Byla 2S-1103-467/2015
Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovo B. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas B. M. 2014 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką, sudarytą 1994 m. gegužės 26 d. Kauno miesto CMS, nustatyti šalių vaikų K. N. M. ir A. B. M. gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais ir dalyvavimo auklėjant tvarką. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2013 m. liepos 3 d. Maskvos miesto Meščanskij rajono teismui pateikė ieškinį B. M. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo iš tėvo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir turto padalijimo. Šis ieškinys priimtas. B. M. dalyvauja bylos nagrinėjime, pateikė priešieškinį I. M. dėl santuokos nutraukimo bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų. Tačiau Rusijos teisme nėra užtikrinamas šalių nepilnamečių vaikų nuomonės išklausymas bei nėra nagrinėjama nepilnamečių vaikų ir tėvo, su kuriuo jie neliks gyventi, bendravimo tvarka. Šie pažeidimai yra esminiai ir sudaro pagrindą juos spręsti Lietuvos teisme.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo B. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog civilinio proceso įstatymai draudžia nagrinėti dvi ar daugiau bylų, kuriose pareikšti tapatūs reikalavimai tame pačiame ar skirtinguose teismuose. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, įsigaliojusios 1995 m. sausio 21 d., antros dalies I skyriaus 21 straipsnio 3 dalis skelbia, kad, jeigu abiejų susitariančiųjų šalių teismuose, kompetentinguose pagal sutartį, iškelta byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas, iškėlęs bylą vėliau, ją nutraukia. Šiuo atveju pats ieškovas pripažįsta, kad Maskvos miesto Meščianskij rajono teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui B. M. dėl santuokos nutraukimo. B. M. yra įstojęs į bylą su priešieškiniu ieškovei I. M. dėl santuokos nutraukimo bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Maskvos miesto Meščianskij rajono teisme jau yra iškelta civilinė byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, atsisako ieškinį priimti.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Atsakovas B. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – B. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei priimti. Nurodo, jog reikalavimai, nagrinėjami Rusijos teisme, bei reikalavimai, reiškiami Vilniaus miesto apylinkės teismui, nėra tapatūs. Rusijos teisme nėra nagrinėjamas klausimas dėl vieno iš tėvų, su kuriuo nebus nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, matymosi ir bendravimo tvarka, o, jei toks klausimas ir būtų nagrinėjamas, būtų pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės, nes Rusijoje veikianti vaikų teisių apsaugos institucija į procesą traukiama nebūtų. Rusijoje vykstantis santuokos nutraukimo procesas yra vilkinamas, dėl ko pažeidžiamos visų procese dalyvaujančių asmenų teisės ir interesai, o ir priimtas sprendimas negalėtų būti įgyvendintas Lietuvos Respublikoje, kurios piliečiais yra šalių vaikai. Skundžiamoje nutartyje teismas tik formaliai įvertino ieškinio padavimo aplinkybes, nesigilindamas į ieškinyje pateiktas faktines aplinkybes ir teisinį argumentavimą. Ieškinyje pašoma nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką, nes kiti pareikšti procesiniai klausimai negali būti nagrinėjami atskirai nuo santuokos nutraukimo klausimo.

8Atsakovė I. M. su atskiruoju skundu nesutiko, atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, jog tarptautinės sutartys turi viršenybę prieš nacionalinius Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl šiuo atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalė sutartis, nustatanti, jog, jeigu abiejų susitariančiųjų šalių teismuose, kompetentinguose pagal šią sutartį, iškelta byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas, iškėlęs bylą vėliau, ją nutraukia. Ši taisyklė įtvirtinta ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Šiuo atveju Lietuvoje siekiama inicijuoti byla yra analogiška Rusijoje nagrinėjamai bylai, todėl ji negali būti iškelta. Skundžiama teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir išsami, tuo tarpu byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Rusijos Federacijoje priimtas sprendimas turėtų ar galėtų būti nepripažįstamas Lietuvoje. Vilniaus apygardos teismui 2015 m. gegužės 26 d. atsakovė I. M. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, pasikeitus aplinkybėms, nebepalaiko savo pozicijos, išreikštos atsiliepime į atskirąjį skundą, ir su atskiruoju skundu sutinka bei prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti B. M. ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo arba sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2S-1103-467/2015 nagrinėjimą kol nebus išspręstas Maskvos miesto Meščianskij rajono teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo panaikinimo klausimas. Nurodo, kad, nagrinėjant bylą Rusijos teisme, 2015 m. balandžio 8 d. šalys sudarė taikos sutartį, kuria buvo galutinai išspręsti bendrų nepilnamečių vaikų - sūnų K. N. M. ir A. B. M. išlaikymo, nekilnojamojo turto, bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio šalims, padalinimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimai. Rusijos teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi šalių taikos sutartį patvirtino. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 24 d. Atsakovė 2015 m. gegužės 12 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl šios nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Rusijos teismas išskyrė šalių santuokos nutraukimo klausimą į atskirą bylą ir 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą Maskvos miesto teismui, kuriuo prašo panaikinti Rusijos teismo sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teismai yra kompetentingi nagrinėti šalių ginčą, o atskirojo skundo patenkinimas geriausiai užtikrins nepilnamečių šalių vaikų interesus, abi šalys siekia ginčą nagrinėti Lietuvos Respublikoje, atsakovės teigimu, ieškovo atskirasis skundas yra tenkintinas ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas svarstyti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes tam yra visos faktinės aplinkybės ir teisinės prielaidos. Be to atskirasis skundas tenkintinas ir vadovaujantis proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principais, nes atsakovė yra parengusi ir ruošiasi teikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepadalinto šalims bendrai priklausančio turto padalinimo, išlaikymo atsakovei priteisimo, todėl, nepatenkinus atskirojo skundo, atsakovei teks reikšti ieškinį naujoje byloje. Atsakovė taip pat mano, kad, Maskvos miesto teismui panaikinus 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo, neliktų jokių abejonių dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo kompetencijos nagrinėti ieškovo ieškinį, todėl egzistuoja pagrindas bylos sustabdymui, kol nėra išspręstas Rusijos teismo sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo panaikinimo klausimas (CPK 163 str. 3 p. ir 164 str. 4 p.).

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė atsakovės I. M. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktus naujus įrodymus su vertimu į lietuvių kalbą – Maskvos miesto Meščianskij rajono teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties kopiją, Maskvos miesto Meščianskij rajono teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo kopiją, atsakovės I. M. apeliacinio skundo ir apeliacinio skundo papildymo dėl Maskvos miesto Meščianskij rajono teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo kopijas, atsakovės I. M. prašymo dėl Maskvos miesto Meščianskij rajono teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje kopiją, K. N. M. ir A. B. M. bei I. M. pasų kopijas.

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį ir atsakovės rašytinių paaiškinimų argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo B. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu (kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), nustatęs, kad Maskvos miesto Meščianskij rajono teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui B. M. dėl santuokos nutraukimo bei B. M. priešieškinį ieškovei I. M. dėl santuokos nutraukimo bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų. Ieškovas su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kadangi Maskvos miesto Meščianskij rajono teisme nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečių šalių vaikų bendravimo tvarkos su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai neliks gyventi, be to procesas Rusijos Federacijoje trunka labai ilgą laiką, o jame priimtas teismo sprendimas negalės būti įgyvendinamas Lietuvos Respublikoje, kuri yra tiek vaikų, tiek ir ieškovo gyvenamoji vieta. Iš esmės apelianto argumentus palaiko ir atsakovė savo rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau apeliacinės instancijos teismas šalių argumentus atmeta.

13CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų tinkamai įgyvendinta (CPK 2 str.), t.y. teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos, tarp kurių - ar ieškinys teismingas tam teismui (CPK 780, 782 str.).

14Kaip jau minėta, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Šalys neneigia ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad Maskvos miesto Meščianskij rajono teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui B. M. dėl santuokos nutraukimo, kurioje B. M. pareiškė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų. Rusijos teismas išskyrė šalių santuokos nutraukimo klausimą į atskirą bylą ir 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką. Kitoje reikalavimų dalyje 2015 m. balandžio 8 d. šalys sudarė taikos sutartį, kuria buvo išspręsti šalių nepilnamečių vaikų - sūnų K. N. M. ir A. B. M. išlaikymo, nekilnojamojo turto, bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio šalims, padalinimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimai. Rusijos teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi šalių taikos sutartį patvirtino, nutartis įsiteisėjo. Todėl, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundą Maskvos miesto teismui, kuriuo prašo panaikinti Rusijos teismo sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo, o 2015 m. gegužės 12 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl šios nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškovo B. M. teikiamas ieškinys atsakovei I. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei yra tapatus Maskvos miesto Meščianskij rajono teisme nagrinėjamiems šalių reikalavimams. Todėl konkrečiu atveju taikytinos 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatos. Pagal šios sutarties antros dalies I skyriaus 28 straipsnio 3 dalį, jeigu abiejų susitariančiųjų šalių teismuose, kompetentinguose pagal sutartį, iškelta byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas, iškėlęs bylą vėliau, ją nutraukia. Tai reiškia, kad net ir iškelta tapati byla Lietuvos Respublikoje turėtų būti nutraukiama, vadovaujantis lis pendens taisykle.

15Nors ieškinyje ir atskirajame skunde ieškovas įrodinėja, jog Rusijos Federacijoje nagrinėjama ir Lietuvos Respublikoje siekiama iškelti civilinė byla, negali būti laikomos tapačiomis, šie jo argumentai laikytini nepagrįstais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t.y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.

16Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog tiek Rusijos Federacijoje nagrinėjamos santuokos nutraukimo bylos, tiek ir Lietuvos Respublikoje siekiamos inicijuoti santuokos nutraukimo bylos šalys yra tapačios. Aptariant ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumą, svarbi ta aplinkybė, jog tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje šalys siekia santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių. Ieškovas atskirajame skunde pripažįsta, kad santuokos nutraukimo klausimas šiuo atveju yra esminis, tuo tarpu kiti klausimai yra susiję su pasekmėmis, kurios kyla nutraukiant šalių santuoką. Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateiktų naujų įrodymų - Maskvos miesto Meščianskij rajono teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties ir Maskvos miesto Meščianskij rajono teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo kopijų būtent aukščiau nurodyti klausimai ir buvo išspręsti Rusijos teisme, t.y. Maskvos miesto Meščianskij rajono teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka, Maskvos miesto Meščianskij rajono teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria buvo išspręsti šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir nekilnojamojo turto, bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio šalims, padalinimo klausimai. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovo B. M. ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

17Pažymėtina, kad atsakovė savo rašytiniuose paaiškinimuose, prašydama sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2S-1103-467/2015 nagrinėjimą kol nebus išspręstas Maskvos miesto Meščianskij rajono teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo panaikinimo klausimas, iš esmės pripažįsta, kad šiuo metu nėra pagrįsto pagrindo priimti ieškovo B. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog stabdyti bylą nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo. Tai, kad atsakovė apeliacine tvarka apskundė Maskvos miesto Meščianskij rajono teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą, kuriuo nutraukta šalių santuoka, dar nereiškia, kad šis sprendimas bus panaikintas, o šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, paliktas neišnagrinėtu. Juo labiau, kad Rusijos teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, kuria buvo išspręsti šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir nekilnojamojo turto, bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio šalims, padalinimo klausimai, ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 24 d. ir atsakovė 2015 m. gegužės 12 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl šios nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo stabdyti šią civilinę bylą nė vienu iš atsakovės nurodytų pagrindų (CPK 163 str. 3 p. ir 164 str. 4 p.).

18Kiti ieškovo atskirojo skundo ir atsakovės rašytinių paaiškinimų teiginiai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

19Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma... 2. Teismas... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas B. M. 2014 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė... 7. Atsakovas B. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014... 8. Atsakovė I. M. su atskiruoju skundu nesutiko, atsiliepime į atskirąjį... 9. Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė... 10. Atskirasis skundas atmestinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti... 13. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo... 14. Kaip jau minėta, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra... 15. Nors ieškinyje ir atskirajame skunde ieškovas įrodinėja, jog Rusijos... 16. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog tiek Rusijos Federacijoje nagrinėjamos... 17. Pažymėtina, kad atsakovė savo rašytiniuose paaiškinimuose, prašydama... 18. Kiti ieškovo atskirojo skundo ir atsakovės rašytinių paaiškinimų... 19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti...