Byla 2A-396-881/2012
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – D. D., A. Z., J. G., A. L., O. B. L., V. B. L., E. L., J. L., L. L., S. L., N. V., M. Š., M. Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. A. V. (atsakovo A. V. teisių perėmėjo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-44-653/2011 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui A. V. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – D. D., A. Z., J. G., A. L., O. B. L., V. B. L., E. L., J. L., L. L., S. L., N. V., M. Š., M. Š..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą A. V. savo lėšomis per 2 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatyti neįrengtos pastogės, esančios ( - ), tūrį ir konstrukcijas į pirmykštę padėtį, t. y. išgriauti naujai pastatytas sienas, pertvaras, inžinerinės vartotojo sistemos konstrukcijas, demontuoti stoglangius, išardyti stogo šiluminę izoliaciją ir įrengtų pastogėje patalpų grindų, sienų, lubų apdailą. Nurodė, kad atsakovas, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei statybos leidimo, įrengė gyvenamosios paskirties patalpas daugiabučio gyvenamojo namo pastogėje, esančioje ( - ), t. y. šią pastogę rekonstravo. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 23 straipsnio 1 dalį. 2009 m. balandžio 10 d. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas atsakovui surašė savavališkos statybos aktą, 2009 m. balandžio 10 d. – statybos sustabdymo aktą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2009 m. gegužės 7 d. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo iš atsakovo buvo pareikalauta likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. iki 2009 m. lapkričio 16 d. savo lėšomis atstatyti neįrengtos palėpės tūrį ir konstrukcijas į pirmykštę padėtį. Atsakovas šio reikalavimo neįvykdė, t. y. neatstatė neįrengtos palėpės tūrio ir konstrukcijų į pirmykštę padėtį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovą A. V. savo lėšomis per 2 mėnesius po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatyti neįrengtos pastogės, esančios ( - ), tūrį ir konstrukcijas į pirmykštę padėtį: išgriauti naujai pastatytą sieną, pertvaras, inžinerinės vartotojo sistemos konstrukcijas, demontuoti stoglangį, išardyti stogo šiluminę izoliaciją ir įrengtų pastogėje patalpų grindų, sienų, lubų apdailą, priteisė iš atsakovo A. V. 958 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai ir 189,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

7Teismas konstatavo, kad atsakovas palėpės patalpoje virš savo buto įrengė gyvenamąsias patalpas: atitvėrė šias patalpas siena, pastatė pertvaras, įrengė inžinerines vartotojo sistemos konstrukcijas, stoglangį, stogo šiluminę izoliaciją, atliko įrengtoje patalpoje grindų, sienų, lubų apdailą. Pagal iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos įstatymo ir šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį šie darbai pripažįstami rekonstrukcija ir šiems darbams atlikti reikalingas statybos leidimas. Atsakovo atsikirtimai, kad apdailos darbai priskiriami paprastajam remontui atmestini kaip nepagrįsti: atsakovas negyvenamojoje patalpoje įrengė gyvenamąją patalpą, todėl darbų rezultatas vertinamas kompleksiškai pagal statybos tikslą, o ne atskirai vertinant tam tikslui pasiekti atliktus darbus. Teismas nurodė, kad ieškinys pareikštas CK 4.103 straipsnio pagrindu, todėl šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, ar atlikti statybos darbai pažeidžia bendraturčių teises. Anot teismo, vien savavališkos neteisėtos statybos faktas sudaro pagrindą taikyti įstatyme numatytas sankcijas. Taigi, net ir tuo atveju, jei neteisėti stogo apšiltinimo darbai pagerintų gyventojų gyvenimo sąlygas, tai neatleistų atsakovo nuo pareigos pašalinti pažeidimus. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nuardžius atsakovo įrengtą stogo šiluminę izoliaciją, po negyvenamosiomis palėpės patalpomis esančios gyvenamosios patalpos taptų netinkamos gyventi. Teismo nuomone, atsakovo atlikti statybos darbai liudija, kad šiuo atveju jis, kaip vienas iš bendraturčių, atliko veiksmus, kurie savo esme reiškia atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.), nes atsakovas, nesant nustatytos naudojimosi daiktu tvarkos, atskyrė išskirtinai sau palėpės dalį, į kurią galima patekti tik iš atsakovo bute įrengtų laiptų. Kadangi tokie veiksmai buvo atlikti nesant visų bendraturčių (D. D. ir J. G.) sutikimo, jie pripažintini neteisėtais. Teismas pažymėjo, kad patalpų atskyrimas, jų paskirties pakeitimas yra susijęs su disponavimo teise, todėl šiuo atveju 4.85 straipsnyje numatyta sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmimo tvarka netaikytina. Šį faktą atsakovas žinojo, nes rengiant projektinius pasiūlymus, jis pridėjo 2007 m. rugsėjo 11 d. susitarimą dėl palėpės dalių nustatymo, kurio 3 punkte numatyta, kad šis susitarimas įsigalioja po to, kai jį pasirašo visos susitarimo šalys, t. y. visi palėpės bendrasavininkai. Kadangi susitarimo nepasirašė D. D. ir J. G., toks susitarimas neįsigaliojo. Taigi, anot teismo, visų bendraturčių sutikimo buvimas yra esminė sąlyga statybos veiksmams pradėti, gauti statybos leidimą. Teismas nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalį rašytiniai savininkų sutikimai yra statybą leidžiantis dokumentas. Leidimui rekonstruoti statinį gauti būtina pateikti statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 p.). Nesant visų bendraturčių sutikimo rekonstrukcija negalima. Pasak teismo, sprendžiant, ar atsakovas galėtų pašalinti minėtą trūkumą, atsižvelgtina į tai, kad ši byla nagrinėjama nuo 2009 m. gruodžio mėn., trečiasis asmuo D. D. savo atsiliepime į ieškinį aiškiai išreiškė savo nesutikimą dėl statybos darbų. Apie faktą, jog nėra visų bendraturčių sutikimo, atsakovas žinojo ir ankščiau, derinant projektinius pasiūlymus, organizuojant savininkų viešą aptarimą. Nepaisant to, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bendraturčių nesutarimo nuginčijimo, dėl teisės atlikti statybos darbus be kitų bendraturčių sutikimo pripažinimo ar pan. Įvertinęs atsakovo veiksmus, teismas padarė išvadą, kad nėra galimybės pašalinti pažeidimus kitais nei prašo ieškovas įstatyme numatytais būdais. Be to, teismas pažymėjo, kad pastatas ( - ) yra kultūros paveldo objektas. 2010 m. gruodžio 21 d. rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius nurodė atsakovui, kad šiame pastate kapitalinis remontas ir rekonstrukcija galimi tik nevertingose dalyse ir elementuose. Pastato vertingosios savybės nėra nustatytos, o prieš projektavimo darbus juos nustatyti būtina. Nagrinėjant šią bylą atsakovas nesikreipė į Vertinimo tarybas dėl pastato vertingųjų savybių nustatymo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikti rekonstrukcijos darbai yra galimi pagal paveldosaugos reikalavimus. Be to, minėtame rašte Kultūros paveldo departamentas nurodė ir kitus projektinių pasiūlymų trūkumus, kurių atsakovas iki šiol nepašalino. Įvertinęs 2010 m. gruodžio 21 d. rašte išdėstytus motyvus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo remtis 2009 m. spalio 9 d. Kultūros paveldo departamento raštu, bei pažymėjo, kad ir tuo metu projektiniams pasiūlymams nebuvo pritarta.

8Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad savavališkos statybos padarinių šalinimas sukeltų esminių neigiamų pasekmių tretiesiems asmenimis arba, kad nėra galimybės atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas T. A. V. (atsakovo A. V. teisių perėmėjas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atmesti ir leisti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Atsakovas palėpėje vykdė rekonstrukcijos darbus, o ne atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vadovaujantis aplinkos ministro 2000 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 432 patvirtinta „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo projektų ir pasiūlymų keisti daugiabučio namo patalpų paskirtį viešojo aptarimo tvarka“ ir siekiant pašalinti atliktų rekonstrukcijos darbų vykdymo tvarkos pažeidimus, 2009 m. rugsėjo 3 d. buvo surengtas namo, esančio ( - ), butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų buto Nr. 8 rekonstrukcijos bei palėpės virš buto Nr. 8 ir buto Nr. 9 įrengimo viešasis aptarimas, kuriame buvo nutarta pritarti buto Nr. 8 rekonstrukcijai ir gyvenamųjų patalpų pastogėje virš butų Nr. 8 ir Nr. 9 įrengimui pagal pateiktus priešprojektinius pasiūlymus. Taigi namo palėpės bendraturčiai įstatymų nustatyta tvarka nustatė tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečia dalimi. Tai, kad 2007 m. rugsėjo 11 d. susitarimo dėl palėpės dalių nustatymo nepasirašė bendrasavininkės D. D. ir J. G., neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka ateityje atsakovui atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

122. Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalis nustato, kad statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos, o ne buto ar kitos patalpos savininko (savininkų) sutikimas, kaip nurodė teismas. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normą. Tuo tarpu Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikti statinio bendraturčių sutikimą atsirado tik nuo 2010 m. spalio 1 d., įsigaliojus 2010 m. liepos 2 d. įstatymui Nr. XI-992. Iki tol galiojusi tvarka numatė, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo bei kapitalinio remonto projektai nustatyta tvarka turi būti viešai aptarti, kas ir buvo padaryta. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus atsakovo veiksmus, nėra galimybės pašalinti pažeidimus kitais nei prašo ieškovas būdais, yra nepagrįsta.

133. Detalizuotų kvartalų tvarkymo ir naudojimo režimų sąraše nurodyta, kad pastato ( - ) vertingi tik gatvių fasadai, kurie tvarkomi pagal restauravimo režimo reikalavimus. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikti rekonstrukcijos darbai yra negalimi pagal paveldosaugos reikalavimus. Kiti projektinių pasiūlymų trūkumai, nurodyti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus 2010 m. gruodžio 21 d. rašte, yra nereikšmingi ir ne tokie, kurių nebūtų galima pašalinti. Be to, šiame rašte nurodyta, kad projektiniai pasiūlymai bus pakartotinai nagrinėjami, kai įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus 2010 m. gruodžio 21 d. rašte išdėstytus motyvus, nėra pagrindo remtis 2009 m. spalio 9 d. Kultūros paveldo departamento raštu, kuriame nurodyta, jog projektiniai pasiūlymai su nedidelėmis korektūromis neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams, yra visiškai nepagrįsta.

14Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Atsakovo atlikta pastogės rekonstrukcija liudija, kad jis, būdamas vienas iš bendrasavininkų, savavališkai, neturėdamas visų bendraturčių sutikimo, atliko rekonstrukcijos darbus, pažeisdamas CK 4.80 str. (atlikti darbai prilygsta savavališkam savo dalies atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės) ir Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 p., kuriame pažymima, kad norint rekonstruoti statinį būtina gauti statinio bendraturčių sutikimą. 2009 m. rugsėjo 3 d. rengtas namo, esančio ( - ), butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų viešasis aptarimas nepanaikina visų bendraturčių sutikimo būtinybės norint rekonstruoti pastogę.

162. Atsakovas turėjo kreiptis į Vertinimo tarybas dėl pastato vertingųjų savybių nustatymo, o ne dėl gatvių fasadų. Be to, Kultūros paveldo departamentas atsakovui nurodė ir daugiau projektinių pasiūlymų bei trūkumų nei tie, kuriuos apeliaciniame skunde mini atsakovas ir kurie iki šiol nėra pašalinti.

173. Atsakovo prašymas priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose yra visiškai nepagrįstas, nes minėtų išlaidų priteisimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino ieškinį ir į tai, kad atsakovas vykdė statybos darbus, neturėdamas projektinės dokumentacijos, visų statinio bendraturčių sutikimo ir statybos leidimo, nesikreipdamas nustatyta tvarka į statybos valstybinę priežiūrą vykdančią instituciją, nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti priteisti atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

18Trečiasis asmuo D. D. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

191. Atsakovas savavališkai, be suderinto projekto, statybos leidimo, tinkamai nesuderinęs savo veiksmų su bendraturčiais, visiškai įrengė gyvenamosios paskirties patalpą, kuri funkciniu ryšiu (laiptais) buvo sujungta su atsakovo butu, tuo grubiai pažeidžiant LR statybos įstatymo 12 str., 23 str., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyrių. Atsakovui pastogėje įrengus gyvenamosios paskirties patalpas, neaptarus darbų projekto su bendraturčiais (D. D. ir J. G.), buvo pažeistos šių teisės.

202. Atsakovas rekonstravo D. D. priklausančios palėpės dalį, dėl ko buvo pažeistos jos daiktinės teisės, ir ji su tokia rekonstrukcija niekaip nesutiko. Dėl atliktos rekonstrukcijos namo gyventojai neturi galimybės pateikti į palėpę, padaryti trūkumai yra esminiai. Apeliantas turėjo pakankamai laiko juos pašalinti, bet Kultūros paveldo departamentas atsisakė derinti projektą. Atsakovo atlikti statybos darbai priskiriami statinio rekonstravimui ir laikomi statyba, kuriai būtinas statybos leidimas. Neįrengta pastogė, kurioje atliekami rekonstrukcijos darbai, yra bendrosios nuosavybės teisės objektas, todėl viešojo aptarimo 2009 m. rugsėjo 3 d. protokolas, nesant bendraturčių – D. D. ir J. G. – sutikimams, negalėjo būti pakankamas pagrindas atsakovui vykdyti rekonstrukcijos darbus ginčo palėpėje. Bendraturčio teisė tapti statytoju, įgyvendinama Statybos įstatymo 3 str. nustatyta tvarka, turi būti vykdoma kartu su CK 4.75 str. 1 d. nustatyta sąlyga visas bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendinti tariantis su kitais bendraturčiais.

213. Remdamasis iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos įstatymo ir šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, teismas nurodė, kad atsakovo atlikti darbai pripažįstami rekonstrukcija ir šiems darbams atlikti reikalingas statybos leidimas. Apeliantas nepateikė jokių teisinių argumentų, kuriais būtų galima grįsti išvadą, kad tebuvo atliktas paprastas remontas, kuriam nereikalingas statybos leidimas (Statybos įstatymo 23 str.) bei atitinkamai – bendraturčių sutikimas.

224. Atsakovas, kaip vienas iš bendraturčių, atliko veiksmus, kurie savo esme reiškia atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes atsakovas, nesant nustatytos naudojimosi daiktu tvarkos, atskyrė išskirtinai sau palėpės dalį, į kurią galima patekti tik iš atsakovo bute įrengtų laiptų. Patalpų atskyrimas, jų paskirties pakeitimas yra susijęs su disponavimo teise. Kadangi disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), tokie atsakovo veiksmai, nesant visų bendraturčių sutikimo, pripažintini neteisėtais bei pažeidžiančiais bendruosius civilinės teisės principus, ypač protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo.

235. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros ir paveldo skyriaus išvada, kurioje yra pasisakoma dėl pastato kapitalinio remonto pobūdžio, leidimo statybai būtinumo ir bendraturčių sutikimo reikalingumo tokiems darbams atlikti. Atsakovas savo teises įgyvendino pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką bei kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, savo rizika, todėl iš to kylančias neigiamas pasekmes turi prisiimti pats. Dėl šios priežasties apelianto prašymas leisti jam teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, negali būti tenkinamas. Priešingu atveju, iš neteisėtų veiksmų kilusių pasekmių įteisinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnio, 1.137 straipsnio 2, 3 ir 5 dalies nuostatoms.

246. Apelianto teiginys, kad projektinių pasiūlymų trūkumai, nurodyti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus 2010 m. gruodžio 21 d. rašte, yra nereikšmingi ir ne tokie, kurių nebūtų galima pašalinti, vertintinas prieštaringai. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla nagrinėjama nuo 2009 m. gruodžio mėn., atsakovas turėjo pakankamai laiko pašalinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus įvardytus trūkumus, tačiau to neįvykdė.

25IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinis skundas atmetamas.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

28Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo patenkino.

29Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai sprendė, kad atsakovas palėpės patalpoje virš savo buto įrengė gyvenamąsias patalpas: atitvėrė šias patalpas siena, pastatė pertvaras, įrengė inžinerines vartotojo sistemos konstrukcijas, stoglangį, stogo šiluminę izoliaciją, atliko įrengtoje patalpoje grindų, sienų, lubų apdailą, kas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį pripažįstama rekonstrukcija, todėl šiems darbams atlikti reikalingas statybos leidimas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo atlikti statybos darbai liudija, kad šiuo atveju jis, kaip vienas iš bendraturčių, atliko veiksmus, kurie savo esme reiškia atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.), nes atsakovas, nesant nustatytos naudojimosi daiktu tvarkos, atskyrė išskirtinai sau palėpės dalį, į kurią galima patekti tik iš atsakovo bute įrengtų laiptų. Kadangi tokie veiksmai buvo atlikti nesant visų bendraturčių (D. D. ir J. G.) sutikimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino neteisėtais.

30Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje akcentuojama, kad tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama tame tarpe ir statybos procese pastatant naują statinį ar pastato rekonstrukcijos rezultate padidinant rekonstruojamo turto vertę. Tačiau įgyti nuosavybę į statinį ir tuo pačiu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas yra galima ne bet kokio statybos proceso išdavoje, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999 m.).

31Gyvenamasis namas priskiriamas prie nekilnojamųjų daiktų kaip civilinių teisių objektų (CK 1.97 str. 1 d., 1.98 str. 1 d., 2 d., 4.2 str. 1 d., 2 d.), kartu jis yra ir nuosavybės teisės objektas. Daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.). Šios teisės pažeidimo atveju jos apsaugą užtikrina konstitucinis teisės į teisminę gynybą principas (Konstitucijos 30 str. 1 d.), kuris gali būti įgyvendinamas CK 1.138 straipsnyje įvardytais civilinių teisių gynimo būdais. Kai nuosavybės teisė į tam tikrą daiktą priklauso keliems asmenims, pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise. Tuo atveju, kai kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys į daiktą yra nustatytos, laikoma, kad daiktas bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiais atvejais į vieną ir tą patį daiktą nukreipiama ne vieno savininko, bet visų bendraturčių nuosavybės teisės, kurios tarpusavyje gali konkuruoti, varžyti viena kitą ir pan.

32Gyvenamasis namas, kaip pastatas, yra stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų, ir kuris naudojamas žmonėms gyventi (Statybos techninio reglamento „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ STR 2.02.09:2005 7.1 punktas). To paties Statybos techninio reglamento 7.10 punkte nustatyta, kad pastogė (palėpė) yra erdvė tarp namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo. Tai iliustruoja, kad gyvenamasis namas, be gyvenamųjų patalpų ir įprastinių bendro naudojimo paskirties patalpų (pvz., koridorių, virtuvių, tualetų, laiptų, rūsių), gali turėti ir kitų patalpų, kurios konkretaus namo su šlaitiniu stogu projekto atveju yra konstrukciškai būtinos ir yra techninės to namo patalpos, objektyviai esančios kaip neatskiriama statinio konstrukcijų – viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo – dalis, t.y. nurodytų namo dalių suformuota erdvė – pastogė (palėpė). Gyvenamojo namo techninė pastogė (palėpė), kaip ir pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2010 m.).

33CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Taigi kilusius nesutarimus bendraturčiai turi galimybę išspręsti tarpusavio sutarimu, o nepavykus to padaryti – kreiptis į teismą dėl kilusio ginčo išsprendimo teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju, apie faktą, jog nėra visų bendraturčių sutikimo, atsakovas žinojo ir ankščiau, derinant projektinius pasiūlymus, organizuojant savininkų viešą aptarimą, tačiau nesikreipė į teismą dėl bendraturčių nesutarimo nuginčijimo, dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus be kitų bendraturčių sutikimo pripažinimo ar pan.

34Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikti statinio bendraturčių sutikimą atsirado tik nuo 2010 m. spalio 1 d., įsigaliojus 2010 m. liepos 2 d. Statybos įstatymui Nr. XI-992, tuo tarpu iki tol galiojusi tvarka numatė, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo bei kapitalinio remonto projektai nustatyta tvarka turi būti viešai aptarti, kas ir buvo padaryta, todėl jam nebuvo reikalingas visų be išimties palėpės bendraturčių sutikimas.

35Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažymėjo, kad patalpų atskyrimas, jų paskirties pakeitimas yra susijęs su disponavimo teise, todėl šiuo atveju 4.85 straipsnyje numatyta sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmimo tvarka netaikytina, tačiau sistemiškai aiškindama CK 4.75 straipsnio, 4.82 straipsnio, 4.85 straipsnio ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkto kuriamą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto rekonstrukcija gali turėti reikšmingos įtakos bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, gali keistis bendrojo naudojimo objekto apimtis, jo priklausomybės proporcijos, eksploatavimo išlaidos ir t.t. Taigi būtent sukeliamų pasekmių svarba nulemia ir pareigos gauti visų bendraturčių sutikimą rekonstrukcijai griežtumą, įtvirtintą Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte. Be to, reikšmingu laikytinas ir skirtumas tarp CK 4.85 straipsnyje aptariamos faktinės situacijos, kai priimamas sprendimas dėl naudojimosi objektu ar jo valdymo vykdytinas visų bendraturčių bendrai, ir CK 4.75 straipsnio, Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte reglamentuojamos situacijos, kai su likusių bendraturčių sutikimu savo iniciatyva ir lėšomis projektą įgyvendina vienas iš jų, kas sukuria įstatyminę prielaidą pakisti jo daliai bendrojoje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarkai (CK 4.77 str. 1 d.). Įrodydamas savo interesų pažeidimą tokiu atveju kiekvienas bendraturtis gali ginčyti atliekamų pakeitimų teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl nurodytų priežasčių nepagrįstu laikytinas, todėl atmetamas apeliacinio skundo argumentas, jog rekonstruojant bendrojo naudojimo objektus kiekvieno bendraturčio sutikimas nebūtinas, o pakanka tik viešo aptarimo ar bendraturčių balsų daugumos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, dar rengdamas projektinius pasiūlymus atsakovas pridėjo 2007 m. rugsėjo 11 d. susitarimą dėl palėpės dalių nustatymo, kurio 3 punkte buvo numatyta, kad susitarimas įsigalioja po to, kai jį pasirašo visos susitarimo šalys, t. y. visi palėpės bendrasavininkai. Kadangi susitarimo nepasirašė D. D. ir J. G., toks susitarimas neįsigaliojo, taigi nesant visų bendraturčių sutikimo rekonstrukcija nebuvo galima.

36Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens D. D. atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomais argumentais, o būtent, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros ir paveldo skyriaus išvada, kurioje pasisakyta dėl pastato kapitalinio remonto pobūdžio, leidimo statybai būtinumo ir bendraturčių sutikimo reikalingumo tokiems darbams atlikti. Atsakovas savo teises įgyvendino pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką bei kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, savo rizika, todėl iš to kylančias neigiamas pasekmes turi prisiimti pats, todėl apelianto prašymas leisti jam teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, negali būti tenkinamas. Priešingu atveju, iš neteisėtų veiksmų kilusių pasekmių įteisinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnio, 1.137 straipsnio 2, 3 ir 5 dalies nuostatoms.

37Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmetamas Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

38Tretysis asmuo D. D. prašymą priteisti jai iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog patyrė 1 210 Lt išlaidų (Teisinių paslaugų teikimo ataskaita, pinigų priėmimo kvitas). Teisėjų kolegija, įvertinusi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, mažina iš atsakovo trečiajam asmeniui priteisiamą sumą advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti iki 600 Lt.

39Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Priteisti iš atsakovo T. A. V. (atsakovo A. V. teisių perėmėjo) (a/k ( - ) trečiajam asmeniui D. D. (a/k ( - )) 600 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškiniu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovo... 7. Teismas konstatavo, kad atsakovas palėpės patalpoje virš savo buto įrengė... 8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas T. A. V. (atsakovo A. V. teisių perėmėjas) apeliaciniu skundu... 11. 1. Atsakovas palėpėje vykdė rekonstrukcijos darbus, o ne atidalijimą iš... 12. 2. Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalis nustato, kad statybą leidžiantis... 13. 3. Detalizuotų kvartalų tvarkymo ir naudojimo režimų sąraše nurodyta, kad... 14. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 15. 1. Atsakovo atlikta pastogės rekonstrukcija liudija, kad jis, būdamas vienas... 16. 2. Atsakovas turėjo kreiptis į Vertinimo tarybas dėl pastato vertingųjų... 17. 3. Atsakovo prašymas priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas... 18. Trečiasis asmuo D. D. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą,... 19. 1. Atsakovas savavališkai, be suderinto projekto, statybos leidimo, tinkamai... 20. 2. Atsakovas rekonstravo D. D. priklausančios palėpės dalį, dėl ko buvo... 21. 3. Remdamasis iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos įstatymo ir šiuo... 22. 4. Atsakovas, kaip vienas iš bendraturčių, atliko veiksmus, kurie savo esme... 23. 5. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi Vilniaus m. savivaldybės... 24. 6. Apelianto teiginys, kad projektinių pasiūlymų trūkumai, nurodyti... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 26. Apeliacinis skundas atmetamas.... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 29. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai... 30. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ir į Lietuvos Aukščiausiojo... 31. Gyvenamasis namas priskiriamas prie nekilnojamųjų daiktų kaip civilinių... 32. Gyvenamasis namas, kaip pastatas, yra stogu apdengtas statinys, kuriame yra... 33. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės... 34. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog Statybos įstatymo 23... 35. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 36. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens D. D. atsiliepime į apeliacinį... 37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 38. Tretysis asmuo D. D. prašymą priteisti jai iš atsakovo apeliacinės... 39. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti... 41. Priteisti iš atsakovo T. A. V. (atsakovo A. V. teisių perėmėjo) (a/k ( - )...