Byla A-662-3137-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Henrikui Celencevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - Civilinės aviacijos administracija).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 1-6, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti susisiekimo ministro 2010 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 3-620 „Dėl BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ 2010 m. rugsėjo 6 d. skundo „Dėl 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 panaikinimo“ administracinės procedūros sprendimo“ ir 2010 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 3-621 „Dėl BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ 2010 m. rugsėjo 13 d. skundo „Dėl 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 4R-168 panaikinimo“ administracinės procedūros sprendimo“; įpareigoti Susisiekimo ministeriją perduoti BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ pateiktus skundus viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai pranešti pareiškėjui; įpareigoti Susisiekimo ministeriją atlyginti BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

5Paaiškino, kad pagal Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1117, 1 punktą Susisiekimo ministerija yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, atliekanti įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestų transporto (oro, vandens, geležinkelių, kelių), pašto ir elektroninių ryšių sričių valdymo funkcijas, įgyvendinanti šiose srityse valstybės politiką. Pagal Susisiekimo ministerijos nuostatų 2 punktą atsakovas savo veikloje be kitų teisės aktų vadovaujasi ir Viešojo administravimo įstatymu. Darė išvadą, kad Susisiekimo ministerija privalo tinkamai vykdyti Viešojo administravimo įstatymo normas, reglamentuojančias administracinės procedūros vykdymą. Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1, 4 dalis ir pažymėjo, kad atsakovas, žinodamas, jog neturi reikiamų įgaliojimų nagrinėti skundus, privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ir per įstatyme nustatytą terminą perduoti skundus viešojo administravimo subjektui, turinčiam kompetenciją tokius skundus nagrinėti. Pabrėžė, kad, neturėdama reikiamų įgaliojimų, Susisiekimo ministerija neturėjo teisės inicijuoti administracinės procedūros ir priimti nagrinėti skundus. Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 3 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2003 m. spalio 3 d., 2003 m. spalio 24 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimus ir darė išvadą, kad susisiekimo ministro priimti įsakymai yra neteisėti iš esmės, priimti nekompetentingo viešojo administravimo subjekto bei pažeidžiantys pagrindines procedūras. Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, Susiekimo ministerijos nuostatų 3 punktą ir akcentavo, kad nei vienas ginčijamas įsakymas nėra pažymėtas antspaudu su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą doktriną Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto imperatyvo pažeidimas laikytinas grubiu pažeidimu, sudarančiu savarankišką tokio individualaus administracinio akto negaliojimo pagrindą. Teigė, kad ginčijami įsakymai nėra vieninteliai atsakovo priimti individualūs administraciniai aktai, pažeidžiantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą individualiam administraciniam aktui. Darė išvadą, kad tai rodo, jog Susisiekimo ministerija piktybiškai nesilaiko įstatyme numatytų pareigų.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 44-51, I t.) prašė administracinę bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu. Netenkinus šio prašymo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Paaiškino, kad susisiekimo ministras 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 3-620 nusprendė netenkinti Bendrovės 2010 m. rugsėjo 6 d. skundo dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 panaikinimo. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4R-14 buvo sustabdytas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimo galiojimas. Pareiškėjas 2009 m. vasario 11 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl minėto Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymo bei susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-11 „Dėl licencijos oro susisiekimo vykdymui galiojimo sustabdymo“ panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1164-662/2009 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 3-11 „Dėl licencijos oro susisiekimo vykdymui galiojimo sustabdymo“, įpareigojo atsakovą administracinę bylą išnagrinėti iš naujo bei priimti naują sprendimą. Pareiškėjo skundą Civilinės aviacijos administracijai dėl šios įstaigos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“ panaikinimo paliko nenagrinėtą. Atsakovai Civilinės aviacijos administracija ir Susisiekimo ministerija minėtoje administracinėje byloje pateikė apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1164-662/2009. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atsakovas Civilinės aviacijos administracija pateikė prašymą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis procesas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinės bylos Nr. A438-774/2010 dalyje dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“ buvo nutrauktas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinės bylos Nr. I-1164-662/2009 dalyje dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“ palikimo nenagrinėtu įsiteisėjo. Likusioje dalyje minėta administracinė byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-774/2010 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimas buvo pakeistas: teismo sprendimo dalis, kuria buvo panaikintas susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 3-11 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“, panaikinta ir byla šioje dalyje perduota iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, ko pasekoje priėmė nepagrįstą sprendimą. Pažymėjo, kad skundą Susisiekimo ministerijai dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 panaikinimo pareiškėjas grindė susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 234 patvirtintų Civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatų 36 punktu, kuris numatė vežėjo teisę Civilinės aviacijos administracijos sprendimą per 5 dienas nuo jo gavimo apskųsti susisiekimo ministrui. Pabrėžė, kad šis susisiekimo ministro įsakymas galiojo iki 2010 m. sausio 8 d., t. y. susisiekimo ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-643 buvo patvirtintas Civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašas. Šiuo įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 5 d. įsakymas Nr. 234 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatų patvirtinimo“. Darė išvadą, kad pareiškėjas savo skundą grindė negaliojančiomis teisės normomis, nepagrįstai nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka dar gali pasinaudoti. Paaiškino, kad ginčijamu susisiekimo ministro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 3-620 buvo nurodytas pasikeitęs teisinis reguliavimas bei išaiškinta, jog Susisiekimo ministerija nuo 2010 m. sausio 8 d. nėra kompetentinga nagrinėti Civilinės aviacijos administracijos priimtų sprendimų išankstine nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Teigė, kad susisiekimo ministras įsakymu Nr. 3-620 įvertino pareiškėjo ginčijamo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 teisėtumą bei pagrįstumą, nustatė, kad Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 4R-14 buvo pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, įsakyme buvo nurodytas jo teisinis pagrindas. Darė išvadą, kad ginčijamas susisiekimo ministro 2010 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. 3-620 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-994/2008, pažymėjo, kad susisiekimo ministro 2010 m. spalio 15 d. įsakyme Nr. 3-620 yra konkrečiai įvardintos teisės normos, kuriomis grindžiamas administracinis aktas, nurodyta, jog jį priimant vadovaujamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu, nurodoma atsakovų Susisiekimo ministerijos bei Civilinės aviacijos administracijos minėtoje administracinėje byloje pateikta pozicija. Pabrėžė, kad pareiškėjas netinkamu būdu gynė tariamai savo pažeistas teises ir dėl to praleido teisės aktų nustatytus terminus skųsti jo teisėms ir pareigoms teisinę reikšmę turinčius administracinius aktus, t. y. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymus. Teigė, kad Civilinės aviacijos administracijos sprendimai skųstini tiesiogiai teismui kaip administraciniai aktai, kurių pagrindu pareiškėjui kyla konkrečios teisinės pasekmės. Atsakovo manymu, pareiškėjas, netinkamai įgyvendindamas savo teises, 2009 m. vasario 11 d. kreipėsi į administracinį teismą neišnaudojęs išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 įsakymo Nr. 4R-14, todėl praleido teisės aktais nustatytus terminus skųsti Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymą. Pažymėjo, kad susisiekimo ministro 2010 m. spalio 15 d. įsakyme Nr. 3-621 nurodytas faktinis ir teisinis ginčijamo įsakymo pagrindas, t. y. įvertintas Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 4R-168 teisėtumas bei pagrįstumas. Susisiekimo ministro 2010 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. 3-621 grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, jog atlikus bazinių pareiškėjo objektų patikrą, nustatyta, jog pareiškėjas neturi civilinės aviacijos vežėjui būtinos organizacijos, vadybos, skrydžio ir orlaivio įgulų, be to, nuo 2009 m. vasario 12 d. nebeturi nė vieno orlaivio ir skrydžių nebevykdo, t. y. daugiau kaip 6 mėnesius yra nutraukusi savo veiklą. Pažymėjo, kad Susisiekimo ministerija nuo 2010 m. sausio 8 d. nebėra kompetentinga nagrinėti Civilinės aviacijos administracijos priimtų sprendimų išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Teigė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi. Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 5, 19-36 straipsnius ir pažymėjo, kad gavus pareiškėjo skundą buvo atlikta administracinė procedūra. Pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijami susisiekimo ministro įsakymai yra administracinės procedūros sprendimai dėl pareiškėjo skundo, o ne individualūs administraciniai aktai. Pabrėžė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnį administraciniam sprendimui nekeliami tokie reikalavimai kaip individualiam administraciniam aktui (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.), jame nenustatomos ir nesuteikiamos teisės ir pareigos, tai nėra teisės taikymo aktas. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-357/2009 ir pažymėjo, kad net teismui nusprendus naikinti skundžiamus susisiekimo ministro įsakymus negalėtų būti atkurta iki ginčijamų aktų buvusi padėtis, nes liktų galioti Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 4R-14 bei 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 4R-168. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tik esminis procedūrinis pažeidimas gali būti pakankamas pagrindas naikinti administracinį aktą. Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Susisiekimo ministeriją perduoti Bendrovės pateiktus skundus viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai pranešti pareiškėjui laikytinas nekonkrečiu bei teisiškai neapibrėžtu pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostatas.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtą.

10Nurodė ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl asmens teisės kreiptis į administracinį teismą. Nurodė Civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto susisiekimo ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-643, 43 punktą, nustatantį, kad Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus sprendimą neišduoti vežėjo pažymėjimo, sustabdyti vežėjo pažymėjimo galiojimą, panaikinti vežėjo pažymėjimo galiojimą ar atsisakyti pakeisti vežėjo pažymėjimą įmonė gali apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Darė išvadą, kad subjektas, nesutinkantis su Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus minėto pobūdžio sprendimu, nuo 2010 m. sausio 8 d. (kada šis aprašas įsigaliojo) turi teisę tiesiogiai kreiptis į apygardos administracinį teismą ABTĮ nustatyta tvarka. Konstatavo, kad pareiškėjas, nesutinkantis su Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymais dėl vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo nuo 2010 m. sausio 8 d. įsigaliojus Civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašui turėjo teisę dėl minėtų įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo skundu kreiptis tiesiogiai į teismą. Pažymėjo, kad pareiškėjas, 2010 m. rugsėjo mėnesį pateikdamas Susisiekimo ministerijai skundus dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 4R-168 panaikinimo, netinkamai įgyvendino gynybos teisę, nes nuo 2010 m. sausio 8 d. Susisiekimo ministerija nėra kompetentinga nagrinėti skundus dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus sprendimų neišduoti vežėjo pažymėjimo, sustabdyti vežėjo pažymėjimo galiojimą, panaikinti vežėjo pažymėjimo galiojimą ar atsisakyti pakeisti vežėjo pažymėjimą. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-75/2011 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą panaikinti Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14, paliko nepakeistą.

11Teigė, kad išvadai, jog šioje byloje ginčijami įsakymai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams, o pareiškėjas atitinkamai turi materialinį teisinį suinteresuotumą, nepakanka vien nustatyti faktą, jog 2010 m. spalio 15 d. įsakymų Nr. 3-620 ir Nr. 621 nuorašai buvo siųsti pareiškėjui. Teismo nuomone, tokia aplinkybė šios bylos faktinių aplinkybių kontekste savaime nepatvirtina, kad ginčijami aktai turi įtakos pareiškėjo teisėms ir automatiškai nesudaro pagrindo pareiškėjui ginčyti tokius aktus. Atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš skundžiamų įsakymų turinio, jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai pareiškėjui nenustatyti, Bendrovė nenurodė, kokias jos teises ar pareigas minėti įsakymai objektyviai nustatė, pakeitė ar panaikino, kokias konkrečias jos teises ar saugomus interesus gali pažeisti ar pažeidžia ginčijami aktai.

12Nurodė Įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad Civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašas, įsigaliojęs 2010 m. sausio 8 d., numatė, jog Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus sprendimai neišduoti vežėjo pažymėjimo, sustabdyti vežėjo pažymėjimo galiojimą, panaikinti vežėjo pažymėjimo galiojimą ar atsisakyti pakeisti vežėjo pažymėjimą skųstini teismui. Darė išvadą, kad Susisiekimo ministerijai gavus Bendrovės skundus dėl vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo nebuvo pareigos juos persiųsti nagrinėti teismui, kadangi pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį teismas nėra viešojo administravimo subjektas.

13Pripažinęs, kad pareiškėjo skunde iškelti reikalavimai yra nepagrįsti, teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi atsakovas atsiliepime į skundą prašė priteisti iš pareiškėjo turėtas teismo išlaidas, tačiau rašytinio prašymo nepateikė ir nenurodė, kokias išlaidas patyrė, nepateikė teismo išlaidų paskaičiavimo, teismas neturėjo galimybės įvertinti, ar prašymas atlyginti teismo išlaidas yra pagrįstas, ir atsakovo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo paliko nenagrinėtu.

14III.

15Pareiškėjas BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ apeliaciniu skundu (b. l. 179-187, I t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

16Paaiškina, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimui, kuriuo pareiškėjo skundas dėl 2009 m. įsakymo buvo paliktas nenagrinėtu su teise kreiptis į atsakovą ikiteismine tvarka, ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka buvo pakeista ir nebegaliojo. Teigia, kad atsakovui priėmus skundus ir pradėjus administracinę procedūrą pareiškėjui buvo sukurti teisėti lūkesčiai, kad skundai bus išspręsti iš esmės ir nereikės dėl to kreiptis į teismą. Pabrėžia, kad negavo atsakovo pranešimo, jog jis yra nekompetentingas nagrinėti skundus per Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Be to, aplinkybę, jog atsakovo patvirtinimas apie administracinės procedūros pradžią galėjo suklaidinti pareiškėją dėl taikomos apskundimo tvarkos, yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-75/2011. Paaiškina, kad šioje nutartyje konstatuotas terminas, per kurį pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą, baigėsi vėliau nei buvo gautas atsakovo pranešimas apie administracinės procedūros pradėjimą. Daro išvadą, kad, atsakovui nepažeidus Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies ir nustatytu terminu informavus pareiškėją apie neturėjimą kompetencijos nagrinėti skundus, pareiškėjas būtų galėjęs laiku ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktus, 23 straipsnio 1, 4 dalis, 31 straipsnį, 34 straipsnio 1 dalį, 36 straipsnį, be to, neveikė aktyviai ir neišsiaiškino, kaip įstatymai įtakojo pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo pareigos informuoti pareiškėją bei šios pareigos vykdymo termino pažeidimo. Teigia, kad atsakovas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą pranešti pareiškėjui apie nekompetenciją nagrinėti skundus įvykdė praėjus 34 dienoms nuo skundo dėl 2009 m. įsakymo gavimo ir 29 dienoms – nuo skundo dėl 2010 m. įsakymo gavimo. Mano, kad teismas, nustatęs, jog atsakovas nebuvo kompetentingas nagrinėti pareiškėjo skundų, privalėjo vadovautis imperatyvia ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata. Teismas, atmetęs skundą, pareiškėjo manymu, pažeidė ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį. Nurodo, kad skundžiami įsakymai nepažymėti atsakovo antspaudu, tačiau teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, tuo pažeisdamas ABTĮ 81, 86 straipsnius.

17Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 1-7, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimus ir tvirtina, kad pareiškėjas netinkamai supranta teisėtų lūkesčių principo esmę. Pažymi, kad apeliantas nenurodo, iš kokių įstatymų ar kitų teisės aktų kildina tariamai pažeistus savo teisėtus lūkesčius. Paaiškina, kad administracinė procedūra pagal pareiškėjo skundą buvo atlikta vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 5, 19-36 straipsniais. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino padedamas atstovų, todėl jam turėjo būti žinoma priimtų administracinių aktų apskundimo tvarka. Pažymi, kad pareiškėjas savo skundą grindė negaliojančiomis teisės normomis, nepagrįstai nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka dar gali pasinaudoti. Teigia, kad Susisiekimo ministerija neprivalėjo pareiškėjo skundą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-75/2011 konstatuotos aplinkybės negali turėti prejudicinės reikšmės šioje administracinėje byloje, nes skiriasi atsakovai, ginčo dalykas, įrodinėjimo dalykas. Pabrėžia, kad skundžiami įsakymai yra administracinės procedūros sprendimai dėl pareiškėjo skundo, o ne individualūs administraciniai aktai, įsakymų pagrindu pareiškėjui nekyla jokių teisinių pasekmių, jais nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos pareiškėjo teisės ir pareigos. Nurodo, kad skundžiami įsakymai buvo priimti iš esmės nenukrypstant nuo Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyto termino, nepažeidžiant ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl susisiekimo ministro 2010 m. spalio 15 d. įsakymų Nr. 3-620 ir 3-621 (b. l. 31-32; 33-35, I t.) teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtais įsakymais susisiekimo ministras nusprendė netenkinti atitinkamai pareiškėjo 2010 m. rugsėjo 6 d. ir 2010 m. rugsėjo 13 d. skundų, vadovaujantis tuo, kad teisės aktai nenumato Susisiekimo ministerijos kompetencijos (kaip ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjančios institucijos) spręsti dėl Civilinės aviacijos administracijos priimtų sprendimų dėl vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymo, panaikinimo teisėtumo.

22Pagrindinė išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institutą apibūdinanti teisės norma įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. 2010 m. sausio 8 d. nustojęs galioti susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 234 patvirtintų Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 36 punktas numatė vežėjo teisę apskųsti susisiekimo ministrui Civilinės aviacijos administracijos sprendimą. Susisiekimo ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-643 patvirtintu Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašu minėti nuostatai pripažinti netekusiais galios, o šio aprašo 43 punktas nustatė, kad Civilinės aviacijos administratoriaus direktoriaus sprendimą neišduoti vežėjo pažymėjimo, sustabdyti vežėjo pažymėjimo galiojimą, panaikinti vežėjo pažymėjimo galiojimą ar atsisakyti pakeisti vežėjo pažymėjimą įmonė gali apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi nuo 2010 m. sausio 8 d. Susisiekimo ministerija nebebuvo kompetentinga nagrinėti Civilinės aviacijos administracijos priimtus sprendimus išankstine nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Todėl pareiškėjas į teismą arba Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymų turėjo kreiptis per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo (ABTĮ 30 str. 1 d., 33 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, jog pareiškėjas netinkamai įgyvendino gynybos teisę, kadangi nuo 2010 m. sausio 8 d. Susisiekimo ministerija nėra kompetentinga nagrinėti skundus dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus sprendimų neišduoti vežėjo pažymėjimo, sustabdyti vežėjo pažymėjimo galiojimą, panaikinti vežėjo pažymėjimo galiojimą ar atsisakyti pakeisti vežėjo pažymėjimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad susisiekimo ministras 2010 m. spalio 15 d. įsakymais Nr. 3-620 ir 3-621 pagrįstai nusprendė netenkinti atitinkamai pareiškėjo 2010 m. rugsėjo 6 d. ir 2010 m. rugsėjo 13 d. skundų, vadovaujantis tuo, kad teisės aktai nenumato Susisiekimo ministerijos kompetencijos (kaip ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjančios institucijos) spręsti dėl Civilinės aviacijos administracijos priimtų sprendimų dėl vežėjo pažymėjimo galiojimo panaikinimo teisėtumo.

23Pareiškėjo manymu, skundžiami atsakovo įsakymai nėra teisėti, kadangi atsakovas, gavęs skundus, turėjo pranešti Bendrovei, jog jis nėra kompetentingas nagrinėti skundus pagal įgaliojimus per Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis įtvirtino, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Susisiekimo ministeriją 2010 m. rugsėjo 6 d. ir 2010 m. rugsėjo 13 d. skundais (b. l. 17-22, 23-25, I t.), prašydamas panaikinti atitinkamai Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14 ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 4R-168. Susisiekimo ministerija 2010 m. spalio 7 d. raštu Nr. 2-5184(20) (b. l. 26, I t.) informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, buvo pradėta administracinė procedūra dėl skundžiamų Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymų. Pareiškėjas 2010 m. lapkričio 12 d. raštu Susisiekimo ministerijai prašė pateikti informaciją dėl administracinės procedūros eigos. Susisiekimo ministerija 2010 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 2-6044(20) (b. l. 28, I t.) informavo pareiškėją apie Susisiekimo ministerijos pareiškėjui adresuotą 2010 m. spalio 19 d. raštą Nr. 2-5409(20) (b. l. 52, I t.), kuriuo pranešta apie susisiekimo ministro 2010 m. spalio 15 d. įsakymus Nr. 3-620 ir 3-621. Susisiekimo ministras 2010 m. spalio 15 d. įsakymais Nr. 3-620 ir 3-621, kurie yra ginčijami šioje administracinėje byloje, nusprendė netenkinti atitinkamai pareiškėjo 2010 m. rugsėjo 6 d. ir 2010 m. rugsėjo 13 d. skundų, vadovaujantis tuo, kad teisės aktai nenumato Susisiekimo ministerijos kompetencijos (kaip ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjančios institucijos) spręsti dėl Civilinės aviacijos administracijos priimtų sprendimų dėl vežėjo pažymėjimo galiojimo panaikinimo teisėtumo.

24Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1117 patvirtintų Susisiekimo ministerijos nuostatų, netekusių galios nuo 2010 m. spalio 24 d., 1, 2 punktuose įtvirtinta, kad Susisiekimo ministerija yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Viešojo administravimo įstatymu. Analogiškos normos įtvirtintos ir Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1480 patvirtintuose Susisiekimo ministerijos nuostatuose.

25Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Taigi kiekviena valdžios institucija (taip pat ir viešojo administravimo) yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti. Vienas iš gero administravimo principų - konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms - reiškia ir administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, apimantį ir tinkamas priimto prašymo trūkumų šalinimo iniciavimo procedūras (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005).

26Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai teisingai konstatavo, jog atsakovui, gavus pareiškėjo skundus, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, nebuvo pareigos juos persiųsti nagrinėti teismui, kadangi teismas nėra viešojo administravimo subjektas. Tačiau apygardos administracinis teismas, konstatuodamas skundžiamų susisiekimo ministro įsakymų teisėtumą, nevertino atsakovo veiksmų, gavus pareiškėjo skundus ir priimant ginčijamus įsakymus, atitikties viešojo administravimo principams, neanalizavo, ar atsakovas, pareiškėjo skundų pagrindu pradėdamas administracinę procedūrą ir priimdamas skundžiamus įsakymus, kuriais netenkinti skundai dėl nenumatytos kompetencijos kaip ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjančios institucijos spręsti Civilinės aviacijos administracijos priimtų sprendimų dėl vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymo, panaikinimo teisėtumo, ir nebendradarbiaudamas, t. y. neinformuodamas pareiškėjo apie netinkamai įgyvendinamą teisę apskųsti Civilinės aviacijos administracijos sprendimus prieš pradedant administracinę procedūrą, tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartyje Nr. AS822-75/2011 konstatuota Susisiekimo ministerijos netvirta pozicija dėl Civilinės aviacijos direktoriaus įsakymo apskundimo neteismine tvarka, kas taip pat nagrinėjamu atveju kelia abejonių, ar atsakovas, priimdamas skundžiamus įsakymus, veikė nepažeisdamas minėtų teisės principų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, vadovaudamasis gero administravimo principu, gavęs pareiškėjo skundus dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymų, turėjo pareiškėją nedelsiant informuoti apie netinkamai įgyvendinamą savo teisę, t. y. apie neturėjimą kompetencijos nagrinėti gautų skundų. Pažymėtina, kad tokia prieita išvada, nors ir rodo atsakovo ne visai tinkamą veiką priimant įsakymus, šioje administracinėje byloje nėra savarankiškas pagrindas naikinti ginčijamus susisiekimo ministro įsakymus. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar tokia atsakovo veika buvo iš esmės pažeistos pareiškėjo teisės ir interesai.

27Teisėjų kolegija sutinka su apygardos administracinio teismo nurodytu ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies aiškinimu, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Apeliantas nurodo, kad atsakovui priėmus skundus ir pradėjus administracinę procedūrą, pareiškėjui buvo sukurti teisėti lūkesčiai, jog šie skundai bus išspręsti iš esmės. Pareiškėjo tvirtinimu, dėl skundžiamų susisiekimo ministro įsakymų jis sugaišo laiko, dėl ko buvo užkirstas kelias realizuoti teisę į teisminę gynybą, ginti pažeistas teises (b. l. 76, 159, I t.). Kaip matyti, pareiškėjas skundais atsakovui siekė panaikinti Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-75/2011 palikta nepakeista Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą panaikinti Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14. Šioje nutartyje ginčijamo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 atveju konstatuotas paties pareiškėjo vangumas ginant savo pažeistas teises ir akcentuota, kad Susisiekimo ministerijos pozicija dėl minėto įsakymo apskundimo neteismine tvarka neturi reikšmės sprendžiant dėl termino atnaujinimo. Taigi pareiškėjas įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 apskundimo, o pasibaigęs terminas skundui dėl minėto įsakymo paduoti nebuvo teismo atnaujintas ne dėl susisiekimo ministro priimtų ir šioje administracinėje byloje skundžiamų įsakymų. Tas pats pasakytina ir apie Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 4R-168. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2049-281/2011 nutraukė administracinę bylą konstatavęs, kad pareiškėjui skundžiamo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 4R-168 panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi Bendrovė įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, dėl ko negalės vykdyti jokios vežėjo pažymėjime nurodytos veiklos. Taigi dėl pareiškėjo skunduose atsakovui ginčijamų Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymų buvo pradėtos atskiros administracinės bylos, tai, kad skundžiamais susisiekimo ministro įsakymais nebuvo išspręstas klausimas iš esmės ir nepasisakyta dėl skundais atsakovui ginčijamų Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymų, nesukliudė pareiškėjui įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su skundžiamais atsakovo įsakymais galimai pažeistomis pareiškėjo teisėmis, kaip nepagrįstus.

28Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjo teisių kreiptis į teismą dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymų apskundimo tinkamam įgyvendinimui atsakovo vykdyta administracinė procedūra neturėjo esminės reikšmės, jos metu susisiekimo ministro priimti įsakymai pareiškėjo teisių nepažeidė. Atsakovo netinkama veika priimant skundžiamus įsakymus (nepranešimas pareiškėjui, kad atsakovas nėra kompetentingas nagrinėti skundus) neįtakojo pareiškėjo teisių kreiptis į teismą dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymų ginčijimo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad naikinti skundžiamus atsakovo įsakymus nėra pagrindo.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Pareiškėjo BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ apeliacinis skundas netenkinamas.

31Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ apeliacinį skundą atmesti.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ (toliau – ir... 5. Paaiškino, kad pagal Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu į skundą... 7. Paaiškino, kad susisiekimo ministras 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 3-620... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu skundą... 10. Nurodė ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir atkreipė dėmesį... 11. Teigė, kad išvadai, jog šioje byloje ginčijami įsakymai turėjo įtakos... 12. Nurodė Įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad Civilinės aviacijos... 13. Pripažinęs, kad pareiškėjo skunde iškelti reikalavimai yra nepagrįsti,... 14. III.... 15. Pareiškėjas BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ apeliaciniu skundu (b.... 16. Paaiškina, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m.... 17. Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu į... 18. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV.... 21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl susisiekimo ministro... 22. Pagrindinė išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka... 23. Pareiškėjo manymu, skundžiami atsakovo įsakymai nėra teisėti, kadangi... 24. Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1117 patvirtintų Susisiekimo... 25. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero... 26. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 27. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos administracinio teismo nurodytu ABTĮ 5... 28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 30. Pareiškėjo BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ apeliacinis skundas... 31. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą palikti... 32. Nutartis neskundžiama....