Byla e2A-374-267/2015
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant apeliantei (ieškovei) K. V., jos atstovei advokatei E. G., atsakovui V. Š., jo atstovei advokatei A. G., trečiajam asmeniui D. Š.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4696-797/2014 pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui V. Š., trečiajam asmeniui D. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovė K. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. Š., trečiajam asmeniui D. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko E. Š., gim. (duomenys neskeltini), gyvenamąją vietą su ieškove K. V., panaikinti išlaikymą iš ieškovės K. V. pagal 2012-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-1013-362/2012 vaikui E. Š. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove priteisti iš atsakovo V. Š. nepilnamečio vaiko E. Š., gim. (duomenys neskeltini), išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiam vaikui E. Š. išlaikymui priteistus pinigus iš atsakovo; priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokoje su atsakovu V. Š. (duomenys neskeltini) gimė sūnus E. Š., tačiau su atsakovu nebegyvena nuo 2010 m. gruodžio mėn., nors santuoka buvo nutraukta tik 2012 m. vasario 10 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu. Po santuokos nutraukimo sūnus E. liko gyventi su atsakovu, nes ji išvyko gyventi į Rusiją, kur (duomenys neskeltini) pagimdė antrą sūnų, o 2013 m. sudarė antrą santuoką su G. V.. Nurodė, kad nutraukdami santuoką su atsakovu buvo sutarę, kad kol ji įsikurs Rusijoje, vaiko laikinoji gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakovu. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, tačiau supratusi, kad teismo sprendimu sūnaus E. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu ne laikinai, o nuolatinai, apskundė šį sprendimą, po ko Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą panaikino. Atsakovo advokatas jai paaiškino, kad nors vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu, tačiau ji bet kada galės be didesnių sunkumų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, kreipdamasi į teismą. 2012-02-10 santuoka buvo nutraukta, o sūnaus E. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Kai įsikūrė Rusijoje, ketino pasiimti sūnų E. gyventi su ja, tačiau atsakovas nesutiko, neatsižvelgė į abiejų susitarimą, kad įsikūrusi Rusijoje pasiims vaiką gyventi su savimi, be to, neatsižvelgė į sūnaus E. norą gyventi su ja. Su sūnumi bendraudavo, juo rūpindavosi, mokydavo, auklėdavo, domėdavosi jo gyvenimu, sveikata. Ieškovė taip pat nurodė, kad dabartinės jos gyvenimo sąlygos yra geros, ji gyvena keturių kambarių bute, sūnui E. skirtas vaikų kambarys, kuris yra 14 kv. m., apstatytas jam reikalingais baldais, jam bus sudarytos normalios gyvenimo, auklėjimo bei vystymosi sąlygos. Be to, su sutuoktiniu pasistatė namą, kurį šiuo metu įsirenginėja, name sūnui E. gyvenimo sąlygos bus sudarytos dar geresnės, nes namas naujas, šviesus, erdvus, sūnus E., gyvendamas su ieškove, galėtų bendrauti su broliu S., kas yra labai svarbu vaikų vystymuisi. Ieškovės teigimu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitiktų vaiko interesus, nes atsakovas yra užsiėmęs, dirba ir studijuoja, mažai laiko praleidžia su sūnumi. Be to, atsakovas nepakankamai rūpinasi vaiko sveikata, neleidžia sūnaus išsivežti atostogų mėnesiui, vaikas buvo pakrikštytas ieškovei nežinant.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2010 metais, kai sūnui E. buvo vos pusantrų metukų ieškovė pasakė, kad nori skirtis, vis mažiau pradėjo skirti laiko sūnui, 2011 metų balandžio mėnesį ieškovė išvyko gyventi į Maskvą, o atsakovas su ieškove nutarė, jog sūnus E. ir toliau liks gyventi Lietuvoje su juo. Nuo tada sūnus ir gyvena su juo ir dabartine sutuoktine D. Š.. Taip pat nurodė, kad sūnus gyvena su juo, vaikui tai yra įprasta, saugi aplinka, atitinkanti jo poreikius bei užtikrinanti tinkamas sąlygas tokio amžiaus vaiko vystymuisi bei tobulėjimui, vaiką supanti socialinė aplinka, žmonės su kuriais jis bendrauja, berniukui pažįstama nuo gimimo, ji jam yra artima, reiškianti saugumo, pastovumą jausmą, o staigus gyvenamosios vietos pakeitimas gali padaryti vaikui nepataisomos žalos, sutrikdyti jo emocinį bei dvasinį vystymąsi, pakenkti normaliai jo psichologinei raidai, kas gali sąlygoti vėlesnius bendravimo, adaptacijos, emocijų sutrikimus. Atsakovo teigimu, ieškovė visą laikotarpį nuo savo išvykimo, vaiką lankė epizodiškai, grįždavo dažniausiai kas tris mėnesius ir pabūdavo nuo savaitės iki trijų savaičių, tačiau net ir tų trumpų apsilankymų Lietuvoje metu, su sūnumi praleisdavo ne itin daug laiko, aiškindama, jog neturi laiko, kad grįžusi turi susitvarkyti daugybę įvairių reikalų, o grįžęs iš mamos vaikas dažnai būdavo suirzęs, dirglus, grubus, supykęs ant visų, nevalgus, o vieną kartą grįžo mikčiodamas, tačiau po kelių dienų namų aplinkoje vaiko elgesys susitvarko, išnyko mikčiojimas. Atsakovas manė, kad apsilankymų pas mamą metu vaikas yra bandomas nuteikti prieš atsakovo šeimą.

7Trečiasis asmuo D. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir atsakovas.

8Institucijos išvadoje nurodyta, kad vaikas išsako nuomonę, su kuo nori gyventi, kad savo šeima jis laiko atsakovo šeimą ir nori gyventi (duomenys neskeltini), kad pas atsakovą yra saugi aplinka, kad atsakovas tinkamai prižiūri sūnų, lankosi pas gydytojus, ko negalėtų pasakyti apie ieškovę, kuri pati tai patvirtino, kad nesikreipė pas gydytojus dėl sūnaus sveikatos patikrinimo. Institucija nurodė, kad vaikui stabilumas yra svarbu, todėl sprendė, kad vaiko interesus labiau atitiktų gyvenimas jam įprastoje aplinkoje pas atsakovą.

9II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

10Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad abu vaiko E. Š. tėvai charakterizuojami teigiamai, yra atsakingi, dirba, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi pas abu. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė, kad E. reikalingi abu tėvai, bet labiau emociškai yra prisirišęs prie įprastos aplinkos, atsakovo, kuris juo tinkamai rūpinasi. Be to, teismas taip pat nustatė, kad ieškovės priimami sprendimai nėra nuoseklūs, pasak pirmosios instancijos teismo, tai patvirtino pačios ieškovės veiksmai dėl santuokos nutraukimo, kad net du kartus teismai nagrinėjo santuokos nutraukimo bylą ir jos pozicija dėl E. gyvenamosios vietos nustatymo abiejose bylose buvo ta pati, t. y. jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu. Teismas taip pat nurodė, kad kita svarbi aplinkybė, teisiškai reikšminga byloje, yra ta, kad ieškovė nevykdė ir nevykdo pareigos teikti išlaikymą savo sūnui, kuriam išlaikymo įsiskolinimas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu siekė 11776 Lt, kas leido teismui spręsti apie netinkamą rūpinimąsi vaiku, motinos pareigų neatlikimą. Teismas nurodė, kad E. Š. jau treji metai gyvena su atsakovu Lietuvoje, o ieškovė epizodiškai sūnų lanko, kai atvyksta į Lietuvą, ir nors pas abu tėvus yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, abu tėvai siekia sūnaus tobulėjimo, tinkamo vystymosi, byloje nebuvo nustatyta, kad sūnaus gyvenimas pas tėvą prieštarautų vaiko interesams. Iš atsakovo pateiktos psichologinio vertinimo išvados teismas nustatė, kad E. visiškai pasitiki tėvu, tarp jų yra glaudus, emociškai saugus bei stiprus ryšys, tėvui rūpi sūnaus nuomonė, jį dominantys klausimai, kad vaikas gerai jaučiasi tada kai jo gyvenime esama šiek tiek nepertraukiamos rutinos ir tvarkos, dėl vaiko jautrumo nerekomenduojama kardinaliai keisti gyvenimo sąlygų. Be to, teismas nurodė, kad pati ieškovė teismo posėdyje pripažino, jog šiuo metu E. labiau prisirišęs prie atsakovo.

11Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad E. reikia ir mamos, ir tėčio, kad ieškovė yra dėmesinga sūnui, mylinti mama, pakankamai dažnai lankosi Lietuvoje ir susitinka su E., tačiau iš vaiko apklausos sprendė, jog savo šeima jis įvardina tėčio šeimą, kurioje jis auga daugiau nei 3 metus, nori su ja gyventi, o E. nurodyta aplinkybė, kad D. Š. jį kartais bara, neįrodo nesaugios gyvenimo aplinkos, kas būtų esminė aplinkybė keisti vaiko gyvenamąją vietą. Teismas konstatavo, kad būtinumo būtent šiuo metu keisti sūnaus gyvenamosios vietos nėra, o įrodymų visuma patvirtina, kad sūnaus gyvenimas pas tėvą atitinka jo poreikius, užtikrina emocinį saugumą, nėra aplinkybių, kurios būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, be to, nustatyta, kad pats vaikas išsako norą gyventi su tėvu, todėl ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmetė.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

13Apeliantė (ieškovė) K. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-26 sprendimą ir patenkinti ieškovės ieškinį, skirti vaikui E. Š. teismo psichiatrinę, psichologinę ekspertizę Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliantė nurodo, kad ieškovės socialinė aplinka nepilnamečiui vaikui yra palankesnė, E. būtų sudarytos puikios gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygos. Nurodo, kad apeliantės šeimos narių santykiai dvasiniai, harmoningi, šeimoje bendraujama literatūros ir meno kūrinių, muzikos suvokimo kontekste, kuriamos sąlygos intelektualiam šeimos narių augimui, be to, Rusijoje apeliantės sūnus turėtų galimybę puoselėti lietuviškas tradicijas, lankyti lietuvių vaikų būrelius bei kalbėti lietuviškai. Ieškovė nurodo, kad ji nedraustų vaikui vykti į Lietuvą pas atsakovą, priešingai nei atsakovas, kuris nuolat trukdo vaikui bendrauti su ja bei močiute iš motinos pusės, sudaro įvairių kliūčių laiku neperduoti vaiko arba sugalvoja priežasčių sutrumpinti vaiko bendravimo su mama laiką. Apeliantės teigimu, atsakovas ne tik, kad neatsižvelgia į apeliantės teises bendrauti su sūnumi, bet ir trukdo įgyvendinti nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais vienodai.
  2. Nurodo, kad atsakovas tiek ieškovei, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad labai myli sūnų ir nori jam visko tik gero, tačiau, atkreipus dėmesį į jo faktinius veiksmus, galima daryti išvadą, kad jis vaiku manipuliuoja, tikėtinai, norėdamas atkeršyti buvusiai sutuoktinei, kad ši paliko atsakovą.
  3. Mano, kad vaiko vidinė būsena šiuo metu yra nestabili, nes E. supantys artimieji ne tik negydo jo psichikos, bet ir dar labiau ją žaloja (bendravimo stoka, neteisingo pavyzdžio rodymas, krikšto nuslėpimas, trukdymas bendrauti su sūnumi, vaiko nuteikinėjimas apeliantės atžvilgiu ir kt.), kadangi su E. reikia užsiimti, lavinti, ugdyti, ko atsakovas nesistengia daryti, tačiau teismas pagrindinį dėmesį kreipė į jo materialinę gerovę.
  4. Apeliantė teigia, kad nepilnametis vaikas negali jaustis saugiai aplinkoje, kurioje atsakovas, jo brolis ir tėvas dažnai vartoja alkoholį, prie sūnaus kalba su keiksmažodžiais, žargonais, nuolat kyla agresyvūs barniai, baudžiamas už nenorą valgyti, pirmenybė teikiama savo interesų ir norų tenkinimui, o ne vaikui. Ieškovės sūnus E. šiuo metu turi bendravimo, emocinių ir dvasinių problemų. Psichologinė vaiko raida atsakovo namuose yra sutrikdyta. Apeliantė – vaiko mama – geriausiai žino jo psichologinę būseną ir kaip ją sureguliuoti. Teismas, priimdamas sprendimą, nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, kad šiuo metu E., gyvendamas su atsakovu ir jo sutuoktine D. Š., nuolat jaučia spaudimą manipuliavimą juo, grubų elgesį. Vaiko apklausoje vaikas piktai, garsiai kelis kartus pasakė, kad D. nuolat ant jo pyksta. Vaikas taip pat pasakė, kad tėtis būna nuliūdęs kai jį pasiima mama. Pasak ieškovės, tokiais veiksmais atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir pažeidžia vaiko asmens orumą, nesudaromos sąlygos jam laisvai reikšti savo pažiūras ir nuomonę visais su juo susijusiais klausimais.
  5. Apeliantė taip pat mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakovu labiausiai atitinka vaiko interesus, tačiau nenurodė konkretaus vaiko intereso turinio. Teismas šioje byloje ex officio (savo iniciatyva) turėjo nustatyti konkretaus vaiko interesus.
  6. Apeliantė pastebi, kad atsakovas keitė gyvenamąją vietą 3 kartus, vaikui nespėjant jose net apsiprasti ir tai, anot ieškovės, yra dar vienas įrodymas, kad atsakovas negali užtikrinti stabilių sąlygų sūnaus gyvenimui, yra asmeninio gyvenimo neapibrėžtumas.
  7. Ieškovė nurodo, kad nepilnametis E. Š. buvo apklaustas nagrinėjant bylą Šiaulių apylinkės teisme, tačiau ši apklausa buvo atlikta traumuojant nepilnamečio vaiko psichiką. Šioje byloje mažametis E. buvo apklaustas vaiko apklausos kambaryje, tačiau teismas neužtikrino jo teisės išvengti papildomo poveikio iš šalies. Be to, vaiko apklausos išvakarėse atsakovas pasirūpino, kad E. iš vaikų darželio negalėtų pasiimti apeliantė, taip jis siekė prieš vaiko apklausą nuteikti, paruošti vaiką. Toks atsakovo elgesys ir teismo pasyvumas visiškai prieštaravo nepilnamečio vaiko teisei laisvai reikšti savo nuomonę.
  8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tam, jog nepilnamečio E. psichologinei būsenai daroma žala būtų kuo mažesnė, būtina pakeisti jo gyvenamąją vietą, šią nustatant su ieškove K. V.. Esama aplinka vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą.

15Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. Š. prašo ieškovės K. V. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti V. Š. iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nurodo, kad nei ieškovei, nei jos artimiesiems jokių kliūčių bendrauti su sūnumi niekada nesudarė, vaikas bendrauja tiek su ieškove jos viešnagių Lietuvoje metu, tiek ir su ieškovės mama E. močiute ieškovei būnant užsienyje. Taip pat nurodo, kad pati ieškovė suvokia, kad vaiką supanti dabartinė gyvenamoji aplinka jam yra artima, priimtina, šilta ir pilnai atitinkanti jo interesus, tačiau siekdama bet kokia kaina pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir jį išsivežti gyventi su savimi į Rusiją, ieškovė, pati sau prieštaraudama ir nepaisydama vaiko interesų, apeliaciniame skunde manipuliuoja deklaratyviais, niekuo nepagrįstais teiginiais, jog vaiku neva rūpinuosi netinkamai. Atsakovo teigimu, ieškovės apeliacinio skundo teiginiai tik patvirtina, kad ji, kaip vaiko mama, visiškai nesidomi vaiko socialiniu gyvenimu, nežino, kuo sūnus domisi, nesigilina, su kuo vaikas bendrauja, kas jo draugai ir kiek jie jam brangūs, ieškovė abejingai vertina sūnaus interesus ir atsainiai ignoruoja jo prisirišimą prie esamos gyvenamosios aplinkos. Atsakovo manymu ieškovė visiškai neatsižvelgdama į vaiko gerovę siekia jį atskirti nuo jam tokios artimos aplinkos, vaiką nuo pat kūdikystės supančių jam artimų žmonių, draugų, suardyti jo emocinius ryšius su jam įprasta, saugia aplinka bei išsivežti į vaikui visišką svetimą užsienio šalį, su jam svetima kalba, visiškai skirtinga kultūra bei neįprastu ir svetimu nacionaliniu identitetu, kur jis neturėtų galimybės bendrauti savo gimtąją kalba, puoselėti lietuviškas tradicijas.

16Teismo posėdyje ieškovė K. V. palaikė apeliacinio skundo argumentus, nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas nepakenks vaiko raidai, psichologinei būsenai, mano, kad ji galės labiau prisidėti prie vaiko lavinimo, psichologinės būsenos gerinimo. Nurodė, kad vaikas šiuo metu yra nelaimingas, yra psichologiškai priklausomas nuo tėvo, toks jis nebūtų ieškovės šeimoje. Taip pat nurodė, kad yra labai susirūpinusi vaiko sveikata, mano, kad atsakovas nepakankamai rūpinasi sūnumi. Prašė patenkinti ieškinį, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

17Ieškovės atstovė advokatė E. G. nurodė, kad atlikta ekspertizė yra paviršutiniška, joje neatsižvelgta į vaiko interesus. Atstovė papildomai nurodė, kad vaiko ir ieškovės ryšys yra labai stiprus, vaikas ieškovės šeimoje galėtų sveikai vystytis fiziškai, morališkai, psichologiškai, būtų sudarytos visos sąlygos vaikui tinkamai augti ir vystytis. Nurodė, kad ieškovės sutuoktinis išreiškia norą auginti šalių vaiką. Prašė apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti.

18Atsakovas V. Š. teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad vaiką augina ketverius metus, vaiką ugdo, vaikas lanko daželį, būrelius, lankosi pas psichologus pagal specialią programą (kursus), kuri padeda pažinti vaiką, rūpinasi vaiko sveikata. Taip pat nurodė, kad niekada nedraudė ieškovei bendrauti su vaiku, tačiau pastaruoju metu ieškovė neberodo iniciatyvos bendrauti su vaiku net technologijų pagalba. Akcentavo, kad vaikas bendrauja su seneliais. Mano, kad vaikui šiuo metu būtų geriausia gyventi su atsakovu. Taip pat mano, kad vaiką perduoti motinai į Rusiją yra nesaugu, nes teisės aktai negarantuoja, kad vaiką bus galima susigrąžinti į Lietuvą.

19Atsakovo atstovė advokatė A. G. prašo ieškovės ieškinį atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atstovės teigimu, ieškovė šioje byloje neįrodė, kad vaiko esama gyvenamoji vieta jam tapo nesaugi, kad atsakovas neužtikrina vaikui tinkamų sąlygų augti ir vystytis. Be to, nurodė, kad pirmosios instancijos teisme pati ieškovė nurodė, kad vaikui su atsakovu yra gerai, kad jis gerai sutaria su atsakovo sutuoktine.

20Trečiasis asmuo D. Š. prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą, nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad vaikas su atsakovu ir trečiuoju asmeniu gyvena jau ketverius metus, vaikas buvo paliktas labai mažas, todėl ji nesupranta, kas turėjo nutikti, kad mama paliko vaiką. Papildomai nurodė, kad jos santykiai su vaiku geri, taip pat nurodė, kad ieškovė turi visas galimybes ir sąlygas bendrauti su vaiku. D. Š. teigimu, vaikui nebus užtikrintos sąlygos puoselėti lietuviškas tradicijas, vaikas turės kalbėti arba rusų, arba anglų kalba, ką patvirtino ir ieškovės sutuoktinis.

21Liudytojas G. V. nurodė, kad bendravimas su vaiku vyksta Lietuvoje, nes atsakovas kategoriškai priešinasi vaiko atvykimui į Rusiją. Nurodė, kad santykiai su vaiku normalūs, tačiau trūksta laiko, kad santykiai taptų glaudesni, teigė, kad neprieštarauja, jog vaikas gyventų ieškovės ir jo šeimoje. Taip pat nurodė, kad ieškovė skyrybų metu sutiko su vaiko gyvenamąja vieta pas atsakovą, kadangi reikėjo skubiai išsituokti, o tokia buvo atsakovo sąlyga, manė, kad tokia padėtis laikina ir bet kada vaiko gyvenamoji vieta galės būti pakeista, pasitikėjo tiek atsakovu, tiek jį atstovavusiais teisininkais. Liudytojas nurodė, kad jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, netrukdytų vaiko ir atsakovo bendravimui, auklėtų jį kaip savo vaiką. Nurodė, kad ieškovė iš karto nesikreipė dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kadangi laukėsi, vėliau turėjo auginti gimusi vaiką, todėl fiziškai nebūtų galėjusi dalyvauti teismo posėdžiuose. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis vienas uždirba pinigus šeimoje, šeimos biudžetas bendras, tačiau pinigus skirsto liudytojas. Nurodė, kad šeimoje bendraujama rusų kalba, atvykus E., su vaiku būtų bendraujama lietuvių kalba per ieškovę, vėliau rusų ir anglų kalbomis.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

24Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas esant nustatytų aplinkybių visumai tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą.

25Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su teismo sprendimu atmesti jos ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Apeliantė nurodo, kad motinos vaidmuo vaiko gyvenime turi didesnę reikšmę, ji galėtų sūnui sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas, visapusiškesnį aprūpinimą bei išsilavinimą, nurodo, kad vaikas, dėl ieškovės darbo pobūdžio, turėtų daugiau galimybių bendrauti su motina, nei su tėvu. Apeliantė taip pat nurodo, kad dabartinė vaiko psichinė būsena yra nestabili, vaikui būnant dabartinėje jį supančioje aplinkoje ši būsena negerėja, vaiko tėvas vaiku manipuliuoja, trukdo įgyvendinti nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais vienodai.

26Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013).

27Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013).

28Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

29Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad abu vaiko tėvai gali sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi su kiekvienu iš jų, nustatė, kad E. Š. reikalingi abu tėvai, tačiau labiau emociškai vaikas yra prisirišęs prie įprastos aplinkos, atsakovo, kuris juo tinkamai rūpinasi. Teismas konstatavo, kad byloje nebuvo nustatyta, jog sūnaus gyvenimas pas tėvą prieštarautų vaiko interesams. Sprendė, kad nors vaikui reikia ir mamos, ir tėčio, kad ieškovė yra dėmesinga sūnui, mylinti mama, pakankamai dažnai lankosi Lietuvoje ir susitinka su E., tačiau iš vaiko apklausos sprendė, jog savo šeima jis įvardija tėčio šeimą, kurioje jis auga daugiau nei 3 metus, nori su ja gyventi. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, kad būtinumo būtent šiuo metu keisti sūnaus gyvenamosios vietos nėra, o įrodymų visuma patvirtina, kad sūnaus gyvenimas pas tėvą atitinka jo poreikius, užtikrina emocinį saugumą, nėra aplinkybių, kurios būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą.

30Nors pirmosios instancijos teisme buvo atlikta nepilnamečio vaiko apklausa teisme, esant abejonių dėl nepilnamečio vaiko pakankamo brandumo suformuluoti ir išreikšti savo pažiūras ir norus ir esant ieškovės prašymui, apeliacinės instancijos teismas paskyrė psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, pavesdamas ją atlikti specialių žinių turintiems asmenims (CPK 212 str.). 2015-07-16 – 2015-08-20 Teismo psichologijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad E. Š. negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl gyvenimo su viena iš ginčo šalių. Nurodoma, kad gauti tyrimo rezultatai išryškino padidintą vaiko nerimą dėl atsiskyrimo nuo abiejų savo tėvų (ieškovės ir atsakovo). Paklaustas, kurie žmonės jam yra brangiausi, vaikas atsako: „mamytė (ieškovė), tėtukas ir U.“. Neigiamos emocinės vaiko reakcijos į šeimos vaizdavimą kyla dėl jo vidinio troškimo ir realybės neatitikimo – jo noras būti su abiem savo tėvais kertasi su faktu, jog ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium. Pokalbio apie bylai reikšmingas aplinkybes metu berniukas stengiasi laikytis lygiavertiškumo principo, t. y. kalbėti vienodai gerai tiek apie tėtį, tiek apie mamą bei vengti neigiamai atsiliepti apie gimdytojus. Tokios tiriamojo nerimo reakcijos į didesnį vieno iš tėvų išskyrimą atspindi lojalumo konflikto išgyvenimą, tai reiškia, jog rodydamas prielankumą vieno iš gimdytojų atžvilgiu, vaikas bijo būti atstumtas kito iš tėvų. Išvadose taip pat nurodyta, kad ekspertizės metu tiriamasis kalba apie gyvenimą (duomenys neskeltini) – ši aplinka jam pažįstama, suteikia stabilumo, saugumo jausmus. Savo draugus vaikas įvardija E. ir S., tačiau daugiau apie juos nedetalizuoja. Išvadose pabrėžiama, kad tokio amžiaus vaikų gyvenime draugų vaidmuo nėra toks reikšmingas kaip santykis su tėvais. Nurodoma, kad ieškovės gyvenamoji aplinka vaikui dar nėra pažįstama, tačiau kalbėdamas apie ją, jis neišreiškia nerimo ar nesaugumo jausmų, o jo pasakojimas apie kitą šalį / miestą remiasi vaikišku jo įspūdžiu, berniukas smalsauja, išreiškia norą aplankyti mamą svetur, tačiau tuoj pat priduria, jog tėtis tą daryti draudžia. Nors vaikas teigiamai atsiliepia tiek apie dabartinę gyvenamąją savo vietą Lietuvoje, tiek apie ieškovės namus Rusijoje, tačiau jis išlieka įsitempęs ir atsargiai rodo prielankumą vienam iš tėvų, taip slopindamas tikruosius savo poreikius (norą ne tik sąveikauti su motina, tačiau ir aplankyti jos gyvenamą vietą, jaustis laisvai, demonstruojant meilę abiem savo tėvams). Nurodoma, kad vaikas išgyvena baimę, jog tvirtas vieno iš tėvų gyvenamosios vietos pasirinkimas sąlygos kito tėvo pyktį ir berniuko atstūmimą – toks tiriamojo įsivaizdavimas visiškai atitinka jo mažą amžių, menką gyvenimišką patirtį ir įtemptą tėvų tarpusavio situaciją. Išvadoje, be kita ko, nurodoma, kad negauta jokių objektyvių duomenų, jog ieškovė ir atsakovas netinkamai rūpintųsi ir auklėtų savo vaiką, o stebėjimo rezultatai patvirtina, jog abu tėvai vaikui yra reikšmingi ir prie abiejų jis yra vienodai prisirišęs, santykyje su gimdytojais berniukas jaučiasi saugus, yra aktyvus, spontaniškas, teigiamų emocijų, drąsus, tačiau tėvų buvimas vienoje patalpoje ir vaiko nerimas dėl pasirinkimo neleidžia jam iki galo atsipalaiduoti, tiriamasis jautriai reaguoja į bylai reikšmingas temas. Stebėjimas atskleidžia, jog abu tėvai santykyje su vaiku yra aktyvūs, noriai įsitraukę į veiklą, atliepia sūnaus poreikius. išvadose nurodoma, kad negauta duomenų, dėl kurių pastovi gyvenamoji tiriamojo vieta negalėtų būti nustatyta su ieškove, taip pat negauta duomenų, dėl kurių pastovi gyvenamoji vaiko vieta negalėtų būti palikta su atsakovu.

31Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006.).

32Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus nuo 2011 m. gyvena su atsakovu, šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu, sutariant, kad vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu. Byloje taip pat nustatyta, kad vaikas lanko lopšelį–darželį „Žiburėlis“, iš lopšelio–darželio auklėtojų charakteristikų matyti, kad E. Š. yra tinkamai prižiūrėtas, atvedamas tvarkingai aprengtas, švarus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-06-11 išvadoje nurodoma, kad E. Š. tėvo V. Š. namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, žaisti. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su vaiko tėvų gyvenimo sąlygomis, kurias jie gali suteikti vaikui. Teismas tinkamai tyrė ir vertino įrodymus, patvirtinančius kiekvieno tėvų gyvenimo sąlygas ir finansines galimybes patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad abiejų tėvų gyvenimo sąlygos ir finansinės galimybės užtikrinti vaiko interesus panašios, t. y. iš esmės abu tėvai gali užtikrinti tinkamas vaikui vystytis sąlygas. Nors apeliantė teigia, kad ji galėtų sudaryti sūnui geresnes gyvenimo sąlygas, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, svarbiausia yra ne tai, kurio iš tėvų gyvenimo sąlygos yra geresnės, bet tai, ar esama vaiką supanti aplinka neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o būsima aplinka šiuos reikalavimus gali užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. L. Š. , bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Įvertinus byloje esančius duomenis apie nepilnamečio vaiko ir tėvų tarpusavio santykius, jų pobūdį, kiekvieno iš tėvų asmeninius bruožus, laikytina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi vienodas galimybes sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Teismas neabejoja, kad E. Š., augdamas su motina, jaustų laimę, meilę, pagarbą, saugumą ir supratimą, tai patvirtina ir ekspertizės akte nurodoma aplinkybė, kad ieškovė, kaip motina, „vaikui demonstruoja daugiau emocinio švelnumo, yra moteriškai globojanti“, tačiau tai nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad ir atsakovas tinkamai rūpinasi vaiko vystymusi, skiria jam dėmesio ir pan., o ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie netinkamą tėvo elgesį byloje liko neįrodyti (CPK 178 str.), byloje nėra duomenų, kad E. Š. likus gyventi su tėvu atsakovo elgesys būtų kėlęs grėsmę saugioms ir vaiko interesus atitinkančioms gyvenimo sąlygoms, vaiko interesams bei gerai emocinei būklei. Todėl šiuo atveju teigti, kad vaikui aplinka, kurioje jis, pagal bylos duomenis, gyvena jau ketverius metus, tapo nesaugi, netinkama, žalojanti vaiko psichiką, mąstyseną, elgseną, neleidžianti jam tinkamai augti ir vystytis pagal savo amžių, nėra pagrindo. Dėl to darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenimas su atsakovu (tėvu) atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja.

33Kadangi aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kaip jau minėta, kuomet vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Byloje nustatyta, kad tiek tarp vaiko ir motinos, tiek tarp vaiko ir tėvo yra stiprus emocinis ryšys, vaikas neišskiria nei vieno iš tėvų, bijo vieną iš jų įskaudinti. Svarbu pažymėti, kad nors tokio amžiaus vaiko nuomonė negali būti pripažinta lemiančiu kriterijumi, tačiau tai, kad vaikas atsiliepia tiek apie ieškovę, tiek apie atsakovą teigiamai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pagrindžia faktą, kad vaiko interesai yra tinkamai užtikrinami jam gyvenant su atsakovu. Nors iš ekspertizės akto negalima daryti vienareikšmės išvados su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi E. Š., kadangi kalbėdamas apie gyvenamosios vietos pasirinkimą vaikas išgyvena lojalumo konfliktą, tačiau ekspertizės išvadoje pažymima, kad vaikas kalba apie savo gyvenimą (duomenys neskeltini), ši aplinka jam pažįstama, suteikia stabilumo, saugumo jausmus. Byloje nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus niekuomet negyveno kitoje šalyje, ieškovės gyvenamosios vietos šalies kalba vaikui nėra gerai pažįstama, jis jos nemoka, nepažįsta tos šalies kultūros ir pan. Byloje taip pat nustatyta, kad vaikas dėl kilusios situacijos yra ypatingai jautrus, linkęs į žemą savęs vertinimą, skaudžių emocinių išgyvenimų subjektyviai sudėtingose situacijose slopinimą, taip pat jautrus aplinkos poveikiui, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, t. y. gyvenamosios vietas pakeitimas, gali turėti neigiamos įtakos vaiko psichologinei būklei. Nors apeliantė nurodo, kad jos vaikas šiuo metu yra nelaimingas, pažymėtina, kad ekspertizės išvadoje nustatyta, jog neigiamą vaiko emocinę būseną sąlygoja užsitęsusio po skyrybų konflikto pobūdis.

34Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra ypatingai svarbu atsižvelgti į vaiko socialinius ryšius tiek su esama gyvenamąja vieta, tiek su ieškovės gyvenamąja vieta. Pažymėtina, kad esamoje vaiko gyvenamoje vietoje jį supa patys artimiausi jam žmonės, t. y. ne tik tėvas, tačiau ir sesuo, seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, tetos, pusseserė, kurią vaikas, pagal ekspertizės akte užfiksuotus duomenis, iš esmės priskiria savo šeimai. Ieškovės gyvenamoje vietoje – Rusijoje – vaikui liktų tik motina ir brolis, kurie jo gyvenime yra neabejotinai reikšmingi, tačiau to paties negalima pasakyti apie kitus ieškovei artimus ir ten gyvenančius žmones, nes iš ekspertizės akto matyti, kad vaikas didelės reikšmės savo gyvenime šiuo metu ieškovės naujai šeimai, išskyrus brolį, nesuteikia. Be to, vertinant vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykių ir ryšio su vaiku nenutrūkstamumą, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius socialinius ryšius su vaiko esama ar būsima gyvenamąja vieta turi kiekvienas iš tėvų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovo su ieškovės gyvenamąja vieta niekas nesieja, t. y. atsakovas neturi jokio socialinio ryšio su Rusija, o ieškovę su Lietuva sieja tiek teisinis ryšys, kadangi ieškovė yra Lietuvos pilietė, tiek ir emocinis ryšys, nes čia gyvena jos tėvai, kaip galima suprasti iš bylos duomenų, ir kiti artimi giminaičiai. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pakankamai dažnai grįžta į Lietuvą, todėl ieškovę ir esamą vaiko gyvenamąją vietą sieja stiprus socialinis ryšys, kuris teismui leidžia spręsti, kad palikus vaiką gyventi su atsakovu ieškovės ir vaiko emocinis ryšys nenutrūks. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nuspręsdamas, kad esama šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu atitinka vaiko interesus.

35Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad atliktos ekspertizės išvadose teigiama, jog abiejų tėvų vaidmenys harmoningam sūnaus vystymuisi yra itin svarbūs ir natūralus tiriamojo poreikis yra sąveikauti su abiem savo gimdytojais. Ekspertai nustatė, kad įtemptoje tėvų tarpusavio situacijoje gimdytojai nepakankamai įvertina vienas kito reikšmę sūnaus gyvenime, vienas kitam dažniau turi pastabų dėl sūnaus auginimo ir auklėjimo nei pasitiki vienas kito gebėjimu tinkamai rūpintis atžala, vienas kito vaidmenį vaiko gyvenime menkina, todėl visa tai turi neigiamos įtakos vaiko raidai (ypatingai emocinei, socialiniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad visus kylančius klausimus, kurie liečia vaiko poreikius ar interesus, atkreipdami dėmesį į tai, kad vaikas didžiausią dėmesį sutelkia į emocines suaugusiųjų reakcijas, tėvai privalo spręsti kartu, tarpusavyje derindami savo ir vaiko interesus, vadovaudamiesi bendradarbiavimo ir prioritetiniais vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais, siekdami užtikrinti ir ekspertų nurodytą vieną iš pagrindinių šalių vaiko interesų – privalomą netrukdomą vaiko sąveiką su abiem savo tėvais.

36Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, susijusias su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

37Pateikęs atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui iki bylos išnagrinėjimo pateiktus atsakovo rašytinius įrodymus, atsakovas sumokėjo 350 Eur už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, taip pat į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali redakcija nuo 2015-03-19) (Rekomendacijų 8.11 p.), pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas, atsakovui iš ieškovės priteisia 350 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Taip pat iš apeliantės priteistinos 3,34 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

38Šiaulių apygardos teisme gauta ir apmokėta iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2015-08-20 sąskaita faktūra Serija TP Nr. 150776 176,78 Eur sumai. Kadangi ieškovė ekspertizės atlikimui į teismo pavedimų lėšų sąskaitą 2015-04-07 pervedė 383,89 Eur, o už atliktą ekspertizę teismas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriui sumokėjo 176,78 Eur pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, ieškovei iš teismo pavedimų lėšų sąskaitos grąžintina 207,11 Eur suma (CPK 91 str. 2 d.).

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Priteisti atsakovui V. Š., a. k. ( - ) iš ieškovės K. V., a. k. ( - ) 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

42Priteisti iš ieškovės K. V., a. k. ( - ) 3,34 Eur (trijų eurų 34 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei apeliacinės instancijos teisme.

43Įpareigoti Šiaulių apygardos teismo finansininkę iš teismo pavedimų lėšų sąskaitos pervesti 207,11 Eur (du šimtus septynis eurus 11 ct) ieškovei K. V., a. k. ( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovė K. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. Š., trečiajam... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį... 7. Trečiasis asmuo D. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime... 8. Institucijos išvadoje nurodyta, kad vaikas išsako nuomonę, su kuo nori... 9. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad abu... 11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad E. reikia ir... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė... 13. Apeliantė (ieškovė) K. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    15. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. Š. prašo... 16. Teismo posėdyje ieškovė K. V. palaikė apeliacinio skundo argumentus,... 17. Ieškovės atstovė advokatė E. G. nurodė, kad atlikta ekspertizė yra... 18. Atsakovas V. Š. teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti... 19. Atsakovo atstovė advokatė A. G. prašo ieškovės ieškinį atmesti, o... 20. Trečiasis asmuo D. Š. prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą, nesutiko... 21. Liudytojas G. V. nurodė, kad bendravimas su vaiku vyksta Lietuvoje, nes... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 25. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su teismo sprendimu atmesti jos... 26. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi... 27. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų... 28. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos... 29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą,... 30. Nors pirmosios instancijos teisme buvo atlikta nepilnamečio vaiko apklausa... 31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko... 32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus nuo 2011 m.... 33. Kadangi aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko... 34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant... 35. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad atliktos ekspertizės išvadose... 36. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios... 37. Pateikęs atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė... 38. Šiaulių apygardos teisme gauta ir apmokėta iš Valstybinės teismo... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti... 41. Priteisti atsakovui V. Š., a. k. ( - ) iš ieškovės K. V., a. k. ( - ) 350... 42. Priteisti iš ieškovės K. V., a. k. ( - ) 3,34 Eur (trijų eurų 34 ct)... 43. Įpareigoti Šiaulių apygardos teismo finansininkę iš teismo pavedimų...