Byla 2A-3379-467/2015
Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotieji asmenys – Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, A. N. ir antstolis D. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. D. ir V. D. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotieji asmenys – Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, A. N. ir antstolis D. K..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjai R. D. ir V. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nutraukti jų santuoką, sudarytą ( - ) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, bendru sutikimu, patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. Nurodė, kad santuokos metu išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, vertybes, abu pradėjo vienas kito nesuprasti, nebesidomėti vienas kito bei bendrais šeimos reikalais, laisvalaikį leidžia nebe kartu, o kiekvienas su savo draugais. Daugiau nei metus neveda bendro ūkio, todėl mano, kad gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Nepilnamečių vaikų neturi. Dėl turto padalijimo, prievolių kreditoriams vykdymo ir kitų klausimų susitarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

5Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius atsiliepime neprieštaravo, kad po pareiškėjų santuokos nutraukimo bankui įkeistas turtas atitektų V. D. asmeninės nuosavybės teise, tačiau prašė po santuokos nutraukimo toliau palikti pareiškėjus solidariai atsakingus už prievolių kreditoriui vykdymą.

6Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepime prieštaravo pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytoms sąlygoms, susijusioms su pareiškėjų turto padalijimu nelygiomis dalimis. Nurodė, kad pareiškėjams visą santuokoje įgytą turtą pasidalijus lygiomis dalimis, toks pasidalijimas atitiktų suinteresuoto asmens interesus.

7Suinteresuotas asmuo antstolis D. K. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino – nutraukė santuoką tarp R. D. ir V. D. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo R. D. paliko santuokinę pavardę – D.; patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, buvo sutarta, kad V. D. atitenka visas santuokoje įgytas turtas, o R. D. netenka jokia turto dalis ir nemokama kompensacija, prievolė hipotekos kreditoriui lieka solidari abiejų pareiškėjų, tačiau prievolę vykdo pareiškėjas. Teismas nustatė, kad pareiškėjai daugiau nei metus laiko nebeveda bendro ūkio, todėl santuoka yra faktiškai iširusi. Teismas patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, konstatavęs, kad ji atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepažeidžia imperatyvių teisės normų, nei vieno iš sutuoktinių, jų kreditorių ar kitų asmenų interesų. Be kitų argumentų, teismas pasisakė dėl pareiškėjos R. D. prievolės A. N. ir nurodė, kad prievolė suinteresuotam asmeniui A. N. atsirado pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-03-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-104-560/2012, kuriuo nuspręsta priteisti iš R. D. suinteresuoto asmens naudai 64335,73 EUR skolos, 5 proc. metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Šio sprendimo nei vienas iš dalyvaujančių asmenų neskundė, todėl susitarimą prievolę kreditoriui A. N. po santuokos nutraukimo laikyti asmenine R. D. prievole, teismas patvirtino. Teismas taip pat nurodė, kad, nors suinteresuotas asmuo A. N. ir prieštarauja pareiškėjų turto pasidalijimui, tačiau teismas negali riboti pareiškėjų, turinčių dispozityvias teises, laisvės susitarti dėl santuokinio turto padalijimo. Kadangi sutuoktinių kreditorius, kuriam įkeistas nekilnojamasis turtas, neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo bankui įkeistas turtas atitektų V. D. asmeninės nuosavybės teise, o įstatymai nenumato reikalavimo gauti kitų kreditorių, kuriems nėra įkeistas sutuoktinių turtas, sutikimo dėl disponavimo ar naudojimosi turtu.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Suinteresuotas asmuo A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad, patvirtinus pareiškėjų sutartą santuokoje įgyto nekilnojamojo turto atidalinimo būdą, visas turtas atiteko vienam iš sutuoktinių V. D., o R. D. už netektą bendro turto dalį negavo jokios kompensacijos ir neįgijo jokio asmeninio turto po santuokos nutraukimo. Pasirinkus tokį santuokoje įgyto turto pasidalijimo būdą, apeliantas, kaip R. D. kreditorius, neteko galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės asmeninį turtą, jo galimybė išieškoti skolą tapo apsunkinta. Sutuoktinių susitarimas nekompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės netekimo pažeidžia ir pačių sutuoktinių lygiateisiškumą, nes, perleidus vienam iš sutuoktinių nuosavybės teises į visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, o prievolę palikus solidaria abiejų kredito gavėjų prievole, sutuoktinis, po santuokos nutraukimo perėmęs visą turtą, įgijo akivaizdžią naudą ir pranašumą kito sutuoktinio atžvilgiu. Šalių santuokoje įgyto nekilnojamo turto bendra vertė sudaro 257 144 EUR, hipotekos kreditoriniai įsipareigojimai – 120 324,78 EUR, todėl, atėmus įsipareigojimus iš turto vertės, R. D. netenka ne mažesnės negu 68 409,61 EUR dydžio piniginės kompensacijos. Šalys galimai sąmoningai sudarė tokią sutartį, kuri sudaro pagrindą išvengti A. N. kreditorinių reikalavimų išieškojimo nukreipimo į nekilnojamąjį turtą ar kitą turtą, priklausantį pareiškėjai R. D.. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą netvirtinti šalių pateiktos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties. Byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatavus teisės pažeidimą, turėtų būti naikinamas visas sprendimas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui.

10Pareiškėjai R. D. ir V. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto teiginiai, jog R. D. turėtų priklausyti ne mažesnė nei 68 409,61 EUR piniginė kompensacija, nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, kaip ir tai, jog pareiškėjai sąmoningai susitarė dėl turto padalijimo būdo, siekdami išvengti A. N. kreditorinio reikalavimo padengimo, todėl šiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teisme apeliantas negali remtis. Teiginys, kad R. D. neteko 68 409,61 EUR vertės turto yra neteisingas ir niekuo nepagrįstas, nes apeliantas neįvertino, kad pareiškėjams teks grąžinti ne tik kreditą, bet ir mokėti palūkanas už kreditą, todėl nuo 2015 m. iki 2037 m. (kredito grąžinimo termino pabaigos) pareiškėjas sumokės 120 324,78 EUR kreditą ir apie 55 000 EUR palūkanų. Apeliantas, pirmosios instancijos teisme, nepateikdamas išsamių argumentų dėl turto padalijimo būdo, o juos nurodydamas tik apeliaciniame skunde, užkirto kelią pareiškėjams įrodyti, jog pareiškėjai savo susitarimu pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Nors pareiškėjai susitarė, jog prieš hipotekos kreditorių jie lieka solidarūs skolininkai, tačiau taip pat susitarė, jog šį įsipareigojimą dengs V. D., kadangi jam atitenka santuokoje įgytas turtas. Tad V. D. atitenkančio santuokoje įgyto turto vertė sumažėja apie 180 000 EUR. Nuo lygių dalių principo nukrypta dar ir dėl to, kad jau maždaug 4 m. pareiškėjai neveda bendro ūkio, todėl tiek laiko V. D. vienas išlaikė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą (mokėjo komunalinius ir kitokius mokesčius), mokėjo kredito įmokas bei palūkanas, įsigyjant nekilnojamąjį turtą V. D. panaudojo didelę dalį savo asmeninių lėšų – motinos dovanotų pinigų, taip pat nekilnojamajam turtui pagerinti V. D. panaudojo didelę dalį savo asmeninių lėšų, gautų pardavus paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Dėl to V. D. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra didesnė, o pareiškėjai pagrįstai sutarė, kad V. D. priteistinas visas turtas, o R. D. jokia kompensacija už netenkančią turto dalį nepriklauso.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkintinas.

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama suinteresuoto asmens A. N. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai sudaro pagrindą panaikinti apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13Byloje nustatyta, kad pareiškėjai R. D. ir V. D. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir prašė santuoką tarp R. D. ir V. D. nutraukti pareiškėjų bendru sutikimu bei patvirtinti šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prie pareiškimo pareiškėjai pateikė 2015 m. liepos 2 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir ją pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra visos sąlygos, kurioms esant įstatymas leidžia santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, skundžiamu sprendimu pareiškėjų santuoką nutraukė, o, konstatavęs, kad pateiktoji sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių viešajai tvarkai neprieštarauja, nei vieno iš sutuoktinių, kreditorių, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, patvirtino šią sutartį, skundžiamame sprendime nurodydamas konkrečias sutarties sąlygas. Suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu tvirtina, kad, pasirinkus pareiškėjų nurodytą santuokoje įgyto turto pasidalijimo būdą ir teismui jį patvirtinus, apeliantas, kaip R. D. kreditorius, neteko galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės asmeninį turtą, jo galimybė išieškoti skolą tapo apsunkinta. Be to, apelianto tvirtinimu, sutuoktinių susitarimas nekompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės netekimo pažeidžia ir pačių sutuoktinių lygiateisiškumą, nes, perleidus vienam iš sutuoktinių nuosavybės teises į visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, o prievolę palikus solidaria abiejų kredito gavėjų prievole, sutuoktinis, po santuokos nutraukimo perėmęs visą turtą, įgijo akivaizdžią naudą ir pranašumą kito sutuoktinio atžvilgiu. Todėl, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą netvirtinti šalių pateiktos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties. Teisėjų kolegija iš esmės su apelianto argumentais sutinka.

14Kaip tvirtina bylos duomenys, pareiškėjai R. D. ir V. D. kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu pateikė jų 2015 m. liepos 2 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir ją pagrindžiančius įrodymus. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip matyti iš jos turinio, pareiškėjai pasirinko tokį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto pasidalijimo būdą, pagal kurį visas turtas atiteko vienam iš sutuoktinių - V. D., o kitas sutuoktinis - R. D. ne tik kad neįgijo jokio asmeninio turto po santuokos nutraukimo, bet ir už netektą bendro turto dalį negavo jokios kompensacijos. Tokiu būdu, kaip iš esmės teisingai nurodo apeliantas, t.y., pasirinkus tokį santuokoje įgyto turto pasidalijimo būdą, apeliantas, kaip R. D. kreditorius, neteko galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės asmeninį turtą ir jo galimybė išieškoti iš jos skolą tapo apsunkinta. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas įvertino tik formaliai, todėl priėmė sprendimą akivaizdžiai pažeidžiantį suinteresuoto asmens – vieno iš pareiškėjų kreditoriaus teises.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs (žr., pvz. 2005-11-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2005), kad bylą nagrinėjantis teismas turi ne formaliai, bet realiai įvertinti visas sutarties sąlygas, taigi ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Tai pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant tokias bylas. Teismas sutarties negali tvirtinti, jeigu nustato, kad jos sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai, pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar iš esmės pažeidžia vieno iš sutuoktinių interesus, taip pat, jeigu pažeidžiamos trečiųjų asmenų (sutuoktinių kreditorių) teisės ar teisėti interesai. Tokiais atvejais teismas turi nurodyti sutuoktiniams, kodėl viena ar kita sutarties sąlyga yra neteisėta, ir pasiūlyti ją pakeisti, o santuokos nutraukimo bylą sustabdyti (CPK 163 str. 9 p.).

16Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos sąlygas įvertino tik formaliai, neanalizuodamas ir nevertindamas iš esmės, ar pateiktos sutarties sąlygos neprieštarauja ne tik viešajai tvarkai, bet ir, ar iš esmės (realiai) nepažeidžia bent vieno iš sutuoktinių teisių ar teisėtų interesų, o taip pat sutuoktinių ne tik hipotekinių kreditorių, bet ir kitų kreditorių interesų. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad šiuo atveju kreditoriaus A. N. teisės ir interesai nebus pažeisti, nes pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), yra įkeistas hipotekos kreditoriui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui ir kreditorius neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo bankui įkeistas turtas atitektų V. D. asmeninės nuosavybės teise, o iš hipoteka įkeisto turto, vykdant išieškojimą iš fizinio asmens, pirma eile yra išieškoma hipotekos turėtojo naudai (CPK 664 str.) ir tik po to, jei lieka turto, likusiems kreditoriams, o įstatymai nenumato kitų skolininkų kreditorių, kuriems nėra įkeistas jų turtas, sutikimo gavimo dėl disponavimo ar naudojimosi turtu. Teisėjų kolegija, nors iš esmės ir sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad įstatymai iš esmės nereikalauja kitų skolininkų kreditorių, kuriems nėra įkeistas jų turtas, sutikimo gavimo dėl disponavimo ar naudojimosi turtu, tačiau bet kuriuo atveju, kaip jau minėta, teismas turi įsitikinti, kad šių kreditorių teisės ar teisėti interesai tvirtinama sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra pažeidžiami. Nagrinėjamu atveju į tai nebuvo pakankamai atsižvelgta, nurodytos aplinkybės iš esmės neišnagrinėtos. Taigi realiai neįvertinęs visų pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pateiktoji sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių viešajai tvarkai neprieštarauja, nei vieno iš sutuoktinių, kreditorių, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, ir tuo pačiu negalėjo tvirtinti šalių pateiktos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties.

17Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

18Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatavus paminėtą proceso teisės pažeidimą, naikintinas visas teismo sprendimas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė pareiškėjų pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus šio klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), nes, perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, turėtų būti pateikta nauja sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri atitiktų įstatymo normas, neprieštarautų viešajai tvarkai, nepažeistų nei vieno iš sutuoktinių, kreditorių, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, arba, nepateikus tokios sutarties, byla turėtų būti išnagrinėta ieškinio teisenos tvarka.

19Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

21Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėjai R. D. ir V. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė... 5. Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius atsiliepime... 6. Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepime prieštaravo pareiškėjų sutartyje... 7. Suinteresuotas asmuo antstolis D. K. nepateikė atsiliepimo į... 8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu... 9. Suinteresuotas asmuo A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir... 10. Pareiškėjai R. D. ir V. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai R. D. ir V. D. kreipėsi į Vilniaus rajono... 14. Kaip tvirtina bylos duomenys, pareiškėjai R. D. ir V. D. kartu su prašymu... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs (žr., pvz.... 16. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas,... 17. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje,... 19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir... 20. Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 21. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą...