Byla 2A-1264-653/2012
Dėl 2011-04-04 Vilniaus m

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundą dėl 2011-04-04 Vilniaus m.

23 apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-238-862/2011 pagal ieškovo If P&C Insurance AS, ieškinį, atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, trečiasis asmuo UAB „Alternos statybos“, dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2617,36 Lt žalos atlyginimą,

46 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-02-05 apie 13 val. Vilniuje, prie prekybos centro „Senukai“ įvyko eismo įvykis, kurio metu R. K. vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr. ( - ) atsitrenkė ir apgadino D. F. vairuojamą automobilį Nissan Almera, valst. Nr. ( - ) Pagal eismo įvykio dalyvių surašytą ir pasirašytą eismo įvykio deklaraciją atsakomybę dėl eismo įvykio kilimo prisiėmė R. K.. Automobilis Nissan Almera, valst. Nr. ( - ) buvo apdraustas savanoriškuoju transporto priemonių draudimu draudimo bendrovėje If P&C Insurance AS, todėl draudėjui buvo atlyginta (išmokant draudimo išmoką) šio eismo įvykio metu padaryta 2617,36 Lt dydžio žala. Kadangi automobilio VW Passat, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo R. K., valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio dieną buvo apdrausta atsakovo draudimo bendrovėje (polisas r/AEB 6308942), todėl ieškovas įgijo išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė kad gavus pranešimą apie draudžiamąjį įvykį buvo atliktas eismo įvykio aplinkybių tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad automobilis Nissan Almera, valst. Nr. ( - ) vairuojamas D. F., pažeidė šiuos KET punktus:

6161 p. bei ženklo 402, leidžiančio važiuoti tik rodyklės kryptimi reikalavimus bei KET 3 priedo 1.1 p. reikalavimą, draudžiantį kirsti siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus. Pažymėjo, kad 2010-02-05 eismo įvykio deklaracija, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimus, neatitinka faktinių aplinkybių: eismo įvykio schemoje nepavaizduota ištisinė linija, skirianti priešingų krypčių transporto srautus bei nenurodytas ženklas 402, leidžiantis važiuoti tik rodyklės kryptimi. Taip pat pažymėjo, kad 2010-04-13 atsakovas gavo R. K. paaiškinimą, kuriame nurodomos eismo įvykio deklaracijos pildymo sąlygos ir atsisakymas prisiimti atsakomybę už eismo įvykio metu D. F. patirtą žalą. Atsakovas mano, kad 2010-02-05 eismo įvykio kaltininkė yra D. F.. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais dėl nepakankamo R. K. atidumo ir atsakomybės už eismo įvykio kilimą, nes automobilio VW Passat, valst. Nr. ( - ) vairuotojas nesitikėjo ir negalėjo tikėtis, kad

7D. F. vairuojamas automobilis važiuos priešinga kryptimi, nei nurodyta kelio ženkle bei kirs ištisinę liniją tokiu būdu pažeisdamas KET reikalavimus bei sukeldamas avarinę situaciją. R. K. negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad D. F. vairuojamas automobilis važiuos priešinga kryptimi, nei nurodo kelio ženklas.

8Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad civilinei atsakomybei dėl žalos, patirtos eismo įvykio metu, lemiamos įtakos turi ne kelių eismo taisyklių pažeidimai apskritai, o priežastinis ryšys, t.y. kokią įtaką abiejų eismo įvykio dalyvių padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai turėjo eismo įvykiui ir iš to atsiradusiai žalai kilti. Nurodė, kad eismo įvykio dalyviai visas aplinkybes įvertino pasirašydami eismo įvykio deklaraciją, kuri nėra nuginčyta. Prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

9Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2011-04-04 sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nustatė, jog 2010-02-05 apie 13 val. Vilniuje, Ukmergės g., prie prekybos centro „Senukai“ įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė du automobiliai: R. K. vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr. ( - ) ir D. F. vairuojamas automobilis Nissan Almera, valst. Nr. ( - ) Pagal ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Alternos statytbos“ sudarytą sutartį automobilis Nissan Almera, valst. Nr. ( - ) buvo apdraustas transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (b.l. 5). Eismo įvykio, įvykusio 2010-02-05, metu buvo apgadinta ieškovo apdrausta transporto priemonė (b.l.28-35). Ieškovas 2010-03-16 išmokėjo draudėjui 2617,36 Lt draudimo išmoką (b.l. 10). Ieškovas draudimo išmoką išmokėjo pagal jam pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotą eismo įvykio faktą, aplinkybes ir nubraižytą schemą. Teismas nenustatė, kad ieškovas būtų atlikęs įvykio priežasčių tyrimą, nors tokią teisę ieškovas turėjo pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001 47 punktą (b.l. 106). Automobilis VW Passat, valst. Nr. ( - ) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu apdraustas atsakovo. Ieškovas atsakovui 2010-03-16 pateikė pretenziją dėl nukentėjusiajam išmokėtos 2617,36 Lt draudimo išmokos atlyginimo. Atsakovas 2010-04-13 pranešimu ieškovui atsisakė sumokėti draudimo išmoką.

11Iš pateiktų nuotraukų (b.l.46- 47) ir liudytojos D. F. parodymų (b.l. 145), teismas padarė išvadą, kad šalia išvažiavimo iš „Senukų“ aikštelės į gatvę, jungiančią Baltrušaičio gatvę ir Ukmergės plentą, stovi Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 1 priedo 10 punkte nustatytas nukreipiamasis ženklas 402, leidžiantis važiuoti tik rodyklės kryptimi (į dešinę), kuris galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas (b.l. 46). Analogiškas ženklas yra ir kitoje gatvės pusėje, išvažiuojant iš aikštelės į minėtą gatvę (b.l. 47).

12Teismas konstatavo, kad D. F., išvažiuodama iš „Senukų“ aikštelės į gatvę, privalėjo iš aikštelės išvažiuoti, taip, kaip reikalauja ženklas, o tuo atveju, jeigu jai nebuvo žinoma, ar neaiški ženklo reikšmė, ji kaip atidi ir rūpestinga vairuotoja privalėjo išsiaiškinti ženklo reikšmę ir tik po to išvažiuoti iš važiuojamosios aikštelės dalies į gatvę. Aplinkybė, kad D. F. nežinojo kelyje esančio ženklo reikšmės neeliminuoja jos pareigos laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl padarė išvadą, kad eismo įvykį sukėlė D. F., vairavusi Nissan Almera, valst. Nr. ( - ) pasukdama automobilį į priešingą pusę nei nurodyta nukreipiamajame ženkle ir tokiais savo veiksmais pažeidusi kelio ženklo 402 reikalavimus.

13Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl nepakankamo R. K., vairavusio automobilį VW Passat, valst. Nr. ( - ) atidumo ir atsakomybės už eismo įvykio kilimą, kadangi šis vairuotojas nesitikėjo ir negalėjo tikėtis, kad D. F. vairuojamas automobilis Nissan Almera, valst. Nr. ( - ) važiuos priešinga kryptimi, nei nurodyta kelio ženkle bei kirs ištisinę liniją, pažeisdamas KET reikalavimus bei sukeldamas avarinę situaciją.

14Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

15Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, neteisingai vertino įrodymus. Pripažindamas atsakovo pareigą įrodyti aplinkybę, jog draudėjas nėra atsakingas už padarytą žalą, teismas nepagrįstai konstatavo, jog neįrodyti ieškovo argumentai dėl nepakankamo R. K. atidumo ir atsakomybės už eismo įvykio kilimą. R. K. vairuojamas automobilis atsitrenkė į galinę

16D. F. vairuojamo automobilio dalį, t.y. D. F. jau baigus sukimo į kairę manevrą. Teismas neanalizavo abiejų vairuotojų veiksmų ir kaltės laipsnio, nevertino ar vieno vairuotojo kaltė yra tokio laipsnio, kad ji yra vienintelė transporto priemonių susidūrimo priežastis. Teismas neįvertino R. K. parodymų, kurie, apelianto vertinimu, įrodo, jog šis asmuo nebuvo pakankamai atidus – nepraleido jau pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės bei neatsižvelgė į meteorologines sąlygas. R. K. nematė ženklo, draudžiančio D. F. vairuojamai transporto priemonei sukimo manevrą į kairę, todėl negalėjo tikėtis, kad vairuotoja suks tik į dešinę; R. K. privalėjo duoti kelią visoms pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. R. K. eismo įvykio deklaracijoje, pagal kurią atsakingas draudikas turėjo spręsti draudimo išmokos mokėjimo klausimą, nurodė, jog yra atsakingas dėl žalos. Teismas nepasisakė dėl R. K. KET 107, 132, 133 p.p. pažeidimų.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad atsakovas per 30 dienų nuo pretenzijos pareikimo dienos įvykį ištyrė ir motyvuotai atsisakė atlyginti žalą, todėl nebuvo pažeistas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltę turi būti įrodyta to asmens, kuris ja grindžia savo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad dėl eismo įvykio kaltas R. K., tuo tarpu atsakovas, atlikęs eismo įvykio tyrimą, pateikė pakankamai įrodymų dėl D. F. kaltės. Eismo įvykio deklaracija neatitiko eismo įvykio aplinkybių. Atsakovas gavo R. K. atsisakymą prisiimti atsakomybę už padarytą žalą, taip pat pateikė paaiškinimą dėl eismo įvykio deklaracijos papildymo. Svarbu ne tai, kad R. K. iškart po įvykio nepagrįstai manė, kad yra kaltas ir deklaracijoje pripažino kaltę, o tai, kad objektyviai nustatyta, kad neteisėtus veiksmus padarė D. F.. Deklaracijoje neteisingai nurodyta, kad R. K. vairuojamas automobilis trenkėsi į galinę D. F. automobilio dalį, nes buvo apgadintas D. F. automobilio dešinysis sparnas, t.y. ne po neleistino manevro, o jo metu. Pareiga imtis papildomų atsargumo priemonių asmeniui kyla tada, kai kitų eismo dalyvių rizikingas elgesys arba kita ypatinga gyvenimo patirties patvirtinta situacija rodo, kad jie gali pažeisti KET, arba kai jis turi realią galimybę pastebėti kitas, eismo saugumui pavojų keliančias aplinkybes. Šiuo atveju būtent D. F. nesilaikė KET reikalavimo būti atidžiu. R. K. negalėjo tikėtis, kad D. F. suks į dešinę ir neturėjo pareigos imtis papildomų atsargumo priemonių. Eismo įvykis kilo būtent dėl D. F. veiklos, kuri sąlygojo eismo įvykį ir buvo žalos atsiradimo priežastis. Jei ji būtų važiavusi kelio ženklo nurodyta kryptimi bei nekirtusi ištisinės linijos, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašė apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Trečiasis asmuo nurodė, kad R. K. nematė ženklo, draudžiančio D. F. sukti į kairę, todėl nesprendė, kad kažkas gali įvažiuoti. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino abiejų eismo dalyvių neteisėtų veiksmų įtakos atsiradusiai žalai. D. F. veiksmai, ( - )1 str. 2 d. pažeidimas neturi tiesioginio ryšio su atsiradusia žala. Eismo įvykio dalyviai deklaracijoje iš esmės teisingai nustatė savo pažeidimų įtaiką žalai atsirasti.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta, ginčo teisiniai santykiai nėra susiję su viešojo intereso gynimu.

21Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu susidūrus transporto priemonėms, pareikštą subrogacijos tvarka (CK 6.1015 str.).

22Pirmosios instancijos teismas, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatė, jog atsakovas, gavęs pretenziją, ištyrė eismo įvykio aplinkybes ir, nepažeidus TPVCPD įstatymo 19 str. 3 d. nuostatų, pateikė ieškovui motyvuotą atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, nustačius, jog KET pažeidė būtent automobilio Nissan Almera (b.l. 69). Tuo tarpu ieškovas išsamaus eismo įvykio aplinkybių tyrimo neatliko, nors tokią teisę turėjo. Kaip buvo minėta, ginčas yra kilęs dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 6.245-249 str., 6.263 str. prievolė atlyginti žalą atsakingam už žalą asmeniui atsiranda tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Ginčą nagrinėjant teisme transporto priemonių valdytojų užpildyta deklaracija neturi didesnės įrodomosios galios, bet turi būti vertinama sistemiškai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų taisyklių 38 p., tikslas – priimti teisingą sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, išsamiai ištirti draudžiamojo įvykio faktą. LR Draudimo įstatymo 96 str. 2 d. nustato pareigą draudikui tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas. Taigi, šiuo atveju įrodinėjimas negali apsiriboti vien eismo įvykio dalyvių deklaracijos vertinimu. Iš to darytina išvada, kad apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas atmestinas kaip nepagrįstas.

23Kiti apelianto argumentai yra iš esmės susiję su įrodymų vertinimu, nustatant R. K. kaltę bei priežastinį ryšį.

24Nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti žalos atlyginimo dydį arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti, jeigu nustatyta, kad paties nukentėjusiojo veiksmai lėmė ar sąlygojo žalos atsiradimą (CK 6.282 str.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į LAT suformuotą praktiką c.b. Nr. 3K-3-3/2011, teisingai konstatavo, jog atsakovas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, t.y. kad žala ieškovo draudėjui buvo padaryta ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų.

25Atsakovas šią aplinkybę grindė rašytiniais R. K. paaiškinimais (b.l. 45) nuotraukomis, žalos byloje esančia medžiaga. Kaip matyti iš apeliacinio skundo ieškovas neginčija atsakovo nurodytų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog D. F., pasukdama automobilį į priešingą pusę, nei nurodyta nukreipiamajame ženkle, pažeidė kelio ženklo 402 bei KET reikalavimus.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugpjūčio mėn. 8 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalgoje, išaiškino, kad dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tuomet, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmėms atsirasti. Šioje byloje R. K. neturėjo pareigos numatyti, kad

27D. F. pažeis KET reikalavimus, t.y. kirs ištisinę liniją ir pasuks ženklo draudžiama kryptimi, todėl neprivalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, jog R. K. eismo įvykio metu nežinojo apie D. F. vairuojamos transporto priemonės eismą reguliuojantį draudžiamą ženklą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog R. K. pasirinktas greitis buvo neleistinas ar nesaugus, liudytojų parodymai patvirtina, kad automobilių susidūrimas buvo abiems eismo dalyviams netikėtas, staigus. Automobilio stabdymas buvo sąlygotas neteisėtais D. F. veiksmais, siekiant išvengti avarinės situacijos, kurią sukėlė D. F.. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, jog R. K. turėjo ir galėjo numatyti kliūtį bei išvengti susidūrimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad pagrindinė tiesioginė žalos atsiradimo priežastis yra būtent D. F. neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad nuotraukose bei apžiūros akte užfiksuoti sugadinimai (galinis dešinys sparnas, galinės dešinės pusės durys) bei R. K. parodymai, kad po susidūrimo D. F. mašina stovėjo įstrižai (1 t. b.l. 145) leidžia pagrįstai abejoti, jog susidūrimas įvyko ne po neleistino manevro, o jo metu, dėl ko nebuvo galimybės išvengti susidūrimo. Šios aplinkybės bei atsakovo pateiktų įrodymų analizė paneigia ieškovo argumentus, jog R. K. buvo nepakankamai atidus, kad jo veiksmai buvo neteisėti, pažeidžiantys KET, ir sąlygojo žalos atsiradimą, ką iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Kadangi, atsakovui atlikus tyrimą, paaiškėjo kitos esminės aukščiau minėtos eismo įvykio aplinkybės, kurios nėra užfiksuotos eismo įvykio deklaracijoje, todėl teismas pagrįstai šiuo įrodymu nesirėmė, nustatant eismo įvykio dalyvių neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio faktus. Atsakovui įrodžius aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

28Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nėra pagrindo naikinti šio teismo sprendimo.

29Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio

301 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-04-04 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka... 2. 3 apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-238-862/2011... 3. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2617,36 Lt... 4. 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė,... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė kad gavus pranešimą apie... 6. 161 p. bei ženklo 402, leidžiančio važiuoti tik rodyklės kryptimi... 7. D. F. vairuojamas automobilis važiuos priešinga kryptimi, nei nurodyta kelio... 8. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad civilinei atsakomybei dėl žalos,... 9. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2011-04-04 sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas nustatė, jog 2010-02-05 apie 13 val. Vilniuje, Ukmergės g., prie... 11. Iš pateiktų nuotraukų (b.l.46- 47) ir liudytojos D. F. parodymų (b.l. 145),... 12. Teismas konstatavo, kad D. F., išvažiuodama iš „Senukų“ aikštelės į... 13. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl nepakankamo R. K., vairavusio... 14. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 15. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines ir... 16. D. F. vairuojamo automobilio dalį, t.y. D. F. jau baigus sukimo į kairę... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė skundą atmesti, o... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašė apeliacinį skundą... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio... 22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatė,... 23. Kiti apelianto argumentai yra iš esmės susiję su įrodymų vertinimu,... 24. Nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti žalos atlyginimo... 25. Atsakovas šią aplinkybę grindė rašytiniais R. K. paaiškinimais (b.l. 45)... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugpjūčio mėn. 8 d. Teismų... 27. D. F. pažeis KET reikalavimus, t.y. kirs ištisinę liniją ir pasuks ženklo... 28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo... 29. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 30. 1 dalies 1 punktu,... 31. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-04-04 sprendimą palikti nepakeistą....