Byla e2-209-1030/2019
Dėl pripažinimo, kad ieškovė yra sumokėjusi darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, bei turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atstovui advokatui Regimantui Špelveriui ir direktoriui S. R.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ ieškinį atsakovui V. B. (V. B.) dėl pripažinimo, kad ieškovė yra sumokėjusi darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, bei turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „( - )“ ieškiniu (el. b. t. I, psl. 1-3) prašo teismo: 1) pripažinti, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovui V. B. 329,47 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 100 Eur turtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. DS-( - ) pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas suvirintoju. Darbo sutartyje šalys numatė, kad atsakovui bus mokamas 496 Eur darbo užmokestis. Pirmąją darbo dieną atsakovui buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, reikalingos darbui. Taip pat buvo išmokėtas 50 Eur dydžio avansas. Ieškovė pirmąją darbo dieną pristatė atsakovą į jo darbo vietą AB „Vakarų laivų gamykla“. Ieškovei patikrinus atsakovo kvalifikaciją bei suvirintojo įgūdžius, paaiškėjo, kad atsakovas neturi reikalaujamos kvalifikacijos ir ieškovė pranešė, kad darbo sutartis bus nutraukta. Taip pat ieškovė sužinojo, kad dėl savo elgesio atsakovas yra nepageidaujamas AB „Vakarų laivų gamykla“. Atsakovas ieškovei dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. Faktiškai atsakovas darbe pasirodė tik vieną dieną 2017 m. rugpjūčio 30 d., o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. darbe nepasirodė. Ieškovė, nerasdamas atsakovo, tik 2017 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymą atleisti atsakovą. Atsakovui išėjus (dingus) iš darbo, jis nepristatė išduotų asmeninių apsaugos priemonių, dėl to ieškovė patyrė 100 Eur turtinę žalą. Atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš ieškovės 1 900 Eur darbo užmokestį, 400 Eur dienpinigius ir 500 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Darbo ginčų komisija 2018 m. kovo 5 d. sprendimu iš dalies tenkino atsakovo prašymą ir nusprendė iš ieškovės atsakovui išieškoti 912,35 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 118,80 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 862 Eur dienpinigių už tarnybines komandiruotes Lenkijos Respublikoje nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d. Ieškovė su sprendimu nesutinka, nurodo, jog atsakovui buvo laiku ir pagal darbo sutarties sąlygas išmokėtas darbo užmokestis, pagal ieškovės pateiktą pažymą apie atsakovo darbo užmokestį bei išmokėjimą liudijančius dokumentus. Ieškovė nurodo, kad atsakovas realiai ir faktiškai dirbo tik 1 dieną, tačiau ieškovė dėl savo kaltės uždelsė atleisti atsakovą, atsakovui apskaičiavo 329,47 Eur ir išmokėjo 350 Eur, dėl to gavosi 20,53 Eur permoka atsakovo naudai. Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo pripažinta, kad atsakovas ieškovei dirbo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d., o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d. buvo tarnybinėje komandiruotėje Lenkijos Respublikoje. Ieškovei nesuprantama tokia darbo ginčų komisijos išvada, kuri yra pagrįsta tik atsakovo paaiškinimu. Ieškovė nurodo, kad yra pateikta pažyma, kuri nurodo vykdytinų darbų pagrindus ir darbų atlikimo vietas. Ieškovė nurodo, kad jai tapo žinoma, jog jos išvykę darbuotojai galimai išvyko ne namo į Ukrainą, bet į kitą Europos Sąjungos šalį, tačiau tiksliai nežinojo kur. Ieškovė nurodo, kad atlikti darbų į Lenkijos Respubliką ji nesiuntė nei vieno darbuotojo, nes neturėjo jokių galiojančių sutarčių su Lenkijoje esančiais objektais, kurių pagrindu turėtų siųsti savo darbuotojus, joks nelegalaus darbo atvejis nėra nustatytas. Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo pripažinta, kad atsakovui, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalimi, apskaičiuojamas 1 595,20 Eur darbo užmokesčio dydis, o, įvertinus atskaitomus mokesčius bei pripažinus 300 Eur pervedimą atsakovui, likusi neišmokėta dalis sudaro 912,35 Eur. Ieškovė nurodo, jog iš darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo pažymos per 2017 m. rugpjūčio mėn. matyti, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį vidutinis darbo užmokestis įmonėje sudarė 433,84 Eur per mėnesį ir tai atitinka visas sąlygas, nurodytas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje. Ieškovė DGK buvo pareiškusi reikalavimą, kad atsakovas jai padarė turtinę žalą, negrąžindamas darbo rūbų, kurios pagrindu išskaitė 29,47 Eur žalą, tačiau darbo ginčų komisijos sprendimu toks reikalavimas nebuvo išnagrinėtas. Ieškovė negali padaryti išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio, nes yra permoka, todėl reiškia reikalavimą dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo. Nurodo, kad DGK sprendimas, jog atsakovui priklauso 912,35 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 118,80 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 862 Eur dienpinigių už tarnybines komandiruotes Lenkijos Respublikoje nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d., yra neteisėtas ir nepagrįstas.

6Atsakovas atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė. Atsakovui ieškinys, jo priedai, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).

7Teismas

konstatuoja:

8nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarp šalių buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis (el. b. t. I, psl. 12-14), pagal kurią ieškovė UAB „( - )“ atsakovą V. B. priėmė dirbti suvirintoju.

9Atsakovas V. B. 2018 m. vasario 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo iš UAB „( - )“. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. DGKS-1312 (el. b. t. I, psl. 93-102) V. B. prašymas buvo patenkintas iš dalies ir konstatuota, kad V. B. UAB ,.( - )“ naudai dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d., dalį laiko – nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d. būdamas komandiruotėje Lenkijos Respublikoje. Darbo ginčų komisija nusprendė išieškoti iš UAB „( - )“ V. B. 912,35 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d.; išieškoti iš UAB „( - )“ V. B. 118,80 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d. Taip pat darbo ginčų komisija nusprendė išieškoti iš UAB „( - )“ V. B. 1 862,00 Eur dienpinigių už tarnybinėje komandiruotėje Lenkijos Respublikoje išbūtą laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d. Minėtu darbo ginčų komisijos sprendimu buvo atmestas V. B. reikalavimas dėl 400 Eur, po 50 Eur už savaitę, kompensacijos už maitinimą, pravažiavimą ir socialinių poreikių tenkinimą išieškojimo.

10Pagal DK 231 straipsnį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės (3 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis). Ieškovei UAB „( - )“ pareiškus ieškinį teisme, nagrinėjamos bylos dalyką sudaro tai, ar su atsakovu V. B. buvo tinkamai atsiskaityta už jo darbo laikotarpį ir ar atsakovas turi pareigą atlyginti turtinę žalą ieškovei. Sprendžiant šiuos klausimus taip pat būtina nustatyti, kuriuo konkrečiu laikotarpiu atsakovas V. B. dirbo pas ieškovę. V. B. ieškinio teismui dėl darbo ginčų komisijos sprendimu atmesto jo reikalavimo nereiškė, todėl darbo ginčų komisijos sprendimas toje dalyje įsiteisėjo ir teismas V. B. reikalavimo dėl 400 Eur kompensacijos už maitinimą, pravažiavimą ir socialinių poreikių tenkinimą išieškojimo šioje byloje nenagrinėja ir šiame sprendime dėl aptariamo reikalavimo nepasisako.

11Dėl tinkamo atsiskaitymo su atsakovu

12Nustatyta, kad darbo sutartimi (el. b. t. I, psl. 12-14) šalys buvo susitarusios dėl 496 Eur darbo užmokesčio mokėjimo (darbo sutarties 3 punktas).

13Ieškinio reikalavimas pripažinti, kad su atsakovu yra atsiskaityta, grindžiamas tuo, kad, ieškovės teigimu, ji atsakovui yra išmokėjusi 350,00 Eur, nors apskaičiuota buvo 329,47 Eur darbo užmokesčio, todėl su atsakovu buvo ne tik atsiskaityta, bet jam išmokėta 20,53 Eur daugiau. Tuo tarpu darbo ginčų komisijos sprendimas, dėl darbo užmokesčio, dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas yra nepagrįstas, kadangi komisija nepagrįstai sprendė, jog po 2017 m. rugsėjo 19 d., kai tarp šalių buvo nutraukta darbo sutartis, šalis dar siejo darbo santykiai.

14Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-177/2006, 3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008 ir kt.). DK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami.

15Ieškovė savo teiginį, kad atsakovui yra išmokėjusi 350,00 Eur, grindžia tuo, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. įgalioto asmens A. P. (A. P.) atliktu bankiniu pavedimu buvo pervesta 300,00 Eur į V. B. žmonos sąskaitą (el. b. t. I, psl. 116), o 50 Eur buvo išmokėta grynaisiais pinigais, tai patvirtina 2017 m. liepos-rugpjūčio mėn. avanso žiniaraštis (el. b. t. I, psl. 10), taip pat ieškovė pateikė teismui 2017 m. rugsėjo 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1734 (el. b. t. I, psl. 11) pagal kurį A. P. išmokėta 300 Eur bei 2017 m. rugpjūčio 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1729 (el. b. t. I, psl. 17) pagal kurį ieškovės vadovas S. R. išėmė iš bendrovės kasos 3 200 Eur atsiskaityti su atskaitingais asmenimis, atlyginimams išmokėti.

16Taigi šiuo atveju teismas vertins, ar šie dokumentai laikytini tinkamais ir pakankamais ieškovės atsiskaitymo su atsakovu įrodymais.

17Nagrinėjamu atveju, darbo ginčų komisija pripažino, kad 300 Eur darbo užmokesčio V. B. buvo išmokėta. Su šia komisijos išvada sutiktina – byloje pateiktas mokėjimo pervedimo atlikimą patvirtinantis dokumentas, rodo, kad į atsakovo sutuoktinės T. B. sąskaitą 2017 m. rugsėjo 22 d. atliktu mokėjimu buvo pervesta 300 Eur (el. b. t. I, 116).

18Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą pabrėžta, kad, vertinant įrodymus, būtina atsižvelgti į bylos specifiką. Įrodymų vertinimo specifiką darbo bylose lemia tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali būti panaudoti kaip rašytiniai įrodymai, tvarkymą yra atsakingas darbdavys. Jis, tvarkydamas įmonės dokumentaciją savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie yra išimtinai naudingi jam ir atitinkamai nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnė šalis ekonomine, socialine prasme. Darbuotojas, net ir žinodamas, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darbą, gali nereikšti darbdaviui jokių pretenzijų. Į šią darbo bylų specifiką turi būti atsižvelgiama tiek vertinant įrodymus, tiek ir sprendžiant apie jų pakankamumą bei paskirstant įrodinėjimo pareigą šalims (Lietuvos A. T. 2001 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2001; ir kt.). Už teisingos, tikslios, išsamios, teisėtos ir savalaikės informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas, t. y. darbdavys (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 14, 21 straipsniai). Ieškovė yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl būtent jis, o ne darbuotojas savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos A. T. 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003). Duomenys apie darbdavio darbuotojui sumokėtas sumas turi būti aiškiai identifikuojami, atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus.

19BAĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (BAĮ 12 straipsnio 1 dalis). Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (BAĮ 14 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas yra juridinis asmuo, todėl būtent jis, o ne darbuotojas savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos A. T. 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003).

20Visų pirma, pažymėtina, kad teismui pateiktame avanso žiniaraštyje (el. b. t. I, psl. 10), kuriuo grindžiami ieškinio argumentai, nėra aiškiai nurodyta už kokius darbo laikotarpius atsakovui išmokėta 50 Eur, taip pat kokia šios išmokos paskirtis. Pažymėtina ir tai, kad pagal avanso žiniaraštį, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimą, atsakovui V. B. išmoka buvo išmokėta 2017 m. rugsėjo 1 dieną. Toks mokėjimas nesutampa su šalių darbo sutartyje sulygta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka (el. b. t. I, psl. 12-14, darbo sutarties 3 punktas), pagal kurią darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį, kiekvieno mėnesio 25 dieną – avansas, o likusi dalis – kito mėnesio, einančio po ataskaitinio, 10 dieną. Dėl šių priežasčių teismas negali padaryti išvados, kad ieškovės atsiskaitymo su atsakovu už atliktą darbą tvarka buvo skaidri ir aiški, atitiko teisės aktų ir darbo sutarties reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad teismui pateikta V. B. priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio pažyma (el. b. t. I, psl. 5) yra pasirašyta tik bendrovės vadovo. Pabrėžtina ir tai, kad darbo užmokesčio žiniaraščių, kuriuose atsakingi ieškovės darbuotojai ir darbuotojas būtų savo parašais patvirtinę, kad minėtos sumos yra įskaitytinos į darbo užmokestį ir faktiškai išmokėtos, ieškovė nepateikė, taigi, teismo vertinimu, ieškovė savo pareigos tinkamai buhalteriškai apskaityti ir užfiksuoti darbo užmokesčio išmokėjimą neįvykdė ir tinkamų rašytinių įrodymų teismui nepateikė. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pakankamai įrodymų, kad aptariami 50 Eur įskaitytini į atsakovui mokėtino darbo užmokesčio dydį.

21Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. kasos išlaidų orderis Nr. 1729 (el. b. t. I, psl. 17), pagal kurį ieškovės vadovas S. R. išėmė iš bendrovės kasos 2 300 Eur atsiskaitymui su atskaitingais asmenimis, atlyginimams išmokėti, nesant kitų atlyginimo išmokėjimo faktą patvirtinančių aiškių rašytinių įrodymų, nėra pakankamas daryti išvadai, kad ieškovė atsakovui išmokėjo aptariamus 50 Eur darbo užmokesčio. Pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, pagal 41 punktą kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti (2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktas). Darytina išvada, kad tik gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą. Taigi, pinigai iš kasos buvo išmokėti įmonės vadovui S. R., o ne atsakovui, todėl apie gautų pinigų panaudojimą darbo užmokesčio mokėjimui būtent atsakovui oficialių dokumentų nėra.

22Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad pateiktas avanso žiniaraštis ir kasos išlaidų orderis yra tinkamas ir pakankamas atsiskaitymo su darbuotoju įrodymas, ir konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog yra sumokėjusi atsakovui 50 Eur darbo užmokesčio ir (ar) kitų su darbo santykiais susijusias išmokų.

23Dėl šalis siejusių darbo santykių trukmės teismas pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, darbo teisiniai santykiai tarp šalių tęsėsi nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d.; darbo sutartis su atsakovu nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (el. b. t. I, psl. 8, 125). V. B. darbo ginčų komisijai davė paaiškinimus, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. kartu su kitais darbuotojais ir lydimas A. P. išvyko dirbti į Lenkiją, o grįžo į Klaipėdą 2017 m. spalio 19 d. ir nuo šios datos nebedirbo. Ieškovė teigia, kad nėra jokių šiuos atsakovo teiginius pagrindžiančių įrodymų, tačiau teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovės direktorius teismo posėdyje neneigė tos aplinkybės, kad V. B. nerašė prašymo atleisti jį iš darbo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės direktoriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakyme „Dėl V. B. atleidimo iš darbo“ (el. b. t. I, psl. 9) nėra tiesiogiai atleidžiamas atsakovas, o pavedama vadybininkei ruošti atitinkamą dokumentaciją, „protingą terminą laukiant darbuotojo“. Be to, teismui nepateikta duomenų, kad, paisant įstatymo reikalavimų, atsakovo darbo sutartyje būtų atliktas įrašas apie darbo sutarties nutraukimą (DK 65 straipsnio 7 dalis), kad įsakymas dėl atleidimo būtų buvęs perduotas V. B. (DK 65 straipsnio 4 dalis). Minėtame įsakyme nurodytos aplinkybės, kad V. B. nedirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., jo buvimo vieta nežinoma, susisiekti nėra galimybės, sudarė pagrindą darbdaviui spręsti dėl atsakovo atleidimo už darbo pareigų pažeidimus, tačiau to ieškovė nepadarė. Todėl šie ieškovės teiginiai vertintini kritiškai. Pažymėtina ir tai, kad tokia ieškovės pozicija abejotina ir tuo aspektu, kad vėliau, 2017 m. rugsėjo 22 d., ieškovės darbuotojas A. P. (A. P.) pervedė pinigus atsakovo V. B. sutuoktinei (el. b. t. I, psl. 116). Teismo vertinimu, reikšminga ir tai, kad atsakovo viza buvo panaikinta tik 2017 m. lapkričio 17 d. (el. b. t. I, psl. 123). Duomenų, jog šį laikotarpį atsakovas būtų dirbęs Lietuvoje ieškovė teismui nepateikė. Todėl iš šios visumos aplinkybių teismas laiko labiau tikėtina tą aplinkybę, kad atsakovas faktiškai dirbo ieškovei taip kaip jis nurodo – iki 2017 m. spalio 19 d. ir Lenkijoje.

24Dėl atsakovui apskaičiuotino ir mokėtino darbo užmokesčio dydžio teismas pažymi, kad, kaip minėta, darbo sutartimi (el. b. t. I, psl. 12-14) šalys buvo susitarusios dėl 496 Eur darbo užmokesčio (darbo sutarties 3 punktas).

25DK 140 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas (1 dalis); darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema (2 dalis).

26Atsakovas V. B. yra Ukrainos Respublikos pilietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką dirbti, todėl jam taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalyje (dalies redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.

27Nors ieškovės vadovas nurodė, kad atsakovas faktiškai turėjo dirbti ne suvirintojo, o kitą nekvalifikuotą darbą, teismas pažymi, kad tokiu atveju ieškovė privalėjo atlikti atitinkamus darbo sutarties pakeitimus, nes darbo funkcijos yra privalomasis darbo sutarties elementas (DK 34 straipsnio 1 dalis). Tačiau jokių šalių darbo sutarties pakeitimų daroma nebuvo. Todėl teismas atmeta ieškovės pateiktus įrodymus dėl kitų nekvalifikuotų darbuotojų (talmano padėjėjų) darbo užmokesčio darbovietėje dydžių (el. b. t. I, psl. 15), nes jais negalima remtis nustatant atsakovui pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalį privalomo mokėti darbo užmokesčio dydį. Pažymėtina ir tai, kad UAB „( - )“ darbo ginčų komisijos posėdyje laikėsi pozicijos, kad suvirintojo darbą bendrovėje dirbo tik užsieniečiai, todėl teismas sutinka su darbo ginčų komisijos išvada, kad atsakovo darbo užmokestis negalėjo būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5439980 ir https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5598044) vidutinis darbo užmokestis apdirbamojoje pramonėje 2017 m. III ketvirtį buvo 889,70 Eur, o IV ketvirtį – 918 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su darbo ginčų komisijos atliktais skaičiavimais (el. b. t. I, psl. 99), pagal kuriuos atsakovui už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (3 darbo dienas) turėjo būti išmokėtas 121,32 Eur darbo užmokestis, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. – 889,70 Eur darbo užmokestis, nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d. (14 darbo dienų) – 584,18 Eur darbo užmokestis. Taigi atsakovui iš ieškovės turėjo būti apskaičiuotas 1 595,20 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių).

28Teismas neturi pagrindo nesutikti su darbo ginčų komisijos skaičiavimais, kad atsakovui, atskaičius 24 proc. mokesčių, priklausė 1 212,35 Eur darbo užmokesčio. Įvertinus tai, kad, kaip minėta, atsakovui buvo išmokėta 300 Eur, atsakovui iš ieškovės priteistinas 912,35 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėtas darbo užmokestis.

29Be to, atitinkamai perskaičiavus atsakovo vidutinį darbo užmokestį ((121,32 Eur + 889,70 Eur + 584,18 Eur) / (3 d. d. + 21 d. d. + 14 d. d.)), atsakovui iš ieškovės turi būti priteista 118,80 Eur kompensacija už 2,83 darbo dienų nepanaudotų atostogų (41,98 Eur x 2,83 d. d.).

30Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktą dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Šalių darbo sutartyje dienpinigiai neaptarti, todėl, teismo vertinimu, konstatavus, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d. dirbo Lenkijos Respublikoje, atsakovui priteistina 1 862 Eur (49 kalendorinės dienos x 38 Eur) dienpinigių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašo 104 punktas).

31Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą ir pripažinti, kad ieškovė su atsakovu yra tinkamai atsiskaičiusi.

32Dėl turtinės žalos atlyginimo

33Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašo teismo priteisti ieškovei iš atsakovo 100 Eur turtinės žalos atlyginimo.

34Darbo ginčų komisijai ir teismui ieškovė pateikė ieškovės vadovo S. R. 2017 m. spalio 2 d. įsakymą dėl žalos atlyginimo (el. b. t. I, psl. 7, 55), kuriame nurodyta, kad V. B. buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės darbui, kurių bendra vertė 100 Eur, ir jų darbuotojas negrąžino. Šiuo įsakymu, vadovaujantis DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pavesta bendrovės buhalterei išskaičiuoti iš V. B. neišmokėto darbo užmokesčio likutį, kuris yra 29,47 Eur.

35DK 151 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą. Pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktą išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui.

36Visų pirma, pažymėtina, kad, teismo nuomone, minėtas ieškovės vadovo 2017 m. spalio 2 d. įsakymas dėl žalos atlyginimo atspindi ieškovės poziciją, tačiau nėra pakankamas įrodymas ieškovės patirtai žalai ir jos dydžiui pagrįsti. Ieškovė į bylą taip pat pateikė Darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelę ir Asmeninių apsaugos priemonių išdavimo ir grąžinimo lentelę (el. b. t. I, psl. 19-20), iš kurių nustatyta, kad atsakovui išduota 1 vnt. darbo pirštinių, apsaugančių nuo užterštumo, 1 pora darbo avalynės; 1 šalmas; 1 vnt. darbo drabužių, apsaugančių nuo užterštumo; 1 chalatas; 1 oro filtras. Pabrėžtina, kad iš šių dokumentų matyti, jog aptariamos darbo priemonės atsakovui buvo išduotos neribotam laikui – iki susidėvėjimo. Kaip minėta, šioje byloje nustatyta, kad atsakovas tikėtinai dirbo ieškovei laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d., duomenų, kad atsakovui išduotos darbo priemonės dar turi vertę ir atsakovas buvo įsipareigojęs jas grąžinti ieškovei byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nenustatyta, jog dėl atsakovo V. B. kaltės ieškovei būtų buvę padaryta žalos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 100 Eur žalos atlyginimo netenkintinas, taip pat nėra teisinio ir faktinio pagrindo daryti atitinkamų išskaitų iš atsakovui iš ieškovės priteistinų su darbo santykiais susijusių išmokų.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Kadangi ieškinys yra atmestas, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas nėra pateikęs duomenų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nespręstinas.

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

Nutarė

40ieškinį atmesti.

41Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atsakovui V. B. (V. B.) už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d. 912,35 Eur (devynis šimtus dvylika eurų 35 euro centus) (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio.

42Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atsakovui V. B. (V. B.) 118,80 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų 80 euro centų) (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d.

43Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atsakovui V. B. 1 862 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus) dienpinigių už tarnybinėje komandiruotėje Lenkijos Respublikoje išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d.

44Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio, neviršijančio atsakovo V. B. (V. B.) vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.

45Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „( - )“ ieškiniu (el. b. t. I, psl.... 5. Ieškovė nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. DS-( - )... 6. Atsakovas atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė. Atsakovui ieškinys,... 7. Teismas... 8. nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarp šalių buvo pasirašyta... 9. Atsakovas V. B. 2018 m. vasario 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos... 10. Pagal DK 231 straipsnį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo... 11. Dėl tinkamo atsiskaitymo su atsakovu... 12. Nustatyta, kad darbo sutartimi (el. b. t. I, psl. 12-14) šalys buvo... 13. Ieškinio reikalavimas pripažinti, kad su atsakovu yra atsiskaityta,... 14. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 15. Ieškovė savo teiginį, kad atsakovui yra išmokėjusi 350,00 Eur, grindžia... 16. Taigi šiuo atveju teismas vertins, ar šie dokumentai laikytini tinkamais ir... 17. Nagrinėjamu atveju, darbo ginčų komisija pripažino, kad 300 Eur darbo... 18. Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą pabrėžta, kad, vertinant įrodymus,... 19. BAĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas... 20. Visų pirma, pažymėtina, kad teismui pateiktame avanso žiniaraštyje (el. b.... 21. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. kasos išlaidų orderis Nr.... 22. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad... 23. Dėl šalis siejusių darbo santykių trukmės teismas pažymi, kad Valstybinio... 24. Dėl atsakovui apskaičiuotino ir mokėtino darbo užmokesčio dydžio teismas... 25. DK 140 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti... 26. Atsakovas V. B. yra Ukrainos Respublikos pilietis, atvykęs į Lietuvos... 27. Nors ieškovės vadovas nurodė, kad atsakovas faktiškai turėjo dirbti ne... 28. Teismas neturi pagrindo nesutikti su darbo ginčų komisijos skaičiavimais,... 29. Be to, atitinkamai perskaičiavus atsakovo vidutinį darbo užmokestį ((121,32... 30. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr.... 31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo... 32. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 33. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašo teismo priteisti ieškovei iš atsakovo... 34. Darbo ginčų komisijai ir teismui ieškovė pateikė ieškovės vadovo S. R.... 35. DK 151 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo... 36. Visų pirma, pažymėtina, kad, teismo nuomone, minėtas ieškovės vadovo 2017... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Kadangi ieškinys yra atmestas, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270,... 40. ieškinį atmesti.... 41. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atsakovui... 42. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atsakovui... 43. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atsakovui... 44. Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio, neviršijančio atsakovo V. B. (V. B.)... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...