Byla 2A-1093-794/2019

Dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys antstolis D. K., antstolis Rimantas Vižainiškis, E. M., A. N. ir Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Andriaus Veriko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. D. ir V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. D. ir V. D. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys antstolis D. K., antstolis Rimantas Vižainiškis, E. M., A. N. ir Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėjai kreipėsi į teismą su galutinai patikslintu prašymu nutraukti jų santuoką, sudarytą 1983-10-06 Vilniaus rajono CM skyriuje, įrašo Nr. 579, bendru sutikimu ir patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

82.

9Nurodė, kad turto padalijimo būdas nepažeidžia kreditoriaus interesų. Registrų centro vertė nustatoma mokesčių apskaičiavimo prasme. Prievolė kreditoriui yra didesnė nei nekilnojamojo turto vertė. Turto vertinimas atspindi tikrąją rinkos vertę. Turto vertė turi būti nustatoma nutraukiant santuoką. Pastatai dėvėsi, nemato jokių prielaidų turtui brangti. Prievolė A. N. nors ir nedidelėmis sumomis, tačiau yra vykdoma.

103.

11Suinteresuotas asmuo kreditorius Luminor Bank AB pateikė atsiliepimą, kuriame iš esmės neprieštaravo pateiktam prašymui, pažymėjo, kad prievolė bankui turi išlikti solidaria bei nurodė, kad neprieštarautų bankui įkeisto turto tik tarp sutuoktinių padalijimui.

124.

13Suinteresuotas asmuo A. N. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjų patikslintos sutarties netvirtinti. Pažymėjo, kad patenkinus pareiškėjų prašymą, pareiškėjai neliktų jokio turto, iš kurio būtų galima įvykdyti prievolę A. N.. Be to, matematiškai skaičiuojant pareiškėjai priklausytų apie 15 000,00 EUR kompensacija. Tenkinus prašymą, būtų nepagrįstai pažeisti kreditorių interesai. Pareiškėjai turtą turėtų dalintis lygiomis dalimis.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atmetė ir priteisė iš pareiškėjų suinteresuotam asmeniui A. N. po 1350 EUR bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

176.

18Nagrinėjant bylą pareiškėjai ne kartą buvo įpareigoti patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tuo pagrindu byla buvo sustabdyta, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir toliau neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, turto pasidalijimo būdas pažeidžia kreditorių, įskaitant kreditorių A. N., interesus.

197.

20Teismas nesutiko su pateiktoje UAB „NILL NILL“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta pareiškėjų nekilnojamojo turto verte, t. y. kad pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 105 000,00 EUR, taip pat su pareiškėjo atstovo vertinimais, kad nėra jokių prielaidų nekilnojamajam turtui brangti. Teismo teigimu, byloje taip pat yra pateikti ir kiti duomenys apie turto vertę, pavyzdžiui A. N. užsakyta nekilnojamojo turto rinkos kainų tyrimo konsultacija, kurioje nurodoma pareiškėjų nekilnojamojo turto vertė yra 160 000,00 EUR. Suinteresuotas asmuo į bylą pateikė VĮ Registrų centras viešai teikiamą informaciją apie nekilnojamojo turto vertes ir nurodo, kad pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra apie 137 712,00 EUR. Teismas, atsižvelgdamas į tiek pareiškėjų pateiktus turto vertės duomenis, tiek į suinteresuoto asmens pateiktus duomenis apie nekilnojamojo turto vertę, laikė, kad nagrinėjamu atveju, siekiant priešingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į kylančias nekilnojamojo turto kainas, įvertinus protingumo ir teisingumo kriterijus, yra pagrindas laikyti, kad pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra ne mažesnė nei 137 712,00 EUR. Todėl toks turto pasidalijimo būdas, kai pareiškėjų solidarūs įsipareigojimai yra mažesni už jų turimo nekilnojamojo turto vertę, o visas turtas atitinka pareiškėjui, pareiškėjai neišmokant piniginės kompensacijos, ar nedalinant turto lygiomis dalimis pareiškėjams, neabejotinai pažeidžia pareiškėjos kreditorių interesus, o tokia sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti patvirtinta.

218.

22Teismas taip pat pažymėjo, kad apygardos teismas remdamasis kasacinio teismo praktika nurodė, jog vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo poziciją, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, kadangi pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia pareiškėjų kreditorių teises ir interesus, todėl pareiškėjų prašymą atmetė.

23III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

249.

25Pareiškėjai R. D. ir V. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkinti ir patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2610.

27Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2810.1.

29Teismas visiškai nenagrinėjo bylos iš esmės, kadangi sprendime teismas nepaaiškino, nekonkretizavo ir neargumentavo, kokiu įstatymų reikalavimų neatitinka apeliantų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip konkrečiai, kokius ir kurių kreditorių interesus minėta sutartis pažeidžia.

3010.2.

31Teismas visiškai nevertino kreditoriaus A. N. prieštaravimų pagrįstumo, jų turinio, o tik vadovavosi pačiu kreditoriaus prieštaravimo faktu. Apeliantai viso bylos nagrinėjimo metu yra ne kartą aiškinę, kodėl sutartyje pasirinko ir nustatė būtent tokį santuokoje įgyto turto pasidalinimo būdą, koks buvo įtvirtintas sutartyje. Tačiau teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė ir nepasisakė.

3210.3.

33Kreditoriaus A. N. į bylą pateikta Konsultacija ir VĮ Registrų centro teikiama informacija, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, negalėjo būti laikomi pagrindu nesivadovauti apeliantų pateiktu turto vertinimu. Apeliantai taip pat pažymi, jog jie turto vertei nustatyti net du kartus kreipėsi į skirtingas turto vertinimo bendroves, kurios profesionaliai ištyrė ir nustatė turto rinkos vertę (pirmą kartą 109 000 EUR, antrą kartą – 106 000 EUR). Taigi pareiškėjų užsakymu atliktas turto vertinimas turėjo būti nuginčytas, o nuginčytas galėjo būti tik tokia pačia tvarka, t. y. atlikus kitą turto vertinimą ir pateikus kitą turto vertinimo ataskaitą. Tuo tarpu Konsultacija, kuria rėmėsi teismas, buvo parengta 2016-12-07, o į bylą pateiktos VĮ Registrų centras viešai skelbiamos turto vidutinės rinkos kainos visų pirmą yra nustatomos ir teikiamos tik mokesčių tikslais. Be to, šios vertės VĮ Registrų centras yra nustatomos masinio vertinimo metodu. Taigi teismas sprendimą grindė pasenusiais, neaktualiais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Be to, nepagrįsta teismo išvada, jog nekilnojamojo turto kainos kyla, kadangi iš šiuo metu viešai prieinamos informacijos rinkos ekspertų ir ekonomistų vertinimais matyti, kad artimiausiu metu pasaulyje yra prognozuojama ekonominė krizė.

3410.4.

35Teismas ne tik visiškai nepasisakė dėl anksčiau kreditoriaus A. N. prašytų priteisti 2 000 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų, bet papildomai priteisė ir šioje byloje prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas jų taip pat visiškai neįvertinęs ir dėl jų nepasisakęs. Pareiškėjai šios bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus A. N. prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų, jų dydžio ir pagrįstumo, tačiau teismas dėl šių prieštaravimų visiškai nepasisakė, visiškai nesprendė bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir protingumo, nevertino jų dydžio. Apeliantų nuomone, visi kreditoriaus A. N. vardu parengti procesiniai dokumentai yra parengti šabloniškai, argumentai visuose dokumentuose identiški, nesiskiria vienas nuo kito, juose nėra plačios teisinės analizės, todėl teismas nepagrįstai priteisė kreditoriui A. N. 2700 EUR bylinėjimosi išlaidų.

3611.

37Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

3812.

39Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4012.1.

41Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-3379-467/2015 jau yra pasisakęs dėl teismui teikiamo pareiškėjų prašymo ydingumo. Tačiau teismui papildomai pateikti pareiškėjų prašymai ir patikslintos sutartys dėl santuokos nutraukimo, kurių esmės yra vienoda – visas sutuoktinių nekilnojamasis turtas tenka pareiškėjos R. D. sutuoktiniui V. D., į kurį suinteresuotas asmuo jokių reikalavimo teisių neturi. Tokiu būdu išlieka situacija, kad tokia sutartis dėl santuokos nutraukimo pažeidžia ne tik kreditoriaus A. N. teises, bet ir viešajai tvarkai.

4212.2.

43Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas nesutiko su apeliantų užsakymu atlikto turto vertinimo metu nustatyta santuokoje įgyto turto rinkos vertes yra pagrįstas byloje pateiktais duomenimis. Be to, analizuojant pareiškėjui teismui pateiktą 2018-07-14 atlikto turto vertinimo ataskaitą matosi, kad turto vertinimas buvo atliktas naudojant lyginamąjį metodą, todėl nesuprantama, kaip vertindamas 2016-2018 metų įvykusių pirkimo – pardavimo sandorių metu mokėtas kainas, turto vertintojas gavo rezultatą, jog pareiškėjams priklausantis 0,4497 ha žemės sklypas vertas tik 25 200 EUR, kodėl palyginimui paimtas 164,24 kv. m. gyvenamasis namas parduotas už 95 000 EUR, o pareiškėjams priklausantis 331,68 kv. m. namas įvertintas tik 60,900 EUR.

4413.

45Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

4614.

47Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4814.1.

49Suinteresuotas asmuo sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturi teisės įpareigoti pareiškėjus tikslinti sutartį dėl teisinių pasekmių, kai yra ginčas dėl teisės, o privalo bylą išnagrinėti iš esmės, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla perduota nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui.

5014.2.

51Suinteresuotas asmuo sutinka su apeliantų argumentais, sutinka su pareiškėjų (apeliantų) pateiktu turto vertės nustatymu. Pareiškėjai net du kartus dėl turto rinkos vertės nustatymo kreipėsi į skirtingas profesionalias turto vertinimo bendroves, kurios profesionaliai ištyrė ir nustatė turto rinkos vertę (pirmą kartą – 109 000,00 EUR, antrą kartą – 106 000,00 EUR). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad bankui įkeisto turto vertė yra ne mažesnė nei 137 712,00 EUR, kadangi VĮ Registrų centras turto vertes nustato masinio vertinimo metodu – juose nurodytos 2007 m. masinio vertinimo būdu nustatytos turto rinkos vertės (tuo metu apeliantams priklausančio turto vertė buvo žymiai didesnė), kuriomis teismas neturėtų vadovautis, kadangi ši vertė šiuo metu neatspindi realios rinkos vertės. Pareiškėjų (apeliantų) bendro turto visuma mažintina šia apimtimi: 106 000 EUR (Nill Nill, UAB 2018-07-04 atlikto Turto vertinimas) - 107 172,15 EUR (negrąžinto kredito likutis 2018-04-20 sudarė 107 172,15 EUR) – palūkanos (kurios šiam momentui Banko nėra paskaičiuotos) = - 1 172,15 EUR. Taigi akivaizdu, jog apeliantų santuokoje įgyto ir dalintino turto vertės šiuo metu nepakaktų įvykdyti prievoles bankui, todėl pareiškėjai iš pareiškėjo negali būti priteistina piniginė kompensacija už pareiškėjui tenkančią didesnę bendro turto dalį.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

54Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5515.

56Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių, absoliučių procesinės teisės normų pažeidimų, kai jų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, ir tarp nustatytų procesinės teisės pažeidimų ir revizuojamo teismo sprendimo neteisėtumo yra priežastinis ryšis, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

5716.

58Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų (apeliantų) apeliacinį skundą ir patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

5917.

60Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

6118.

62Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 str.).

6319.

64Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai R. D. ir V. D. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir prašė santuoką tarp R. D. ir V. D. nutraukti pareiškėjų bendru sutikimu bei patvirtinti šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prie pareiškimo pareiškėjai pateikė 2015 m. liepos 2 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir ją pagrindžiančius įrodymus. Vilniaus rajono apylinkės teismas, nustatęs, kad yra visos sąlygos, kurioms esant įstatymas leidžia santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu pareiškėjų santuoką nutraukė, o, konstatavęs, kad pateiktoji sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių viešajai tvarkai neprieštarauja, nei vieno iš sutuoktinių, kreditorių, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, patvirtino šią sutartį, sprendime nurodydamas konkrečias sutarties sąlygas. Vilniaus apygardos teismas konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos sąlygas įvertino tik formaliai, neanalizuodamas ir nevertindamas iš esmės, ar pateiktos sutarties sąlygos neprieštarauja ne tik viešajai tvarkai, bet ir, ar iš esmės (realiai) nepažeidžia bent vieno iš sutuoktinių teisių ar teisėtų interesų, o taip pat sutuoktinių ne tik hipotekinių kreditorių, bet ir kitų kreditorių interesų, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus rajono apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2017 m. kovo 17 d. nutartimi sprendė, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pažeidžia tiek pareiškėjo R. D., tiek abiejų pareiškėjų kreditoriaus, suinteresuoto asmens A. N. teises, todėl pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtu. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika nurodė, kad vadovaudamasis principu, jog šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.). Vilniaus apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo byloje taikyti CPK 443 straipsnio 7 dalį ir bylą išnagrinėti iš esmės, priimdamas sprendimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo bei prievolės kreditoriui pobūdžio, tačiau to nepadarė. Be to, pirmosios instancijos teismo motyvavimas, kad sutartimi pareiškėja R. D. paliekama be turto, įgyto santuokos metu, dalies, be kompensacijos už jai tenkančią turto dalį ir be gyvenamojo būsto, Vilniaus apygardos teismo teigimu nėra visiškai pagrįstas, kadangi tai, ar pareiškėja lieka be kompensacijos, priklauso nuo to, kokia yra reali nekilnojamojo turto, priklausančio sutuoktiniams, kaina. Šios aplinkybės turi būti nustatomos ir įvertinamos pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš naujo. Pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą šioje byloje ginčijamu sprendimu pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tiek pareiškėjų pateiktus turto vertės duomenis, tiek į suinteresuoto asmens pateiktus duomenis apie nekilnojamojo turto vertę, laikė, kad nagrinėjamu atveju, siekiant priešingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į kylančias nekilnojamojo turto kainas, įvertinus protingumo ir teisingumo kriterijus, yra pagrindas laikyti, kad pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra ne mažesnė nei 137 712,00 EUR. Todėl toks turto pasidalijimo būdas, kai pareiškėjų solidarūs įsipareigojimai yra mažesni už jų turimo nekilnojamojo turto vertę, o visas turtas atitinka pareiškėjui, pareiškėjai neišmokant piniginės kompensacijos, ar nedalinant turto lygiomis dalimis pareiškėjams, neabejotinai pažeidžia pareiškėjos kreditorių interesus, o tokia sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti patvirtinta. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, kadangi pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia pareiškėjų kreditorių teises ir interesus, todėl pareiškėjų prašymą atmetė. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu atmesti pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

65Dėl suinteresuoto asmens (kreditoriaus) A. N. teisių pažeidimo

6620.

67Kaip matyti iš apeliantų pateikto apeliacinio skundo, pareiškėjai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, kad teismas visiškai nevertino kreditoriaus A. N. prieštaravimų pagrįstumo, jų turinio, o tik vadovavosi pačiu kreditoriaus prieštaravimo faktu. Apeliantai viso bylos nagrinėjimo metu yra ne kartą aiškinę, kodėl sutartyje pasirinko ir nustatė būtent tokį santuokoje įgyto turto pasidalinimo būdą, koks buvo įtvirtintas sutartyje. Tačiau teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė ir nepasisakė.

6821.

69Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių kreditorių teisių. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių turto dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).

7022.

71Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006).

7223.

73Sutuoktiniai turtinių klausimų negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams susitariant dėl sutarties sąlygų turi būti nustatomos tokios sąlygos, kurios nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 str., 1.137 str.). Sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei bei atitinka įstatymo reikalavimus, būtina įvertinti, padarinių, patvirtinus sutartį, pasekmes. Teismui būtina patikrinti, ar patvirtinus sutartį atsiranda, ar gali atsirasti pasekmės ne tik sutuoktiniams, jų nepilnamečiams vaikams, bet ir atskiriems asmenims.

7424.

75Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1362-580/2017 patikrinęs, ar Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi pagrįstai nepatvirtino pareiškėjų pateikto sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą, 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Vilniaus apygardos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika nurodė, kad tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, jog kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, jog šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.). Vilniaus apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo byloje taikyti CPK 443 straipsnio 7 dalį ir bylą išnagrinėti iš esmės, priimdamas sprendimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo bei prievolės kreditoriui pobūdžio nustatymo, tačiau to nepadarė, todėl skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo.

7625.

77Nagrinėju atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išanalizavusi ir įvertinusi apeliantų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pastebi, jog pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą ir vertindamas pareiškėjų pateiktą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių visiškai nevertino, ar pateiktos sutarties sąlygos neprieštarauja kreditoriaus A. N. teisėtiems interesams, ar nepažeidžia jo teises. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kreditorius A. N. nesutiko su pareiškėjų prašymu patvirtinti patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir prieštaravo sutartyje nurodytoms sąlygoms, susijusioms su tokiu sutuoktinių turto padalijimu būdu, pagal kurį visas turtas atiteko vienam iš sutuoktinių – V. D., o kitas sutuoktinis – R. D., ne tik neįgijo jokio asmeninio turto po santuokos nutraukimo, bet ir už netektą bendro turto dalį negavo jokios kompensacijos. Kreditoriaus A. N. teigimu, pareiškėjams pasirinkus tokį santuokoje įgyto turto padalijimo būdą, jis, kaip pareiškėjo R. D. kreditorius, neteko galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės asmeninį turtą ir jo galimybė išieškoti iš jos skolą tapo apsunkinta, kas, pasak kreditoriaus A. N., pažeidžia jo, kaip kreditoriaus teises ir interesus. Savo ruožtu pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių jie pasirinko būtent tokį santuokoje įgyto turto pasidalinimo būdą, kadangi jis labiausiai atitinka tiek pačių pareiškėjų, tiek ir jų kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės turėjo įvertinti ir išnagrinėti skundžiamame teismo sprendime, t. y. pirmosios instancijos teismas turėjo įsitikinti, ar pareiškėjų pateiktos sutarties sąlygos neprieštarauja kreditoriaus A. N. teisėtiems interesams, ar nepažeidžia jo teises, ar neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir visiškai nevertino kreditoriaus A. N. pateiktų prieštaravimų pagrįstumo, jų turinio, nesiaiškino, kaip konkrečiai ir kokius minėto kreditoriaus interesus sutartis pažeidžia, o tik rėmėsi pačiu kreditoriaus prieštaravimų faktu, todėl apeliantų (pareiškėjų) apeliacinio skundo motyvus šiuo aspektu teisėjų kolegija vertina kaip pagrįstus ir įrodytus.

7826.

79Šių aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog visiškai nevertinęs ir neanalizavęs, ar pateiktos sutarties sąlygos neprieštarauja kreditoriaus A. N. teisėtiems interesams, ar nepažeidžia jo teises, nevertinęs kreditoriaus A. N. pateiktų prieštaravimų pagrįstumo, jų turinio, nesiaiškinęs, kaip konkrečiai ir kokius minėto kreditoriaus interesus sutartis pažeidžia, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pateikta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia kreditoriaus A. N. teises ir teisėtus interesus ir tuo pagrindu atmesti pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Kitaip tariant, kilus pareiškėjų ir vieno iš kreditorių ginčui dėl sutartyje numatyto tokio sutuoktinių turto padalijimo būdo, pagal kurį visas turtas atiteko tik vienam iš sutuoktinių – V. D., pirmosios instancijos šio ginčo neišsprendė, o tik remdamasis pačiu kreditoriaus prieštaravimų faktu, netinkamai taikydamas civilinio proceso teisės normas, atmetė pareiškėjų prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šis proceso teisės normų pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

80Dėl pareiškėjos R. D. teisių pažeidimo

8127.

82Apeliantai ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra ne mažesnė nei 137 712 EUR. Apeliantų teigimu, teismas sprendimą grindė pasenusiais, neaktualiais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kadangi Konsultacija, kuria rėmėsi teismas, buvo parengta 2016-12-07, o į bylą pateiktos VĮ Registrų centras viešai skelbiamos turto vidutinės rinkos kainos visų pirmą yra nustatomos ir teikiamos tik mokesčių tikslais. Be to, šios vertės VĮ Registrų centras yra nustatomos masinio vertinimo metodu. Taigi pareiškėjų užsakymu atliktas turto vertinimas turėjo būti nuginčytas, o nuginčytas galėjo būti tik tokia pačia tvarkas, t. y. atlikus kitą turto vertinimą ir pateiktus kitą turto vertinimo ataskaitą. Tačiau su tokia apeliantų dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

8328.

84CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius.

8529.

86Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centras, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.).

8730.

88Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi turto rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį individualusis turto vertinimas – turto arba verslo, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Tuo tarpu masinis turto vertinimas apibūdinamas kaip vienarūšio turto (rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų) vienu metu vertinimas, atsižvelgiant į šio turto būklę tam tikrą dieną, pagal atitinkamą turto vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, ir šį vertinimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

8931.

90Taigi remiantis šiomis aukščiau nurodytomis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis, akivaizdu, jog masinis turto vertinimas negali būti lygiavertis individualiam, kadangi individualusis turto vertinimas yra tikslesnis ir šiuo būdu nustatyta turto vertė labiau atitinka tikrąją vertinamo turto rinkos vertę nei masiniu turto vertinimo būdu nustatyta turto rinkos vertė. Tačiau teisėjų kolegijai išanalizavus ir įvertinus apeliantų į bylą pateiktą UAB „Nill Nill“ 2018-07-04 atliktą turto vertinimo ataskaitą Nr. N1807S04, kyla pagrįstų abejonių, ar apeliantų pateikta turto vertintojo ataskaita labiau atitinka tikrąją ginčo turto vertę, nei kiti byloje pateikti duomenys apie turto vertę.

9132.

92Pirma, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 29 straipsnyje įtvirtina, jog vertintojas vertindamas naudojasi informacija, kuri jam yra pateikta ir (arba) viešai prieinama, rodanti padėtį iki turto arba verslo vertinimo dienos ir vertinimo metu. Kaip teisingai pažymėjo suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepime į apeliacinį skundą, tokia viešai prieinama informacija laikytina VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys, iš kurių matyti, jog pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 137 712 EUR. Tuo tarpu kaip matyti iš apeliantų į bylą pateiktos UAB „Nill Nill“ 2018-07-04 atliktos turto vertinimo ataskaitos, joje nėra visiškai paminėta apie VĮ Registrų centro nustatytas pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes ir nėra jokiu būdu paaiškinta, kokiu būdu turto vertintojas UAB „Nill Nill“ Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos vertę sumažino nuo 137 712 EUR iki 105 000 EUR.

9333.

94Antra, analizuojant pareiškėjų teismui pateiktą UAB „Nill Nill“ 2018-07-04 atliktą turto vertinimo ataskaitą matyti, jog turto vertinimas buvo atliktas naudojant lyginamąjį metodą. Pateiktos turto vertinimo ataskaitos lyginamojo metodo esmė – vertinamojo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu ir tam yra surenkama informacija apie neseniai rinkoje įvykdytų analogiškų ar panašių sandorių kainas. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. ( - ), yra 1986 metų statybos, 331,68 kv. m. bendro ploto, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), yra 0,4497 ha ploto. Vertintojas UAB „Nill Nill“ vertindamas 2016-2017 metais įvykusių pirkimo – pardavimo sandorių metų mokėtas kainas, t. y. 95 000 EUR už 0,0027 ha žemės sklypą, 120 000 EUR už 0,18 ha žemės sklypą ir 80 000 EUR už 0,269 ha žemės sklypą (turto vertinimo ataskaitos 7.1 lentelė) gavo rezultatą, jog pareiškėjams priklausantis 0,4497 ha žemės sklypas yra vertas tik 25 200 EUR, o palyginimui paėmęs 164,24 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, kuris buvo parduotas už 95 000 EUR, t. y. 578,42 EUR už 1 kv. m., pareiškėjams priklausantį 331,68 kv. ploto gyvenamąjį namą įvertino tik 60,900 EUR, t. y. 183,61 EUR už 1 kv. m.

9534.

96Esant šioms aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą abejoti UAB „Nill Nill“ 2018-07-04 parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta pareiškėjų nekilnojamojo turto verte, t. y. kad pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 105 000 EUR. Be to, byloje taip pat esantys suinteresuoto asmens A. N. pateikti kiti duomenys apie turto vertę (t. y. tokie kaip A. N. užsakyta nekilnojamojo turto rinkos kainų tyrimo konsultacija, kurioje pažymima, kad apeliantų nekilnojamojo turto vertė yra 160 000 EUR ir VĮ Registrų centro viešai teikiama informacija apie nekilnojamojo turto vertes, kurioje nurodoma, kad pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra apie 137 712 EUR) papildomai tik įrodo pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kuria teismas nesutiko su pareiškėjų į bylą pateiktoje UAB „Nill Nill“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta pareiškėjų nekilnojamojo turto verte, teisėtumą ir pagrįstumą.

9735.

98Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog remiantis teismų praktika, masinis turto vertinimas negali būti lygiavertis individualiam, kadangi įprastai taip nustatyta turto vertė yra žemesnė, nei atliekant individualų vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-31-823/2016). Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, yra susiklosčiusi priešinga situacija, kadangi masinio turto vertinimu metu nustatyta pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertė (t. y. pagal VĮ Registrų centro viešai teikiamą informaciją, pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra apie 137 712 EUR) yra didesnė, nei atlikus individualų turto vertinimą, atsižvelgus į individualias jo savybes (t. y. pagal UAB „Nill Nill“ atliktą turto vertinimo ataskaitą, pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 105 000 EUR). Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytas pagrįstas abejones, ar apeliantų pateikta turto vertintojo ataskaita labiau atitinka tikrąją ginčo turto vertę, nei kiti byloje pateikti duomenys apie turto vertę.

9936.

100Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tiek pareiškėjų pateiktus turto vertės duomenis, tiek ir suinteresuoto asmens pateiktus duomenis apie nekilnojamojo turto vertę, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju, siekiant priešingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į kylančias nekilnojamojo turto kainas, įvertinus protingumo ir teisingumo kriterijus, yra pagrindas laikyti, kad pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra ne mažesnė nei 137 712,00 EUR. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai apeliaciniame skunde nenurodė iš esmės jokių kokybiškai svarių ar teismo sprendime neaptartų argumentų, kurie leistų daryti priešingas išvadas dėl turto vertės. Vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, jog nekilnojamasis turtas turi savybę dėvėtis, dėl ko mažėja jo vertė, o VĮ Registrų centre turto vertės yra nustatomas masinio vertinimo metodu, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė pasenusiais, neaktualiais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantai, nesutikdami su suinteresuoto asmens pateiktais duomenimis apie turto vertę, turėjo pareigą įrodyti turto vertę teisminio nagrinėjimo metu (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau jokių papildomų įrodymų, prašymų skirti ekspertizę turto vertei nustatyti ar pateikti pakartotinį turto įvertinimą, neteikė. Aplinkybė, jog pareiškėjai nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje, nereiškia, jog sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl apeliantų skundas šioje dalyje atmetamas.

101Dėl bylos procesinės baigties

10237.

103Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Šį argumentą patvirtina CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

10438.

105Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatavus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties 20-26 punktuose nurodytą proceso teisės pažeidimą (t .y. pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neanalizavo, ar pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos neprieštarauja kreditoriaus A. N. teisėtiems interesams, ar nepažeidžia jo teises, nevertino kreditoriaus A. N. pateiktų prieštaravimų pagrįstumo, jų turinio, nesiaiškino, kaip konkrečiai ir kokius minėto kreditoriaus interesus sutartis pažeidžia), pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė pareiškėjų pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus šio klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

10639.

107Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

108Dėl bylinėjimosi išlaidų

10940.

110Apeliacinės instancijos teismui grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, dėl skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis nepasisakytina, kadangi procesinis šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti išspręstas pirmosios instancijos teisme iš naujo atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

11141.

112Tačiau teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 3) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Be kita ko, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

113Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

114Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.