Byla 2A-1303-577/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Bulybenko individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Bautopas“ ieškinį atsakovui D. Bulybenko individualiai projektavimo įmonei dėl nuostolių atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Bautopas“ prašo priteisti iš atsakovo 27 435 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-09-26 projektavimo darbų sutarties Nr. Bautopas11.09/1-SK/112 pagrindu atsakovas įsipareigojo sutartais terminais ir tvarka parengti statinio (Boriso Eifmano baleto akademijos pastato) pakabinamos klinkerinių plytų apdailos tvirtinimo sistemos darbo projektą, o ieškovas įsipareigojo priimti projektą ir už jį atsiskaityti. 2012-01-26 pasirašytas galutinis atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo pažymėta, jog darbas atliktas pagal suderintą projektavimo darbų grafiką bei atitinka teisės aktus. Kartu su projektu ieškovui perduota ir gaminių specifikacija, kurioje nurodyti detalūs gaminių parametrai jų gamybai. Ieškovas su atsakovu visiškai atsiskaitė pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 000104. Pagal ieškovo užsakyme ir specifikacijoje nurodytus parametrus UAB „Arginta“ pagamino kronšteinus. Pradėjus pasirengimo montavimui darbus paaiškėjo, kad atsakovo pateiktoje specifikacijoje nurodyti kronšteinų parametrai nesutampa su projektuotojo parengtame darbo projekte nurodytais kronšteinų parametrais, t. y. išorinio fasado lentelėje C1, C2,...C6 fragmentams pozicijai KP7 nurodyta 427 vnt. kiekis, o pozicijai KP10 – 0 vnt. kiekis, nors turėjo būti atvirkščiai, dėl ko buvo pagaminti netinkamų parametrų kronšteinai. Paaiškėjus klaidai, buvo susisiekta su atsakovu ir atsakovas 2012-02-14 dienos elektroniniu laišku (1 T., b.l. 26) pateikė atsakymus ir, pripažindamas savo klaidą, nurodė, kad specifikacija ištaisyta. Dėl atsakovo klaidos specifikacijoje ieškovas buvo priverstas pateikti gamintojui naują užsakymą dėl kronšteinų gamybos ir papildomai sumokėti gamintojui. Atsakovui suklydus, buvo pagamintas per didelis kiekis kronšteinų, kurių išmatavimai per maži, negu turėjo būti pagal projektą, dėl ko tokio dydžio kronšteinų nėra galimybės panaudoti kitose objekto vietose. Ieškovas nurodė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų jis patyrė nuostolių, kurie yra lygūs kainai, kurią ieškovas sumokėjo gamintojui už pagal pirminę klaidingą specifikaciją pagamintus kronšteinus. Atsakovas atsisako padengti ieškovo patirtus nuostolius teigdamas, jog parengtas ir priimtas darbo projektas bei gaminio specifikacija nebuvo galutiniai ir ieškovas pagal juos pradėti kronšteinų gamybos darbų negalėjo. Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, kad buvo perduoti tik projektiniai pasiūlymai, o ne galutinis darbas. Sutartimi parengiamasis darbų etapas nenumatytas, pasirašytame atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte taip pat pažymėta, kad darbai atlikti galutinai ir ieškovui perduotas darbo projektas. Atsakovo atlikto ir ieškovui perduoto darbo sudėtis atitinka STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 39 punkte nurodytą darbo projekto sudėtį. Su atsakovo pozicija, kad ieškovas nebuvo suformulavęs konkrečios užduoties, nesutinka. Atsakovas sutartimi įsipareigojo atlikti darbą pagal projektavimo užduotyje nurodytus reikalavimus, atsakovui priedai buvo pateikti prieš pasirašant sutartį ir sutarties pasirašymo bei vykdymo metu, užduoties esmė buvo pateikta atsakovui žodžiu, o atliekamų darbų pobūdžio, masto ir terminų įvertinimui atsakovas 2011-09-19 elektroniniu laišku gavo pastato fasadų brėžinius-detalizaciją, laikančių sienų planus. Tai, kad ieškovas galėjo teikti išorinių fasadų gembių gamybai užsakymą dar nepasirašęs visos apimties darbų atlikimo akto, patvirtina 2011-12-07 projektuotojo T. M. elektroniniu paštu atsiųstas I-ojo darbų etapo rezultatas – išorinio pastato fasado brėžiniai ir specifikacija.

4Atsakovas D. Bulybenko individuali įmonė su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad ieškovui pateikė ne galutinį projektą, o tik fasadinės apdailos (darbo projekto lygmenyje) projektinį pasiūlymą tolimesniam pozicijų derinimui. Minėtą aplinkybę, pasak atsakovo, patvirtina tai, kad ieškovas neparengė ir nesuderino su atsakovu konkrečios projektavimo techninės darbų užduoties ir planuojamo objekto techninio projekto, be kurių atsakovas objektyviai negalėjo parengti galutinių darbo projekto dalies dokumentų. Tokioje sutarties vykdymo stadijoje atsakovo užduotis buvo nukreipta tik į vizualinės projekto dalies įgyvendinimą, tik preliminariai numatant galimas tokio projekto medžiagas. Perdavus ieškovui projektinius pasiūlymus, šalys privalėjo juos aptarti ir suderinti tam, kad būtų galima parengti galutinius pasiūlymus dėl ieškovui reikalingų atlikti darbų. Tačiau ieškovas ėmėsi skubių gamybos veiksmų, nepagrįstai pirminę projektavimo darbų atlikimo stadiją palaikęs darbų užbaigimu, todėl, atsakovo nuomone, ieškovo savarankiškų veiksmų sukelti nuostoliai atsirado išimtinai dėl paties ieškovo veiksmų. Ieškovo nurodytas žalos dydis nepagrįstas, kadangi kronšteinų užsakymo sąskaitos pačios savaime neįrodo apmokėjimo fakto, aplinkybė, kad kronšteinai objektui yra visiškai netinkami ir negali būti panaudoti, neįrodyta. Pateiktos sąskaitos rodo tik kronšteinų kainą, įskaitant jų gamybos kaštus, tačiau neįrodo apmokėjimo fakto.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad ieškovas tinkamai įvykdė sutarties 6.2 punkto sąlygas, t. y. priėmė atsakovo darbų rezultatą ir pilnai sumokėjo už atliktus darbus, dėl to pagal CK normas ir šalių sutarties sąlygas, atsirado projektuotojo (atsakovo) atsakomybė už statybos normatyvinių dokumentų pažeidimus ir netinkamų projekto sprendimų padarinius. Teismas pažymėjo, kad RAB „Slavdom“ atstovės 2012-02-14 elektroninis laiškas (b. l. 17-21), atsakovo atstovo 2012-02-14 atsakymas elektroniniu paštu (b. l. 23-26), projekte esanti specifikacija (b. l. 58-60), atsakovo atstovo ieškovui 2012-02-14 siųsta ištaisyta specifikacija (b. l. 30-34) patvirtina aplinkybę, kad ieškovui perduotame darbo projekte esančioje specifikacijoje buvo padaryta klaida, t. y. išorinio fasado lentelėje C1, C2,...C6 fragmentams kronšteinų pozicijai KP-7 (kronšteinų markė KP-KM-150) nurodytas 427 vnt. kiekis, o kronšteinų pozicijai KP-10 (kronšteinų markė KP-M-245) – 0 vnt. kiekis, nors turėjo būti atvirkščiai. Atsakovas pripažįsta šią klaidą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė už netinkamai atliktus projektavimo darbus, t. y. numatytus neteisingus projekto sprendinius. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad atsakovas parengė ir perdavė ieškovui tik projektinius pasiūlymus su orientaciniais medžiagų parametrais (darbo projekto lygmenyje), kuriuos vėliau, gavus reikalingus dokumentus, buvo būtina tikslinti, todėl ieškovas negalėjo perduoto projekto vertinti kaip vykdytino darbo projekto ir vykdyti kronšteinų gamybos darbų. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, kaip nustatyta iš atsakovo atstovo paaiškinimų, sutarties projekto tekstą parengė pats atsakovas. Šioje sutartyje atsakovas, būdamas profesionaliu projektuotoju, aiškiai numatė, kad bus rengiamas darbo projektas, o ne projektiniai pasiūlymai. Įvertinęs visus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalys tarėsi ne dėl projektinių pasiūlymų, o dėl darbo projekto, kaip jis suprantamas teisės aktuose, parengimo. Šalių sutartyje taip pat numatyta, kad atsakovo projektavimo darbų rezultatas (darbo projektas) gali būti naudojamas jį įgyvendinant. Be to, ieškovas atsakovo niekaip nebuvo įspėtas, kad darbo projekto jis negali naudoti pagal paskirtį neatlikęs kokių nors veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovo teiginiai, jog ieškovas negalėjo panaudoti jam perduoto projektavimo darbų rezultato, yra nepagrįsti ir atmestini. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas nepateikė projektavimo užduoties, techninio projekto. Pažymėjo, kad atsakovui ieškovas siuntė atitinkamą informaciją darbui atlikti (b. l. 163-167). Be to, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jam ieškovo atstovas perdavė informaciją projekto rengimui (elektroninėje laikmenoje), todėl teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, jei atsakovui kaip profesionaliam savo srities verslininkui ieškovo perduota informacija nebuvo pilna ar buvo netinkama, jis privalėjo sustabdyti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą tol, kol jam nebus pateikta tinkama informacija. Tačiau atsakovas tęsė projektavimo darbus ir juos pilnai atliko, o tai reiškia, kad atsakovui buvo pateikta visa reikalinga projektavimo darbams atlikti informacija. Taip pat teismas priėjo prie išvados, kad ieškovo patirti kaštai gaminant KP-KM-150 markės 427 vnt. kronšteinus, kurie nebuvo reikalingi įgyvendinant darbo projektą, gali būti vertinami kaip ieškovo patirti nuostoliai dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų, už kuriuos kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Pažymėjo, kad iš 2012-02-01 užsakymo patvirtinimo (b. l. 130-131), mokėjimo pavedimų (b. l. 132, 134, 135, 136) matyti, kad ieškovas už nereikalingus kronšteinus 2012-02-03, 2012-02-06, 2012-02-07 ir 2012-02-08, kada dar nebuvo paaiškėjusi klaida, sumokėjo UAB „Arginta“ 27 435 Lt sumą, todėl laikytina, kad ši suma yra ieškovo patirti nuostoliai dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų.

6Atsakovas D. Bulybenko individuali įmonė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes jis, pasak apelianto, paremtas tik ieškovo pateiktais įrodymais bei paaiškinimais, o atsakovo pateikti argumentai ir teisinis situacijos vertinimas nepagrįstai atmestas, pažeista įrodymų vertinimo tvarka. Apeliantas tvirtina, kad ieškovas nepateikė atsakovui projektavimo darbų užduoties, techninio projekto, todėl atsakovas negalėjo parengti darbo projekto ir pateikė ieškovui tik projektinius pasiūlymus. Pasak apelianto, tikslius medžiagų matmenis suskaičiuoti be nurodytų atsakovui nepateiktų dokumentų buvo objektyviai neįmanoma, todėl atsakovo darbo rezultatas buvo tik projektinis pasiūlymas su orientaciniais medžiagų parametrais, kuriuos vėliau, gavus reikalingus dokumentus, buvo būtina įvertinti viso pastato projekto kontekste. Apelianto teigimu, teismo argumentas, kad jei ieškovo perduota informacija nebuvo pilna ar buvo netinkama, tai pats atsakovas kaip profesionalus savo srities verslininkas privalėjo sustabdyti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir netęsti projektavimo darbų tol, kol jam nebus pateikta tinkama informacija, yra netinkamas, nes nesant įrodymų, jog minėti dokumentai buvo perduoti atsakovui, teismas be pagrindo pateisino šį ieškovo padarytą sutarties pažeidimą, visą atsakomybę dėl to perkeldamas atsakovui. Apeliantas pabrėžia, kad jis parengė ir pateikė ieškovui tik galimus projektinius grafinės dalies pasiūlymus dėl statinio pakabinamos klinkerinių plytų apdailos tvirtinimo gaminių panaudojimo, bet jokiu būdu ne galutinį projektą. Be to, apeliantas tvirtina, kad atsakovo projektiniai pasiūlymai, ieškovo ir teismo kvalifikuoti kaip darbo projektas, netgi nebuvo suderinti su pagrindiniu projektuotoju, todėl akivaizdu, kad atsakovo autorinis darbas negalėjo būti vertinamas kaip darbo projektas. Ieškovo į bylą apžiūrai pateiktas neva atsakovo parengtas projektas neatitiko atsakovo ieškovui pateiktų dokumentų. Apelintas tvirtina, kad dalis ieškovo pateikto projekto yra parengta ne atsakovo, kas leidžia daryti prielaidą, kad ieškovas pats papildė atsakovo pateiktus dokumentus, siekdamas sudaryti įspūdį, jog atsakovas teikė ieškovui darbo projektą, o ne projektinius pasiūlymus, tačiau net ir minėti dokumentai, kuriuos į bylą apžiūrai pateikė ieškovas, nėra laikytini darbo projektu. Beje, apeliantas pastebi, kad ieškovo teismui susipažinti pateikti dokumentai nebuvo pasirašyti atsakovo įgalioto asmens. Atsakovas neginčija, kad jis ketino parengti darbo projektą, tačiau tai galėjo būti padaryta tik iš ieškovo gavus techninę užduotį bei objekto techninį projektą, kadangi ieškovas šių dokumentų nepateikė, akivaizdu, kad atsakovas tiesiog techniškai negalėjo parengti darbo projekto. Apeliantas pažymi, kad tai, jog tiek sutartyje, tiek ir priėmimo-perdavimo akte nurodoma, kad perduotas darbo projektas, savaime nesudaro sąlygų ieškovui teigti, kad jis iš atsakovo gavo darbo projektą, nes atsakovo pateiktas darbas neatitinka darbo projektui keliamų reikalavimų. Apeliantas pabrėžia, kad atsakovas turėjo parengti dalies darbo projektą, o tai neabejotinai reiškia, kad jis turėjo būti įtrauktas į bendrą projektą ir su juo suderintas, tik tada būtų buvę galima pateikti užsakymą gaminti detales pagal suderintą darbo projektą, tačiau ieškovas vienašališkai, net neįspėjęs atsakovo, pasinaudojo atsakovo pateiktais projektiniais pasiūlymais, nors tokie pasiūlymai negalėjo būti laikomi užbaigtais ir suprantami kaip vykdytinas darbo projektas. Atsakovo teigimu, ieškovas užsakymą paminti detales pateikė savo rizika, todėl atsakovui nekyla pareiga kompensuoti ieškovo patirtų nuostolių.

7Ieškovas UAB „Bautopas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių susiklostė projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai. Tai, pasak ieškovo, įrodo byloje ištirti rašytiniai įrodymai: 2011-09-26 Projektavimo darbų sutartis, 2012-01- 26 atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas; elektroniniai susirašinėjimai ir elektroniniu būdu siųsti dokumentai. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis tikrąją šalių valią dėl sutarties dalyko, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalys sutartyje konkrečiai buvo apibrėžusios jos dalyką (tai įrodo tiek sutarties preambulė, tiek ir sutarties 1 punktas, kuriame apibrėžiamas sutarties objektas: etapas – darbo projektas), kad 2012-01-26 atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte šalys pažymėjo, kad perduoda ir priima Boriso Eifmano baleto akademijos pastato S. Peterburge apdailos klinkerių tvirtinimo sistemos konstrukcinės dalies darbo projektą; į tai, kad sutarties tekstą rengė pats atsakovas, kuris aiškiai nurodė ir įsipareigojo rengti darbo projektą, o ne projektinius pasiūlymus; į sutarties vykdymo dokumentus – elektroninį susirašinėjimą, pastabas ir komentarus, kuriuose akivaizdžiai minimas tik darbo projektas, o ne projektiniai pasiūlymai. Ieškovo nuomone, apeliantas su skundu nepateikė jokių neginčijamų įrodymų apie tai, kad tikroji šalių valia būtų susitarimas parengti tik projektinius pasiūlymus. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad sutarties 2 punkte nurodyta, kad vykdytojas (atsakovas) šia sutartimi įsipareigojo atlikti darbą pagal sutarties priede – projektavimo užduotyje – nurodytus reikalavimus. Sutarties 7 punkte nurodyti priedai, kurie atsakovui buvo pateikti tiek prieš pasirašant sutartį, tiek sutarties pasirašymo bei vykdymo metu: projektavimo užduotis ir architektūrinė projekto dalis: pastato fasadai su apdailos detalizacija, laikančių sienų planai. Ieškovas tvirtina, kad užduoties esmė buvo pateikta atsakovui žodžiu, dar prieš pasirašant sutartį šalys aptarė atliktino darbo pobūdį ir pagrindinius aspektus. Be to, pasak ieškovo, atsakovas iš ieškovo 2011-09-19 dieną elektroniniu laišku gavo pastato fasadų brėžinius – detalizaciją, laikančių sienų planus. Užduotis atsakovui buvo tikslinama jau sutarties vykdymo metu – 2011-11-10 elektroniniu laišku, kuriuo ieškovas persiuntė generalinio rangovo brėžinius su tiksliais išmatavimais – statinio techninio projekto brėžinius. Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovo įsitikinimu, konstatuotina, kad rangovas sutarties sudarymo momentu buvo gavęs pakankamai apibūdintą ir išreiškiančią užsakovo ketinimų esmę žodinę užsakovo užduotį projektavimo darbams ir tokią užduotį detalizuojančius techninius dokumentus. Be to, ieškovas atkreipia dėmesį ir į paties atsakovo elgesį sutarties pasirašymo ir vykdymo metu. Pažymi, kad jei atsakovas nebuvo gavęs pakankamos informacijos, išreiškiančios užsakovo ketinimų esmę užsakovo užduoties projektavimo darbams, rangovas nebūtų parengęs tokio sutarties teksto, koks jis buvo pasirašytas, ir nebūtų taip prisiėmęs atsakomybės, būdamas profesionalus savo srities specialistas. Ieškovo nuomone, apelianto teiginiai, kad parengti projektiniai pasiūlymai nebuvo suderinti su pagrindiniu projektuotoju – techninio projekto rengėju, todėl negali būti laikomi darbo projektu, pagal kurį ieškovas neturėjo teisės užsakyti detales gamybai, yra nepagrįsti. Ieškovas nurodo, kad STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 9 punktas numato, kad darbo projektą atitinkamais atvejais gali rengti ir kitas projektuotojas, nei tas, kuris parengė techninį projektą. Šiuo atveju pastato techninis projektas buvo parengtas ir šalys to neginčijo, be to, atsakovui sutarties vykdymo metu techninio projekto sprendiniai, brėžiniai buvo pateikti kaip projektavimo užduoties dalis. To paties reglamento 10 punktas numato, kad jei darbo projektą rengia kitas projektuotojas, jis privalo paskirti statinio projekto vadovą, įvykdyti patvirtinto techninio projekto sprendinių (tarp jų ir techninių specifikacijų) reikalavimus, darbo projekte nurodyti techninį projektą parengusį projektuotoją. Darbo projekto projektuotojas atsako už parengto darbo projekto sprendinių kokybę ir jų atitiktį techninio projekto sprendiniams. Ieškovas nesutinka ir su tuo apelianto teiginiu, kad teismo posėdžio metu apžiūrėta ieškovo pateikta iš atsakovo gauta darbo projekto dalis nėra rengta atsakovo. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovas skunde nenurodo, kurių sudėtinių dalių jo pateiktame darbe nebuvo, lyginant su tuo projektu, kuris buvo apžiūrėtas bylos nagrinėjimo metu. Be to, atsakovas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo, kokių reikalavimų, keliamų darbo projektui, neatitinka jo atliktas ir 2012-01-26 aktu ieškovui perduotas darbas. Ieškovas pažymi, kad prie skundo apeliacinės instancijos teismui pateikiamas į lietuvių kalbą išverstas darbo projekto titulinis lapas su atsakovo atstovų parašais. Ieškovas pažymi, kad visi veiksmai buvo atlikti, todėl jis, gavęs iš atsakovo atliktą darbą – statinio dalies darbo projektą, turėjo teisę teikti dokumentus detalių gamybai. Ieškovo nuomone, atsakovo veiksmuose yra įrodytos visos būtinos sąlygos sutartinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

10Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2011-09-26 sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parengti statinio – Boriso Eifmano baleto akademijos pastato Sankt Peterburge, Rusijoje – pakabinamos klinkerinių plytų apdailos tvirtinimo sistemos darbo projektą, o ieškovas jį priimti ir sumokėti sutartą kainą (b. l. 9-10). Ieškovas tinkamai įvykdė sutarties 6.2 punkto sąlygas, t. y. priėmė atsakovo darbų rezultatą ir pilnai sumokėjo už atliktus darbus, tai patvirtina šalių 2012-01-26 sudarytas atliktų darbų aktas (b. l. 11). RAB „Slavdom“ atstovės 2012-02-14 elektroninis laiškas (b. l. 17-21), atsakovo atstovo 2012-02-14 atsakymas elektroniniu paštu (b. l. 23-26), projekte esanti specifikacija (b. l. 58-60), atsakovo atstovo ieškovui 2012-02-14 siųsta ištaisyta specifikacija (b. l. 30-34) patvirtina aplinkybę, kad ieškovui perduotame darbo projekte esančioje specifikacijoje buvo padaryta klaida, t. y. išorinio fasado lentelėje C1, C2, ...C6 fragmentams kronšteinų pozicijai KP-7 (kronšteinų markė KP-KM-150) nurodytas 427 vnt. kiekis, o kronšteinų pozicijai KP-10 (kronšteinų markė KP-M-245) – 0 vnt. kiekis, nors turėjo būti atvirkščiai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, padaręs išvadą, jog tarp šalių susiklosčius projektavimo rangos teisiniams santykiams, ieškovas tinkamai įvykdė tarp šalių 2011-09-26 sudarytą projektavimo darbų sutartį Nr. Bautopas11.09/1-SK/112, o atsakovas, pagal sutartį rengdamas darbo projektą, projekto specifikacijoje padarė klaidą – išorinio fasado lentelėje C1, C2, ...C6 fragmentams kronšteinų pozicijai KP-7 nurodė 427 vnt. kiekį, o kronšteinų pozicijai KP-10 – 0 vnt., nors turėjo būti atvirkščiai, bei tą klaidą pripažino. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 27 435 Lt nuostolių atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad už netinkamus projektavimo darbus kilo atsakovo civilinė atsakomybė. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, nes, pasak apelianto, jis ieškovui pateikė ne darbo projektą, o tik projektinius pasiūlymus, todėl ieškovas neturėjo pagrindo užsakinėti kronšteinų neturėdamas tinkamai parengto ir suderinto darbo projekto. Tuo tarpu ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, kad buvo perduoti tik projektiniai pasiūlymai, o ne galutinis darbas.

11Taigi ginčas šioje byloje kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių. Šiuos santykius reguliuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 str. 2 d., taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos.

12Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tarp šalių susiklostė projektavimo darbų rangos sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas įsipareigojo atlikti projektavimo darbus ir parengti konkretų techninį dokumentą – apdailos tvirtinimo sistemos darbo projektą (CK 6.700 str.). CK 6.703 str. 1 d. numato, kad projektuotojas atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą, už statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai parengtų techninių dokumentų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų vykdymo metu ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. CK 6.703 str. 2 d. numato, kad jeigu nustatomi techninių dokumentų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita.

13STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.5 punktas numato, kad statinio darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Darbo projektas gali būti rengiamas kaip vientisas dokumentas vienu metu arba atskirais sprendinių dokumentais (iš anksto parengus sprendinius, būtinus statinio statybai pradėti, o kitus – statybos metu). Minėto reglamento 7.2.1 punkte apibrėžta, kad projektiniai pasiūlymai – eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Projektiniai pasiūlymai rengiami iki pradedant rengti techninį projektą (pirmąjį projekto etapą).

14Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog negalima traktuoti, kad atsakovas parengė ir perdavė ieškovui tik projektinius pasiūlymus su orientaciniais medžiagų parametrais. Pažymėtina, kad sutartinius šalių įsipareigojimus apibrėžia sutartis. Sutartis pirmiausiai aiškintina atsižvelgiant į tikruosius sutarties šalių ketinimus (CK 6.193 str.). Kaip nustatyta iš atsakovo atstovo paaiškinimų, sutarties projekto tekstą parengė pats atsakovas (t. 1, b.l. 205). Pabrėžtina, kad šioje sutartyje atsakovas, būdamas profesionaliu projektuotoju, aiškiai numatė, kad bus rengiamas darbo projektas, o ne projektiniai pasiūlymai. Tai aiškiai įtvirtinta ir sutarties 1 punkte, kuriame nurodyta, kad etapas – „Darbo projektas – DP“ (t. 1, b.l. 9). Tai atitiko ir ieškovo valią, nes ieškovas ketino tiekti objektui reikalingas statybines medžiagas pagal susitarimą su partneriu Rusijoje.

15Be to, 2012-01-26 atliktų darbų akte taip pat patvirtinama, kad perduodamas pastato apdailos klinkerio tvirtinimo sistemos konstrukcinės dalies darbo projektas, kuris atitinka projektavimo užduoties ir Lietuvos Respublikos statybų reglamentus ir kitus teisės aktus (t. 1, b.l. 11). Kaip ir pastebėjo pirmosios instancijos teismas, sutartyje tiesiogiai nurodoma, kad parengtą darbo projektą bus galima panaudoti jį įgyvendinant. Tai įtvirtinta sutarties 4.1 punkte, kuriame nurodyta, kad projektuotojas atsako už netinkamų projekto sprendimų padarinius. Pastebėtina, kad apeliantas nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad tikroji šalių valia buvo susitarimas parengti tik projektinius pasiūlymus. Pažymėtina, kad šioje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, taigi, įrodinėjimo procese, galiojant rungimosi principui (CPK 12 str.) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 str.), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Taigi šiuo atveju rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Ieškovo pateikti įrodymai, kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia apelianto teiginius ir samprotavimus, kad jis ieškovui pateikė tik projektinius pasiūlymus. Pažymėtina, kad remiantis CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

16Taigi darytina išvada, kad šalys tarėsi ne dėl projektinių pasiūlymų, o dėl darbo projekto, kaip jis suprantamas teisės aktuose, parengimo. Teisės aktai nustato, kad darbo projektas tiesiogiai skirtas atlikti jame numatytus statybos darbus. Teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo teigti, kad sąvokos, kurios minimos šalių dokumentuose, turėtų būti suprantamos kitaip nei kad jas apibrėžia teisės aktai. Šalių sutartyje taip pat numatyta, kad atsakovo projektavimo darbų rezultatas (darbo projektas) gali būti naudojamas jį įgyvendinant. Tai taip pat patvirtina, kad šalys tarėsi dėl galutinio darbo projekto parengimo.

17Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad jis ieškovui pateikė ne darbo projektą, o tik projektinius pasiūlymus, todėl kad ieškovas nepateikė atsakovui projektavimo darbų užduoties bei techninio projekto. Pažymėtina, kad sutartyje buvo nurodyta, kad atsakovas turi parengti būtent darbo projektą pagal ieškovo pateiktą projektavimo darbų užduotį ir techninį projektą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui ieškovas siuntė atitinkamą informaciją darbui atlikti (t. 1, b. l. 151-162; 163-167). Taigi tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl techninių dalykų, vyko darbinis procesas. Be to, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jam ieškovo atstovas perdavė informaciją projekto rengimui elektroninėje laikmenoje, kad elektroniniu būdu gavo fasadines konstrukcijas (t. 1, b.l. 205). Ir pats apeliantas savo apeliaciniame skunde sutinka, kad buvo gavęs tam tikrus techninio projekto fragmentus (t. 2, b.l. 2). Teisėjų kolegijos nuomone, jeigu atsakovas nebuvo gavęs užduoties ir kitų reikalingų dokumentų, tai jis, būdamas profesionalus projektuotojas, neturėjo teisės prisiimti atlikti sutartyje numatyto darbo, sutartinių įsipareigojimų ir pasirašyti, kad gavo būtinus statinio dalies projektui rengti dokumentus. Pažymėtina, kad atsakovas, pasirašydamas sutartį, kuria įsipareigojo parengti darbo projektą, pasirašė, kad įsipareigoja atlikti darbą pagal sutarties priede – projektavimo užduotyje – nurodytus reikalavimus, sutarties 7 punkte yra nurodyti priedai, už kuriuos atsakovas pasirašė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manytina, kad atsakovas sutarties sudarymo metu turėjo būti gavęs pakankamai išsamią informaciją apie užsakovo užduotį projektavimo darbams ir tokią užduotį detalizuojančius techninius dokumentus, kad prisiėmė sutartyje numatytus įsipareigojimus. Tai patvirtina ir sutartyje numatytas atsakovo įsipareigojimas pagal projektavimo užduotį parengti projektą (t. 1, b.l. 9-10). Remiantis sutarčių sudarymą reglamentuojančiomis CK 6.162 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, pagal kurias sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą ir priimant pasiūlymą arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais, o sutartis galioja (laikoma sudaryta), kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, nors ir nesusitarta dėl antraeilių, su išimtimis, nustatytomis CK 6.181 straipsnyje, konstatuotina, kad rangovas sutarties sudarymo momentu buvo gavęs pakankamai apibūdintą ir išreiškiančią užsakovo ketinimų esmę žodinę užsakovo užduotį projektavimo darbams. Pažymėtina, kad toks aiškinimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką, aiškinant projektavimo užduoties pateikimo formos bei momento reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2009). Pastebėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas reiškė pretenzijas ieškovui dėl to, kad trūksta techninių duomenų tam, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo sutartinius įsipareigojimus, todėl preziumuotina, kad atsakovui savo sutartinių įpareigojimų atlikimui ieškovo pateiktų duomenų pakako.

18Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tuo atveju, jei atsakovui, kaip profesionaliam savo srities verslininkui, ieškovo perduota informacija nebuvo išsami, jis privalėjo sustabdyti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir netęsti projektavimo darbų tol, kol jam nebus pateikta visa informacija, kad jis galėtų tinkamai atlikti savo sutartinius įsipareigojimus.

19Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo per teismo posėdį pateiktas apžiūrai projektas neatitiko ieškovui atsakovo pateiktų dokumentų. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė, kokių reikalavimų, keliamų darbo projektui, neatitinka jo atliktas ir ieškovui perduotas darbas (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad remiantis CPK 12 str. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taip pat pažymėtina, kad apeliantas prašymų dėl įrodymų suklastojimo pirmosios instancijos teismui nereiškė (CPK 184 str.). Beje, mesti kaltinimai ieškovui yra nepagrįsti įstatymo leistinais įrodymais. Kritiškai vertintinas ir apelianto teiginys, kad teismui pateikti dokumentai nebuvo pasirašyti atsakovo įgalioto asmens. Iš ieškovo su apeliaciniu skundu pateikto į lietuvių kalbą išversto darbo projekto titulinio lapo matyti, kad atsakovo atstovo parašas buvo. Teisėjų kolegija mano, kad šis įrodymas nelaikytinas nauju įrodymu, kadangi visas darbo projektas vizualiai buvo apžiūrėtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šio įrodymo pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybė iškilo tik norint atskirsti į apelianto mestus kaltinimus.

20Nesutiktina ir su apelianto pozicija, kad ieškovas negalėjo panaudoti darbo projekto, kol jis nesuderintas su techninio projekto projektuotoju. Pažymėtina, kad STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 9 punktas numato, kad darbo projektą atitinkamais atvejais gali rengti ir kitas projektuotojas, nei tas, kuris parengė techninį projektą. Šio reglamento 10 punktas numato, kad jei darbo projektą rengia kitas projektuotojas, jis privalo paskirti statinio projekto vadovą, įvykdyti patvirtinto techninio projekto sprendinių (tarp jų – techninių specifikacijų) reikalavimus, darbo projekte nurodyti techninį projektą parengusį projektuotoją. Darbo projekto projektuotojas atsako už parengto darbo projekto sprendinių kokybę ir jų atitiktį techninio projekto sprendiniams. Be to, nei vienoje sutarties nuostatoje nėra nurodyta, kad projekto sprendinius įgyvendinti galima tik atlikus papildomus suderinimo su statinio techninio projekto projektuotoju veiksmus. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas atsakė, kad parengto darbo projekto sprendiniai atitiktų techninio projekto sprendinius. Iš sutarties turinio matyti, kad kitokios darbo ir techninio projekto suderinimo formos šalys sutartyje nebuvo aptarusios. Bylos medžiaga byloja, kad šalys bendradarbiavo dėl rengiamo projekto, todėl negalima teigti, kad darbai nebuvo derinami. Be to, apeliantas nenurodo, kuo remdamasis tvirtina, kad užsakovas privalo derinti visų statinio dalių projektus ir techninius projektus tarpusavyje. Taigi, manytina, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovas buvo atsakingas, kad jo rengiamas darbo projektas atitiktų techninio projekto sprendinius.

21Priėjus prie išvados, kad atsakovas ieškovui Atliktų darbų aktu Nr. 11.09/1-SK-1 perdavė darbo projektą, ir atsižvelgus į STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 14 punktą, kuriame įtvirtinta, kad darbo projektas yra dokumentas, kurio pagrindu, įvertinus techninio projekto technines specifikacijas: gaminami statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementai; jei reikia, gamintojas pagal darbo projekto brėžinius parengia detalizuotus brėžinius gamybai; vykdomi statybos darbai, – konstatuotina, kad ieškovas, gavęs iš atsakovo atliktą darbą – statinio dalies darbo projektą, turėjo teisę teikti dokumentus detalių gamybai. Taip pat pažymėtina, kad sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad projektuotojas atsako už netinkamų projekto sprendimų padarinius.

22Nustatyta, kad specifikaciją su joje esančia klaida atsakovas ieškovui elektroniniu paštu pateikė dar 2011-12-07 (t. 1, b. l. 167-174), o visas darbo projektas kartu su specifikacija buvo perduotas 2012-01-26 (t. 1, b. l. 167). Pažymėtina, kad ieškovas atsakovo niekaip nebuvo įspėtas, kad darbo projekto jis negali naudoti pagal paskirtį neatlikęs kokių nors veiksmų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas su atsakovu visiškai atsiskaitė kaip už paruoštą darbo projektą, dėl kurio ir buvo tartasi sutartyje. Ieškovas pagal atsakovo parengtame darbo projekte esančią specifikaciją 2011-12-23 pateikė UAB „Arginta“ išankstinį užsakymą kronšteinų gamybai, o 2012-02-01, kai jam buvo perduotas visas darbo projektas, jį patvirtino (t. 1, b. l. 130-131). Kaip matyti, ieškovas pagal atsakovo netinkamai parengtą specifikaciją, be kita ko, užsakė pagaminti 427 vnt. kronšteinų, kurių markė KP-KM-150, kurie apskritai darbo projekto įgyvendinime nebuvo reikalingi, ir neužsakė reikiamo kiekio kronšteinų, kurių markė KP-M-245. 2012-02-14 paaiškėjus klaidai, ieškovas operatyviai tą pačią dieną 2012-02-14 UAB „Arginta“ pateikė užsakymą trūkstamo 427 vnt. kiekio kronšteinų, kurių markė KP-M-245, gamybai (t. 1, b. l. 36, 194-195). Tą dieną nereikalingų kronšteinų gamyba jau buvo vykdoma. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo patirti kaštai gaminant KP-KM-150 markės 427 vnt. kronšteinus, kurie nebuvo reikalingi įgyvendinant darbo projektą, gali būti vertinami kaip ieškovo patirti nuostoliai dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų, už kuriuos kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Iš 2012-02-01 užsakymo patvirtinimo (t. 1, b. l. 130-131), mokėjimo pavedimų (t. 1, b. l. 132, 134, 135, 136) matyti, kad ieškovas už nereikalingus kronšteinus 2012-02-03, 2012-02-06, 2012-02-07 ir 2012-02-08, kada dar nebuvo paaiškėjusi klaida, sumokėjo UAB „Arginta“ 27 435 Lt sumą, todėl laikytina, kad ši suma yra ieškovo patirti nuostoliai dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų.

23Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios negalėtų būti tinkamai išspręstos remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Šalių suformuluota pozicija yra aiški. Manytina, kad siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą, tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Pažymėtina, jog nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Todėl apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).

25Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

26Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Bautopas“ prašo priteisti iš atsakovo 27 435 Lt nuostolių... 4. Atsakovas D. Bulybenko individuali įmonė su ieškinio reikalavimais... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį... 6. Atsakovas D. Bulybenko individuali įmonė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 7. Ieškovas UAB „Bautopas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 10. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2011-09-26 sudarė... 11. Taigi ginčas šioje byloje kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių... 12. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tarp šalių... 13. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.5 punktas numato, kad statinio... 14. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog negalima traktuoti, kad... 15. Be to, 2012-01-26 atliktų darbų akte taip pat patvirtinama, kad perduodamas... 16. Taigi darytina išvada, kad šalys tarėsi ne dėl projektinių pasiūlymų, o... 17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad jis... 18. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tuo... 19. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo per teismo posėdį... 20. Nesutiktina ir su apelianto pozicija, kad ieškovas negalėjo panaudoti darbo... 21. Priėjus prie išvados, kad atsakovas ieškovui Atliktų darbų aktu Nr.... 22. Nustatyta, kad specifikaciją su joje esančia klaida atsakovas ieškovui... 23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 24. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra... 25. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 26. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą palikti...