Byla 1A-238-174/2016
Dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – 38 MGL (1 444 Eur) dydžio bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės, teisėjų Daliaus Jocio, Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Audriui Kvajauskui, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, nuteistajam P. K., nuteistojo P. K. gynėjui advokatui Algimantui Juciui, nukentėjusiajai V. N., nukentėjusiosios V. N. atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. gynėjo advokato Algimanto Jucio, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. N., civilinės atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo P. K., asmens kodas ( - ), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – 38 MGL (1 444 Eur) dydžio bauda.

3Nuosprendžiu priteista: iš civilinės atsakovės valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ nukentėjusiajai V. N. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo 2016-03-17, t. y. nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš nuteistojo P. K. nukentėjusiajai V. N. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kita nukentėjusiosios V. N. civilinio ieškinio dalis atmesta.

4Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – juodos spalvos kailinius, juodas kelnes, baltai juodą megztinį, raudonus marškinėlius, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambaryje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti šių daiktų savininkei V. N..

5VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ pateiktus dokumentus prie 2015-01-14 rašto Nr. V-2-33 ir CD laikmenas su fotonuotraukomis, esančias baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti juos pateikusiai valstybės įmonei.

6Gynėjo advokato A. Jucio pateiktą CD laikmeną su fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti ją pateikusiam asmeniui.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8P. K. nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: P. K. 2014-12-09 09.39 val. darbo metu, vairuodamas krovininį kelių priežiūros automobilį „Iveco MP190E44H“, valstybinis numeris ( - ), važiuodamas Skuodo rajone, Notėnų sen., Panotėnių k., keliu Seda–Barstyčiai–Salantai, 34-ajame šio kelio kilometre, artėdamas prie nuokalnės link tilto per Salanto upę, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, esant slidžiai kelio dangai – šlapiam ledui, iš dalies kelio barstymo mišiniu pakrautam krovininiam automobiliui, nepasirinko tokio saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, įvažiavus į nuokalnę, krovininiam automobiliui praradus judėjimo stabilumą, išvažiavo į kairiąją kelio pusę, partrenkė pėsčiąją – nukentėjusiąją V. N., kontaktavo su kairėje kelio pusėje įrengtu apsauginiu metaliniu atitvaru, juo apie 26 metrus praslydo, o po to įstrižai pervažiuodamas ar perslysdamas į dešinę kelio pusę susidūrė su įkalnėje sustojusiu krovininiu automobiliu „Volvo FL7“, valstybinis numeris ( - ). Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. N. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais P. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punktą, nustatantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

9Apeliaciniu skundu nuteistojo P. K. gynėjas advokatas A. Jucys prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-05-02 nuosprendį, P. K. išteisinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Apelianto teigimu, Skuodo rajono apylinkės teismas, priimdamas P. K. apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė BPK normų reikalavimų, padarė esminius šių normų pažeidimus, nes neištyrė visų faktinių aplinkybių ir nesiėmė galimybių tai išsiaiškinti, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų. Teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos praktikos tiriant baudžiamąsias bylas bei priimant nuosprendį.

11Teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurioje nebuvo ištirtos visos faktinės aplinkybės, nebuvo tiksliai įvardyta įvykio vieta, dėl to neteisingai buvo įvardytas įvykio mechanizmas. Teismas neatsižvelgė į visas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nagrinėdamas bylą nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, nors visa tai buvo galima ir privaloma padaryti. Todėl teismas buvo šališkas.

12Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismas savo išvadas padarė nevertindamas bylos įrodymų visumos (LAT 2007-03-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2007).

13Pirmosios instancijos teismas nesilaikė iš Konstitucijos kylančio bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, nepriekaištingumo), taigi ir jurisprudencijos tęstinumo, savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose teisinių kriterijų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

14Nuteistojo P. K. gynėjo apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją (Konstitucinio Teismo 2001-04-12, 2004-12-29, 2006-01-16 nutarimai), asmens teisės į tinkamą teismo procesą principą (Konstitucinio Teismo 2002-09-19, 2006-01-16, 2008-05-28 nutarimai), kaltinamojo teisės į gynybą principą, asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, jo atstovo teisių lygybės ir rungimosi principą (Konstitucinio Teismo 1999-02-05 nutarimas).

15Apelianto teigimu, visos bylos faktinės aplinkybės rodo, kad P. K. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra visiškai nekaltas. Šiuo atveju susiduriama su teisiniu kazusu.

16BK 281 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Dėl to baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais.

17Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu būtina įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Kai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, būtinąja padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno arba abiejų eismo įvykio dalyvių padaryti KET pažeidimai. Taigi turi būti nustatyta kiekvieno padaryto KET pažeidimo įtaka kilusiems padariniams ir pagrindinė eismo įvykio metu kilusių padarinių priežastis. Tačiau kitų eismo dalyvių KET pažeidimai nebuvo analizuoti. Teismas tinkamai ir visapusiškai netyrė visų eismo dalyvių veiksmų ir todėl padarytos išvados yra neteisingos.

18Prieš pradedant bylą nagrinėti gynyba prašė patikslinti ir konkrečiai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, nes to nepadarius, iš esmės būtų pažeidžiamos gynybos teisės. Teismas nurodė, kad šioje byloje bus aktyvus ir visus klausimus išspręs nagrinėjimo metu, tačiau, kaip parodė vėlesnis bylos nagrinėjimas, teismas faktiškai nesiaiškino tikrojo įvykio mechanizmo, tinkamai nevertino visų bylos aplinkybių.

19P. K. gynėjo teigimu, šioje baudžiamojoje byloje eismo įvykį tiesiogiai lėmė šios aplinkybės:

201. Įvardytoje įvykio vietoje nebuvo kelių ženklais apibūdinta reikalinga informacija apie kelio būklę ir eismo judėjimo specifinius dėmenis. Tiltas per Salanto upę, taip pat ir prieigos prie jo nepritaikytos pėsčiųjų judėjimui. Tiltas pastatytas tarybiniais metais, o metaliniai atitvarai – nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, kai įsigaliojo KET reikalavimai dėl pėsčiųjų judėjimo tvarkos tarp šių atitvarų.

212. Nukentėjusioji nesilaikė KET reikalavimų, nesielgė atsargiai ir apdairiai ir jos veiksmai lėmė eismo įvykį, nors buvo galimybė jo išvengti. P. K. gynėjas pažymi, jog nukentėjusioji V. N. šioje byloje nevertinama kaip eismo dalyvė, nors KET 3.10 punkte eismo dalyvis įvardijamas kaip kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Ji pati nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių – pažeidė KET 43 punkto reikalavimus eiti kelkraščiu, o jei jo nėra, eiti važiuojamosios dalies pakraščiu, įžengė į važiuojamąją dalį neįsitikinusi, kad tai saugu, ėjo per važiuojamąją dalį toje vietoje, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai (KET 55 punktas).

22Gynyba įvykio vietoje atliko papildomą apžiūrą ir eksperimentą. Iš šių duomenų akivaizdu, kad įvykio vietoje stovėjusį automobilį ir pėsčiąją dėl pakelėse augusių krūmų ir vietos reljefo buvo galima pastebėti tik iš tokio atstumo, kai autotransporto priemonės faktiškai nebuvo galima suvaldyti, t. y. pačioje nuokalnėje.

23Be to, eksperimento metu buvo nustatyta, kad pėsčioji turėjo visas galimybes pasitraukti už metalinio atitvaro. Tai jai netrukdė nei atitvaro konstrukcija, jo aukštis, nei laiko tarpas, per kurį ji stebėjo slystantį ir signalizuojantį automobilį.

24Tačiau po šio eksperimento nukentėjusioji pakeitė savo parodymus, tvirtindama, kad susidūrimo metu ji buvo ant tilto ir todėl negalėjo pasišalinti nuo kelio. Apklausiama teisme ji nurodė, kad jeigu ji būtų buvusi ant kelio, tai tikrai būtų pasitraukusi. Tačiau teismas šių parodymų nuosprendyje nenurodė.

25Pats P. K. nuo pat pradžios aiškino, kad visų pirma jis transportu lietė atitvaro šoną, o tik po to ant kelio susidūrė su nukentėjusiąja. Atliekant eksperimentą P. K. nurodė, kad įvykis buvo ant kelio. Taip apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pati nukentėjusioji. Įvykio liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad nukentėjusioji buvo nublokšta ant kelio, o ne nuo tilto.

26Taigi visos šios aplinkybės rodo, kad būtent pačios nukentėjusiosios veiksmai tiesiogiai sukėlė autoįvykį ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių.

273. Miškavežio vairuotojas nesilaikė KET ir nesiėmė būtinų ir reikalingų priemonių –matydamas atvažiuojantį P. K. vairuojamą automobilį, neįspėjo nukentėjusiosios apie jai gresiantį pavojų, nepastatė avarinio ženklo. Jei jis tai būtų padaręs, akivaizdu, jog įvykio būtų išvengta. Transporto priemonės „Volvo FL7“, valstybinis Nr. ( - ), vairuotojas A. A. apklausoje nurodė, kad kelias buvo slidus, nebarstytas. Jam važiuojant į kalną automobilis tapo nevaldomas ir nuslydo į dešinę pusę link metalinių atitvarų. Kartu su keleiviu išlipo iš automobilio ir ėjo ieškoti žvyro, nes be pabarstymo automobilis toliau važiuoti negalėjo. Neradę žvyro, nutarė pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Matė keliu einantį žmogų. Kaip įvyko eismo įvykis, jis nematė, nes buvo atsitraukęs prie atitvaro. Taigi A. A., suvokęs, kad kelias dėl slidumo tapo nepravažiuojamas, o jo didelių gabaritų transporto priemonė visiškai užtvėrė kelio juostą siauriausiame kelio ruože, matydamas kitoje kelio pusėje einantį žmogų, taip pat matydamas, kad kelias atskirtas vientisine juosta, galėjo suvokti būtinumą statyti avarinio sustojimo ženklą, taip pat kitokiais būdais įspėti kitas transporto priemones, tačiau visa tai buvo padaryta po įvykio. Be to, A. A., kaip patyręs vairuotojas, turėjo galimybę, o kartu ir pareigą įspėti kita kelio puse einančią nukentėjusiąją apie galimus pavojus, t. y. apie pavojų, kurį sukėlė jo negalinti pajudėti iš vietos transporto priemonė, tačiau to nepadarė.

28Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta, kiek laiko A. A. išbuvo įvykio vietoje iki eismo įvykio ir kodėl ne iš karto ėmėsi saugumo priemonių įspėti kitas transporto priemones, kartu ir nukentėjusiąją.

29Ekspertas savo akte nurodė, kad automobilio vairuotojas A. A. privalėjo laikytis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, dėl slidžios kelio dangos neįvažiavęs į įkalnę ir sustojęs važiuojamojoje dalyje ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos mažesnis kaip 3 metrų atstumas, privalėjo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir jeigu sustojusią jo vairuotą transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 metrų, privalėjo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą ne arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Tačiau, kaip minėta, avarinio sustojimo ženklas nebuvo pastatytas.

30Taigi A. A. veiksmai taip pat tiesiogiai lėmė autoįvykį ir tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vertinama, ar A. A. veiksmai atitiko KET reikalavimus.

31Šie byloje esantys prieštaravimai nebuvo šalinami, nebuvo paskirtos reikiamos ekspertizės, o ekspertams buvo teikiama ne visapusiškai patikrinta, o išgalvota ir prielaidomis pagrįsta informacija apie įvykio priežastis. Eismo įvykio ekspertizės aktas nebuvo tinkamai įvertintas. Dėl to nepagrįstai kaltinimai buvo pareikšti P. K., nors jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė.

32Atlikus eismo įvykio ekspertizę ir susipažinus su ekspertizės aktu Nr.11K-135(15) buvo pastebėti ne tik netikslumai, tačiau ir norminių aktų pažeidimai, atliekant ekspertinį tyrimą ir pateikiant išvadas. Į tai buvo atkreiptas tyrėjos, prokurorų ir teismo dėmesys ir buvo prašoma atlikti pakartotinę ekspertizę, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Visi gynybos prašymai buvo atmesti. Teismas palaikė tik prokuroro poziciją. Tuo buvo pažeista Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismas (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas).

33Apeliantas pažymi, jog kaltinamajame akte nenurodyta konkreti vieta, kurioje buvo partrenkta nukentėjusioji. Nepaisant pastabų, užduotis ekspertams buvo pateikta su klaidinančiomis išvadomis, kuriomis, kaip matyti iš ekspertizės akto, ekspertas vadovavosi. Teisme buvo prašoma grąžinti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo įstatymo reikalavimų, kadangi akte nebuvo nurodyta tiksli įvykio vieta, kurios nustatymas turi esminę reikšmę šioje byloje dėl paties įvykio mechanizmo ir eismo įvykio įvertinimo. Tačiau ir šį prašymą teismas atmetė.

34Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnyje numatyta, kad kaltinamajame akte, be kita ko, nurodoma nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas. Tačiau teismas ne tik nepareikalavo iš prokuroro nurodyti tikslią įvykio vietą kaltinamajame akte, bet ir pats šališkai keitė įvykio vietą, neatsižvelgdamas į įrodymų visumą, tuo apsunkindamas kaltinamojo padėtį, nes šiais veiksmais iš esmės kito įvykio mechanizmas, tai lėmė nepagrįstą P. K. nuteisimą.

35Susidaro nuomonė, kad pateikimas KET bendrųjų principų, kaip kaltinimo elementų, konstatuojamas vien dėl to, kad įvyko eismo įvykis.

36Šiuo atveju vienas iš nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių – pavojinga veika – įrodinėjamas remiantis kito objektyvaus požymio – nusikalstamų padarinių – atsiradimu ir taip formuojama klaidinga pozicija, kad kilę padariniai savaime suponuoja kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo konstatavimą.

37Eksperto išvada, nesiremianti faktinėmis aplinkybėmis, naudojant nepatvirtintą ir neaprobuotą metodiką, nenustatė priežastinio ryšio ir nenagrinėjo esminio klausimo dėl visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir kilusių pasekmių.

38P. K. turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad visi eismo dalyviai šioje situacijoje laikysis KET reikalavimų. Jei miškavežio vairuotojas, turėdamas pakankamai laiko, būtų iš toli pastatęs įspėjamąjį ženklą, neabejotinai P. K. būtų laiku sureagavęs į numanomą kliūtį ar pavojų (LAT nutartis Nr. 2K-195/2007).

39Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei ekspertas tinkamai nenagrinėjo priežastinio ryšio tarp visų eismo dalyvių nustatytų KET pažeidimų ir eismo įvykio kilimo. Ekspertas rėmėsi tik policijos pareigūnų apžiūros protokolais. Ekspertas neatsižvelgė į gynybos įvykio vietoje atliktą papildomą apžiūrą, kurios metu buvo nustatyta, kad kelio reljefas, pakelėse augantys krūmai neleido laiku pastebėti susidariusią kliūtį. Taigi ekspertas nesinaudojo gynybos pateiktais tiesioginiais įvykio vietos apžiūros duomenimis, o naudojo pasenusius duomenis iš internetinės svetainės. Ekspertas visiškai netyrė ir niekuo nepagrindė, dėl kokių priežasčių P. K. vairuojamas automobilis prarado stabilumą ir kas tai lėmė.

40Nors ekspertas savo akte nurodė, kokius pažeidimus padarė tiek nukentėjusioji, tiek miškavežio vairuotojas, tačiau šių veiksmų tinkamai nevertino. Jis nurodė, kad šie pažeidimai neesminiai, dėl jų autoįvykis nebūtų įvykęs, ir rėmėsi nepatvirtinta prielaida, nurodytą prokuroro dokumentų aprašomosiose dalyse bei teismo nutartyje, kurios netyrė ir kuri nepatvirtinta jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Lietuvos teismo ekspertizės centro išleistų metodinių rekomendacijų (Vilnius, 2004, ISBN 9986-555-22-1) bei „Ekspertizių atlikimo nuostatų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1P-327.

41P. K. gynėjas nurodo, jog jis prašė atlikti pakartotinę ekspertizę, laikantis minėtų teisės aktų, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. Be to, ekspertas, duodamas išvadą dėl P. K. veiksmų, kurių, nuteistojo gynėjo teigimu, neaptarė, peržengė savo kompetencijos ribas ir davė teisinę išvadą, kurią suformuoti gali tik teismas.

42Visi šie prieštaravimai, P. K. gynėjo nuomone, šioje byloje turėjo būti pašalinti paskiriant pakartotinę ekspertizę, pateikiant ekspertams gynybos pateiktą medžiagą bei visas fotonuotraukas, ekspertizę pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Vilniaus skyriuje bei paskiriant kompleksinę medicininę – eismo įvykio ekspertizę. Tačiau šie gynybos prašymai buvo atmesti.

43Nuteistojo gynėjo teigimu, visos įvykio aplinkybės rodo, kad P. K. veikoje nėra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes jo veiksmuose nėra kaltės. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pašalinti visi byloje esantys prieštaravimai, susiję su eismo įvykio kaltininko kaltės klausimu, nors visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, todėl, nuteistojo P. K. gynėjo nuomone, skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir P. K. išteisintas bei jam baudžiamoji byla nutraukta.

44Be to, nuteistojo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusiosios atstovė advokato padėjėja teisme pateikė papildomą pinigų gavimo kvitą. Tačiau jame nenurodyta, už kokias paslaugas gauta suma. Teismas to nevertino ir priteisė visą sumą. O tai prieštarauja keliamiems reikalavimams dėl šių dokumentų pateikimo.

45Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. N. prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-05-02 nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio patenkinimo ir priteisti jai iš VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

46Nukentėjusioji V. N. nurodo, kad nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio išsprendimo dėl toliau nurodomų motyvų.

471. Dėl patirtos neturtinės žalos

48Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

491.1. Dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto

50Skundžiamu nuosprendžiu P. K. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Dėl jo padaryto neatsargaus nusikaltimo ji, V. N., patyrė labai sunkaus pobūdžio sveikatos sutrikdymą: didelę muštinę – skalpuotą viršugalvio kairės pusės žaizdą, muštines abiejų antakių srities žaizdas, atvirą kaktikaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, daugybinį skeveldrinį dubens dešinės pusės kaulų lūžį su dubens žiedo vientisumo suardymu bei šlaunų hematomomis. Jai padaryti dubens kaulų lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą, bei atviras kaktikaulio lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktai – 6.6.14, 6.6.1. bei taisyklių 15-as komentaras). Nukentėjusioji V. N. atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jai padaryti sužalojimai atitinka netgi du sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktus, o būtent: 6.6.1: kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai bei 6.6.14: dubens kaulų abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą. Todėl jos patirti sužalojimai yra dvigubai sunkesni nei vien paprastas sunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi buvo sulaužyta ir kaukolė, ir dubens žiedo vientisumas, jau nekalbant apie infekuotas šlaunų hematomas, kurios komplikavosi į giluminius randus ant šlaunų bei liekamuosius randus ant veido dėl patirtų muštinių žaizdų.

511.2. Dėl gyvenimo kokybės pasikeitimo

52Nukentėjusioji V. N. nurodo, kad ji patyrė dvi operacijas – 2014-12-09 ir 2015-12-11. Nuo 2015-02-26 iki 215-03-18 jai buvo atliekama reabilitacija UAB „Palangos linas“. Iš viso ji buvo nedarbinga nuo 2014-12-09 iki 2015-10-08.

53Nukentėjusioji pažymi, kad ji patyrė labai didelius fizinius skausmus, kurių nenumalšindavo net skiriami vaistai, be kitų asmenų pagalbos ji ilgą laiką negalėjo patenkinti elementarių savo fizinių poreikių, ji patyrė išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, dvasinę depresiją, nepatogumus dėl susiklosčiusios padėties. Po avarijos ilgą laiką ji negalėjo normaliai išsimiegoti, nes kamuodavo košmarai dėl buvusios avarijos, ji iki šiol dėl praėjusių įvykių kartais sapnuoja košmarus.

54Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė: „Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji V. N. patyrė didelius fizinius skausmus, jai buvo taikomas pakankamai ilgas ir sudėtingas gydymas, dėl patirto dubens kaulo lūžio sužalojimo buvo apribota jos judėjimo laisvė, be to, ir galimybė tinkamai pasirūpinti moksleiviu sūnumi, bei galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą, todėl akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiosios V. N. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, ateities požiūriu gali turėti įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiam gyvenimui. Kita vertus, iš byloje esančios UAB Palangos linas epikrizės iš nukentėjusiosios ligos istorijos matyti, kad po reabilitacijos V. N. bendra savijauta, judėjimo, apsitarnavimo funkcijos pagerėjo, padidėjo jos aktyvumas, pagerėjo bendra fizinė būklė, padidėjo fizinio krūvio tolerancija, psichoemocinė pacientės būklė - gera, pagerėjo jos orientacija, galėjimas judėti, apsitarnauti, gebėjimas priimti ir perduoti informaciją, kontroliuoti elgseną.“

55Nukentėjusiosios V. N. vertinimu, šiuo atveju teismas sulygino ne itin sulyginamus dalykus, kadangi padarydamas išvadą, kad: „<...>dėl patirto dubens kaulo lūžio sužalojimo buvo apribota jos judėjimo laisvė, be to, ir galimybė tinkamai pasirūpinti moksleiviu sūnumi, bei galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą, todėl akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiosios V. N. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, ateities požiūriu gali turėti įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiam gyvenimui.“, iš karto pacitavo 2015-03-18 UAB „Palangos linas“ epikrizę dėl po reabilitacinio gydymo pagerėjusios savijautos. Be abejo, po taikyto reabilitacinio gydymo jos būklė pagerėjo, tačiau tas pagerėjimas buvo pereinamasis laikotarpis iš imobilizacijos į pradėjimą savarankiškai vaikščioti. Įvertinant tolimesnę jos gyvenimo kokybę bei jos pasikeitimą dėl įvykusios avarijos, kurią sukėlė nuteistasis P. K., apeliantės V. N. nuomone, reikia lyginti būtent gyvenimo kokybę iki avarijos ir kokia ji yra šią dieną. Nukentėjusioji pažymi, kad į bylą buvo pateikta nemažai įrodymų (medicininių dokumentų išrašai ir kt.), kad iki šios dienos ji tebejaučia neuropatinius skausmus po avarijos, taip pat buvo nurodyta, kad jai yra labai sutinusios kojos, visą anksčiau dėvėtą avalynę teko išmesti ir įsigyti naują, kadangi labai praplatėjo pėdos ir blauzdos, kojose sutriko medžiagų apykaita, atsirado limfostazė. Į teismo posėdį ji netgi buvo atsinešusi avarijos metu avėtą batą, norėdama parodyti teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims, kad šią dieną ji šio bato apsiauti nebegali, ir teismas nurodė, kad tiki ja. Vadinasi, aplinkybė dėl nuolatos ištinusių jos kojų laikytina visiškai įrodyta. Nukentėjusioji pažymi, kad jai iki šiol maudžia ne tik kojas, bet nuolatos vargina klubų skausmai, jaučia nepatogumą ir nemalonius pojūčius sėsdamasi. Dėl galvos sumušimo vargina galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, nemiga, o dėl pašalinio skausmą malšinančių vaistų poveikio juos vartoja tik išimtiniais atvejais.

56Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodė: „Nukentėjusioji po eismo įvykio turėto darbo galimybių neprarado, po gydymosi proceso grįžo į darbą ir dirba iki šiol. <...>. Be kita ko, byloje taip pat nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai būtų konstatuota negalia bei nedarbingumo praradimas, kas rodytų sunkias ir ilgalaikes pasekmes. <...> Pati nukentėjusioji nurodė, kad dėl neįgalumo bei nedarbingumo lygio nustatymo į kompetentingas institucijas nesikreipė pati <...>“. Nukentėjusioji V. N. pažymi, jog teismo posėdžio metu ji aiškiai pabrėžė, kad dėl neįgalumo ir nedarbingumo lygio ji nesikreipia todėl, kad bijo prarasti vienintelį darbą, kurį kol kas dar pajėgia dirbti, kadangi AB „( - )“ personalo politika yra orientuota į žmonių su negalia atleidimą, ir būtent tai yra priežastis, kodėl ji nesikreipė dėl nedarbingumo lygio nustatymo, nors siuntimą gydytojų komisijai buvo gavusi. Nukentėjusioji atkreipia teismo dėmesį į tai, kad realiai ji yra itin žmogiškai keblioje situacijoje, kadangi jos nenoras gyventi iš invalidumo pašalpos (apie tai ji nurodė teismo posėdyje) verčia ją rizikuoti sveikata, dirbant visą pamainą. V. N. pažymi, kad ji yra priversta siekti išsaugoti darbą AB „( - )“, kadangi ji gyvena atokioje kaimiškoje vietovėje, ( - ) kaime, kur labai prastas susisiekimas, ir nuvykti į Klaipėdą ji gali tik dėka kaimynės, kuri paprastai dirba toje pačioje pamainoje. Netgi susiradusi ir mažiau fiziškai alinantį darbą Klaipėdoje, ji paprasčiausiai neturėtų galimybės kasdien laiku į jį nuvykti ir būtų priversta skursti. Kaip jau buvo minėta ir teismo posėdžių metu, dėl sunkių pasekmių sveikatai ji nebegalėjo rūpintis gyvuliais, buvo priversta juos parduoti (tai patvirtina 2016-04-18 gyvulių pirkimo PVM sąskaita faktūra ir pinigų išmokėjimo kvitas).

57Nors teismas konstatavo, jog: „Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu nukentėjusiosios gydymas vis dar tęsiasi, nenustatyti ir mediciniškai nepatvirtinti liekamieji reiškiniai <...>“, tačiau nukentėjusioji V. N. pažymi, kad į bylą pateikti medicininiai dokumentai – išrašai, siuntimai akivaizdžiai liudija tai, kad ji ir toliau gydosi, ją kamuoja neuropatiniai skausmai, susiję su patirta trauma. Taip pat neteisingas ir teismo teiginys, kad jos judėjimo laisvė nėra apribota, kadangi ji pati posėdžio metu aiškiai pasakė, kad negali lipti laiptais neįsikibusi. Iki šios dienos ji ir toliau konsultuojasi su gydytojais, dėl nepraeinančių skausmų vėl gautas siuntimas pas traumatologą.

58Be to, V. N. pažymi, kad jai reikalingas tolimesnis gydymas sanatorijoje, reabilitacija, tačiau nėra galimybės ja pasinaudoti dėl darbo grafiko ir lėšų stygiaus; ji išpardavė turėtus gyvulius, nes tapo fiziškai per sunku juos prižiūrėti, dėl to taip pat patiria dvasinius išgyvenimus, nes prie tokio gyvenimo būdo, laikant gyvulius, ir pačių gyvulių ji buvo prisirišusi. Nukentėjusioji pažymi ir tai, kad jai taip pat sumažėjo ir bendravimo galimybės dėl sumažėjusio pasitikėjimo savo išvaizda, objektyviai pasireiškiančiu apribotais judesiais ir tinstančiomis bei randuotomis kojomis, kurių net negali iki galo sulenkti, randu galvoje. Kadangi buvo skalpuota žaizda, sulaužytas kaktikaulis, iki šiol yra matomas randas, apie jį oda visiškai nejautri ir randą ji priversta slėpti keisdama plaukų šukavimo kryptį, tačiau tai ne visada pavyksta.

591.3. Dėl dvasinių išgyvenimų, sukeltų nuteistojo ir civilinio atsakovo elgesio

60Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje sietina ir su dvasiniais išgyvenimais, iš jų ir dėl kaltininko veiksmų, tačiau nukentėjusioji V. N. pažymi, kad teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl jos patirtų dvasinių išgyvenimų dėl paties nuteistojo P. K. ir civilinės atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ atstovo elgesio. Nukentėjusioji pažymi, kad nuteistasis P. K., suvokdamas, kad yra kaltas dėl įvykusios avarijos, kurios metu buvo sunkiai sužalota jos, V. N., sveikata, nesiėmė jokių veiksmų kompensuoti jos patirtą skriaudą. Apeliantė V. N. nurodo, kad byloje yra surinkti duomenys, tai patvirtino ir pats P. K., kad jis pas ją ligoninėje buvo apsilankęs kelis kartus, atnešė vaisių, tačiau nesiūlė net menkiausios materialinės paramos, žinodamas, kad vienam palikusiam gyventi jos sūnui A. N. (tuo metu ji buvo hospitalizuota) buvo atjungta elektra, nepilnametis turėjo glaustis pas kaimynus. Maža to, P. K. sutuoktinė su ja, V. N., kalbėjo šiurkščiai ir pašaipiai, todėl ji paprašė pastarosios, kad jos netrukdytų (ši aplinkybė teismo posėdžio metu taipogi buvo konstatuota). P. K. pasisakymai teismo posėdžių metu apie tai, kad jis iš tiesų jautėsi morališkai kaltas, tačiau vis tiek nenorėjo bent jau iš dalies atlyginti padarytos skriaudos, paremdamas šeimą materialiai, rodo jo godumą, savanaudiškumą bei elementariausių moralės normų nepaisymą. Toks avarijos kaltininko elgesys neabejotinai sukėlė jai, V. N., daug neigiamų emocijų ir papildomo streso. Be to, avarijos kaltininkas P. K. aktyviai vengė pripažinti savo atsakomybę dėl avarijos, prisiimti savo neatsakingo elgesio pasekmes, siekdamas įvykį pripažinti paprasčiausiu nelaimingu atsitikimu, dėl kurio niekas nėra kaltas.

61Kita vertus, valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ atstovo advokato Rimanto Tumėno pozicija, išsakyta 2016-03-31 teismo posėdžio metu, dėl to, kad: „Valstybinės įstaiga neturi ir neprivalo bent pasidomėti nukentėjusiąja, suteikti jai informacijos apie galimybę kreiptis į draudimo bendrovę“, nekalbant jau apie materialinės paramos skyrimą, yra ciniška ir verta pasmerkimo, kadangi būtent pati valstybės įstaiga, kurios steigėja yra Lietuvos valstybė?. Pašaipi valstybės įmonės atstovo pozicija, kad „Nukentėjusiosios atstovė negyvena realiame pasaulyje“, ne tik realiai trikdo, bet ir verčia užduoti sau klausimą, kas gi labiau nei valstybinių įmonių atstovai, atstovaudami nešališkai valstybei, turėtų pasirūpinti dėl valstybės įmonės darbuotojo kaltės sunkiai sužalotu žmogumi, kuris dėl valstybės įmonės darbuotojo kaltės gulėdamas ligoninėje ir negaudamas pajamų negali apmokėti būtiniausių paslaugų. V. N. nurodo, kad ji iš tiesų tikėjosi, kad valstybės įmonė, kurios darbuotojas sukėlė avariją, tikrai pasirūpins ir patars dėl tolesnių veiksmų, juolab, kad tuo metu jau buvo gruodžio mėnuo, artėjo didžiausios metų šventės, kurias ji sutiko ligoninėje, negalėdama visiškai pajudėti ir kentėdama skausmus.

62V. N. teigimu, paminėtos aplinkybės rodo, kad tiek nuteistojo P. K., pasyviai „norinčio pagelbėti“, bet nė piršto nepajudinančio, pozicija, tiek ir valstybės įmonės atstovų elgesys sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, bejėgiškumo, apleistumo ir suvokimo, kad niekas nenori prisiimti atsakomybę, pojūtį.

63Nukentėjusioji atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad 2016-04-18 teismo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas advokatas R. Tumėnas aiškiai įvardijo, kad palaiko ADB „Gjensidige“ poziciją atmesti jos, V. N., civilinį ieškinį, išreikštą rašytiniuose paaiškinimuose, kadangi ADB „Gjensidige“ draudžia visos įmonės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ automobilius. Ši aplinkybė gerai paaiškina ir ADB „Gjensidige“ griežtą poziciją 2016-03-24 rašytiniuose paaiškinimuose dėl to, kad jos, V. N., prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, neadekvatus, neatitinkantis teismų praktikoje suformuotų atlygintinų neturtinės žalos principų ir dydžių, nors, apeliantės teigimu, tokia draudimo bendrovės pozicija neatitinka jokių teismų praktikos kriterijų.

642. Dėl civilinio atsakovo ir nuteistojo tarpusavio regreso

65Kadangi CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jų darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės, teismas nuosprendyje atmetė civilinės atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ teiginius, kad civilinis atsakovas yra valstybės įmonė, visos lėšos yra apskaičiuotos ir kontroliuojamos, todėl yra ribotos galimybės nukentėjusiajai atlyginti turtinę žalą. Sutikdama su tokiu teismo nurodymu nukentėjusioji papildomai nurodo, kad iš tiesų VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ regreso tvarka privalės išieškoti iš nuteistojo P. K. jai priteistą ir sumokėtą neturtinę žalą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 253 straipsnio 3 punktą darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. DK 255 straipsnio antrame punkte nurodyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota BPK nustatyta tvarka. Tokiu būdu VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ atstovo paaiškinimai, kad jo atstovaujama įmonė tikrai nenukreips regreso į nuteistąjį P. K., gali būti paaiškinami tik kaip anksčiau nurodytų DK normų nesuvokimas arba sąmoningas atsisakymas jas taikyti, kadangi valstybė negali atsisakyti jai priklausančių turtinių teisių. Taipogi civilinės atsakovės atstovas, pats sau prieštaraudamas, teigia, kad valstybės įmonės, kurios lėšos apskaičiuotos ir kontroliuojamos, galimybės atlyginti žalą yra nedidelės, tačiau kartu nemato galimybės išsiieškoti lėšas iš paties nuteistojo. Kita vertus, įvertinant paties P. K. gerą turtinę padėtį, manytina, kad jis būtų visiškai pajėgus kompensuoti VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ lėšas, išmokėtas jai, V. N., kurias įmonė turėtų siekti prisiteisti.

66Išdėstyti argumentai, nukentėjusiosios V. N. teigimu, rodo, jog teismo išvada, kad jos prašomas priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos dydis yra kiek per didelis, yra nepagrįsta, juolab, kad ir pats teismas nurodė, kad kai nukentėjusiesiems padaromi sunkūs sveikatos sutrikdymai, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos atlyginimo nuo 8 688 Eur iki 23 169 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.). V. N. nurodo, kad bendrai patirtą neturtinę žalą ji vertina 25 000 Eur suma, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė jai sumokėjo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusią sumą – 20 000 Eur – jis prašo priteisti iš civilinio atsakovo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 ir dalys).

67Nuosprendyje nurodyta, kad, pagal teismų praktiką nukentėjusiesiems, patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, priteisiamas nuo 30 000 Lt (8 688,60 Eur) iki 90 000 Lt (26 065,80 Eur) neturtinės žalos atlyginimas, taigi šių sumų vidurkis – 17 376,5 Eur. Iš nuosprendyje nurodytų motyvų visiškai neaišku, kodėl jai, nukentėjusiajai V. N., nepriteistas bent jau kasacinio teismo praktikoje formuojamos neturtinės žalos vidurkis, o iš VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ priteista tik 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (papildomai 5 000 Eur atlygino draudimo bendrovė).

68Teismo motyvai, kad nuteistojo kaltė yra neatsargi, jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų, taip pat iš karto po įvykio bandė teikti pagalbą, apeliantės V. N. nuomone, yra ne visiškai teisingi, kadangi nors P. K. kaltė dėl sukeltos avarijos yra neatsargi, tačiau pats nuteistasis savo kaltės nepripažino, neigė savo neteisėtus veiksmus ir visomis išgalėmis bandė suversti kaltę jai, taip pat tik „bandė“ teikti pagalbą, kuri realiai apsiribojo vaisių atnešimu į ligoninę, nors jis gerai žinojo apie jos sunkią sveikatos būklę bei šeimos padėtį.

69Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad priteista neturtinės žalos atlyginimo suma siekiama užtikrinti „<...> protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiosios teigiamų emocijų gavimui ar jos sūnaus profesinės ir materialinės gerovės ateityje užtikrinimui, ir neigiamų neutralizavimui <...>“. Kita vertus, nors teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą iš civilinės atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, analizuoja nuteistojo turtinę būklę, kuri vis dėlto yra gera, tačiau padaro visiškai nepagrįstą išvadą, kad neva priteisto neturtinės žalos atlyginimo suma būtų skirta „<...> vien nukentėjusiosios teigiamų emocijų gavimui ar jos sūnaus profesinės ir materialinės gerovės ateityje užtikrinimui <...>“, kadangi teismo posėdžių metu visiškai nebuvo kalbama apie jos, V. N., teigiamas emocijas dėl priteistinos žalos, priešingai, buvo akcentuojami su sveikatos susigrąžinimu ir galimybėmis susirasti kitą darbą, įsigyjant transporto priemonę, susiję poreikiai. Kita vertus, aplinkybės, kaip ji norėtų panaudoti neturtinei žalai atlyginti priteistus pinigus, nėra šios bylos dalykas.

70Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-05-02 nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios V. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš civilinės atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą atlyginti neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo 2016-03-17, t. y. nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priimti naują sprendimą – civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad ši nuosprendžio dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta ir nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės nuostatas ir nukrypo nuo LAT praktikos.

71Dėl neturtinės žalos dydžio

72BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros.

73Specialisto išvadoje Nr. G652/15(03) nukentėjusiajai V. N. konstatuota didelė muštinė-skalpuota viršugalvio kairės pusės žaizda, muštinės abiejų antakių srities žaizdos, atviras kaktikaulio lūžis su dubens žiedo vientisumo suardymu bei šlaunų hematomomis, ir tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl civilinio ieškinio priteisiant 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš civilinės atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ nukentėjusiajai V. N. išsprendė netinkamai, neturtinės žalos dydį nustatė neatsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog po reabilitacijos centre UAB „Palangos linas“ nukentėjusiosios tiek fizinė, tiek emocinė būklė buvo gera. Pati nukentėjusioji pripažino, kad iki eismo įvykio turėto darbo neprarado ir toliau jame dirba, jokių medikamentų nevartoja, dėl neįgalumo ar nedarbingumo nustatymo į kompetentingas institucijas nesikreipė. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajai po patirto eismo įvykio nustatyti liekamieji sveikatos sutrikimai.

74Pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, tai toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios kaina. Neturtinės žalos dydis, kaip minėta, nustatomas įvertinus asmens patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kitas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principų reikalavimus. LAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra naudojami šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

75Pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai V. N. priteistas neturtinės žalos dydis aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Be to, tarp priteisiamo neturtinės sumos dydžio ir civilinio atsakovo finansinių galimybių priteistą sumą atlyginti privalo būti surastas balansas, nes kitu atveju, t. y. iš atsakovo priteisus jam finansiškai nepakeliamą sumą, tai gali sukelti finansinius ir veiklos sunkumus. Civilinė atsakovė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ yra valstybės įmonė, kurios veikloje finansiniai ištekliai yra griežtai suplanuoti ir paskirstyti jos veiklos tikslams įgyvendinti, todėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis šiai įmonei gali sukelti didelių finansinių sunkumų. Be to, teismas, priteisdamas iš civilinės atsakovės 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė ir neįvertino paties avarijos kaltininko turtinės padėties, kadangi civilinei atsakovei šioje byloje įstatymas suteikia teisę išsiieškoti jo patirtą žalą – nukentėjusiosios nuostolių atlyginimą – iš nuteistojo regreso tvarka. Nuteistasis P. K. bylos nagrinėjimo metu dirbo VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, kaip pats nuteistasis parodė, jo gaunamas darbo užmokestis yra 500 Eur, turi sūnų, kuriam reikalinga materialinė pagalba, todėl jam atlyginti teismo priteistą 5 000 Eur neturtinę žalą taptų nepakeliama finansine našta.

76Nukentėjusioji V. N. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė 20 000 Eur dydžio ieškinio reikalavimą jai padarytai neturtinei žalai atlyginti, o teismo posėdžio metu nurodė, jog jai nusikalstama veika padaryta iš viso 25 000 Eur dydžio neturtinė žala, tačiau 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1 121,03 Eur negautoms pajamoms laikinojo nedarbingumo laikotarpiu atlyginti bei 186,13 Eur gydymo išlaidoms atlyginti jai sumokėjo civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2012-06-11), nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra

7715 000 000 dėl žalos asmeniui, iš jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Draudimo bendrovė prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartis atlyginti nukentėjusiajai V. N. patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis P. K. padarė neatsargų nusikaltimą, į jo turtinę padėtį, į tai, kad nors nukentėjusiajai eismo įvykio metu ir buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau po paskirto gydymo ji grįžo į darbą, jokių liekamųjų reiškinių jos sveikatai nenustatyta, medikamentų nukentėjusioji nevartoja, tiek fizinė, tiek emocinė nukentėjusiosios sveikata, kaip konstatuota medikų išvadose, gera, todėl darytina išvada, kad draudimo įmonės sumokėta nukentėjusiajai 5 000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui, 186,13 Eur gydymo išlaidoms bei 1 121,03 Eur negautoms pajamoms laikinojo nedarbingumo laikotarpiu yra pakankamo dydžio. LAT praktikoje yra vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (LAT 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Nukentėjusiajai pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio ir Skuodo rajono apylinkės teismui ieškinį tenkinus iš dalies bei priteisus nukentėjusiajai iš civilinės atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, yra paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas, todėl negali būti vienodas. Įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos dydžio visiems atvejams. Pavyzdžiui, iš asmenų, kurie eismo įvykio metu sunkiai sutrikdė sveikatą, nukentėjusiesiems buvo priteista 19 993,20 litų (kasacinė byla 2K-586/2010), 20 000 litų (kasacinė byla 2K-20/2010), 48 000 litų (kasacinė byla 2K-59/2009), 25 000 litų (kasacinė byla 351/2009), 18300 litų (kasacinė byla 2K-492/2008), 40 000 litų (kasacinė byla 2K-38/2008), 14000 litų (kasacinė byla 2K-366/2008), 35 000 litų (kasacinė byla 2K-365/2008), 15 000 litų (kasacinė byla 2K-320/2008) ir pan. LAT praktikoje tai rodo ir pateikti pavyzdžiai, tais atvejais, kai neatsargiais veiksmais eismo įvykio metu sunkiai sužalojamas asmuo, neturtinės žalos dydis sudaro nuo 7 000 litų (2 027,34 Eur) iki 50 000 litų (14 481 Eur). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, ir LAT praktiką priteisiant neturtinės žalos atlyginimą sunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, draudikės ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai nustatyta, įvertinta bei atlyginta 5 000 Eur neturtinė žala yra proporcinga, pakankama P. K. nusikaltimu nukentėjusiajai padarytai žalai atlyginti. Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-05-02 nuosprendžiu nukentėjusiajai V. N. priteista iš civilinės atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 5 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, neadekvati ir neproporcinga patirtai neturtinei žalai, neatitinka galiojančiuose teisė aktuose bei teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos atlyginimo principus ir dydžius, todėl ši teismo nuosprendžio dalis turi būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas – civilinį ieškinį atmesti.

78Dėl palūkanų priteisimo

79Nukentėjusioji V. N. šioje byloje ieškiniu prašė priteisti ir 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skundžiamu nuosprendžiu teismas priteisė nukentėjusiajai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo 2016-03-17, t. y. nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, o kaip numato CK 6.210 straipsnis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nagrinėjamu atveju prievolė atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą savo teisine prigimtimi negali būti prilyginama CK 6.37 straipsnyje numatytam palūkanų mokėjimo atvejui, todėl, nesant teisinio pagrindo tokių palūkanų priteisimui, toks nukentėjusiosios prašymas turėjo būti atmestas.

80Atsikirtimais VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ prašo netenkinti nukentėjusiosios V. N. apeliacinio skundo, kuriuo prašoma pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo

812016-05-02 nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio patenkinimo ir priteisti jai iš VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 20 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

82Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. K. ir jo gynėjas advokatas A. Jucys prašė nuteistojo P. K. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. N. bei civilinės atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliacinius skundus atmesti.

83Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. N. ir jos atstovas advokatas R. Kairys prašė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. N. apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo P. K. gynėjo advokato A. Jucio apeliacinį skundą atmesti.

84Prokuroras prašė nuteistojo P. K. gynėjo advokato A. Jucio ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės V. N. apeliacinius skundus atmesti, o civilinės atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, patenkinant reikalavimą panaikinti teismo sprendimą priteisti iš nuteistojo P. K. nukentėjusiajai V. N. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

85Nuteistojo P. K. gynėjo advokato A. Jucio ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės V. N. apeliaciniai skundai atmestini, civilinės atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

86Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo P. K.

87Nagrinėjamoje byloje skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad P. K., vairuodamas krovininį kelių priežiūros automobilį, buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė KET 127 punkto reikalavimą, t. y., artėdamas prie nuokalnės link tilto per Salanto upę, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, esant slidžiai kelio dangai – šlapiam ledui, iš dalies kelio barstymo mišiniu pakrautam krovininiam automobiliui, nepasirinko tokio saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, įvažiavus į nuokalnę, krovininiam automobiliui praradus judėjimo stabilumą, išvažiavo į kairiąją kelio pusę, partrenkė pėsčiąją – nukentėjusiąją V. N., kontaktavo su kairėje kelio pusėje įrengtu apsauginiu metaliniu atitvaru, juo apie 26 metrus praslydo, o po to įstrižai pervažiuodamas ar perslysdamas į dešinę kelio pusę susidūrė su įkalnėje sustojusiu krovininiu automobiliu „Volvo FL7“, valstybinis numeris ( - ). Eismo įvykio metu V. N. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. K. veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

88Nuteistojo P. K. gynėjo apeliaciniu skundu ginčijamas nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, sudėties subjektyviosios pusės požymių – nuteistojo kaltės bei priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių – egzistavimas P. K. veiksmuose. Teigiama, kad P. K. veiksmuose iš esmės nėra kaltės, nes jis, važiuodamas saugiu greičiu, nepažeidė KET reikalavimų, o susidūrimo su nukentėjusiąja negalėjo išvengti dėl jos pačios padarytų KET pažeidimų, kurie, apelianto nuomone, lėmė eismo įvykį, nes ji nesielgė atsargiai ir apdairiai, t. y. esant slidžiai kelio dangai ėjo per važiuojamąją dalį toje vietoje, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, be to, apelianto teigimu, nukentėjusioji galėjo išvengti šio įvykio, nes, kaip buvo nustatyta gynybos savarankiškai atlikto eksperimento metu, ji turėjo visas galimybes pasitraukti už metalinio atitvaro, tai jai netrukdė nei atitvaro konstrukcija, jos aukštis, nei laiko tarpas, per kurį ji stebėjo slystantį ir signalizuojantį automobilį. Be to, nuteistojo gynėjo nuomone, eismo įvykį lėmė ir miškavežio vairuotojo A. A. veiksmai, nes jis nesilaikė KET ir nesiėmė būtinų ir reikalingų priemonių – suvokęs, kad kelias dėl slidumo tapo nepravažiuojamas, o jo didelių gabaritų transporto priemonė užėmė visą važiuojamąją kelio juostą siauriausiame kelio ruože, neįspėjo kitų transporto priemonių – nepastatė avarinio sustojimo ženklo ne arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, be to, matydamas atvažiuojantį P. K. vairuojamą automobilį ir nukentėjusiąją, jai einant ta važiuojamąja kelio puse, kuria pravažiuoti turi besileidžianti nuo kalno slidžiame kelyje transporto priemonė, neįspėjo pastarosios apie jai gresiantį pavojų, kurį sukėlė jo negalinti pajudėti iš vietos transporto priemonė.

89Nuteistojo gynėjo nuomone, teismas skundžiamą nuosprendį priėmė tinkamai neatlikęs įrodymų vertinimo, nepašalinęs prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų; kaltinamajame akte nesant nurodytos tikslios įvykio vietos, kurios nustatymas, nuteistojo gynėjo nuomone, turi esminę reikšmę šioje byloje dėl paties įvykio mechanizmo ir eismo įvykio įvertinimo, ne tik nepareikalavo prokuroro nurodyti tikslią įvykio vietą, kurioje buvo partrenkta nukentėjusioji, bet ir pats šališkai keitė įvykio vietą, neatsižvelgdamas į įrodymų visumą, tuo apsunkindamas kaltinamojo padėtį; nepagrįstai vadovavosi neišsamia specialisto išvada (P. K. gynėjo teigimu, ekspertas išvadą pateikė, atsižvelgdamas į užduotį, kurioje buvo pateiktos klaidinančiomis išvados, bei remdamasis tik policijos pareigūnų ir prokuroro pateiktais duomenimis, be pagrindo neatsižvelgdamas į gynybos pateiktus įvykio vietos apžiūros duomenis; be to, nuteistojo gynėjo teigimu, ekspertas nesilaikė metodinių rekomendacijų, naudojosi nepatvirtinta ir neaprobuota metodika bei pasenusiais duomenimis iš internetinės svetainės), ignoruodamas gynybos prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę.

90Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą bei pats įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nuteistasis P. K. padarė jam inkriminuotą BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, apylinkės teismas jo kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

91Pažymėtina, kad nuteistojo P. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo priežastinio ryšio nustatymo, teiginiai, kad pačios nukentėjusiosios padaryti KET pažeidimai (nesielgė atsargiai ir apdairiai, t. y. esant slidžiai kelio dangai ėjo per važiuojamąją dalį toje vietoje, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu), taip pat ir miškavežio vairuotojo A. A. padaryti KET pažeidimai (nesiėmė būtinų ir reikalingų priemonių, jog P. K. būtų laiku įspėtas ir informuotas, kad miškavežis yra užėmęs visą važiuojamąją dalį – nepastatė avarinio sustojimo ženklo ne arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo sustojusios transporto priemonės) būtinuoju priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, buvo išsamiai išanalizuoti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismui daug dėmesio skiriant eismo įvykio mechanizmo, priežastinio ryšio tarp KET pažeidimų ir kilusių padarinių nustatymui. Apylinkės teismas išsamiai išanalizavo kiekvieno iš eismo įvykyje dalyvavusių asmenų – kaltinamojo P. K., nukentėjusiosios V. N. ir miškavežio vairuoto A. A. veiksmus, vertinant juos atitikties KET reikalavimams aspektu, ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad būtent P. K. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus ir būtent šis jo padarytas pažeidimas yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalota pėsčioji V. N., kilimu. Tuo tarpu, vertindamas nukentėjusiosios V. N. ir miškavežio vairuotojo A. A. veiksmus, teismas nenustatė, kad jie būtų pažeidę KET reikalavimus. Nenustačius, kad jie pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, akivaizdu, kad jų veiksmai, kurie atitiko KET reikalavimus, negalėjo būti susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu ir jo padariniais.

92Apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl esminių P. K. gynėjo apeliaciniame skunde dėstomų argumentų. Su pirmosios instancijos teismo motyvais kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apelianto skundo argumentus.

93Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apylinkės teismas tinkamai ir visapusiškai neištyrė visų eismo dalyvių veiksmų ir todėl padarė neteisingas išvadas, nes, kaip minėta, teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizavo visų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus ir padarė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nei nukentėjusioji V. N., nei miškavežio vairuotojas A. A. KET reikalavimų nepažeidė. Byloje, remiantis ne tik pačios nukentėjusiosios V. N. bei kaip liudytojų apklaustų A. A. ir L. B. parodymais, bet iš dalies ir paties P. K. parodymais, nustatyta, kad įvykio dieną nukentėjusioji ėjo per tiltą važiuojamosios dalies pakraščiu prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Kitos galimybės ji neturėjo, nes kito kelio pėstiesiems, norintiems patekti nuo Skuodo krypties iki Notėnų, išskyrus kelią per tiltą, nėra. Taigi pėsčioji V. N. judėjo kairės važiuojamosios dalies pakraščiu prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, ir tokie jos veiksmai nagrinėjamoje situacijoje visiškai atitiko KET reikalavimus. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji ėjo per važiuojamąją dalį, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, ir tokiu būdu pažeidė KET. Tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji ėjo per važiuojamąją dalį, o ne važiuojamosios dalies pakraščiu, ar atliko kokį nors netikėtą veiksmą, kuris atėmė galimybę P. K. išvengti eismo įvykio. Pažymėtina, jog pats P. K. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusioji, jo teigimu, turėjo galimybę išvengti eismo įvykio, perlipdama ar pralįsdama per tilto atitvarą, vadinasi, jis pats pripažįsta, kad nukentėjusioji prieš eismo įvykį buvo ne kur kitur, o važiuojamosios dalies pakraštyje, prie metalinių atitvarų.

94Apelianto skundo argumentai, kad nukentėjusioji, pamačiusi į ją atvažiuojantį nevaldomą kelių priežiūros automobilį, turėjo galimybę išvengti susidūrimo su šia transporto priemone, peršokdama, perlipdama per tilto atitvarą ar pralįsdama pro jį, yra nepagrįsti, nes, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, tai, kad nukentėjusioji staiga pamačiusi link jos artėjančią nevaldomą specifinę didelių gabaritų ir svorio transporto priemonę, nepasirinko vairuotojo pageidaujamo jos elgesio varianto, neduoda pagrindo išvadai, kad ji nebuvo atsargi ar padarė kitokių pėsčiajam keliamų reikalavimų pažeidimų. Šiuo aspektu skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad, esant aptariamai eismo įvykio situacijai, atsižvelgiant į įvykio vietos ypatumus (įvykio vieta – tiltas per upę, metaliniai atitvarai), taip pat ir prieš pat eismo įvykį buvusią nukentėjusiosios emocinę būseną, sukeltą jai neįprastos ir netikėtos situacijos (į ją staiga artėjančios nevaldomos transporto priemonės), visiškai nelogiška būtų reikalauti iš jos nedelsiant imtis kokių nors veiksmų – šokti, perlipti, lįsti per metalinius tilto atitvarus tam, kad būtų išvengtas jos ir automobilio susidūrimas. Kita vertus, nelogiška, jog asmuo, turėdamas galimybę išvengti grėsmės sveikatai ir gyvybei, nesiimtų veiksmų, siekdamas išvengti žalingų padarinių savo sveikatai. Kaip matyti iš nukentėjusiosios teisme duotų parodymų, pastaroji nurodė, kad siekdama išvengti susidūrimo su į ją staiga atvažiuojančia nevaldoma transporto priemone, ji atsisėdo ant atitvaro ir kiek įmanoma prisispaudė prie jo, vienu metu pagalvojo šokti per atitvarą, bet toje vietoje jis buvo gana aukštas, todėl ji nebūtų sugebėjusi jo peršokti, be to, ties ta vieta teka upė. Tokius nukentėjusiosios paaiškinimus netiesiogiai patvirtina ir pastarosios atstovės apylinkės teismui pateikti savarankiškai atlikto eksperimento duomenys (t. 1, b. l. 124–129), iš kurių matyti, kad V. N. neturėjo galimybės, nekeldama sau grėsmės, peršokti per atitvarą ir taip išvengti į ją atvažiuojančio kelio barstytuvo keliamos grėsmės.

95Nesutikdamas su šia teismo išvada, P. K. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog teismas neteisingai ir vienašališkai nustatė, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo ne ant tilto, o ant kelio, todėl, apelianto teigimu, ji turėjo visas galimybes, nekeldama grėsmės sau, pasitraukti už metalinio atitvaro, nes jis, kaip buvo nustatyta gynybos savarankiškai 2015-03-04 atlikto įvykio vietos apžiūros – eksperimento metu, buvo neaukštas, todėl buvo galima laisvai jį perlipti ar pralįsti pro jį (t. 2, b. l. 27–38). Tačiau išvadą, jog eismo įvykis įvyko būtent ant tilto, o ne už jo, teismas padarė remdamasis ne tik nukentėjusiosios, bet ir paties P. K. parodymais teisme, kai paprašius jų teismo pateiktose byloje esančiose nuotraukose pažymėti jų buvimo vietas eismo įvykio metu, jie pažymėjo tą pačią nukentėjusiosios buvimo vietą – važiuojamosios dalies pakraščio kairė pusė, ant tilto (t. 2, b. l. 196–197). Atsižvelgdamas į tai apylinkės teismas pagrįstai atmetė P. K. gynėjo argumentus, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, kurioje tiksliai kelio vietoje buvo partrenkta pėsčioji V. N.. Kita vertus, apygardos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju tai, ar nukentėjusioji, matydama į ją atvažiuojančią nevaldomą transporto priemonę, turėjo realią galimybę peršokti ar pralįsti pro metalinį atitvarą, sprendžiant apie priežastinį ryšį, nėra reikšminga, nes tai nebuvo eismo įvykį nulėmusi aplinkybė.

96Taip pat nepagrįsti ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog eismo įvykį lėmė ir miškavežio vairuotojo A. A. padaryti KET pažeidimai, nes jis, suvokęs, kad kelyje sustojusi jo didelių gabaritų transporto priemonė užėmė visą važiuojamąją kelio juostą, neįspėjo kitų transporto priemonių – nepastatė avarinio sustojimo ženklo ne arčiau kaip 50 metrų atstumu. Pasak apelianto, kelyje stovintį miškavežį P. K. dėl pakelėje augusių krūmų ir vietos reljefo galėjo pamatyti tik iš tokio atstumo, kai jo vairuojama transporto priemonė faktiškai tapo nevaldoma. Tačiau tokius jo teiginius paneigia byloje esantys ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarti objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad A. A. priverstinai kelyje sustojusi transporto priemonė kitiems eismo dalyviams buvo matyti likus iki jos 190,03 m, t. y. beveik dvigubai didesniu atstumu, nei numatyta KET. Todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, esant priverstiniam sustojimui draudžiamoje vietoje, A. A. nedelsiant įjungus avarinę šviesos signalizaciją, pareiga pastatyti dar ir avarinio sustojimo ženklą, nekilo ir jokių KET reikalavimų pažeidimų, priešingai apelianto tvirtinimui, jis nepadarė. Byloje esančiame ekspertizės akte konstatuota, kad techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Volvo FL7“, valstybinis Nr. ( - ), sustojimo vietos nepaženklinimas avariniu sustojimo ženklu neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (7 punktas).

97Kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-09-22 ekspertizės akto Nr. 11K-135(15), jame konstatuota, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ir pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Iveco MP190E44H“, valstybinis Nr. ( - ), vairuotojo P. K. veiksmai, – nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris partrenkė kairiąja kelio puse ėjusią pėsčiąją V. N., kairėje kelio pusėje kliudė apsauginį atitvarą ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo FL7“, valstybinis Nr. ( - ) (7 punktas).

98Nors apelianto skunde teigiama, kad P. K. važiavo neviršydamas leistino greičio, tačiau pažymėtina, jog pagal KET reikalavimus vairuotojas ne tik privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, bet ir pasirinkdamas važiavimo greitį, be kita ko, turi atsižvelgti ir į važiavimo bei meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių (KET 127 punktas). Tačiau, kaip matyti, nagrinėjamu atveju, esant itin sudėtingoms vairavimo sąlygoms (kelyje ištisas ledas), P. K. nepasirinko saugaus, kelio ypatumus, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, transporto priemonės krovinį atitinkančio greičio, dėl to pradėjus slysti vairuojamam automobiliui jo nesuvaldė. Jeigu jis būtų tinkamai įvertinęs eismo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ypatumus, transporto priemonės krovinį, meteorologines sąlygas, jo vairuojama transporto priemonė būtų buvusi valdoma, ir jis būtų galėjęs įvykdyti Kelių eismo taisyklių 127 punktą, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, tuomet jis nebūtų trenkęsis į nukentėjusiąją, ir ji nebūtų buvusi sužalota. Tai konstatuota ir minėto ekspertizės akto Nr. 11K-135(15) 6 punkte, ekspertui nurodant, kad prieš eismo įvykį automobilio „Iveco MP190E44H“, valstybinis Nr. ( - ), vairuotojui P. K. pasirinkus saugų, eismo įvykio vietoje buvusias kelio sąlygas atitinkantį greitį, kuriuo važiuojant jis galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, prireikus sustojus, techniniu požiūriu eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad būtent P. K. padarytas KET pažeidimas yra būtinuoju (tiesioginiu) priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais, t. y. sunkiu V. N. sveikatos sutrikdymu.

99Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad vienintelis P. K. pažeidė KET ir būtent jo padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Tą patvirtina eismo įvykio tyrimą atlikęs specialistas, davęs kategorišką išvadą dėl techninių priežasčių, sąlygojusių eismo įvykio kilimą.

100Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, išvadas pateikęs ekspertas V. P., apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nurodė, kad išvadą pateikė ištyręs visus byloje esančius ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos duomenis. Vien tai, kad ekspertas, atlikęs tyrimą, ekspertizės akte konkrečiai nenurodė P. K. gynėjo surinktų ir pateiktų dokumentų, nėra pagrindas teigti, kad šių duomenų, darydamas išvadas, jis nevertino, o tai, kad P. K. gynėjas nesutinka su eksperto išvadomis, nėra pagrindas tvirtinti, kad šias išvadas pateikęs ekspertas pažeidė metodines rekomendacijas ir kad pateiktos išvados yra neteisingos ar neobjektyvios. Abejoti eksperto išvadomis kolegija neturi pagrindo.

101Atsakydamas į P. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentą, jog ekspertas nenustatė priežastinio ryšio tarp visų eismo dalyvių veiksmų ir eismo įvykio kilimo, apygardos teismas pažymi, kad priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, kurio metu iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių, ir tokios teisinės išvados pateikimas yra išimtinai teismo prerogatyva.

102Įvertinus aptartus duomenis, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad P. K. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta V. N. sveikata. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad būtent P. K. padarytas KET pažeidimas yra būtinuoju (tiesioginiu) priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais, t. y. sunkiu V. N. sveikatos sutrikdymu. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai P. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, klausimu nesuteikia pagrindo daryti kitokias išvadas nei padarė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas.

103Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo P. K. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijama P. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad nuteistojo P. K. gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu Baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

104Konstatavus, jog apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą, nėra teisinio pagrindo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais naikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir P. K. išteisinti.

105Dėl neturtinės žalos

106Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. N. ir civilinės atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliaciniais skundais ginčijamas nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos klausimas.

107Šioje byloje nukentėjusiajai V. N. iš civilinės atsakovės valstybinės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Be to, ADB „Gjensidige“ dar iki teisiamojo posėdžio išmokėjo nukentėjusiajai V. N. 6 307,16 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1 121,03 Eur negautoms pajamoms laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir 186,13 Eur gydymo išlaidoms atlyginti.

108Nukentėjusioji mano, kad priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka jai padarytų sužalojimų ir dvasinių išgyvenimų sunkumo bei susiformavusios teismų praktikos ir yra per maža. Civilinis atsakovas mano, kad iš VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ priteista 5 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, neadekvati ir neproporcinga patirtai neturtinei žalai, neatitinka galiojančiuose teisė aktuose bei teismų praktikoje suformuotų neturtinės žalos atlyginimo principų.

109Skunduose pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, juo labiau – statistika, nėra pagrindas nagrinėjamu atveju padidinti ar sumažinti neturtinės žalos dydį. Antra vertus, iš pateiktų pavyzdžių negalima teigti, jog šioje byloje nustatytas ir priteistas žalos dydis prieštarauja teismų praktikai.

110Konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, tai yra fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-89/2010, 2K-271/2010, 2K-341/2010, 2K-453/2011 ir kt.).

111Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

112Reikalavimas atsižvelgti į teismų praktiką aiškinamas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame nurodyta, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.“

113Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistajam P. K. pažeidus KET, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios V. N. sveikata: didelė muštinė-skalpuota viršugalvio kairės pusės žaizda, muštinės žaizdos ant abiejų antakių, atviras kaktikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, daugybinis skeveldrinis dubens dešinės pusės kaulų lūžis su dubens žiedo vientisumo suardymu bei šlaunų hematomomis.

114Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji V. N. patyrė didelius fizinius skausmus, jai buvo taikomas gana ilgas ir sudėtingas gydymas, dėl patirto dubens kaulo lūžio sužalojimo buvo apribota jos judėjimo laisvė, be to, ir galimybė tinkamai pasirūpinti moksleiviu sūnumi bei galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą, todėl akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiosios V. N. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, ateities požiūriu gali turėti įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiam gyvenimui. Kita vertus, iš byloje esančios UAB „Palangos linas“ epikrizės iš nukentėjusiosios ligos istorijos matyti, kad po reabilitacijos V. N. bendra savijauta, judėjimo, apsitarnavimo funkcijos pagerėjo, padidėjo jos aktyvumas, pagerėjo bendra fizinė būklė, padidėjo fizinio krūvio tolerancija, psichoemocinė pacientės būklė – gera, pagerėjo jos orientacija, galėjimas judėti, apsitarnauti, gebėjimas priimti ir perduoti informaciją, kontroliuoti elgseną. Nukentėjusioji po eismo įvykio turėto darbo galimybių neprarado, po gydymosi proceso grįžo į darbą ir dirba iki šiol.

115Nukentėjusioji su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad iki šios dienos ji tebejaučia neuropatinius skausmus po avarijos, jai yra labai sutinusios kojos, praplatėjo pėdos ir blauzdos, kojose sutriko medžiagų apykaita, atsirado limfostazė, jai reikalingas tolimesnis gydymas sanatorijoje, reabilitacija, tačiau nėra galimybės ja pasinaudoti dėl darbo grafiko ir lėšų stygiaus. Kreiptis dėl nedarbingumo lygio nustatymo ji negali, nors siuntimą gydytojų komisijai buvo gavusi, nes jos darbdavės AB „( - )“ personalo politika yra orientuota į žmonių su negalia atleidimą, o iš invalidumo pensijos ji neišgyventų, ir tai dar labiau didina jos dvasinius išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia V. N. pozicija nesutinka.

116Dėl padarytų sužalojimų V. N. buvo nedarbinga nuo 2014-12-09 iki 2015-10-08, t. y. 10 mėn. Po to ji grįžo į darbą AB „( - )“, duomenų, kad jos darbo užmokestis būtų sumažėjęs, nėra. Negautos pajamos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir gydymo išlaidos jai yra atlygintos, ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo (batų ir/ar kt.), dėl negautų pajamų (negalėjimo auginti gyvulius) ji nereiškė. Todėl laikytina, kad priteistas (ir jau iš dalies gautas) 10 000 Eur neturtinės žalos dydis atitinka šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis P. K. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajai sužalojimų, dvasinių išgyvenimų. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose; paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2012, 2K-181/2010, 2K-114/2008), o tokių pasekmių šioje byloje nenustatyta.

117VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš civilinės atsakovės 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė ir neįvertino paties avarijos kaltininko turtinės padėties, kadangi civilinei atsakovei šioje byloje įstatymas suteikia teisę išsiieškoti jo patirtą žalą – nukentėjusiosios nuostolių atlyginimą – iš nuteistojo regreso tvarka.

118Šis apelianto motyvas nėra pagrįstas. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, kuri suteikia galimybę teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgus į sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių itin sunkią ar kritišką nuteistojo materialinę padėtį. Pažymėtina, kad nuteistasis yra sveikas, darbingo amžiaus, dirba ir gauna pajamas.

119Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

120Šioje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų pati pažeidusi KET, todėl ir šiuo pagrindu mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio, kuris atitinka CK6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos praktikos, kur analogiškose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013 ir kt.).

121Tačiau kolegija sutinka su civilinės atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai V. N. 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo 2016-03-17, t. y. nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ginčydama šį teismo sprendimą civilinė atsakovė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ nurodo, kad nagrinėjamu atveju prievolė atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą savo teisine prigimtimi negali būti prilyginama CK 6.37 straipsnyje numatytam palūkanų mokėjimo atvejui (pagal CK 6.37 straipsnį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai), todėl, nesant teisinio pagrindo tokių palūkanų priteisimui, toks nukentėjusiosios prašymas, apeliantės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ nuomone, turėjo būti atmestas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ argumentai yra pagrįsti.

122Pažymėtina, kad CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Nors CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, tačiau ji yra CK XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir nuteistajam šioje byloje negali būti taikoma, nes jo civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Pažymėtina, kad LAT yra pasisakęs, jog baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 straipsnis). Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintos normos, kurios nei palūkanų, nei delspinigių pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Nei delspinigiai, nei palūkanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės ir/ar neturtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą skundžiamas teismo sprendimas priteisti iš nuteistojo nukentėjusiajai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, negali būti pripažintinas teisingu, todėl naikinamas.

123Dėl proceso išlaidų

124Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai bylinėjimosi išlaidas, nes nukentėjusiosios atstovės advokato padėjėjos teismui papildomai pateiktame pinigų gavimo kvite nenurodyta, už kokias paslaugas gauta suma. Toks P. K. gynėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš byloje esančių nukentėjusiosios atstovės teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų, nukentėjusioji V. N. savo atstovei advokato padėjai Eglei Gabrėnienei už teisines paslaugas iš viso sumokėjo 1 000 Eur. Kaip nurodyta V. N. apylinkės teismui 2016-03-31 ir 2016-04-07 pateiktuose prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 2, b. l. 171; t. 3, b. l. 23), advokato padėjėjai E. Gabrėnienei už civilinio ieškinio surašymą ji sumokėjo 500 Eur, už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu – 200 Eur, už atstovavimą teisme – 300 Eur ir pateikė tai patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus (t. 2, b. l. 172; t. 3, b. l. 19). Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiosios prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstas dokumentais, atitinka BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, yra proporcingas atstovo darbo sąnaudoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias nukentėjusiosios V. N. patirtas išlaidas priteisė iš P. K.. Vien tai, kad pinigų priėmimo kvituose, skirtingai nei nukentėjusiosios prašymuose priteisti bylinėjimosi išlaidas, nenurodyta, už kokias paslaugas sumokėta suma, nėra pagrindo šių išlaidų nepriteisti.

125Apeliacinės instancijos teismui pateikti pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji advokato padėjėjai E. Gabrėnienei už patarimą sumokėjo 400 (t. 3, b. l. 167), advokatui R. Kairiui, jis V. N. interesus gynė apeliacinės instancijos teisme, – 100 Eur (t. 3, b. l. 166).

126Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios V. N. apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

127Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

128nuteistojo P. K. gynėjo advokato Algimanto Jucio ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės V. N. apeliacinius skundus atmesti, civilinės atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

129Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti:

130panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš civilinės atsakovės valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ nukentėjusiajai V. N. 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo 2016-03-17, t. y. nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

131Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nuosprendžiu priteista: iš civilinės atsakovės valstybės įmonės... 4. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, –... 5. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ pateiktus dokumentus prie 2015-01-14 rašto... 6. Gynėjo advokato A. Jucio pateiktą CD laikmeną su fotonuotraukomis,... 7. Teisėjų kolegija... 8. P. K. nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to... 9. Apeliaciniu skundu nuteistojo P. K. gynėjas advokatas A. Jucys prašo... 10. Apelianto teigimu, Skuodo rajono apylinkės teismas, priimdamas P. K.... 11. Teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurioje nebuvo ištirtos visos faktinės... 12. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas... 13. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė iš Konstitucijos kylančio bendrosios... 14. Nuteistojo P. K. gynėjo apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios... 15. Apelianto teigimu, visos bylos faktinės aplinkybės rodo, kad P. K. dėl jam... 16. BK 281 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. apima... 17. Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo... 18. Prieš pradedant bylą nagrinėti gynyba prašė patikslinti ir konkrečiai... 19. P. K. gynėjo teigimu, šioje baudžiamojoje byloje eismo įvykį tiesiogiai... 20. 1. Įvardytoje įvykio vietoje nebuvo kelių ženklais apibūdinta reikalinga... 21. 2. Nukentėjusioji nesilaikė KET reikalavimų, nesielgė atsargiai ir... 22. Gynyba įvykio vietoje atliko papildomą apžiūrą ir eksperimentą. Iš šių... 23. Be to, eksperimento metu buvo nustatyta, kad pėsčioji turėjo visas galimybes... 24. Tačiau po šio eksperimento nukentėjusioji pakeitė savo parodymus,... 25. Pats P. K. nuo pat pradžios aiškino, kad visų pirma jis transportu lietė... 26. Taigi visos šios aplinkybės rodo, kad būtent pačios nukentėjusiosios... 27. 3. Miškavežio vairuotojas nesilaikė KET ir nesiėmė būtinų ir reikalingų... 28. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta, kiek laiko A. A. išbuvo... 29. Ekspertas savo akte nurodė, kad automobilio vairuotojas A. A. privalėjo... 30. Taigi A. A. veiksmai taip pat tiesiogiai lėmė autoįvykį ir tai buvo viena... 31. Šie byloje esantys prieštaravimai nebuvo šalinami, nebuvo paskirtos... 32. Atlikus eismo įvykio ekspertizę ir susipažinus su ekspertizės aktu... 33. Apeliantas pažymi, jog kaltinamajame akte nenurodyta konkreti vieta, kurioje... 34. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219... 35. Susidaro nuomonė, kad pateikimas KET bendrųjų principų, kaip kaltinimo... 36. Šiuo atveju vienas iš nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių –... 37. Eksperto išvada, nesiremianti faktinėmis aplinkybėmis, naudojant... 38. P. K. turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad visi eismo dalyviai šioje... 39. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei ekspertas tinkamai nenagrinėjo priežastinio... 40. Nors ekspertas savo akte nurodė, kokius pažeidimus padarė tiek... 41. P. K. gynėjas nurodo, jog jis prašė atlikti pakartotinę ekspertizę,... 42. Visi šie prieštaravimai, P. K. gynėjo nuomone, šioje byloje turėjo būti... 43. Nuteistojo gynėjo teigimu, visos įvykio aplinkybės rodo, kad P. K. veikoje... 44. Be to, nuteistojo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat... 45. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. N. prašo pakeisti... 46. Nukentėjusioji V. N. nurodo, kad nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi... 47. 1. Dėl patirtos neturtinės žalos... 48. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 49. 1.1. Dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto... 50. Skundžiamu nuosprendžiu P. K. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3... 51. 1.2. Dėl gyvenimo kokybės pasikeitimo... 52. Nukentėjusioji V. N. nurodo, kad ji patyrė dvi operacijas – 2014-12-09 ir... 53. Nukentėjusioji pažymi, kad ji patyrė labai didelius fizinius skausmus,... 54. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė: „Neabejotina, kad dėl eismo... 55. Nukentėjusiosios V. N. vertinimu, šiuo atveju teismas sulygino ne itin... 56. Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodė: „Nukentėjusioji po... 57. Nors teismas konstatavo, jog: „Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu... 58. Be to, V. N. pažymi, kad jai reikalingas tolimesnis gydymas sanatorijoje,... 59. 1.3. Dėl dvasinių išgyvenimų, sukeltų nuteistojo ir civilinio atsakovo... 60. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje sietina ir su dvasiniais išgyvenimais,... 61. Kita vertus, valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ atstovo... 62. V. N. teigimu, paminėtos aplinkybės rodo, kad tiek nuteistojo P. K., pasyviai... 63. Nukentėjusioji atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad 2016-04-18 teismo... 64. 2. Dėl civilinio atsakovo ir nuteistojo tarpusavio regreso... 65. Kadangi CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad samdantis darbuotojus asmuo... 66. Išdėstyti argumentai, nukentėjusiosios V. N. teigimu, rodo, jog teismo... 67. Nuosprendyje nurodyta, kad, pagal teismų praktiką nukentėjusiesiems,... 68. Teismo motyvai, kad nuteistojo kaltė yra neatsargi, jis sąmoningai nesiekė... 69. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad priteista neturtinės žalos... 70. Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“... 71. Dėl neturtinės žalos dydžio... 72. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 73. Specialisto išvadoje Nr. G652/15(03) nukentėjusiajai V. N. konstatuota... 74. Pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą... 75. Pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai V. N. priteistas neturtinės... 76. Nukentėjusioji V. N. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė 20 000 Eur... 77. 15 000 000 dėl žalos asmeniui, iš jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1... 78. Dėl palūkanų priteisimo... 79. Nukentėjusioji V. N. šioje byloje ieškiniu prašė priteisti ir 6 procentų... 80. Atsikirtimais VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ prašo netenkinti... 81. 2016-05-02 nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio patenkinimo ir... 82. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. K. ir jo gynėjas... 83. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. N. ir jos atstovas advokatas R.... 84. Prokuroras prašė nuteistojo P. K. gynėjo advokato A. Jucio ir... 85. Nuteistojo P. K. gynėjo advokato A. Jucio ir nukentėjusiosios bei civilinės... 86. Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo P. K.... 87. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad... 88. Nuteistojo P. K. gynėjo apeliaciniu skundu ginčijamas nusikaltimo, numatyto... 89. Nuteistojo gynėjo nuomone, teismas skundžiamą nuosprendį priėmė tinkamai... 90. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje... 91. Pažymėtina, kad nuteistojo P. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl... 92. Apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas... 93. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apylinkės... 94. Apelianto skundo argumentai, kad nukentėjusioji, pamačiusi į ją... 95. Nesutikdamas su šia teismo išvada, P. K. gynėjas apeliaciniame skunde... 96. Taip pat nepagrįsti ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog... 97. Kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-09-22... 98. Nors apelianto skunde teigiama, kad P. K. važiavo neviršydamas leistino... 99. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nagrinėjamu... 100. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, išvadas... 101. Atsakydamas į P. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentą, jog ekspertas... 102. Įvertinus aptartus duomenis, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas... 103. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo P. K.... 104. Konstatavus, jog apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą, nėra... 105. Dėl neturtinės žalos... 106. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. N. ir civilinės atsakovės VĮ... 107. Šioje byloje nukentėjusiajai V. N. iš civilinės atsakovės valstybinės... 108. Nukentėjusioji mano, kad priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis... 109. Skunduose pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, juo labiau – statistika,... 110. Konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos... 111. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis... 112. Reikalavimas atsižvelgti į teismų praktiką aiškinamas remiantis Lietuvos... 113. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistajam P. K. pažeidus KET, buvo... 114. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų... 115. Nukentėjusioji su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka,... 116. Dėl padarytų sužalojimų V. N. buvo nedarbinga nuo 2014-12-09 iki... 117. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios... 118. Šis apelianto motyvas nėra pagrįstas. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta... 119. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo... 120. Šioje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų pati pažeidusi KET,... 121. Tačiau kolegija sutinka su civilinės atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono... 122. Pažymėtina, kad CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant... 123. Dėl proceso išlaidų... 124. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 125. Apeliacinės instancijos teismui pateikti pinigų priėmimo kvitai, iš kurių... 126. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas,... 127. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 128. nuteistojo P. K. gynėjo advokato Algimanto Jucio ir nukentėjusiosios bei... 129. Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti:... 130. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš civilinės atsakovės... 131. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....