Byla 2K-212/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2sekretoriaujant J. Morkytei,

3dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,

4nuteistojo gynėjui advokatui I. Brazlauskui,

5teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, bei, vadovaujantis BK 18 straipsnio 3 dalimi, nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams. Nukentėjusiajai N. Š. iš A. R. priteista 3290 Lt laidojimo išlaidų.

6Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti iš dalies, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,

Nustatė

8A. R. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 30 d., apie 15.30 val., Šiaulių r., ( - ), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gindamasis nuo L. ir V. Š. smurto, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia peiliu dūrė V. Š. į krūtinės sritį, taip padarė jam kiauryminę–durtinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje ir kairio plaučio bei širdies sužalojimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą; dėl to V. Š. mirė.

9Kasaciniu skundu A. R. prašo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

10Skunde kasatorius nurodo, kad byloje padaryta esminių BPK pažeidimų, teismų sprendimais netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad kasatorius veikos padarymo metu ne tik turėjo psichinių sutrikimų, bet sirgo ir kitomis ligomis, dėl kurių yra pripažintas II grupės invalidu. Tik turėdamas teismo medicinos eksperto išvadas apie kasatoriaus fizinės sveikatos būklę įvykio metu ir jos įtaką veikos padarymui, teismas galėjo teisingai kvalifikuoti padarytą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 7 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai atsisakė iškviesti į teismo posėdį teismo medicinos ekspertą, kuris galėtų paaiškinti kasatoriaus ligų įtaką nusikaltimo padarymui, ir nutartyje net neužsiminė apie kasatoriaus raštiško prašymo atmetimo motyvus. Kasatorius mano, kad dėl ligų, kuriomis jis serga, įvykio metu jis buvo bejėgiškos būklės. Įvertinus jo fizinę sveikatą atsižvelgiant į jo ligas, būtų paneigta apeliacinio teismo išvada, kad L. ir V. Š. kėsinimasis nebuvo toks pavojingas, kad jam atremti buvo būtina panaudoti peilį. Lietuvos apeliacinis teismas neįvertino to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti BPK 7 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnis, 44 straipsnio 5, 7 dalys, 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 52 straipsnio 2 dalis, 184 straipsnio 4 dalis, 186 straipsnio 1, 3 dalys. Kasatorius tvirtina, kad broliai Š. įsiveržė į jo namus, išlauždami namo lauko duris, tačiau ši aplinkybė nebuvo tirta. Ši aplinkybė turi įtakos veikos kvalifikavimui, nes teismai privalo atsižvelgti į kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą. Nenustatydamas, kas išlaužė A. R. namo lauko duris, teismas pažeidė BPK. Teismas nenurodė, kad kasatorius sužalojo V. Š. būtent savo gyvenamojo namo virtuvėje, todėl, aprašant veiką, nurodyta aplinkybė, kad V. Š. buvo sužalotas gyvenamojo namo virtuvėje, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Šią aplinkybę buvo būtina nurodyti, nes tai svarbu taikant BK 28 straipsnį. Kasatoriaus nuomone, jis turėjo teisę į gynybą ir todėl, kad broliai Š. įsiveržė į jo namus. Tyrimo metu, pažeidžiant BPK reikalavimus, nebuvo paimti tirti kasatoriaus ir brolių Š. rūbai, siekiant nustatyti užpuolimo, sumušimo ir smaugimo marškinių apykakle aplinkybes. Kasatoriaus marškinių ištyrimas buvo būtinas siekiant išsiaiškinti, kad jis buvo smaugiamas marškinių apykakle. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo ištirtas peilis, ant kurio rastos į kraują panašios dėmės, siekiant nustatyti, ar su juo buvo sužalotas V. Š. ir L. Š. Be to, teismas, neturėdamas objektyvių įrodymų, negalėjo nuosprendyje nurodyti, kad kasatorius tuo peiliu sužalojo ir L. Š. A. R. taip pat mano, kad BPK normos buvo pažeistos ir todėl, kad pirminėje apklausoje nedalyvavo gynėjas, nors jis sirgo psichinėmis ligomis ir tyrėjai V. B. tai buvo žinoma (šią informacijai jai perdavė pareigūnas, patikrinęs VRM duomenų bazę). BPK buvo pažeistas ir dėl to, jog, nepaskyrus teismo psichiatrinės ekspertizės ir ekspertams nenustačius, ar kasatorius gali būti apklausiamas, jis negalėjo dalyvauti atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmus. Apklausiant stresinės būsenos nepilnametę liudytoją E. N. buvo pažeistas BPK, nes jos apklausoje nedalyvavo nei vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, nei psichologas, nei advokatas. Kasatoriaus nuomone, dėl liudytojos būsenos E. N. turėjo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Liudytojos atstovė – motina V. R. – negalėjo tinkamai atstovauti mažametės liudytojos interesams, nes taip pat patyrė didelį stresą. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, apklausiant liudytojas E. N., V. R., jis nedalyvavo ir jam nebuvo leista užduoti liudytojoms klausimų, susipažinti su jų apklausos protokolais, teikti dėl jų pastabas ir pan. Pažeistas BPK nuostatos ir dėl to, kad, 2006 m. sausio 11 d. baigęs ikiteisminį tyrimą, prokuroras pateikė bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, tačiau baudžiamosios bylos susipažinti kasatoriui nepateikė, taip pat nesurašė kaltinamojo akto ir neįteikė jam. Su baudžiamąja byla A. R. susipažino tik tada, kai paprašė teismo ir šis leido. Kaltinamasis aktas buvo surašytas pavėluotai, o prokuroras nenurodė jokių tokio elgesio priežasčių. Taip pat pažeista BPK 44 straipsnio 7 dalis todėl, kad prokuroras, nepriėmęs motyvuoto nutarimo, atsisakė tenkinti kasatoriaus prašymą apklausti kaip liudytojas E. N. drauges, taip pat buvusias įvykio vietoje. Viena iš liudytojų – E. P. – buvo apklausta tik teismui nutarus, o kita neapklausta iki šiol. Tačiau apklausiant E. P. teismo posėdyje nedalyvavo vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ar psichologas. Kasatorius abejoja dėl alkoholio matuoklio, kuriuo buvo nustatomas jo girtumo laipsnis, parodymų. Kasatoriaus nuomone, teismas nėra kompetentingas nustatyti girtumo laipsnį ir jo įtaką veiksmų vertinimui. Tai padaryti kompetentingas tik gydytojas.

11Nuteistojo A. R. kasacinis skundas tenkintinas.

12Dėl BPK normų taikymo

13Išanalizavusi kasacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad nustatant faktines bylos aplinkybes esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nebuvo padaryta. Tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas teismuose vyko iš esmės nepažeidžiant BPK reikalavimų.

14Kaltinamajame akte, teismų sprendimuose nurodyta nusikaltimo padarymo vieta – gyvenamojo namo virtuvė – yra pakankamai tiksli tam, kad būtų teisingai išspręstas A. R. baudžiamosios atsakomybės klausimas. Veikos aprašymas nenurodant, kad nusikaltimas įvykdytas būtent A. R. gyvenamojo namo virtuvėje, nereiškia esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad broliai Š. kėsinosi į A. R. nuosavybę. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, jog buvo kėsintasi į nuteistojo sveikatą ar gyvybę, o į šią aplinkybę buvo atsižvelgta. Kita vertus, iš teismų sprendimuose išdėstytų motyvų matyti, kad teismai rėmėsi ta aplinkybe, jog V. Š. nužudytas būtent A. R. namuose.

15Nors byloje liko nenustatyta, kas išlaužė A. R. namo lauko duris, tačiau tai nėra esminis proceso pažeidimas ir veikos kvalifikavimui neturi esminės reikšmės, nes byloje nustatyta, kad V. ir L. Š. į A. R. namus atėjo nekviesti ir priešiškai nusiteikę.

16A. R. ligos, dėl kurių jis buvo pripažintas II grupės invalidas, teismams buvo žinomos ir teismai jų neignoravo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į kasatoriaus sveikatą. Tačiau pagrindo manyti, kad dėl ligų A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo bejėgiškos būklės, teismams nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino kasatoriaus prašymo iškviesti į teismo posėdį teismo ekspertą, kad jis paaiškintų A. R. fizinės sveikatos būklę veikos padarymo metu ir jos įtaką nusikaltimo padarymui, nes to nustatyti, neturint konkrečių duomenų apie A. R. sveikatą veikos padarymo metu, ekspertas negalėtų.

17Taip pat atmestinas kasatoriaus argumentas dėl peilio ištyrimo, nustatant, kieno kraujo ant jo buvo rasta. A. R. prisipažino, kad tuo pačiu peiliu mirtinai sužalojo V. Š. Dėl to papildomai neišsiaiškinus, ar ant šio peilio iš tiesų yra V. Š. kraujo, nebuvo padarytas esminis BPK pažeidimas. L. Š. sužalojimai įtakos A. R. veikos kvalifikavimui neturi, todėl nustatinėti, ar ant peilio taip pat yra ir jo kraujo, nebuvo būtinybės.

18Tai, kad nebuvo ištirti A. R. marškiniai, nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, nes, apžiūrėjęs A. R. padarytus sužalojimus, ekspertas nenustatė, kad kokie nors sužalojimai būtų buvę padaryti kaklo srityje.

19A. R. abejonės dėl jo girtumo nustatymo nepagrįstos. Tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, yra neabejotinai įrodyta. Po nusikalstamos veikos padarymo buvo patikrintas A. R. blaivumas ir nustatyta, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio. Kasatorius ir pats prisipažino, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jis buvo išgėręs alaus ir ją padarė būdamas neblaivus. Teismų praktika patvirtina, kad nėra privaloma, jog apsvaigimas nuo alkoholio visais atvejais būtų nustatytas mediciniškai, nustatant tikslų girtumo laipsnį, todėl visos kasatoriaus abejonės dėl tikslaus jo girtumo laipsnio nustatymo nepagrįstos.

20A. R. teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, žinoti, kuo jis kaltinamas, nebuvo pažeistos. Kasaciniame skunde A. R. ir pats pripažįsta, kad kaltinamąjį aktą gavo, su baudžiamąją bylą jis taip pat susipažino.

21Taip pat buvo tinkamai užtikrinta A. R. teisė į gynybą, todėl A. R. argumentai dėl BPK 10 straipsnio, 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 52 straipsnio 2 dalies pažeidimo nepagrįsti. Kasatoriaus nurodoma versija, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnei, kuri atliko pirminę A. R. apklausą, buvo žinoma ta aplinkybė, jog A. R. sirgo psichine liga, nėra įrodyta. Be to, šios apklausos metu jis ir pats nurodė, kad psichinėmis ligomis neserga. Kita vertus, kasatoriaus parodymai viso proceso metu buvo vienodi, todėl nėra pagrindo manyti, kad, neužtikrinus gynėjo dalyvavimo pirminėje jo apklausoje, buvo pažeisti A. R. gynybos interesai.

22Ikiteisminio tyrimo metu kasatorius buvo pateikęs prokurorui prašymą apklausti kaip liudytojas E. N. drauges, tačiau, kaip teisingai nurodoma skunde, prokuroras šio prašymo neišnagrinėjo, tačiau tai nėra esminis BPK pažeidimas, nes, perdavus bylą į teismą, A. R. galėjo nevaržomai pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise pateikti prašymus ir, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolų, jis šią savo teisę įgyvendino. Teismas patenkino kasatoriaus prašymą apklausti kaip liudytoją E. P. Tuo tarpu dėl kitų liudytojų apklausų A. R. jokių prašymų nebepateikė.

23Nepagrįsti ir kasatoriaus argumentai dėl BK 184 straipsnio 4 dalies, 186 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo ar psichologo dalyvavimas nepilnamečio apklausoje nėra privalomas. Nepilnamečio apklausoje šie asmenys dalyvauja proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva. Tačiau jokių prašymų ar iniciatyvos dėl to minėti proceso dalyviai nepareiškė. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo gauta prašymų apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametę E. N. Pagrindų, numatytų BPK 184 straipsnio 1 dalyje, prokuroras taip pat nenustatė, todėl BPK 186 straipsnio 1 dalis nebuvo pažeista. Pagal BPK A. R., kaip įtariamasis, neturėjo teisės dalyvauti ikiteisminio tyrimo pareigūno atliekamuose liudytojų E. N., V. R. apklausose, taip pat užduoti joms klausimų, po apklausos susipažinti su jų apklausos protokolais, teikti dėl jų pastabas ir pan. Tokias procesines teises jis būtų galėjęs įgyvendinti tik BPK 184 straipsnio nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje liudytojo apklausoje, tačiau šios liudytojos nebuvo apklausiamos ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl BPK 184 straipsnio 4 dalis nebuvo pažeista.

24Atmestinas kaip nepagrįstas kasatoriaus skundo motyvas, kad, nepaskyrus teismo psichiatrinės ekspertizės ir ekspertams nenustačius, ar jis gali būti apklausiamas, jis negalėjo dalyvauti atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmus. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. R. buvo ribotai pakaltinamas, o po nusikalstamos veikos padarymo – pakaltinamas. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, dalyvavo A. R. gynėjas. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad parodymų patikrinimo vietoje protokolas yra neteisėtas.

25Dėl BK 28 straipsnio 2 dalies taikymo

26

27Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi veika, kuri formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta.

28Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo mirtį, sudavimo momentą; nuteistojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.

29BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimo atveju nukentėjusiajam tyčia padaroma aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos vertybės ar interesai, į kuriuos buvo kėsintasi, ir kėsinimuisi atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Nustatydami, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, teismai turi kruopščiai įvertinti kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą, taip pat atsižvelgti į nukentėjusiajam padarytos žalos dydį. Tačiau įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jos intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.

30Kolegija, išnagrinėjusi kasacinio skundo argumentus, nustatė, kad išvadą, jog A. R. nužudė V. Š., peržengęs būtinosios ginties ribas, teismai padarė įvertinę atskirus įrodymus, o ne jų visumą. Teismai neįvertino bylos aplinkybių kaip visumos, akcentavo tik kėsinimuisi atremti panaudotą priemonę – peilį ir kilusius padarinius – V. Š. mirtį, A. R. padarytą nežymų sveikatos sužalojimą bei tai, kad broliai Š. smurto metu nenaudojo jokių daiktų, pritaikytų kūnui sužaloti. Tačiau teismai neįvertino visos konfliktinės situacijos pavojingumo, sumenkino A. R. grėsusio pavojaus pobūdį, jėgą, neatsižvelgė į konfliktuojančių pusių jėgų santykį bei A. R. galimybę atremti užpuolimą, įvertinti jo pavojingumą, galimos žalos A. R. sveikatai dydį, todėl padarė neteisingas išvadas ir be pagrindo taikė BK 28 straipsnio 3 dalį.

31Teismai nustatė, kad A. R. nužudė V. Š. peiliu durdamas jam į krūtinę. To neneigia ir pats nuteistasis A. R. Nustatyta ir tai, kad konfliktas tarp A. R. ir V. bei L. Š. prasidėjo dėl to, jog broliai Š., kaip ir daugelis kitų kaimo gyventojų, ypač jaunimas, nemėgo A. R. dėl jo praeities, nes jis buvo teisiamas už nepilnamečių tvirkinimą (jam, kaip nepakaltinamam, skirtos priverčiamosios medicinos priemonės). Dėl ankstesnio teistumo A. R. ne kartą buvo užpultas ir sumuštas. Teismų įrodytos aplinkybės patvirtina, kad konfliktą paskatino dar prieš įvykį susiformavęs brolių Š. priešiškumas A. R. atžvilgiu. Pamatę A. R. su nepilnametėmis mergaitėmis, broliai pradėjo jį įžeidinėti ir grasinti jam. A. R., mėgindamas apsisaugoti, įbėgo į gyvenamojo namo virtuvę, tačiau broliai jį pasivijo. Kažkuris iš jų keletą kartų jam sudavė ir tada jis paėmė peilį bei nukreipė į brolius, tačiau jie puolė toliau, sudavė dar keletą kartų į veidą. Norėdamas apsiginti, jis dešine ranka dūrė V. Š. į krūtinę.

32Byloje taip pat įrodyta, kad tiek broliai Š., tiek nuteistasis A. R. įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Be to, nusikalstamos veikos metu A. R. buvo ribotai pakaltinamas, t. y. jis negalėjo visiškai suvokti pavojingo savo veiksmų pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. Taigi tuo metu A. R. negalėjo tiksliai įvertinti jam gresiančio pavojaus. Teismai taip pat nustatė, kad broliai prieš A. R. panaudojo smurtą, ir padarė išvadą, jog, suduodami smūgius, jie kėsinosi į nuteistojo sveikatą bei gyvybę. Specialisto išvada A. R. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiai: poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, kairės akies viršutiniame voke, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas kairio antakio vidiniame krašte.

33Apeliacinės instancijos teismas pripažino ir kolegija su tuo neabejotinai sutinka, kad įvykio pradžioje A. R. sveikatai, gyvybei grėsė pavojus, nes brolių kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus (jau prasidėjęs). Tokią išvadą patvirtina ne tik A. R. padaryti sužalojimai, jų lokalizacija bei mechanizmas, bet ir pati įvykio situacija (du neblaivūs asmenys pasivijo A. R. jo namo virtuvėje, patys pradėjo konfliktą, sudavė smūgius nuteistajam į veidą). Tokioje situacijoje buvo būtinoji gintis ir A. R. turėjo teisę gintis. Tą pripažino ir teismai. Tačiau, skirtingai nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kolegija daro išvadą, kad A. R., gynybai panaudodamas peilį prieš V. Š. ir juo mirtinai sužalodamas jį, neperžengė būtinosios ginties ribų. Įstatymas neriboja gynybai nuo kėsinimosi naudojamų priemonių. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromas žalos dydis. Nors A. R. padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo tarpu V. Š. nuo panaudoto prieš jį peilio ir padaryto sužalojimo mirė, tačiau, atsižvelgiant į visą įvykio situaciją, įvertinant tai, kad broliai Š. buvo apsvaigę nuo alkoholio, nusiteikę agresyviai, atsižvelgiant į jų kiekybinę persvarą, jauną amžių bei A. R. ribotas galimybes vertinti situaciją (ribotai pakaltinamas) ir gintis (II grupės invalidas), darytina išvada, kad jo gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą, todėl būtinosios ginties ribų jis neperžengė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. R. peilį panaudojo išimtinai gynybos tikslais, o atrėmęs pavojingą, realų ir akivaizdų brolių kėsinimąsi, jis jokių smurto veiksmų daugiau nebeatliko, tik reikalavo jo atsiprašyti.

34Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad A. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, todėl baudžiamoji byla jam nutrauktina.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

36Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir baudžiamąją bylą A. R. nutraukti.

37Paleisti A. R. iš bausmės atlikimo vietos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant J. Morkytei,... 3. dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,... 4. nuteistojo gynėjui advokatui I. Brazlauskui,... 5. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 6. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo,... 8. A. R. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 30 d., apie 15.30 val.,... 9. Kasaciniu skundu A. R. prašo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine... 10. Skunde kasatorius nurodo, kad byloje padaryta esminių BPK pažeidimų, teismų... 11. Nuteistojo A. R. kasacinis skundas tenkintinas.... 12. Dėl BPK normų taikymo... 13. Išanalizavusi kasacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad... 14. Kaltinamajame akte, teismų sprendimuose nurodyta nusikaltimo padarymo vieta... 15. Nors byloje liko nenustatyta, kas išlaužė A. R. namo lauko duris, tačiau... 16. A. R. ligos, dėl kurių jis buvo pripažintas II grupės invalidas, teismams... 17. Taip pat atmestinas kasatoriaus argumentas dėl peilio ištyrimo, nustatant,... 18. Tai, kad nebuvo ištirti A. R. marškiniai, nelaikytina esminiu BPK pažeidimu,... 19. A. R. abejonės dėl jo girtumo nustatymo nepagrįstos. Tai, kad nusikalstamos... 20. A. R. teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, žinoti, kuo jis... 21. Taip pat buvo tinkamai užtikrinta A. R. teisė į gynybą, todėl A. R.... 22. Ikiteisminio tyrimo metu kasatorius buvo pateikęs prokurorui prašymą... 23. Nepagrįsti ir kasatoriaus argumentai dėl BK 184 straipsnio 4 dalies, 186... 24. Atmestinas kaip nepagrįstas kasatoriaus skundo motyvas, kad, nepaskyrus teismo... 25. Dėl BK 28 straipsnio 2 dalies taikymo ... 26. ... 27. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtoji gintis – tai tokia situacija, kai... 28. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija,... 29. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas... 30. Kolegija, išnagrinėjusi kasacinio skundo argumentus, nustatė, kad išvadą,... 31. Teismai nustatė, kad A. R. nužudė V. Š. peiliu durdamas jam į krūtinę.... 32. Byloje taip pat įrodyta, kad tiek broliai Š., tiek nuteistasis A. R. įvykio... 33. Apeliacinės instancijos teismas pripažino ir kolegija su tuo neabejotinai... 34. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad A. R. nepadarė veikos,... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 2... 36. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 37. Paleisti A. R. iš bausmės atlikimo vietos....