Byla 2-100-223/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovų D. S., L. Š., A. Š. ieškinį atsakovams N. G., A. K

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,

2sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,

3dalyvaujant ieškovams D. S., A. Š., ieškovų ir ieškovo L. Š. atstovui advokatui A. C.,

4atsakovams N. G., A. K., jų atstovams advokatui L. S., advokato padėjėjai I. J.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovų D. S., L. Š., A. Š. ieškinį atsakovams N. G., A. K., ir

Nustatė

6Ieškovas D. S. ieškininius reikalavimus palaiko pilnai. Nurodo, kad atsakovas N. G. 2010-08-01 trenkė jam vieną kartą į krūtinę, po smūgio jis nukrito nuo rąsto ant kurio sėdėjo. Jam atsistojus N. G. dar porą kartų jam sudavė į veidą. Jam buvo padarytas galvos sumušimas, nugaros nubrozdinimas, veido sumušimas. Į medikus jis nesikreipė, medikamentų nenaudojo. Dėl patirtų smūgių ir sužalojimų jautė fizinį skausmą, kuris tęsėsi dar kokį mėnesį po patirtų sužalojimų, savo iniciatyva vartojo nuskausminamuosius vaistus. Daugiau jokių neigiamų pasekmių ir nepatogumų nebuvo.

7Ieškovas A. Š. ieškinius reikalavimus palaiko pilnai. Nurodo, kad 2010-08-01 mėgino apginti savo tėvą L. Š. nuo A. K., kuris jį pastūmė, po ko jis nugriuvo ir pajuto skausmą kojoje. Iš kojos bėgo kraujas, labai skaudėjo, buvo žaizda kulne. Kitą dieną kreipėsi pas medikus, buvo siuvama žaizda. Po to kas 3-4 dienas teko tvarstyti koją ir tai tęsėsi kelias savaites. Kojos tvarstymo metu jausdavo fizinį skausmą. Maždaug mėnesį laiko buvo sunkiau vaikščioti, negalėjo maudytis, sportuoti. Po sužalojimo kojoje liko 2 cm randas.

8Ieškovo L. Š. atstovas ieškinį palaiko pilnai. Nurodo, kad ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, po patirtų kairio delnakaulio deformacijos iki šiol išliko ribotas piršto sulenkimas. Po sužalojimo ieškovas patyrė didelius nepatogumus, nes neteko galimybės kurį laiką važinėtis motociklu, beveik 3 mėnesius negalėjo vairuoti automobilio, negalėjo sportuoti, negalėjo dirbti prie statomo namo .

9Ieškovų atstovas nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu atsakovai buvo pripažinti kaltais , o ieškinys paliktas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškinyje nurodytas neturtinės žalos dydis atitinka padarytų sužalojimų pobūdį, veiksmų pasekmes , teisingumo ir protingumo kriterijus ir susiklosčiusią teismų praktiką. Ieškovai dėl atsakovų veiksmų patyrė įvairius nepatogumus, L. Š. iki šiol išliko pasekmės- sunkiai lankstosi pirštas. A. Š. buvo sužalota koja, jis patyrė nemažus nepatogumus.

10Atsakovas N. G. su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad sutinka atlyginti 100 Eur neturtinę žalą ieškovui D. S.. Įvykio metu pirmieji jam pradėjo grasinti L. Š. su D. S.. Po to L. Š. prikibo prie jo žmonos, tada jis L. Š. pastūmė, šis sudavė jam į veidą, po to dar spardė. Jis dirba ( - ), gauna vidutiniškai 3000 Lt darbo užmokestį, augina du nepilnamečius vaikus.

11Atsakovas A. K. su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad su teismo nuosprendyje nurodytais jo veiksmais nesutinka, nes yra nekaltas. Iš tiesų jis nieko nesumušė, o jį sumušė L. Š., kuriam padėjo sūnus. Pripažįsta, kad L. Š. sudavė tik 1 smūgį. Jis dirba ( - ), darbo užmokestis 1500 Lt, turi sūnų A., gim. ( - ), kuris yra moksleivis.

12Atsakovų atstovas nurodo, kad iš ieškovų jau buvo priteista neturtinė žala atsakovams. Atsakomybės dydžio klausimas ir neturtinės žalos klausimas kilo iš to paties konflikto. Nuosprendžiais yra konstatuotos faktinės aplinkybės, smūgių skaičius, patirti ieškovų sužalojimai. Konfliktą pradėjo ne atsakovai. Įvertinus visas aplinkybes D. S. galėtų būti priteista 100 Eur neturtinė žala, kuri visiškai kompensuotų įvardintus nepatogumus, būtų teisinga ir protinga. A. K. savo veiksmus pripažįsta iš dalies ir mano, kad A. Š. kompensacija galėtų būti 200 eurų. Jau rugsėjo mėn. A., ėjo į mokyklą, pasekmės buvo senai pasibaigusios. Nepatogumai kurie jam pasireiškė yra kompensuojami 200 eurų suma. Tai būtų logiška, teisinga ir proporcinga. A. K. nesiekė padaryti žalą A. L. Š. neturtinė žala galėtų sudaryti 500 Eur. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14Iš byloje esančių ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad 2013-04-09 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 5 p, N. G.- pagal LR BK 140 str. 1 d., nukentėjusiesiems L. Š., A. Š., D. S. pripažįstant teisę į civilinių ieškinių tenkinimą dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka ( b.l. 9-12 tomas 1). Iš 2014-08 Medicinos dokumentų išrašo matyti, kad L. Š. diagnozuotas kairės plaštakos II delnakaulio lūžimas su poslinkiu, išlikus poslinkiui pacientas buvo 2014-08-18 operuotas Vilniaus Universitetinės GP ligoninės mikrochirurgo, atliktas kaulo atstatymas , imobilizacija, 2014-09-22 atlikta vielų pašalinimo operacija, reabilitacija V. B. klinikoje, išliko ribotas kairės rankos II piršto sulenkimas ( b.l. 66 tomas 1). IŠ 2014-08-11 Medicinos dokumentų išrašo matyti, kad A. Š. diagnozuotas dešinio kulno sumušimas, dešinio kulno plėšta žaizda, kuri priėmimo skyriuje susiūta, yra 2 cm randas dešinio kulno vidinėje pusėje, 2010-08-09 išimti siūlai, 2010-08-10 ir 2010-08-11 atlikti perrišimai ( b.l. 67 tomas 1). Iš 2010-11-03 Specialisto išvados Nr. G 368/10(08) matyti, kad L. Š. konstatuojamas kairio II delnakaulio lūžimas su poslinkiu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų ( b.l. 125 tomas 1). Iš 2010-11-03 Specialisto išvados Nr. G 367/10(08) matyti, kad A. Š. konstatuojamas dešinio kulno srities sumušimas, kulno plėštinė žaizda, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų ( b.l. 131 tomas 1).

15Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas. Ieškovai pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo. Civilinė atsakomybė- tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ( žalą) ar sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius) ( CK 6.245 str. 1 d.). Turtinė ir neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti sąlygos, numatytos CK 6.246 str.- 6.249 str., t.y. neteisėti veiksmai, kaltė, žala ( nuostoliai ) ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ( nuostolių). Kaip jau minėta, šioje byloje civilinė atsakomybė yra kildinama iš nusikalstamos veikos padarymo fakto, kuris konstatuotas teismo nuosprendžiu. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje yra pareikštas civilinis ieškinys , jeigu baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, teismas pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o dėl žalos dydžio nustatymo perduoda ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka esant įstatyminiams pagrindams (BPK 115 str. 2 d.). Dėl to ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka nebegalima iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ,t .y. pripažinimas teisės į ieškinio patenkinimą baudžiamajame procese reiškia, jog ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Tai pilnai suprantama proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų plotmėje, nes asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka , o jei to nedaro, tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad sutinka jog yra padaryta turtinė ar neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2009, Teismų praktika Nr. 32). Atsakovų nusikalstamų veikų faktai nustatyti įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2013-04-09 nuosprendžiu , todėl papildomai neįrodinėtini ( CPK 182 str. 3 p.). Atsakovas N. G. savo atliktų ir teismo nuosprendžiu konstatuotų veiksmų iš esmės neneigia, atsakovas A. K. su teismo nuosprendyje nustatytais faktais nesutinka ir teigia, kad smurtinių veiksmų A. Š. ir L. Š. atžvilgiu neatliko. Tokie atsakovų paaiškinimai laikytini neįrodytais, nes jokių įrodymų tuo klausimu byloje nėra, o įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti laikomi visiškai įrodytais. Tai, kad ieškovai dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą ir tai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovų nusikalstamais veiksmais nekelia abejonių ir laikytina įrodyta, nes CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tokiu būdu, konstatavus, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos, baudžiamajame procese pripažinus ieškovų teisę į civilinį ieškinį, šioje byloje spręstinas klausimas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

16Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008 ir kt.).

17Sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, būtina atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

18Atsakovų A. K. ir N. G. nusikalstamos veikos yra konstatuotos įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2013-04-09 nuosprendžiu, pagal kurį N. G. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d., apie 2.00 val. ( - ), D. S. atžagaria ranka sudavė vieną kartą į krūtinę, po ko pastarasis nugriuvo, dėl ko nukentėjusiajam D. S. sukėlė fizinį skausmą, kas atitinka nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ; A. K. pripažintas kaltu dėl to, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d., apie 2.00 val., ( - ), L. Š. su pagaliu smūgiavo 3-4 kartus į galvą, kaklą, ranką, nugarą, po to nepilnamečiam A. Š., gim. ( - ), sugriebus už pagalio ir laikant, kad nebesmūgiuotų L. Š., pastarąjį nustūmęs pargriovė į malkų krūvą, ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiesiems L. Š. dėl kairio II delnakaulio lūžimo su poslinkiu ir A. Š. dėl dešinio kulno srities sumušimo, kulno plėštinės žaizdos padarė nesunkius sveikatos sutrikdymus, kas atitinka nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 5 p. Kaip jau buvo minėta šiuo nuosprendžiu nukentėjusiesiems D. S., L. Š. ir A. Š. pripažinta teisė į civilinių ieškinių tenkinimą, dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

19Taigi, nustatant ieškovams padarytos neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti jau paminėtų kriterijų visumą ir konkrečias baudžiamuoju nuosprendžiu nustatytas faktines įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi ne tik civilinėse, bet ir baudžiamosiose bylose formuojama neturtinės žalos dydžio nustatymo praktika. Kasacinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394/2006).

20Sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, negalima pamiršti ir subjektyvių šio klausimo aspektų, t.y. atskiro konkretaus asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, remdamasis nukentėjusių asmenų paaiškinimais, bylos medžiaga , vadovaudamasis teismų praktika ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, priima sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio. Visais atvejais vertinant CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma būtina įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.

21Taigi, ieškovas D. S. reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo A. K. 868,86 Eur ( 3000 Lt) neturtinės žalos. Atsakovas N. G. su ieškininiu reikalavimu sutinka iš dalies , t.y. sutinka atlyginti 100 Eur neturtinę žalą. Tokiu būdu pirmiausia vertintini konkretūs nusikalstami veiksmai, kuriuos atliko N. G., nustatyta, kad buvo atlikti smurtiniai tyčiniai veiksmai, iki smūgio sudavimo D. S. sėdėjo šalia N. G. ir smurtinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, smūgio nesitikėjo. Dėl tokių N. G. veiksmų ieškovas D. S. įvykio metu šalia fizinio skausmo dar pajuto pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, stresą ir išgąstį, kas jau yra pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Teismo manymu įvertinus tai, kad ieškovui D. S. sveikatos sutrikdymo laipsnis nebuvo nustatytas, o konstatuotas fizinio skausmo sukėlimas, buvo suduotas vienas smūgis, smūgis buvo į krūtinės sritį, D. S. pas medikus nesikreipė, byloje nėra įrodymų kad jam reikėjo vartoti vaistus, kad buvo mėlynės, kad patirtas fizinis skausmas trukdė normaliam bendravimui su aplinkiniais ar apribojo ieškovo darbinę veiklą, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovo patirtas fizinis skausmas yra negrąžinamas, kad sveikata dėl to pablogėjo ar galėtų dėl to pablogėti . Ieškovas D. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad liekamųjų reiškinių nebuvo, darbinei veiklai patirtas fizinis skausmas įtakos neturėjo. Todėl įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose iš atsakovo N. G. ieškovo D. S. naudai priteistina 200 Eur neturtinė žala ( LAT nutartys Nr.2K-270/2014; 2K-300/2014; 2K-181/2014;). Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo atveju esminės reikšmės priteistinai neturtinei žalai neturi, nes neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmais.

22Ieškovas A. Š. prašo priteisti iš atsakovo A. K. 2896,20 Eur ( 10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovas A. K. sudavė A. Š. vieną smūgį, dėl ko jis patyrė nesunkų sveikatos sužalojimą. Atsakovo A. K. veiksmai A. Š. atžvilgiu tyčiniai, smurtiniai , todėl A. K. turtinė padėtis ( 1500 Lt atlyginimas) nesuabsoliutinama. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina, kad A. Š. dėl patirto sužalojimo ne vieną kartą lankėsi pas medikus, jam buvo siuvama žaizda, išimami siūlai, vykdomi perrišimai ( 2010-08-10 ir 2010-08-11) taigi A. Š. fizinį skausmą jautė ne tik sužalojimo metu ir dar po to dėl paties sužalojimo, bet ir dėl jam atliekamų būtinų medicininių procedūrų ir tai tęsėsi ilgesnį laiką. Iki šiol A. Š. kojoje yra išlikęs 2 cm randas. Šias aplinkybes įrodo medicininiai dokumentai. Be abejo, esant žaizdai kojoje A. Š. fizinis judėjimas iš dalies buvo apsunkintas ir todėl sutiktina su ieškovo teiginiais, kad jis negalėjo kurį laiką sportuoti . Tačiau šis dalinių fizinių nepatogumų laikas atsižvelgiant į medicininius dokumentus negalėjo būti ilgas. Nors medicininiuose dokumentuose yra konstatuota, kad išliko randas, tačiau jis yra kulne, t.y. nelabai matomoje vietoje, todėl manytina, kad bendrai fizinei išvaizdai tai per daug nekenkia ir didelių nepatogumų A. Š. nekelia. Duomenų apie tai, kad A. Š. dėl patirtų sužalojimų naudojo vaistus, byloje nėra. Tačiau, negalima pamiršti, kad šalia fizinio skausmo ieškovas patyrė ir dvasinius išgyvenimus, t. y . galima pilnai sutikti su jo teiginiu, kad A. Š. patyrė nemažus dvasinius išgyvenimus pamatęs kaip A. K. muša jo tėvą, o būdamas nepilnametis asmuo jautriau išgyveno dėl patirto fizinio ir dvasinio smurto, stresas buvo didesnis nei suaugusiam žmogui. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų ieškovui A. Š. iš atsakovo A. K. priteistina 700 Eur neturtinė žala ( LAT nutartys 3K-3-357/2008; 2K-303/2013; 2K-15/2013 ir kt).

23Ieškovas L. Š. prašo iš atsakovo A. K. priteisti 4344,30 Eur ( 15 000 Lt ) neturtinės žalos. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovas A. K. L. Š. su pagaliu smūgiavo 3-4 kartus į galvą, kaklą, ranką, nugarą , kuriam buvo padarytas kairio II delnakaulio lūžimas su poslinkiu, kas laikytina nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ieškovas L. Š. dėl patirtų sužalojimų patyrė eilę medicininių procedūrų: imobilizuota gipso langetė, 2010-08-18 operuotas, atliktas kaulo atstatymas, imobilizacija 5 savaitėms,2010-09-22 atlikta vielų pašalinimo operacija, reabilitacija klinikoje. Visa tai rodo, kad L. Š. gana ilgą laiką patyrė fizinį skausmą, stresą dėl procedūrų, dvasinius išgyvenimus. Esant sugipsuotai rankai jis, be abejo, negalėjo pilnai naudotis ranka, jam buvo apribota darbinė veikla, automobilio vairavimas, sportinė veikla ir t.t. Tačiau negalima visiškai sutikti kad tie nepatogumai tęsėsi 3 mėnesius, kaip nurodo ieškovas, nes iš medicininių dokumentų matyti, kad 2010-09-22 ( įvykis 2010-08-01) buvo pašalintos vielos. Medicininiuose dokumentuose konstatuota, kad po patirtos traumos L. Š. išliko ribotas kairės rankos piršto sulenkimas, kas , rodo jog įvyko tam tikri sveikatos pokyčiai, tačiau iš medicininių dokumentų neaišku ar šie pokyčiai išliko iki šiol ar jie buvo konstatuoti tik tuo metu kai buvo nuimtos vielos . Be to nėra pagrindo laikyti, kad liekamieji reiškiniai yra esminiai, nes byloje nėra jokių duomenų, kad rankos funkcija sumažėjo ar tapo ribota, ranka yra kairė. Pažymėtina, kad L. Š. buvo suduoti 3-4 smūgiai pagaliu į įvairias, tame tarpe pavojingas, kūno vietas ( galvą, kaklą), todėl jo patirtas fizinis skausmas buvo stipresnis, jis buvo nevienkartinis ir tęsėsi ilgesnį laiką. Kadangi buvo smūgiuojama į pavojingas kūno vietas, tai, savaime suprantama, stresas ir išgąstis buvo didesni. Dėl nurodytų aplinkybių , vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais ir kasacinio teismo suformuota praktika analogiškose bylose kur už nesunkų kūno sužalojimą paprastai nustatomas neturtinės žalos dydis apie 1000-5000 Lt, ieškovui L. Š. priteistina 1500 Eur neturtinė žala.

24Ieškinį tenkinus iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovų ir valstybės naudai( CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., b. l. 63-65 tomas 1) . Pagal CPK 93 str. nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už asmens patirtus neturtinius praradimus, atsižvelgiant į nustatytų kriterijų visumą, yra teismo funkcija (CK 6. 250 str.). Ieškovų prašoma priteisti neturtinės žalos suma nevaržo teismo diskrecijos, todėl laikytina, jog atsakovai bylą pralaimėjo ir bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos, t. y. nėra pagrindo priteisti atsakovams turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai, todėl iš atsakovo N. G. į valstybės biudžetą priteistina 6 Eur žyminio mokesčio ( 200 Eur x 3 proc) ir 9,82 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš atsakovo A. K. 66 Eur žyminio mokesčio (700 Eur + 1500 Eur x 3 proc.) ir 9,82 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270 str. teismas

Nutarė

26Ieškinį patenkinti iš dalies.

27Priteisti iš atsakovo N. G., a.k. ( - ) 200 Eur ( du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 144,81 Eur ( vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų – ieškovo D. S., a.k. ( - ) naudai

28Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. ( - ) 700 Eur ( septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 144,81 Eur ( vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų – ieškovo A. Š., a.k. ( - ) naudai ir 1500 Eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) ir 144,81 Eur ( vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų – ieškovo L. Š., a.k. ( - ) naudai.

29Priteisti iš atsakovo N. G., a.k. ( - ) 6 Eur ( šešis eurus) žyminio mokesčio ir 9,82 Eur ( devynis eurus 82 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, iš atsakovo A. K., a.k. ( - ) 66 Eur ( šešiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 9,82 Eur ( devynis eurus 82 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

30Kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

31Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,... 2. sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,... 3. dalyvaujant ieškovams D. S., A. Š., ieškovų ir ieškovo L. Š. atstovui... 4. atsakovams N. G., A. K., jų atstovams advokatui L. S., advokato padėjėjai I.... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neturtinės žalos... 6. Ieškovas D. S. ieškininius reikalavimus palaiko pilnai. Nurodo, kad atsakovas... 7. Ieškovas A. Š. ieškinius reikalavimus palaiko pilnai. Nurodo, kad 2010-08-01... 8. Ieškovo L. Š. atstovas ieškinį palaiko pilnai. Nurodo, kad ieškovui buvo... 9. Ieškovų atstovas nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusiu... 10. Atsakovas N. G. su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad sutinka atlyginti... 11. Atsakovas A. K. su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad su teismo... 12. Atsakovų atstovas nurodo, kad iš ieškovų jau buvo priteista neturtinė... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 14. Iš byloje esančių ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad 2013-04-09... 15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nustatyta, kad asmeniui... 16. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis... 17. Sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 18. Atsakovų A. K. ir N. G. nusikalstamos veikos yra konstatuotos įsiteisėjusiu... 19. Taigi, nustatant ieškovams padarytos neturtinės žalos dydį, reikia... 20. Sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, negalima pamiršti... 21. Taigi, ieškovas D. S. reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo A. K.... 22. Ieškovas A. Š. prašo priteisti iš atsakovo A. K. 2896,20 Eur ( 10 000 Lt)... 23. Ieškovas L. Š. prašo iš atsakovo A. K. priteisti 4344,30 Eur ( 15 000 Lt )... 24. Ieškinį tenkinus iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovų... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270 str.... 26. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 27. Priteisti iš atsakovo N. G., a.k. ( - ) 200 Eur ( du šimtus eurų)... 28. Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. ( - ) 700 Eur ( septynis šimtus eurų)... 29. Priteisti iš atsakovo N. G., a.k. ( - ) 6 Eur ( šešis eurus) žyminio... 30. Kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.... 31. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos...