Byla 2A-167-555/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atstovės A. O. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Nustatė

2pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos močiutė S. M., mirusi 2009 04 02, nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkio pastatą su kiemo įrenginiais ir dvidešimt penkis arus žemės, esančius ( - ) Kauno r. Pareiškėjos atstovė nurodė, kad pareiškėjos močiutė S. M. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkio pastatą su kiemo įrenginiais ir statiniais bei 0,225 ha žemės sklypą, esančius ( - ) ., Kauno r. Nurodė, kad S. M. mirė 2009 04 02, testamentu visą turtą paliko pareiškėjai R. M., tačiau tvarkant paveldėjimo dokumentus, notarė pareikalavo pristatyti močiutės palikto turto nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kurių po močiutės mirties pareiškėja nerado. Paaiškino, kad atitinkamose įstaigose iki šiol reikiamų dokumentų gauti nepavyko, kitokia tvarka gauti faktą patvirtinančių dokumentų, kurių reikalauja notarė, ji negali. Nurodė, kad iš Kauno apskrities archyvo gautas 1972 11 03 asmeninio gyvenamojo namo priėmimo aktas patvirtina, kad S. M. gyvenamasis namas buvo priimtas eksploatacijon, o iš Kauno apskrities archyvo gautos 2010 12 17 ir 2011 01 27 pažymos patvirtina, kad S. M. priklausė gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir statiniais bei 15 arų žemės. Vėliau S. M. išsipirko dar 10 arų žemės. Pastatai įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo nekilnojamojo turto kadastro ir registro centriniame duomenų banke, tačiau nurodyta, kad daiktinės teisės neįregistruotos. Nors visus riekiamus dokumentus tarnyboms pateikė, tačiau nuosavybės dokumentų iki šiol negavo.

3Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Teismas įvertinęs įrodymų visetą nurodė, kad pareiškėja turi įmokas už perkamą žemės sklypą patvirtinančius kvitus, tai yra dokumentus, kuriuos pateikus ji gali įstatymo nustatyta tvarka gauti tuos faktus patvirtinančius dokumentus, ką patvirtino suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė bei šios tarnybos 2011 08 16 ir 2011 08 26 atsakymai pareiškėjai R. M. - jog pažyma apie įmokų sumokėjimą bus išrašyta kai žemėtvarkos skyriui pareiškėja pateiks minėto mokėjimo kvito originalą, o pateikus šią pažymą notarų biurui, pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, į įmokas ir statinius, būtų sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis su S. M. turto paveldėtoju ir tuo pačiu pabaigtas pradėtas namų valdos sklypo privatizavimo procesas (b.l. 68, 71). Pareiškėjos atstovė pateikė teismui įmokų kvitų originalus, Kadangi pareiškėjos atstovei gražinti pateiktų teismui įmokų kvitų originalai, paliekant byloje teismo patvirtintas kopijas, todėl, teismo vertinimu, pateikus šiuos kvitus, kliūčių gauti reikiamus nuosavybę patvirtinančius dokumentus neliks. Teismas nurodė, kad nuo tokio juridinio fakto nustatymo nepriklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, todėl pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

4Apeliaciniu skundu pareiškėjos R. M. atstovė prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Mano, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad teismas atmesdamas pareiškimą kaip nepagrįstą, pripažino, jog S. M. nevaldė nuosavybės teisėmis nei pastatų, nei žemės, bei atėmė iš R. M. galimybę paveldėti S. M. turtą. Teismas laikė, kad S. M. jokio turto neturėjo - nei pastatų, nei žemės, nes atsisakė pripažinti faktą, kad S. M. nuosavybės teisėmis valdė pastatus ir žemę. Teigia, kad duomenis, jog S. M. už privatizuojamą žemę sumokėjo 3119 rb. ir buvo pateikusi banko kvitą, kurį Žemėtvarkos skyrius turėjo turėti, tą įrodo Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad S. M. nupirko 0,225 ha žemės sklypą, esantį ( - ) , ir grynais pinigais sumokėjo tris tūkstančius šimtą devyniolika rublių į Lietuvos banko Ž.Ū.B. Kauno skyriaus sąskaitą Nr. 142918, kvito Nr. 0101 1992 m. 07 mėn. 23 d., tačiau R. M. žinomai melagingai tvirtino, kad tokių duomenų neturi ir neišdavė S. M. žemės dokumentų. R. M. kreipusis dėl dokumentų, Žemėtvarkos skyriaus pareigūnai pareikalavo, kad R. M. sumokėtų 44000 litų už žemę, taip pat sumokėtų už kadastro matavimus bei žemės sklypo suformavimą, tik tada bus išduoti S. M. žemės dokumentai, pareigūnai tvirtino, kad S. M. žemės neprivatizavo, už žemę pinigų nesumokėjo, su ja nėra sudarytos žemės pirkimo-pardavimo sutarties, žemė yra valstybės. Mano, kad žemėtvarkos skyriaus atsakymai, kuriais remiasi teismas, kaip tik įrodo, kad Žemėtvarkos skyrius išsisukinėja ir atsisako sutvarkyti S. M. žemės nuosavybės dokumentus. Taip pat nurodo, kad teismas laikydamas, kad pareiškėja R. M. gali kitokia tvarka gauti dokumentus, jog S. M. nuosavybės teisėmis valdė pastatus ir žemę, privalėjo teismo sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyti, į kokią instituciją R. M. privalo kreiptis, kokius dokumentus tai institucijai ji privalo pristatyti, kad jai būtų išduoti S. M. nuosavybės teisės dokumentai į pastatus ir žemę, esančius ( - ) Kauno rajone. Pažymi, jog esant tokiai situacijai teismas turėjo bylą nutraukti, bet ne priimti byloje sprendimą, kuriuo atmetė kaip nepagrįstą R. M. pareiškimą. Kadangi S. M. privatizavo žemę, sumokėdama už ją pinigus ir pasirašydama žemės pirkimo-pardavimo sutartį, ji tapo žemės savininke, todėl, apeliantės atstovės nuomone, nebuvo pagrindo atmesti R. M. pareiškimą kaip nepagrįstą nuosavybės teisių į žemę nustatymo dalyje, be to teismas neturėjo pagrindo atmesti R. M. pareiškimą ir nuosavybės teisių į pastatus nustatymo dalyje. Nurodo, kad teismas, priimdamas tokį sprendimą, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, kuriais privalėjo vadovautis.

5Atsiliepimais į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys Kauno rajono savivaldybė ir nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

8CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas nurodo tikslą, dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktą. Tai yra juridinę reikšmę turinčius faktus teismai gali nustatyti, kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

9Valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) buvo įgijęs nuosavybės teisę, turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 10.2 p. nurodyta, kad pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisių įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja nurodžiusi, kad jos senelė statybos būdu įgijo nuosavybės teisę į namą bei privatizavo namų valdą, nepatvirtino (nepagrindė) žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto bei nuosavybės teisių į namą įgijimo pagrindo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

10Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėja yra S. M. mirusios 2009-04-02 testamentinė įpėdinė. Pareiškėja, 2011 m. balandžio 15 d. pateikdama pareiškimą teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodė nuosavybės įgijimo pagrindus – valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį bei namo įgijimą – statybos būdu, tačiau negali gauti ar teismui pristatyti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Nurodydama nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus, pareiškėja į bylą pateikė įrodymus, jog jos senelė iki savo mirties buvo pradėjusi valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedūras: pateikė prašymą įsigyti žemės sklypą (b.l. 78), įmokėjo įmokas (b.l. 74-75), sudarė sutartį (b.l. 76), tačiau žemės privatizavimo procedūrų neužbaigė.

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. B., H. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-406/2009, nurodė, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti reikia įrodyti tai, kad asmuo turėjo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į pastatą (žemės sklypą), tačiau pareiškėjas negali gauti ir teismui pateikti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų arba šie dokumentai yra prarasti ir jų negalima atkurti. Nagrinėjamojoje byloje pateikti duomenys, jog 1972 m. spalio 24 d. valstybinio asmeninio gyvenamojo namo priėmimo aktu valstybinė komisija nusprendė priimti S. M., t.y. pareiškėjos senelės asmeninį gyvenamąjį namą eksploatacijon (b.l. 6), tačiau daiktinės teisės, patvirtinančios nuosavybės teises į namą su priklausiniais, esančiais ( - ) Kauno r. savivaldybė, S. M. vardu VĮ Registrų centre neįregistruotos, suformuoto daikto naudotoju nurodoma S. M.. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog, pastačiusi gyvenamąjį namą, pareiškėjos senelė kreipėsi į atitinkamą instituciją dėl daiktinių teisių įregistravimo savo vardu.

12Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pateikta jokių leistinų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė nuosavybės teise valdė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą.

13Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai