Byla 1A-230-309/2019
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui, nukentėjusiajam A. V., nuteistajam A. K., jo gynėjai advokatei A. Ž.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. K. per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

4Priteista iš A. K. Valstybinei miškų tarnybai 1 267,20 Eur (vienas tūkstantis du šimtai šešiasdešimt septyni eurai 20 ct) gamtai padarytai žalai atlyginti.

5Priteista iš A. K. A. V. 1 180,00 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 1 000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti.

6Priteista iš A. K. P. D. B. 590,00 Eur (penki šimtai devyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 1 000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti.

7Priteista iš A. K. M. B., atstovaujamai sūnaus N. B., 590,00 Eur (penki šimtai devyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

101. A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagrobė svetimą turtą – medieną, o būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d., ( - ), kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bendros nuosavybės teise P. D. B., A. V., J. M. B., V. J. B. priklausančiose miško valdose, kadastrinis Nr. ( - ), ir kadastrinis Nr. ( - ), nupjovė 8 ąžuolus tikslu juos pasisavinti, po to susitarė su P. S., nežinančiu apie daromą nusikalstamą veiką, kad pastarasis ištemptų medžius iš miško, ir pastarajam tai padarius, tokiu būdu pagrobė 8 ąžuolus, iš viso 10,56 kubinių metrų medienos, bendros 2 946,93 Eur vertės.

11II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

125. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį; civilinius ieškinius atmesti.

135.1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis, netiesioginiais įrodymais, todėl jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pažeista jo teisė į gynybą ir ši teisė pažeista vienu labai esmingu aspektu – pačiu kaltinimu, nuo kurio jam reikia gintis. Pažymi, kad jam pareikštas kaltinimas prieštarauja byloje esamiems objektyviems duomenims, rašytiniams įrodymams, liudytojų parodymams bei susiklosčiusiai teisinei praktikai.

145.2. Pasak nuteistojo kaltinimas pirmiausia yra netinkamas dėl nusikaltimo dalyko. Akcentuoja, kad vagystės dalyko kiekis, kaina ir vertė yra būtini dalykai, kuriuos būtina nustatyti tam, kad teisingai būtų kvalifikuojama nusikalstama veika. Teigia, kad šiuo atveju nei ikiteisminį tyrimą atlikusiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei valstybiniam kaltintojui, nei teismui nusikaltimo dalykas ir jo dydis buvo nesvarbūs. Nurodo, kad nors 2017 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti ir sumatuoti 8 ąžuolų kelmai, taip pat užfiksuoti rasti 2 ąžuolo rąstai, kurie nebuvo pavogti, tačiau jie iš kaltinimo nepašalinti. Tyrimo metu nebuvo siekiama nustatyti, kas pasiėmė miške rastą medieną, todėl kaltinimas yra visiškai neteisingas ir apsunkinantis kaltinamojo galimybes gintis nuo jam pareikštų kaltinimų.

155.3. Nuteistojo vertinimu, kaltinimas netinkamai suformuluotas ir dėl jame inkriminuoto bendrininkavimo požymio, o teismas skundžiamame nuosprendyje bendrininkavimo buvimo teisiškai neargumentavo. Pažymi, kad konstatuojant asmenų bendrininkavimą turi būti nustatytas jų susitarimas, tyčia, veiksmų bendrumas, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas to nepadarė, skundžiamas nuosprendis yra nemotyvuotas, įrodymai neįvertinti taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Apelianto teigimu, teismas jo kaltę be pagrindo grindė K. M. ir P. S. parodymais, be to, savo sprendimą motyvavo kitais duomenimis, o ne nustatytais teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atkreipia dėmesį, kad, nors liudytojas P. S. nurodė, jog jis (A. K.) pas jį buvo atvykęs su kitu asmeniu, tačiau teismas nuosprendyje nurodė, kad liudytojo P. S. parodymais A. K. buvo atvykęs vienas. Kartu pažymi, kad jis (A. K.) neneigė, jog buvo nuvykęs į įvykio vietą, tačiau paaiškino, jog ten buvo nuvykęs kitu tikslu, nei nurodoma jam suformuluotame kaltinime.

165.4. A. K. manymu, teismo argumentas, kad K. M., nekalbėjęs su juo, negalėjo žinoti apie jo ankstesnį teistumą, yra visiškai nelogiškas, nes jam (A. K.) apskritai nebūtų jokio pagrindo tokius duomenis nurodyti kitam asmeniui, be to, aplinkybė, kad asmuo anksčiau yra teistas, nepatvirtina, jog jis įvykdė ir kitą nusikaltimą. Atkreipia dėmesį, kad nors ikiteisminio tyrimo metu prokuroras prašė nustatyti A. L. telefono buvimo vietą tiriamo įvykio laikotarpiu, tačiau A. L. tyrimo metu apklaustas nebuvo, o teisiamajame posėdyje pastarojo duoti parodymai įvertinti kaip nepatikimi, nes šie parodymai paneigia jo (A. K.) kaltę.

175.5. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kilus abejonių dėl jo (A. K.) parašų tikrumo dokumentuose, susijusiuose su jo, kaip specialaus liudytojo, apklausa, teismas priėmė nutartį pranešti prokurorui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau galutinį sprendimą šioje byloje priėmė neužbaigus ikiteisminio tyrimo dėl galimo dokumentų klastojimo, t. y. nenustačius, ar ikiteisminio tyrimo metu su juo (A. K.) atlikti procesiniai veiksmai yra teisėti. Pastebi ir tai, kad iš tyrėjos J. Č. 2017 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog jis (A. K.) jau įvardintas kaip asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tik vėliau (po jo, kaip specialaus liudytojo) apklausos jam įteikiamas pranešimas apie įtarimą ir jis apklausiamas kaip įtariamasis.

185.6. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, padarė esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, ir tai lėmė ypatingai svarbaus baudžiamojoje teisėje in dubio pro reo principo pažeidimą, reiškiantį, kad kaltinimas negali būti pagrįstas prielaidomis, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teigia, kad teismas kai kuriuos duomenis nepagrįstai pripažino įrodymais, o apkaltinamąjį nuosprendį grindė vien tik jo kaltę patvirtinančiais įrodymais, neanalizuodamas šių įrodymų bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste.

196. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėja advokatė A. Žukienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis A. V. ir prokuroras L. Butvidas prašė apeliacinį skundą atmesti.

20III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

217. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

228. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Vagystė yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tik tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti. Jis taip pat supranta, kad turto savininkui bus padaryta materialinė žala.

239. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

2410. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

2511. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų – įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam iš įrodymų nesuteikė išskirtinės reikšmės, ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Patikrinus skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas kai kuriuos duomenis nepagrįstai pripažino įrodymais, o apkaltinamąjį nuosprendį grindė vien tik A. K. kaltę patvirtinančiais įrodymais, neanalizuodamas šių įrodymų bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste.

2612. Iš nukentėjusiojo A. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. jam paskambino miškininkas V. S. ir pranešė, kad jam priklausančiame miške nupjauta 10 ąžuolų. Kadangi V. S. nebuvo tikras dėl sklypo ribos, todėl paprašė patikslinti išpjautų ąžuolų kiekį. Nuvykęs į jam priklausantį mišką, esantį ( - ), ir jį apžiūrėjęs, jis (A. V.) pamatė, kad yra nupjauti 8 ąžuolai. Paaiškino, kad miškas priklauso keliems bendrasavininkiams, įskaitant ir jį, bendrasavininkei P. D. B. apie vagystę jis pranešė telefonu (1 t., b. l. 34–35, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. V. nurodė, kad dėl miško vagystės jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, kiek buvo nupjauta ąžuolų, nebepamena, tai nurodė ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 22–24, 64).

2713. Liudytojas P. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos nepamena, jam iš mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) paskambino A. K. ir pasakė, kad nori pasikalbėti. A. K. pas jį atvažiavo už 15–20 min. ir paprašė padėti jam ištraukti ąžuolo medieną. Teigė, kad mediena priklauso jam (A. K.), medienos yra nedaug, jokių nuosavybės dokumentų nepateikė, o jis (P. S.) šių dokumentų ir nereikalavo. A. K. jam pasakė nuvažiuoti į ( - ), tuomet paskambinti, paaiškindamas, jog jis atvažiuos, jie kartu nuvyks į vietą ir parodys, kur yra mediena, kurią reikia ištempti. Į ( - ), jis nuvyko nuosavu traktoriumi „Belarus“, paskambino telefonu Nr. ( - ), ir maždaug po 10 min. tamsios spalvos „Ford“ markės automobiliu atvyko A. K.. Kartu su A. K. atvyko dar vienas asmuo, kurio jis (P. S.) nepažįsta. Nepažįstamas asmuo buvo apie 1,80 cm ūgio, smulkaus sudėjimo. Jis paliko savo traktorių ( - ), sėdo į A. K. automobilį ir jie atvažiavo į vietą, kur jis turėjo tempti medieną. A. K. paaiškino, kad traktoriumi jis (P. S.) turės atvykti į šią vietą, kai jis atvyks, jo lauks asmenys, kurie parodys, konkrečią vietą, kur yra mediena ir padės ją ištempti. Jiems grįžus į ( - ), kur jis buvo palikęs savo traktorių, jis traktoriumi nuvažiavo į tą vietą, kurią jam buvo parodęs A. K.. Į nurodytą vietą jis traktoriumi nuvyko maždaug per valandą. Sutartoje vietoje jo laukė du asmenys, kuriuos jis matė pirmą kartą. Vienas asmuo buvo vyresnio amžiaus, maždaug virš 50 metų, stambaus kūno sudėjimo, apie 1,80 cm ūgio, o kitas asmuo buvo jaunesnis, maždaug virš 30 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 1,70 cm ūgio. Abu šie asmenys įsėdo į jo traktorių ir jie nuvažiavo į mišką. Nuvykus į nurodytą vietą, jis pamatė ant žemės gulinčią suskersuotą ąžuolo medieną. Jam nepažįstami asmenys išlipo iš traktoriaus, ir ąžuolo medieną prie traktoriaus prikabino grandinėmis. Šią medieną jis traktoriumi ištempė iš miško į palaukę. Tada tie patys asmenys atkabino medieną ir paliko ją gulėti ant žemės. Šie asmenys liko toje vietoje, kur atkabino medieną, o jis išvažiavo. Kiek suprato, A. K. ąžuolo medieną ketino parduoti (2 t., b. l. 46–47). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo P. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Į pateiktus klausimus atsakė, kad viską derino ir su juo kalbėjo A. K., jam nepažįstami vyriškiai parodė, kur nuvažiuoti į mišką, prikabino rąstus prie grandinės, jis tuos rąstus ištraukė, nepažįstami vyrai pasakė jam rąstus palikti palaukėje (2 t., b. l. 51–52, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo P. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi. Dar kartą patvirtino, kad A. K. prašė jo ištraukti mišką, važiuojant iki traukimo vietos, kartu su A. K. buvo dar vienas žmogus. Miške, kuriame jis traukė rąstus, A. K. nebuvo, rąstus jam prikabino kitas asmuo (3 t., b. l. 61–63).

2814. Liudytojas K. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad pas jį į namus atvykęs A. K. su dar vienu asmeniu, kurio jis nepažįsta, prašė prisiimti kaltę dėl medienos iškirtimo, sakė, kad yra nupjovęs 8 ąžuolus, žadėjo padengti nuostolius, atvežti pinigus. A. K. jį nuvežė ir parodė mišką, taip pat parodė traktorininką, kuris neva jam (K. M.) iš miško ištraukė medieną. Tą pačią dieną A. K. jį nuvežė į policiją ir jis pasakė, kad tai jis iškirto mišką, tačiau niekas juo nepatikėjo. Patvirtino, kad iš tikrųjų jis medžių neiškirto, kas iškirto medžius, nežino. A. K. atpažino parodymo atpažinti metu. A. K. jam sakė, kad bus baudžiamoji byla, o jis „turi lygtinumą“. Pas jį tartis dėl kaltės apsiėmimo buvo atvažiavę trys asmenys, vienas iš jų buvo panašus į A. L., automobilį vairavo A. K.. Iš jam parodytų nuotraukų jis atpažino A. K., kaip asmenį, prašiusį prisiimti kaltę dėl miško vagystės. Pagarsinus K. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi, tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai jis sakė tiesą. Dar kartą akcentavo, kad jis ąžuolų nepjovė, A. K. prašė jo prisiimti kaltę, motyvuodamas tuo, kad jis turi teistumą (3 t., b. l. 104–106). Iš liudytojo K. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pastarasis nuosekliai nurodė, jog miške medžių nekirto, prisiimti kaltę dėl miško vagystės jo paprašė pas jį atvykęs iš matymo pažįstamas vaikinas (A. K.), paaiškindamas, kad yra teistas lygtinai, todėl bijo, kad jį gali „pasodinti“. Kaltę prisiimti jis buvo sutikęs norėdamas užsidirbti. Pas jį buvo atvažiavę keli jauni vyriškiai, jie nuvežė jį į mišką, parodė, kur stovi du ąžuolai ir pasakė, kad reikėjo kirsti už griovio (2 t., b. l. 72–73, 80–81, 94–95). 2018 m. sausio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad K. M. iš bendrų bruožų atpažino A. K. kaip asmenį, prašiusį už jį prisiimti ąžuolų vagystę (2 t. b. l. 76–78). Iš 2018 m. balandžio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad K. M. iš bendrų bruožų atpažino A. L. kaip tą patį vaikiną, kuris buvo atvykęs kartu su vaikinu, prašiusiu jo prisiimti miško vagystę (2 t., b. l. 97–99). Parodymų patikrinimo vietoje metu K. M. nurodymu nuvažiavus iki ( - ) esančio miško, K. M. parodė vietą, kur jį buvo atvežęs vaikinas, prašęs prisiimti miško vagystę ir nurodęs sakyti, kad jis (K. M.) iš šio miško iškirto ąžuolus (2 t., b. l. 86–87).

2915. Taigi, iš bylos matyti, kad liudytojai P. S. ir K. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ne po vieną kartą, jie buvo apklausti ir teisiamajame posėdyje, ir visų apklausų metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, jų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, be to, juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. Pastebėtina, kad liudytojai P. S. ir K. M. nurodė, jog jie su A. K. nepiktuoju, tai, kad su P. S. nėra susipykę, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats A. K. (3 t., b. l. 152–155), duomenų, kad šie liudytojai būtų turėję tikslą apkalbėti A. K., byloje nėra, taigi, abejoti liudytojų P. S. ir K. M. parodymų teisingumu ir šiais parodymais nesiremti nėra pagrindo. Atsakant į A. K. skundo argumentą, kad liudytojas P. S. nurodė, jog jis (A. K.) pas jį buvo atvykęs su kitu asmeniu, tačiau teismas nuosprendyje nurodė, kad liudytojo P. S. parodymais A. K. buvo atvykęs vienas, atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas P. S. pirmosios apklausos metu nurodė, kad pirmiausia A. K. pas jį į namus buvo atvykęs vienas, o parodyti miško jis jau atvyko su kitu asmeniu (2 t. b. l. 46–47), apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos nurodė, kad A. K. pas jį atvyko su jam (P. S.) nepažįstamu asmeniu (2 t., b. l. 51–52), o teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kartu su A. K. buvo dar vienas žmogus (3 t., b. l. 61–63). Taigi, teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstydamas P. S. parodymus, teisingai nurodė, kad P. S. parodė, jog A. K. pas jį atvyko su kitu žmogumi, o tai, kad vertindamas P. S. parodymus, teismas nurodė, jog P. S. parodė, kad A. K. buvo atvykęs vienas, nuosprendžio esmės nekeičia ir nėra pagrindas išvadai, kad teismas savo sprendimą motyvavo teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais duomenimis. Be to, teismas, tinkamai įvertinęs liudytojų P. S. ir K. M. parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Kadangi bylos duomenimis A. K. į įvykio vietą vyko parodyti P. S., iš kur traukti medžius, o K. M. – parodyti, kur buvo nupjauti ąžuolai, pastarojo skundo argumentas, kad jis į įvykio vietą buvo nuvykęs kitu tikslu, nei nurodyta kaltinime, atmetamas kaip nepagrįstas.

3016. Įvertinus bylos duomenis, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie tai, jog A. K. yra teistas ir bausmės vykdymas jam atidėtas, K. M. negalėjo sužinoti iš niekur kitur, kaip tik iš paties A. K., nes, kaip teisingai skunde pastebi apeliantas, asmuo be pagrindo tokių duomenų niekam nenurodo, o šiuo atveju A. K. tokį pagrindą turėjo – motyvuodamas tuo, kad yra teistas, bausmės vykdymas jam atidėtas, ir dėl to bijo, kad už naują nusikaltimą, kaip nurodė liudytojas K. M., gali būti „pasodintas“, t. y. gali būti nuteistas realia laisvės atėmimo bausme.

3117. Nors, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu A. L. nebuvo apklaustas (bylos duomenimis jį apklausti nebuvo galimybės, nes pagal A. L. parodymus pastarasis buvo išvykęs į Angliją (2 t., b. l. 40)), tačiau jis buvo apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu (3 t., b. l. 123–124). Įvertinus liudytojo A. L. parodymus kontekste su kitais bylos įrodymai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. L. parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino kiti bylos įrodymai, o ne apskritai juos atmetė kaip nepatikimus.

3218. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-254/2013, 2K-297-222/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės jam nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-93-139/2016, 2K-69-746/2017).

3319. Iš byloje esančio kaltinamojo akto (2 t., b. l. 173–179) matyti, kad jame aiškiai nurodyti padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Akivaizdu, kad kaltinamajame akte apelianto veika aprašyta atskleidžiant esmines faktines aplinkybes, kurios yra svarbios nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymui. Atkreipiamas dėmesys, kad įteikus A. K. kaltinamąjį aktą, jis nenurodė, jog kaltinimas jam neaiškus (2 t., b. l. 182), teisiamajame posėdyje prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, A. K. nurodė, kad kaltinimo esmę suprato (3 t., b. l. 22). Atsižvelgiant į tai, kad A. K. suprato kaltinimą ir aktyviai nuo jo gynėsi, darytina išvada, kad pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus, priešingai, nei teigiama skunde, nepažeidžiantis kaltinamojo teisių į gynybą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nei ikiteisminį tyrimą atlikusiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei valstybiniam kaltintojui, nei teismui nusikaltimo dalykas ir jo dydis buvo nesvarbūs, nes tiek pranešime apie įtarimą, tiek kaltinamajame akte aiškiai nurodyta, jog A. K. įtariamas (kaltinamas) nupjovęs ir pagrobęs 8 ąžuolus bendros 2 946,93 Eur vertės. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad ( - ) esančiame miške rasti ne tik 8 ąžuolų kelmai, bet ir 2 ąžuolo rąstai (1 t., b. l. 8–12). Tai, kad miško valdoje neteisėtai nukirsti 8 ąžuolai, nustatyta ir privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymose (1 t., b. l. 24, 25). Kadangi šie 2 rąstai nebuvo pavogti, akivaizdu, kad nebuvo pagrindo inkriminuoti A. K. šių rąstų vagystės ir ši aplinkybė nebuvo nurodyta nei pranešime apie įtarimą, nei kaltinamajame akte. Taigi neteisus apeliantas teigdamas, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti 2 ąžuolo rąstai iš kaltinimo nepašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad pats apeliantas pažymi, jog 2 įvykio vietoje rasti ąžuolo rąstai nebuvo pavogti, kaip nelogiškas ir nesuprantamas vertintinas jo skundo argumentas, jog tyrimo metu nepagrįstai nebuvo siekiama nustatyti, kas pasiėmė miške rastą medieną. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, pagrįstai pripažino A. K. kaltu ir nuteisė būtent už 8 ąžuolų, kurių bendra vertė 2 946,93 Eur, o ne kokio nors kitokio ąžuolų kiekio ir vertės, vagystę.

3420. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant atitinkamas nusikalstamas veikas. Nuteistojo A. K. kaltę nusikalstamą veiką padarius bendrininkų grupėje patvirtina pirmiau minėti liudytojo P. S. parodymai, kad A. K. tartis dėl miško ištraukimo pas jį buvo atvykęs kartu su kitu asmeniu, be to, A. K. nurodė, kad jo (P. S.) lauks asmenys, kurie parodys konkrečią vietą, kur yra mediena ir padės ją ištempti, ir du nepažįstami asmenys miške jam medieną prikabino prie traktoriaus bei atkabino, taip pat K. M. parodymai, kad A. K. prašyti jo prisiimti kaltę dėl medienos iškirtimo buvo atvykęs su kitu asmeniu, be to, keli jauni vyriškiai nuvežė jį į mišką ir pasakė, kad reikės nurodyti, jog medžius jis iškirto už griovio. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu K. M. atpažino A. K. kaip asmenį, prašiusį už jį prisiimti ąžuolų vagystę, o A. L. atpažino kaip tą patį vaikiną, kuris buvo atvykęs kartu su vaikinu, prašiusiu jo prisiimti miško vagystę. Iš vyresniosios tyrėjos 2018 m. balandžio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus telefono abonento Nr. ( - ) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinę nustatyta, jog iš šio telefono numerio, kuriuo naudojosi A. L. (tai nurodė jo motina A. L. (2 t., b. l. 40)), 2018 m. sausio 9 d. penkis kartus buvo bendrauta su K. M. ir vieną kartą buvo skambinta P. S.. Šiuo numeriu laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. kovo 30 d. ne kartą buvo bendraujama ir su A. K.. Paminėtų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad nusikalstamą veiką, už kurią A. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pastarasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas savo išvados dėl bendrininkų grupės buvimo išsamiai neargumentavo, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamas nuosprendis nemotyvuotas, o įrodymai įvertinti nesilaikant įstatymo reikalavimų. Kaip nurodyta šios nutarties 11 punkte, teisėjų kolegijos nuomone, teismas, vertindamas įrodymus, tinkamai laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

3521. Tai, kad teismas, atsižvelgęs į A. K. teiginius, jog nutarimų apklausti jį BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies tvarka, taip pat teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokoluose, proceso veiksmo protokolo specialiuose prieduose, teisių įtariamajam išaiškinimo, teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokoluose, pranešime apie įtarimą jis nepasirašė, 2019 m. balandžio 1 d. priėmė nutartį pranešti prokurorui, kad kitų asmenų veikoje gali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, požymių (3 t., b. l. 158), ir nuosprendį byloje priėmė negavęs sprendimo dėl galimo dokumentų klastojimo, nereiškia, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino A. K. parodymus visumoje su kitais bylos įrodymais ir nuosprendį grindė byloje surinktų, tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

3622. Neteisus apeliantas teigdamas, kad iš tyrėjos J. Č. 2017 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog jis jau įvardintas kaip asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, nes iš vyriausiosios tyrėjos J. Č. 2017 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, jog A. K. baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) buvo nurodytas kaip „ <...> galimai šių metų rugsėjo mėnesį juodos spalvos visureigiu važinėjęs po vietovę <...>“, iš kurioje esančio miško buvo nupjauti ir pagrobti 8 ąžuolai (1 t., b. l. 91), o ne kaip asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką.

3723. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis prašė priimti jam išteisinamąjį nuosprendį ir šiuo pagrindu civilinius ieškinius atmesti, tačiau nenurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti Valstybinei miškų tarnybai iš A. K. ieškinį gamtai padarytai žalai atlyginti, taip pat priteisti nukentėjusiesiems civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra neteisingas, neginčijo ir priteistų civilinių ieškinių dydžio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas A. K. apkaltinamąjį nuosprendį ir priteisdamas iš jo civilinius ieškinius, įstatymų reikalavimų nepažeidė.

3824. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nuosprendį A. K. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 2... 4. Priteista iš A. K. Valstybinei miškų tarnybai 1 267,20 Eur (vienas... 5. Priteista iš A. K. A. V. 1 180,00 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas... 6. Priteista iš A. K. P. D. B. 590,00 Eur (penki šimtai devyniasdešimt eurų)... 7. Priteista iš A. K. M. B., atstovaujamai sūnaus N. B., 590,00 Eur (penki... 8. Teisėjų kolegija... 9. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 10. 1. A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su dviem... 11. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 12. 5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės... 13. 5.1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis grindžiamas tik... 14. 5.2. Pasak nuteistojo kaltinimas pirmiausia yra netinkamas dėl nusikaltimo... 15. 5.3. Nuteistojo vertinimu, kaltinimas netinkamai suformuluotas ir dėl jame... 16. 5.4. A. K. manymu, teismo argumentas, kad K. M., nekalbėjęs su juo, negalėjo... 17. 5.5. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu... 18. 5.6. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią... 19. 6. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėja advokatė A.... 20. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. 7. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.... 22. 8. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 23. 9. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 24. 10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina... 25. 11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir... 26. 12. Iš nukentėjusiojo A. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu,... 27. 13. Liudytojas P. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2017... 28. 14. Liudytojas K. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad pas jį į namus... 29. 15. Taigi, iš bylos matyti, kad liudytojai P. S. ir K. M. ikiteisminio tyrimo... 30. 16. Įvertinus bylos duomenis, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos... 31. 17. Nors, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo... 32. 18. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant... 33. 19. Iš byloje esančio kaltinamojo akto (2 t., b. l. 173–179) matyti, kad... 34. 20. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras... 35. 21. Tai, kad teismas, atsižvelgęs į A. K. teiginius, jog nutarimų apklausti... 36. 22. Neteisus apeliantas teigdamas, kad iš tyrėjos J. Č. 2017 m. spalio 10 d.... 37. 23. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis prašė priimti jam... 38. 24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 40. nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti....