Byla 2-1313/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trasauta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 20 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-4547-262/2009 pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovui UAB „Trasauta“, dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir vienašalės restitucijos taikymo, tretieji asmenys: UAB „Danske lizingas, VĮ „Regitra“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas I. P. pareiškė ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriais prašė pripažinti negaliojančia 2006 m. gruodžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PP200612F-7370, taikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovo I. P. naudai iš atsakovo UAB „Trasauta“ 126 800 Lt, gautus pagal 2006 m. gruodžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PP200612F-7370, 5 proc. dydžio prekės kainos be PVM netesybas pagal 2006 m. gruodžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PP200612F-7370, 57 834,33 Lt nuostoliams atlyginti, 9,71 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, išlaidas teisinei pagalbai apmokėti). Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Trasauta“ lėšas, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises 190 974,33 Lt sumai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, nes ieškinio suma yra didelė.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 20 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo atsakovo UAB „Trasauta“ 190 974,33 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo UAB „Trasauta“ nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, nutarė areštuoti atsakovo lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos – 190 974,33 Lt. Leido atsakovui UAB „Trasauta“ iš areštuotų lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma yra didelė, todėl tikėtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Siekdamas netrikdyti įmonės veiklos, teismas pirmiausia nurodė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Trasauta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais argumentais:

61. Didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas turi atsižvelgti į tai, ar reikalavimo suma yra didelė atsakovui. Atsakovas turi ilgalaikio ir trumpalaikio turto, kurio vertė sudaro 4 908 050 Lt, jis yra veikiantis juridinis asmuo, todėl nėra grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.

72. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vien ta aplinkybė, kad reikalavimo suma yra didelė ir reikalavimas yra turtinio pobūdžio, negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai nėra pateikta jokių atsakovo nemokumo ar vengimo vykdyti sprendimą įrodymų.

83. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeidžia teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principus, nes jomis užtikrinami tik ieškovo interesai, o ne abiejų ginčo šalių interesai.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas I. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad didelė ieškinio suma ir ta aplinkybė, kad atsakovas vengia vykdyti prievolę pagal pirkimo pardavimo sutartį, suteikia pagrindą manyti, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovo argumentas, kad jo turimo 4 908 050 Lt turto vertė žymiai viršija reikalavimo sumą yra nepagrįstas, nes iš 2008 metų pateikto balanso matyti, kad skolos tiekėjams 2008 metais sudarė 3 307 074 Lt. Teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

12Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones preziumuojamas tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Taikydamas šią prezumpciją teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes ir nuspręsti, ar atsižvelgus į konkretaus atsakovo finansines galimybes, darytina išvada, kad jam ieškinio reikalavimo suma yra didelė ir tai gali sukelti sunkumus įvykdyti galimą ieškovui palankų teismo sprendimą. Kai byloje yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį ir kitas atsakovo gerą turtinę padėtį rodančias aplinkybes nėra didelė, laikytina, kad objektyvios grėsmės dėl didelės ieškinio sumos būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas yra paneigtas ir teismas neturi pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, be kita ko reiškiančiu, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Iš byloje atsakovo UAB „Trasauta“ pateikto 2008 m. balanso matyti, kad įmonė turto iš viso turėjo 4 908 050 (b.l. 24), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 3 949 636 (b.l.26), po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 925 805 (b.l. 25), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 875 441 (b.l.25). Nors atsakovo turimo turto vertė 2008 m. gruodžio 31 d. buvo didesnė už per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų bei galimam ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui reikalingą sumą, tai dar neįrodo, kad ateityje ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas atsakovui nesudarytų sunkumų. Pastebėtina, kad byloje nėra pateikti įrodymai apie atsakovo turtinę padėtį šiuo metu. Nuo 2008 m. gruodžio 31 d. (b.l.23) iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos praėjo beveik metai laiko ir atsakovo turtinė padėtis galėjo pasikeisti. Atsakovas nepateikė duomenų, rodančių, ar, ir, jeigu taip, tai kaip keitėsi atsakovo turtinė padėtis nuo 2008 m. gruodžio 31 d. Todėl byloje esančių įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad nėra grėsmės, jog ieškovui galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ateityje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal susiformavusią teismų praktiką, net ir tuo atveju, jeigu ginčo nagrinėjimo metu atsakovas turi turto, tai savaime negarantuoja, jog teismui išsprendus ginčą iš esmės ir priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, jį bus įmanoma įvykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-920/2008).

14Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-304/2008; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1321/2009). Todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui nepateikus atsakovo nemokumo įrodymų, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas siekia perleisti savo turtą, vengdamas vykdyti būsimą teismo sprendimą.

15Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovo argumentu, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeidžia teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principus, nes jomis užtikrinami tik ieškovo interesai, o ne abiejų ginčo šalių interesai. Pastebėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais atsakovo atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Proporcingumo principas įpareigoja teismą taikyti tokias poveikio priemones, kurios atitiktų galimo pažeidimo mastą ir jo pobūdį, nevaržytų asmens teisių labiau negu to iš tiesų reikia. Tuo tikslu pirmosios instancijos teismas nutarė pirmiausia areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, ir tik nesant ar nepakankant šio turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas. Pastebėtina ir tai, kad šalių interesų balansą procese užtikrina atsakovui, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įstatyme įtvirtintos procesinės teisės. Vadovaudamasis CPK 146 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovai įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, įkeičiamas turtas. Atsakovas turi teisę pareikšti teismui pagrįstą prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita (CPK 146 straipsnio 1 dalis) ir taip pasirinkti atsakovui mažiausiai nepatogumų sukeliančią, bet galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą užtikrinančią laikinąją apsaugos priemonę. Galiausiai, atsakovas turi teisę pareikšti prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 straipsnio 1 dalis), o jeigu ieškinį teismas atmeta, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovui padarė ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

16Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 20 d.nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai