Pareiškėjai apie administracinę procedūrą, jog yra nagrinėjami žemės... 7. 4. Be to, paaiškėjo, kad Sprendimas priimtas neva taisant klaidą. Dėl... 8. 5. Administracinės procedūros pažeidimai yra pakankamas pagrindas... 9. 6. Sprendimo neteisėtumą taip pat patvirtina statybos normatyviniai... 10. Atsakovė Tarnyba atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimu prašo... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime paaiškina, kad, kaip... 13. Pareiškėja skunde nurodo, kad kaip nuosavybės teisės subjektas, nebuvo... 14. Kaip matyti iš Tarnybos 2010-07-20 rašto Nr. 1210, adresuoto Prokuratūrai,... 15. Pareiškėjos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą bei jo argumentus... 16. Atsakovės atstovai skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai... 17. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai palaikė atsiliepimų argumentus.... 18. Skundas netenkintinas. Faktinės bylos aplinkybės. Dėl L. K. nuosavybės... 19. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Nekilnojamo turto registre... 20. Molėtų RSA direktorius 2009-01-20 įsakymo Nr. B6-29 „Dėl kaimo plėtros... 21. Molėtų RSA 2009-02-05 išdavus statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (... 22. UAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybines priežiūros departamento... 23. Dėl L. K. i priklausančiame žemės sklype esančio miško inventorizavimo... 24. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad paskutinį kartą (iki ginčijamų... 25. Šie 1999 metų inventorizacijos duomenys, įsigaliojus Vyriausybės 2003 m.... 26. Inspekcija 2010-01-12 raštu Nr. (10.4)-2D-173 ,,Dėl tarnybinės pagalbos“... 27. Tarnyba 2010-01-28 raštu Nr. 191 pranešė Inspekcijai, kad žemės sklypas... 28. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad 2009-2010 metais buvo atlikta... 29. Tarnyba 2010-07-13 raštu Nr.1174 kreipėsi į Institutą, nurodydama, kad 2009... 30. Institutas 2010-07-19 raštu Nr. 591 atsakė Tarnybai, kad sklypinės miškų... 31. Tarnyba 2010-07-15 raštu Nr. 1187 kreipėsi į Agentūrą, informuodama, kad... 32. Agentūra 2010-07-19 raštu Nr. (1.97)10-s/460, atsakydama į Tarnybos... 33. Surinktos medžiagos pagrindu 2010-07-20 buvo pakeisti Kadastro duomenys,... 34. Įvertinusi į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kolegija mano, kad yra... 35. Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.... 36. 2001-04-10 Miškų įstatymo Nr. IX-240 (toliau - MĮ) 2 str. 3 dalyje... 37. Minėta, kad dalyje L. K. priklausančio žemės sklypo (( - ) kvartalo buvęs... 38. 2006-06-27 Viešojo administravimo įstatymo Nr. X-736 (toliau- VAĮ) 35 str. 1... 39. Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos... 40. Tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 12-10-V patvirtinto... 41. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad miškų inventorizaciją ar jos duomenų... 42. Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d.... 43. Įvertinus cituotus teisės aktus, kolegija mano, kad, 2009-2010 metais... 44. Pareiškėja klaidos taisymo procedūros negalimumą argumentuoja LVAT 2010 m.... 45. Iš cituotos administracinės bylos Nr. A-444-1324-10 fabulos matyti, kad ji... 46. Dėl duomenų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre bei Miškų valstybės... 47. Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad miško žemės žemėlapis sudaromas,... 48. Instrukcijos 17 punkte nustatyta, kad Valdos ribos nustatomos pagal... 49. Toks reglamentavimas iš esmės reiškia, kad 1) Nekilnojamojo turto registro... 50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 51. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 52. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...