Byla 3K-3-194/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. M. ir V. V. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. M. ir V. V. M. ieškinį atsakovei I. U., dalyvaujant trečiajam asmeniui V. R., dėl nuosavybės teisių gynimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai prašė įpareigoti atsakovę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nesinaudoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpe ir per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš palėpės visą joje esantį atsakovei priklausantį turtą. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso 23/100, atsakovei – 27/100 namo dalys. Ankstesnių namo bendraturčių susitarimu buvo nustatyta naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka, kurios privalo laikytis naujieji bendraturčiai ir pagal kurią ieškovams atiteko teisė naudotis namo pastogėje įrengta palėpe.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį patenkino: įpareigojo atsakovę I. U. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nesinaudoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpe ir per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš palėpės visą joje esantį atsakovei priklausantį turtą.

7Teismas iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatė, kad naudojimosi ginčijamo namo patalpomis tvarka buvo nustatyta 1973 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria tuo metu vienintelis namo savininkas J. V. pardavė, o J. A. pirko 1/2 dalį namo. Šalys sutartyje nurodė, kad pirkėja naudosis namo pirmojo aukšto patalpomis, išskyrus pirmojo aukšto patalpą, pažymėtą indeksu 1-1 (koridorius), kuriuo pirkėja ir pardavėjas naudosis bendrai, bei kai kuriomis rūsio patalpomis, kuriomis pirkėja naudosis viena ar kartu su pardavėju. Teismas padarė išvadą, kad 1973 m. sausio 16 d. sutartimi buvo nustatyta, jog pirkėja naudosis namo patalpomis pirmajame aukšte ir rūsyje, o visos antrojo aukšto patalpos ir patalpos, esančios namo palėpėje (t. y. patalpos, esančios erdvėje tarp namo antrojo aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo), liko išimtinai pardavėjui naudotis. Nurodyta sutartis buvo notariškai patvirtinta ir įregistruota viešame registre, taigi joje nustatyta naudojimosi atskiromis namo patalpomis tvarka, remiantis 1964 m. CK 127 straipsniu ir CK 4.82 straipsnio l dalimi, taikoma ir naujiems savininkams, perėmusiems pardavėjo ir pirkėjos pagal 1973 m. sausio 16 d. sutartį teises ir pareigas. Teismas nustatė, kad 1973 m. sausio 16 d. sutartimi J. A. įgytos teisės ir pareigos 1976 m. spalio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perduotos P. S., 1988 m. sausio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimu – J. S., 1988 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi – S. V., 1991 m. gegužės 17 d. dovanojimo sutartimi – A. T. V., o 1993 m. birželio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimu – trečiajam asmeniui V. R., kuri nuosavybės teise šiuo metu valdo 1/2 dalį namo. J. V., kuriam išimtinai naudotis 1973 m. sausio 16 d. sutartimi liko visos gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpos ir palėpė, teises ir pareigas, kiek tai susiję su 1973 m. sausio 16 d. sutartimi nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, remiantis 1986 m. balandžio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimu perėmė jo sutuoktinė G.-O. V., kuri 27/100 dalis gyvenamojo namo 1995 m. balandžio 12 d. sutartimi padovanojo K. Ž. Šia notariškai patvirtinta ir Nekilnojamojo turto registre registruota sutartimi nustatyta ir naudojimosi atskiromis gyvenamojo namo patalpomis tvarka, t. y. šalys sutartyje nurodė, kad dovanos gavėjas naudosis gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-5 (kambarys), 2-6 (veranda), taip pat 1/2 dalimi patalpų, pažymėtų indeksais 2-2 (koridorius), 2-1 (koridorius), 2-3 (vonia), 2-4 (virtuvė), bei 1/4 dalimi pirmojo aukšto patalpos, pažymėtos indeksu 1-1 (koridorius). Teismas padarė išvadą, kad 1995 m. balandžio 12 d. sutartimi buvo nustatyta, jog dovanos gavėjas naudosis sutartyje nurodytomis gyvenamojo namo patalpomis antrajame aukšte ir pirmajame aukšte, o visos kitos, sutartyje nenurodytos antrojo aukšto patalpos, taip pat gyvenamojo namo palėpė, liko naudotis G.-O. V., kurios teises ir pareigas, kiek tai susiję su 1973 m. sausio 16 d. sutartimi bei 1995 m. balandžio 12 d. sutartimi nustatyta naudojimosi atskiromis gyvenamojo namo patalpomis tvarka, remiantis 2003 m. rugsėjo 11 d. paveldėjimo teisės liudijimu ir 2004 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, perėmė ieškovai B. M. bei jos sutuoktinis V. V. M. Dovanos gavėjo pagal 1995 m. balandžio12 d. dovanojimo sutartį K. Ž. teises ir pareigas, remiantis 2000 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimu, perėmė jo sutuoktinė J. Ž., kurios teises ir pareigas 2004 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutartimi perėmė atsakovė I. U. Teismas taip pat nurodė, kad šalių valią dėl naudojimosi palėpe patvirtina ir faktiškas naudojimasis šiomis patalpomis po 1995 m. balandžio 12 d. sutarties sudarymo, t. y. palėpe naudojosi G.-O. V. Kadangi 1995 m. balandžio 12 d. dovanojimo sutartis patvirtinta notariškai ir įregistruota viešame registre, tai joje nustatyta naudojimosi atskiromis gyvenamojo namo patalpomis tvarka taikoma ir naujiems savininkams, perėmusiems dovanotojo ir dovanos gavėjo teises ir pareigas (1964 m. CK 127 straipsnis, CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovė trukdo ieškovams naudotis palėpe – naudojasi ja pati, laiko joje savo daiktus. Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Aplinkybės, kad palėpė neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, teismas nevertino kaip pagrindo netenkinti ieškinio. Teismas konstatavo, kad, nustačius, jog J. V. ir G.-O. V. niekada neatsisakė ir nepakeitė savo valios dėl susitarimų naudotis palėpe, jų teisių perėmėjams (ieškovams) ši teisė išliko, ji yra privaloma ir kitiems bendraturčiams.

8Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

9Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovei I. Urbonienei nuosavybės teise priklauso 27/100, ieškovams B. M. ir V. V. M. – 23/200, trečiajam asmeniui V. R. – 50/100 dalių namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalį CK 4.79 straipsnyje nustatytos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai kitiems asmenims butų ir kitų patalpų, esančių namuose, savininkai parduoda bendrąja daline nuosavybe (palėpės, rūsio patalpos ir pan.) turimą visą ar ne visą dalį, priklausančią proporcingai jų turimai nuosavybės teise patalpai. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 7.10 punktą ginčijamos patalpos vertintinos kaip palėpė, t. y. erdvė tarp namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad palėpės kadastriniai matavimai neatlikti, ji neįregistruota viešajame registre. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas, be pagrindo bendro naudojimo patalpas pripažino asmeninėmis ieškovų patalpomis. Pagal CK 4.81 straipsnio 2 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi palėpė priskirtina bendro naudojimosi patalpoms (CK 4.82 str. 1 dalis), tai jokie sandoriai, sudaryti dėl namo nuosavybės dalių perleidimo, neatima gyvenamojo namo bendraturčių teisės naudotis ja kaip bendro naudojimo objektu proporcingai jų turimos nuosavybės teisės gyvenamajame pastate daliai. Nei 1973 m. sausio 16 d. sutartyje, nei kituose nuosavybės teisės į namą įgijimo sandoriuose nenustatyta, kad J. V. ir jo teisių perėmėjai vieni naudosis palėpės patalpomis. Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra įrašų apie J. V. ar jo teisių perėmėjų išimtinę teisę naudotis palėpe. Teisėjų kolegija konstatavo, kad visi namo bendraturčiai (ieškovai, atsakovė ir trečiasis asmuo) yra ir name esančių bendro naudojimo patalpų bendraturčiai ir turi teisę naudotis palėpe. Nesant susitarimo dėl palėpės naudojimosi tvarkos, ieškinys dėl savininko teisių gynimo ir įpareigojimo vykdyti susitarimą negali būti patenkintas.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovai prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį, netyrė ir nepasisakė dėl pagrindinių įrodymų, kuriais buvo grindžiamas ieškinys, t. y. dėl 1995 m. balandžio 12 d. dovanojimo sutarties, liudytojos O. R. parodymų, be to, netinkamai vertino 1973 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas nepasisakė, kodėl atmetė ieškovų paaiškinimus, kad palėpės patalpomis naudojosi tik tie asmenys, kurių teises perėmė ieškovai.

132. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos sutarčių aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. A. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-8/2006, išaiškino, kad laikytina, jog sutartimi perleista tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta). Aiškinant nurodytas sutartis pagal tikruosius šalių ketinimus, darytina išvada, kad šalys susitarė, jog palėpės patalpomis naudosis tik perleidėjai (jų teisių ir pareigų perėmėjai). Tai patvirtina byloje nustatyti faktai apie tai, kaip šalys vykdė sudarytas sutartis (t. y. palėpės patalpas savo lėšomis įrengė bei jomis naudojosi tik tie asmenys, kurių teisės ir pareigos perėjo ieškovams).

143. Apeliacinės instancijos teismas taikė netinkamas materialiosios teisės normas. Ieškinio teisinis pagrindas yra CK 4.81 straipsnis, kuriame nustatyta šalių teisė susitarti dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendime rėmėsi CK 4.82 straipsniu, kuris reglamentuoja klausimus, susijusius su butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja nuosavybe. CK 4.82 straipsnio 1 dalis, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, reglamentuoja tik atvejus, kai atskiriems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklauso butai ar patalpos (bet ne pastato idealiosios dalys), o bendro naudojimo patalpos laikomos bendrąja daline nuosavybe (pvz., laiptinės daugiabučiuose namuose ir pan.). Šios nuostatos netaikomos tais atvejais, kai asmenys visą namą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, – tokiu atveju naudojimosi tvarka nustatoma šalių susitarimu, o nesusitarus – teismo (CK 4.81 straipsnis).

154. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių registraciją. Palėpės patalpų nenurodymas inventorizacinėje byloje nereiškia, kad jų nėra ar kad dėl jų naudojimo tvarkos namo bendraturčiai negali susitarti. Kasacinio teismo praktika, sprendžiant, ar patalpų registracijos nebuvimas daro įtaką šalių galimybei susitarti dėl tų patalpų naudojimosi tvarkos, yra nevienoda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. S. D., bylos Nr. 3K-3-405/2002; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-8/2006).

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė I. U. ir trečiasis asmuo V. R. prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

171. Kasatoriai įrodinėja, kad 1995 m. balandžio 12 d. sutartyje buvo nustatyta naudojimosi namo palėpe tvarka, tačiau palėpės patalpos nei 1995 m. balandžio 12 d. sutartyje, nei 1973 m. sausio 16 d. sutartyje, nei kitose sutartyse ar kituose dokumentuose nenurodytos, naudojimosi jomis tvarka neaptarta ir nenustatyta. Notarine tvarka patvirtintuose dokumentuose, kurie pripažįstami oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, nesant nustatytos naudojimosi namo palėpe tvarkos, ši tvarka neįrodinėtina liudytojo parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Kasaciniame skunde kasatoriai nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, kodėl 1973 m. sausio 16 d. ir 1995 m. balandžio 12 d. sutartis turėtų būti aiškinama kaip suteikianti kasatoriams išimtinę teisę naudotis palėpėje esančiomis patalpomis. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad atsakovė neginčijo aplinkybių, susijusių su faktiniu ankstesnių namo savininkų naudojimusi ginčijamomis patalpomis. Iš tikrųjų, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo viso proceso metu tvirtino, kad naudojimosi namo palėpe tvarka nebuvo nustatyta ir kad visi namo bendraturčiai turi teisę naudotis palėpe proporcingai turimai nuosavybės teisės daliai. Taigi apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

182. Kasacinio skundo argumentai dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo nepagrįsti. Kasatoriai netinkamai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006, nes toje byloje buvo sprendžiamas visiškai kitoks nei šioje byloje klausimas. Kasatorių teiginys, kad, nustatant tikruosius šalių ketinimus pagal namo dalių perleidimo sutartis, darytina išvada, jog namo palėpe naudosis tik perleidėjai, yra pagrįstas tik kasatorių nuomone, o ne byloje surinktais įrodymais. Aplinkybės, kad palėpės patalpas įrengė asmenys, kurių teises perėmė kasatoriai, ieškinyje kasatoriai nenurodė ir neįrodinėjo, todėl pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį negali ja remtis kasaciniame teisme, be to, ji neatitinka tikrovės.

193. Net ir sutinkant su kasatorių teiginiais, kad ginčo teisiniams santykiams netaikytinos CK 4.82 straipsnio nuostatos, svarbu tai, kad rašytiniais ir notariškai patvirtintais ankstesnių namo savininkų susitarimais naudojimosi ginčo palėpės patalpomis tvarka nebuvo nustatyta. Šios tvarkos neaptarimas, remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi, reiškia, kad teisė naudotis šiomis patalpomis priklauso visiems namo bendraturčiams.

204. Nėra pagrindo konstatuoti kasacinio teismo praktikos dėl teisės normų, reglamentuojančių daiktinių teisių registravimą, taikymo prieštaringumą, nes kasatorių nurodytose nutartyse buvo sprendžiami kitokie teisės klausimai nei šioje byloje.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl bendraturčių teisės naudotis gyvenamojo namo pastoge (palėpe)

24Gyvenamasis namas priskiriamas prie nekilnojamųjų daiktų kaip civilinių teisių objektų (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.98 straipsnio 1, 2 dalys, 4.2 straipsnio 1, 2 dalys), kartu jis yra ir nuosavybės teisės objektas. Daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Šios teisės pažeidimo atveju jos apsaugą užtikrina konstitucinis teisės į teisminę gynybą principas (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), kuris gali būti įgyvendinamas CK 1.138 straipsnyje įvardytais civilinių teisių gynimo būdais.

25Kai nuosavybės teisė į tam tikrą daiktą priklauso keliems asmenims, pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės(lot. communio) teise. Tuo atveju, kai kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys į daiktą yra nustatytos, laikoma, kad daiktas bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiais atvejais į vieną ir tą patį daiktą nukreipiama ne vieno savininko, bet visų bendraturčių nuosavybės teisės, kurios tarpusavyje gali konkuruoti, varžyti viena kitą ir pan. Kilusius nesutarimus bendraturčiai turi galimybę išspręsti tarpusavio sutarimu, o nepavykus to padaryti – kreiptis į teismą dėl kilusio ginčo išsprendimo teismo tvarka.

26Nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės teisės objektą – gyvenamąjį namą – dalių nustatymas svarbus tuo, kad dalies dydis apibrėžia nuosavybės teisės subjekto (bendraturčio) teisių į bendrą daiktą ir pareigų, susijusių su bendru daiktu, apimtį (CK 4.76, 4.78, 4.80 straipsniai). Bendraturčiams priklausančios nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės teisės objektą dalys tiesiogiai lemia bendraturčių naudojimąsi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu.

27Gyvenamasis namas, kaip pastatas, yra stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų, ir kuris naudojamas žmonėms gyventi (Statybos techninio reglamento „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ STR 2.02.09:2005 7.1 punktas). To paties Statybos techninio reglamento 7.10 punkte nustatyta, kad pastogė (palėpė) yra erdvė tarp namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo. Tai iliustruoja, kad gyvenamasis namas, be gyvenamųjų patalpų ir įprastinių bendro naudojimo paskirties patalpų (pvz., koridorių, virtuvių, tualetų, laiptų, rūsių), gali turėti ir kitų patalpų, kurios konkretaus namo su šlaitiniu stogu projekto atveju yra konstrukciškai būtinos ir yra techninės to namo patalpos, objektyviai esančios kaip neatskiriama statinio konstrukcijų – viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo – dalis, t. y. nurodytų namo dalių suformuota erdvė – pastogė (palėpė). Gyvenamojo namo techninė pastogė (palėpė), kaip ir pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai.

28Įstatymuose leidžiama bendraturčiui perleisti kitam asmeniui nuosavybėn visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį. Pirkimo–pardavimo ar dovanojimo sutartyse nurodant perleidžiamas gyvenamojo namo dalis bei nustatant tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo patalpomis, įstatyme nereikalaujama, kad sudaroma sutartimi būtų išspręsti klausimai, galbūt susiję ir su namo pastoge (palėpe), juolab kad namo techninė pastogė (palėpė), kaip tokia, savarankiškai neinventorizuojama. Gyvenamojo namo dalies perleidimo sutartyje įvardyta perleidžiama (parduodama, dovanojama) dalis suponuoja išvadą, kad sutartimi perleidžiama namo dalis apima visą namą kaip statinį apskritai, o naudojimosi pastogėje (palėpėje) esančia erdve tvarkos nenustatymas reiškia, kad ši erdvė išlieka visų bendraturčių dispozicijoje. Kita vertus, sudarant nurodytas namo dalies perleidimo sutartis ir nustatant naudojimosi konkrečiomis namo patalpomis tvarką, galima susitarti ir dėl naudojimosi namo pastoge (palėpe).

29Pripažinus, kad, perleidžiant turimą nuosavybės teise gyvenamojo namo dalį, be specialaus susitarimo bei aptarimo sutartyje nėra suvaržomos (apribojamos) bendraturčio teisės naudotis namo pastoge (palėpe), kartu užtikrinami bendraturčių teisėti interesai, susiję su nuosavybės neliečiamumu ir apsauga.

30Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ginčo šalių teisės į turimas namo nuosavybės teisės dalis bei naudojimosi namu tvarka yra išvestinės iš pirmiau nuosavybės teisę turėjusių asmenų teisių ir nė viename iš namo dalies perleidimo (pirkimo ir dovanojimo) sandorių naudojimosi namo pastoge (palėpe) tvarkos klausimai neaptarti. Ieškovai šioje byloje nereiškė ir nepagrindė reikalavimo keisti ar papildyti sutarčių pagrindu tarp bendraturčių nusistovėjusią naudojimosi tvarką taip, kad jiems vieniems būtų pripažinta teisė naudotis namo pastoge (palėpe). Nenustačius, kad ieškovams vieniems priklausytų teisė naudotis namo pastoge (palėpe), nėra pagrindo konstatuoti ieškovų, kaip savininkų ir bendraturčių, teisių pažeidimo, o nesant teisių pažeidimo, negali būti ir šių teisių gynimo.

31Kasacinio teismo teisėjų kolegija nekonstatavo aplinkybių, susijusių su netinkamu apygardos teismo tirtų įrodymų vertinimu ir sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-8/2006, kuria remiasi kasatoriai kasaciniame skunde, nepripažintina turinčia precedento galią nagrinėjamai bylai dėl bylų skirtingo ratio decidendi. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo mansardos, kurią ieškovė savavališkai įrengė, įteisinimo teisės pripažinimo, o nagrinėjamu atveju reikalaujama įpareigoti bendraturtę nesinaudoti technine namo pastoge (palėpe).

32Kasatorių argumentas, kad teismas be pagrindo netaikė CK 4.81 straipsnio nuostatų, šiai bylai neaktualus, nes šalių notariškai patvirtinto susitarimo dėl ginčijamos pastogės (palėpės) nėra, o reikalavimo teismo tvarka nustatyti naudojimosi pastoge (palėpe) tvarką, minėta, šioje byloje nepareikšta.

33Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorių nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino. Naikinti ar keisti skundžiamą apygardos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

34Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatorių priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 43,45 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti valstybei iš ieškovų B. M. (duomenys neskelbtini) ir V. V. M. (duomenys neskelbtini) 43,45 Lt (keturiasdešimt tris litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai prašė įpareigoti atsakovę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatė, kad... 8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovei I. Urbonienei nuosavybės teise... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovai prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų... 12. 1. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį, netyrė... 13. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles... 14. 3. Apeliacinės instancijos teismas taikė netinkamas materialiosios teisės... 15. 4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė I. U. ir trečiasis asmuo V. R.... 17. 1. Kasatoriai įrodinėja, kad 1995 m. balandžio 12 d. sutartyje buvo... 18. 2. Kasacinio skundo argumentai dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo... 19. 3. Net ir sutinkant su kasatorių teiginiais, kad ginčo teisiniams santykiams... 20. 4. Nėra pagrindo konstatuoti kasacinio teismo praktikos dėl teisės normų,... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl bendraturčių teisės naudotis gyvenamojo namo pastoge (palėpe)... 24. Gyvenamasis namas priskiriamas prie nekilnojamųjų daiktų kaip civilinių... 25. Kai nuosavybės teisė į tam tikrą daiktą priklauso keliems asmenims, pagal... 26. Nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės teisės objektą – gyvenamąjį... 27. Gyvenamasis namas, kaip pastatas, yra stogu apdengtas statinys, kuriame yra... 28. Įstatymuose leidžiama bendraturčiui perleisti kitam asmeniui nuosavybėn... 29. Pripažinus, kad, perleidžiant turimą nuosavybės teise gyvenamojo namo... 30. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ginčo šalių teisės į... 31. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nekonstatavo aplinkybių, susijusių su... 32. Kasatorių argumentas, kad teismas be pagrindo netaikė CK 4.81 straipsnio... 33. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorių nurodyti... 34. Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatorių priteistinas išlaidų,... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 37. Priteisti valstybei iš ieškovų B. M. (duomenys neskelbtini) ir V. V.... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...