Byla A2.2.-8364-738/2016

1Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, E. D., atstovui, advokatui G. D.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. D., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB ( - ) direktoriumi, informacijos apie asmens baustumus byloje nėra, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalį.

3Teismas

Nustatė

4Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl galimai E. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą (toliau – ir VMI prie FM) dėl to, kad 2016 m. spalio 5 d. atlikus operatyvų įmonės patikrinimą, nustatyta, kad bendrovė UAB ( - ) kurios vadovas E. D., nemoka mokesčių, yra nemoki, o vadovas nėra pateikęs pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, bei nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ( - ).

5Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, E. D., atstovas, advokatas G. D. paaiškino, kad.su Valstybinės mokesčių inspekcijos motyvais, išdėstytais pareiškime, nesutinka ir prašo bylą nutraukti. Byloje yra pateiktas UAB ( - ) 2015 m .gruodžio 31 balansas. Šiame dokumente nėra jokios informacijos, kad įmonė yra nemoki. Įmonių bankroto įstatymas nustato kas yra nemokumas. O tai yra, kai įmonės įsipareigojimas viršija įmonės turtą. Pradelsti įsipareigojimo yra tie kuriems yra suėjęs mokėjimo terminas. Šiuo atveju byloje tokių duomenų nėra. Administracinėse bylose kaltė įrodoma kaip ir BPK. Šiuo atveju mano, kad įmonės nemokumo būsena neįrodyta. Kuo remiantis jie teigia, kad trumpalaikiai įsipareigojimai laikytini pradelstais. Tokios faktinės aplinkybės nepatvirtina joks su pareiškimus pateiktas dokumentas. Duomenų, kad per vienerius metus pradelstos sumos nėra. Mokestiniai metai baigiasi 2016-12-31. VMI nurodo, kad turėjo kreiptis, dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tuo pačiu informuoja, kad šiuo metu bendrovė neskolinga. VMi įrodinėja nemokumą dar nepasibaigus metams. Šiandien neturime duomenų, kad įmonė nemoki. Prašo nutraukti bylą nesant pažeidimo įvykio.

6Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 2-4), mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų išrašas (b. l. 5-6), finansinės atskaitomybės už 2015 m. dokumentų kopijos (b. l. 7-8), juridinio asmens aktualūs duomenys (b. l. 9-10), operatyvaus patikrinimo pažymos kopija (b. l. 11-13).

7Teismų praktikoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

8Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

9Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymo leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymą) ir vidinį (neigiamą įmonės aktyvų ir pasyvų santykį) nemokumo požymius. Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismą iškelti įmonei bankroto bylą, t. y. vien tik įmonės nepajėgimo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumą kvalifikuojančio požymio nepakanka bankroto bylai iškelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo materialieji teisiniai pagrindai, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Pagal bendrą taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą.

10Pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams 2016-10-05 sudarė 41.758,55 Eur. Atlikus operatyvų įmonės patikrinimą, 2016 m. spalio 5 d. buvo nustatyti mokesčių įstatymų reikalavimų pažeidimai, kad Bendrovė nemoka mokesčių, nes yra nemoki, o vadovas nėra pateikęs pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Mokestinės nepriemokos išieškojimui užtikrinti 2016-01-15 buvo areštuotas Bendrovei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1616-0155 kurio vertė 16421 Eur. Mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo vykdomas pateikiant nurodymus į banko sąskaitas. Nesumokėjus mokestinės nepriemokos, 2016-04-26 priimtas sprendimas mokestinę nepriemoką išieškoti iš turto. 2016-09-22 priimtas sprendimas nustatytai priverstinę hipoteką/įkeitimą aukščiau minėtam sklypui.

11Apskaitos duomenimis, skelbiamais oficialioje svetainėje „Mano VMI“, UAB ( - ) įregistruotos įvykdytos įmokos, išvadoje nurodyta, kad viso bendrovės permokos likutis yra 1851,82 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija informavo teismą, kad 2016-11-03 mokesčių informacinės sistemos duomenimis UAB ( - ) įsiskolinimas valstybės biudžetui padengtas. Teismas pažymi, kad pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose už nurodytus duomenis atsako dokumentus parengę asmenys, todėl nėra pagrindo abejoti pateiktų finansinių duomenų išsamumu ir pagrįstumu.

12Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktuose duomenyse, nėra duomenų, kad UAB ( - ) yra skolingas valstybės, ar savivaldybės biudžetams, kad bendrovė yra nemoki. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas negali ir neprivalo nustatyti tikslaus visų įmonės įsiskolinimų dydžio, tikslių kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų dydžių, išspręsti ginčijamų reikalavimų ar jų dalių pagrįstumo. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8dalies bei 9 straipsnio 5dalies nuostatas, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą dėl įmonės nemokumo, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte. Sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1113/2009). Tai, jog atsakovas yra skolingas kitiems kreditoriams gali būti pagrindu konstatuoti atsakovo finansinius sunkumus, tačiau negali savaime reikšti įmonės nemokumo, nesant duomenų, kad pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašytos turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1766/2012).

13Teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų pagrindžiančių, kad UAB ( - ), kurios vadovas E. D., yra nemoki, kad bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, bei nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ( - ).

14Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltei dėl pažeidimų, numatytų ATPK 506 str. 1 d. pagrįsti arba juos konstatuoti. Be to, teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

15Atsižvelgiant į tai, E. D. atžvilgiu administracinė byla dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 str. 1 d. nutrauktina.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286-288 str., 293 str., teismas

Nutarė

17Administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 str. 1 d., bylos teiseną E. D. atžvilgiu nutraukti.

18Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai