Byla 2A-558-123/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Ievai Mockutei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui L. Z. ir ieškovui E. V. apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-114-778/2010 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui UAB „Previlsta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti 2008-12-22 darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukimą nuo 2009-01-05 neteisėtu ir laikyti, kad ši darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovo vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-11-03 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad darbuotojo, nesutinkančio su atleidimu iš darbo, reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu taikomas Lietuvos Respublikos DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas iš darbo atleistas 2009-01-05, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo kriterijais, laikė, kad ieškovas per vieno mėnesio laikotarpį turėjo ir privalėjo sužinoti apie jo atleidimą iš darbo, todėl ieškinio senaties pradžią laikė 2009 metų vasario 5 – ąją dieną. Kadangi ieškovas dėl savo pažeistų teisių, t.y. dėl atleidimo iš darbo, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą tik 2009-03-09, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą LR DK 297 straipsnio 1 dalis. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atmetus ieškinį pagrindu, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, teismui nebėra pareigos pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau ieškinio pirmosios instancijos teismas netenkino ir dėl to, jog pats ieškovas neneigė į darbo neatvykimo aplinkybės. Šią aplinkybę ieškovas pateisino tuo, kad buvo susitarimas tarp jo ir darbdavio, kad tomis dienomis nereikės dirbti, todėl ieškovui atsiranda pareiga įrodyti, kad toks susitarimas tarp jo ir darbdavio buvo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovas susitarimo tarp jo ir darbdavio neįrodė, todėl esant šių aplinkybių visetui ieškinį atmetė.

4Ieškovas E. V. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinant visiškai. Nurodo, jog teismas neteisingai taikė DK normas reglamentuojančias ieškinio senatį. Nepagrįstai rėmėsi CK normomis skaičiuojant senaties eigos pradžią nuo 2011-01-05 atleidimo dienos. Taip pat apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino vienpusiškai, neatsižvelgė į visų byloje esančių įrodymų visetą. Nurodo, jog teismas konstatuodamas pravaikštą rėmėsi darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, kurį pildo darbdavys, tačiau neatsižvelgė į VSDFV Mažeikių skyriaus 2010-06-08 raštą, kuriame nedraudiminiai laikotarpiai nebuvo pažymėti. Taip pat atsakovė dėl darbo sutarties nutraukimo 2009-01-05 priėmė du skirtingo turinio įsakymus, kuriuose nurodytas tik DK 136 str. 3 d., tačiau nenurodytas punktas, o tai įrodo, jog darbdaviui buvo svarbiausia ieškovą atleisti iš darbo be įspėjimo nesvarbu, kokiu pagrindu ir tik ieškovui kreipusis į darbo inspekciją darbdavys nurodė tikslų iš darbo atleidimo pagrindą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Taip pat neįvertino, jog darbe ieškovas nebuvo dėl svarbių priežasčių, nesant darbo.

5Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas. Nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo jokio susitarimo dėl neatvykimo į darbą nebuvo, tai patvirtina byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir kita bylos medžiaga. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias ieškinio senatį ir argumentuodamas sprendimą šioje dalyje jį pagrindė, išsamiai išanalizavo visas aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

6Apeliacinis skundas tenkintinas

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

8Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo ir dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo.

9Dėl ieškinio senaties termino.

10DK 297 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčams dėl darbo sutarties nagrinėjimo teisme, taip pat nustatyta ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia. Įstatymas vieno mėnesio ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią susieja su atitinkamo dokumento gavimo diena. Preziumuojama, kad apie atleidimą iš darbo darbuotojas sužino tada, kada jam įteikiamas įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas darbdavys įsakymo ieškovui apie jo atleidimą iš darbo neįteikė ir apie atleidimą iš darbo jo neinformavo apie atleidimą iš darbo ieškovas sužinojo tik 2009-03-06 telefoninio pokalbio metu su UAB „Previlsta“ buhaltere dėl nedarbingumo pažymėjimo pristatymo. Nesant byloje objektyvių įrodymų liudijančių, jog ieškovas informavo atsakovą apie darbo sutarties nutraukimą konstatuotina, kad ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti teisme pradžia laikytinas momentas, kada darbuotojas sužino apie atleidimą iš darbo, gaudamas apie tokį faktą išsamią informaciją. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad ieškovas apie atleidimą iš darbo sužinojo 2009-03-06, todėl nuo šios dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pats ieškovas turėjo per vieną mėnesį nuo jo atleidimo sužinoti apie atleidimą. Atleidimas iš darbo šiuo atveju buvo taikoma kaip drausminė nuobauda DK 237 str. 1 d. 3 p. apie šios nuobaudos skyrimą pareiga informuoti darbuotoją pasirašytinai tenka darbdaviui DK 240 str. 3 d., todėl ši pareiga negali būti perkelta darbuotojui, kadangi jis apie drausminės nuobaudos skyrimą, tuo labiau, jeigu ji skirta pažeidžiant skyrimo tvarką gali ir nežinoti. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ieškovas ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė 2009-03-10, todėl vieno mėnesio ieškinio senaties termino nepraleido. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 297 str. 1 d. ir nepagrįstai rėmėsi CK normomis reglamentuojančiomis ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią.

11Dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo.

12Ieškovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka prašė jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir priteisti jam ne tik vieno mėnesio išeitinę išmoką, bet ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Norint pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir taikyti ieškovo prašomą teisių gynimo būdą būtina atitinkama juridinių faktų sudėtis, t. y. darbuotojas turi būti atleistas iš darbo be teisėto pagrindo arba pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Šiuo nagrinėjamu atveju kaip teigia atsakovas ieškovas nebuvo atleistas be teisėto pagrindo, jam buvo skirta drausminė nuobauda, kadangi jis padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Šiuo nagrinėjamu atveju skiriant drausminę nuobaudą turi būti laikomasi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos taisyklių (DK 136 str. 4 d.). DK 240 straipsnio 1 dalis nustato darbdavio pareigą prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Pagal DK 240 straipsnio 1 dalį šią pareigą darbdavys privalo vykdyti visais atvejais. Šios teisės normos tikslas ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminės atsakomybės taikymui ir drausminės nuobaudos parinkimui. Įstatyme įtvirtinta, kad darbdavio reikalavimas darbuotojui pasiaiškinti turi būti išreikštas rašytine forma, todėl, ši aplinkybė, kad darbdavys išreiškė tokį reikalavimą gali būti patvirtinta tik rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų siuntęs ieškovui reikalavimą arba kitaip reikalavęs darbuotoją pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Byloje esantis UAB „Previlsta“ 2008-12-30 pranešimas, kuriame reikalaujama ieškovą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes atsakovas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepareikė įrodymų, jog šį pranešimą būtų siuntęs ieškovui arba kitaip būtų bandęs su šiuo prašymu supažindinti ieškovą ir suteikti jam galimybę pasiaiškinti. Nesuteikus darbuotojui galimybės pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, jos skirti darbuotojui negalima. Priešingu atveju būtų pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo skyrė nesuteikęs galimybės darbuotojui pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką ir dėl to atleido ieškovą iš darbo pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ieškinio nebūtų teisinio pagrindo tenkinti net gi, jeigu ir nebūtų praleistas ieškinio senaties terminas, nes esą ieškovas neįrodė susitarimo fakto, kuris būtų jam leidęs neiti į darbą.

13Šiuo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nevertina nenagrinėja aplinkybių, ar ieškovas buvo darbe nustatytu laiku, ar ne, ar buvo susitarimas su darbdaviu dėl nedirbimo, ar ne. Šios aplinkybės turėtų reikšmės tuo atveju, jeigu atsakovas ieškovui būtų skyręs drausminę nuobaudą nepažeisdamas įstatymu, tokiu atveju, ieškovui ginčijant drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo, atsakovas būtų turėjęs įrodyti, jog ieškovas nustatytu laiku nebuvo darbo vietoje, o ieškovas aplinkybę, jog dėl nebuvimo darbe buvo susitaręs su darbdaviu.

14Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju buvo pažeista atleidimo iš darbo tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra sąlygos ir pagrindai taikyti ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą numatytą DK 297 str. 4d. Taikant šią teisės normą turi būti atsižvelgiama į normos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pan., įtvirtintų DK 2, 35, 36 straipsniuose. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-7-296/2005). Aptariama kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kita vertus, kompensacijos dydis taip pat turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas ( DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemone (sankcija) darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-545/2010).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje D. L. V. UAB ,, Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008 konstatuota, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB ,, Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,, Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis F. B., G. R. v. UAB ,, Neo ranga“ byloje Nr. 3K-3-365/2010). Šiuo nagrinėjamu atveju iš matyti, kad šalys susitarė dėl 800 Lt darbo užmokesčio. Nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki sprendimo įsiteisėjimo praėjo 2 m. 7 mėn. ir 20 d., tokiu atveju ieškovui išdirbusiam pas atsakovą ne visą mėnesį priklausytų apie 25 200 Lt darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, taip pat dar 800 Lt išeitinė išmoka. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuota, jog atsižvelgiant į anksčiau nurodytus principus bei į ieškovo išdirbtą laiką pas atsakovą tokios sumos priteisimas būtų neprotingas, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Atsižvelgdama į visų aplinkybių visetą teisėjų kolegijos vertinimu būtų protinga priteisti keturių vidutinių mėnesių dydžio darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, t .y 3 200 Lt ir vieno mėnesio dydžio išeitinę išmoką – 800 Lt neatskaičius mokesčių. Taip pat yra pagrindas pripažinti, jog darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

16CPK 96 str. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas visiškai iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą 120 Lt žyminio mokesčio, taip pat iš atsakovo priteistina valstybei už ieškovui skirtą antrinę teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme iš viso 4726,28 Lt.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovo E. V. ieškinį.

19Priteisti iš atsakovės UAB „Previlsta“ ieškovui E. V. keturių vidutinių mėnesių dydžio darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, t .y 3 200 Lt ir vieno mėnesio dydžio išeitinę išmoką – 800 Lt neatskaičius mokesčių.

20Pripažinti, jog darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

21Priteisti iš atsakovės UAB „Previlsta“ valstybei 4846,28 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti 2008-12-22 darbo... 3. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-11-03 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Ieškovas E. V. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka prašo jį... 5. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovo apeliacinis... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 8. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų... 9. Dėl ieškinio senaties termino.... 10. DK 297 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčams... 11. Dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo. ... 12. Ieškovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine... 13. Šiuo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nevertina nenagrinėja... 14. Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju buvo pažeista atleidimo iš darbo tvarka,... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 16. CPK 96 str. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo... 17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 18. apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės... 19. Priteisti iš atsakovės UAB „Previlsta“ ieškovui E. V. keturių... 20. Pripažinti, jog darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo... 21. Priteisti iš atsakovės UAB „Previlsta“ valstybei 4846,28 Lt bylinėjimosi...