Byla 2-524/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, civilinėje byloje Nr. 2-1247-555/2010 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dalies pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius 2009 m. gruodžio 2 d. Kauno apygardos teismui paduotu pareiškimu prašė panaikinti bankrutuojančios SAĮ „Būsto statyba ir apdaila“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2009 m. lapkričio 13 d., nutarimo dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus J. A. 144 666 Lt finansinis reikalavimas (b. l. 3-5).

4Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartimi (b. l. 16) atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad SAĮ „Būsto statyba ir apdaila“ bankroto procedūros vyksta ne teismo tvarka. Bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu šiai įmonei teismuose neiškelta bylų, kuriose jai būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su darbo santykiais (ĮBĮ 12 str. 1 d.). Tokiu atveju teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 13 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp kreditorių kilo dėl vieno iš įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo, susijusio su darbo santykiais, tvirtinimo. Kadangi vykdant bankroto procedūras ne teismo tvarka negalimas bylų, susijusių su įmonei pareikštais turtiniais reikalavimais, iškėlimas, tai kreditoriaus pareiškimas nenagrinėtinas teisme, todėl jį priimti teismas atsisakė.

5Pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius atskiruoju skundu (b. l. 17-20) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalimi, kuri užtikrina kreditoriaus teisę į teisminę gynybą. ĮBĮ 12 straipsnis gali būti taikomas rengiantis pradėti bankroto procedūras teismo arba ne teismo tvarka. Bet šios nuostatos taikymas bet kurio bankroto proceso ne teisme metu prieštarauja protingumo bei teisingumo principams. Apeliantas įžvelgia diskriminaciją dėl to, kad J. A. ieškinys dėl darbo užmokesčio priteisimo ir kreditorių susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais yra nagrinėjamas teisme, neatsižvelgiant į įmonės bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka.

6Atskirasis skundas tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8Absoliučių apskųstos nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį ir priėmė neteisėtą nutartį. Skundžiama nutartis naikinama, perduodant pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 330 str., 337 str. 3 p., 338 str.).

10Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 5 dalies santykio. ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu šiai įmonei teismuose neiškelta bylų, kuriose jai būtų pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, įskaitant reikalavimus, susijusius su darbo santykiais [...]. ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis sako, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis ĮBĮ; teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui [...].

11Pirmosios instancijos teismas ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį aiškino taip, kad bankroto procedūrų vykdymas ne teismo tvarka per se užkerta kelią iškelti bankrutuojančiai įmonei bet kokią bylą, kurioje jai būtų pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, nes tokios bylos iškėlimas, teismo nuomone, nesuderinamas su bankroto procedūrų vykdymu ne teismo tvarka. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą (procesine prasme) galioja visiems teisės subjektams ir visais atvejais, jei yra pakankamas pagrindas manyti, jog pažeisti įstatymo saugomi interesai, nepaisant to, kad ši teisė gali būti apribota tam tikrų procesinių prielaidų ar sąlygų įgyvendinimu. Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalyje, vykdant bankroto procedūras ne teismo tvarka teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas, bet remiantis visuotiniu teisės į gynybą principu, įtvirtintu aukščiausiosios juridinės galios teisės akte – Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, įmonės bankroto ne teismo tvarka byloje kilusius ginčus galutinai sprendžia teismas, nepriklausomai nuo to, ar ginčas yra neturtinis (pvz., dėl bankroto bylos iškėlimo, administratoriaus skyrimo, kt.), ar turtinis (pvz., dėl administravimo išlaidų sąmatos, kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų tvirtinimo ir kt.). Be to, ĮBĮ 24 straipsnis, reglamentuojantis teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismui, yra įtrauktas į ĮBĮ V skirsnį, pavadintą „Skolininko, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesų gynimas, kai iškelta bankroto byla“ ir jis nediferencijuoja kreditorių teisių kreiptis į teismą pagal vykdomų bankroto procedūrų tvarką.

12Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sisteminė ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 5 dalies analizė leidžia daryti išvadą, paneigiančią pirmosios instancijos teismo nuostatą, kad bylos dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nuginčijimo iškėlimas teisme nekliudo toliau vykdyti įmonės bankroto procedūras ne teismo tvarka, nes bankroto bylos iškėlimo faktas įvyko anksčiau, nei prasidėjo bylinėjimasis dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Kitaip tariant, apelianto kreipimasis į teismą yra įmonės bankroto procedūrų ne teismo tvarka pasekmė. Todėl skundžiama nutartis naikinama kaip neteisėta, perduodant spręsti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 137 str. 1 d.).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl 2009 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalies pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai