Byla 2A-63-254/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Gintauto Koriagino ir Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Indrei Jonauskytei, Editai Tamulaitienei, dalyvaujant apeliantės atstovei J. G. V., atsakovei G. C., atsakovui A. C. ir jo atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovėms G. B. ir A. P., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-359/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus ieškinį atsakovams G. C., A. C. ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Propilėjai“, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūrai dėl administracinių aktų panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (I t. b. l. 3-9) ir prašė panaikinti: 1) Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus 2008-07-04 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 467-3.7; 2) Kaišiadorių rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2008-09-03 protokolą Nr. 96-NSK; 3) Statybos leidimą Nr. 135-ST1, išduotą 2008-09-09 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus; įpareigoti statytojus G. C. ir A. C. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti gyvenamąjį namą ir pirtį, esančius ( - ), ir sutvarkyti statybvietę.

5Nurodė, kad G. C. nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties 1,8 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kuriam 2002-11-12 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-04-6298 buvo nustatytos specialios naudojimo sąlygos, miško naudojimo apribojimai ir vandens telkinių apsaugos juostose zonos. Pagal valstybinio žemėtvarkos instituto 1997 m. parengtą ( - ) seniūnijos ūkinės veiklos apribojimo planą vietovėje, kurioje yra pastatyti minėti statiniai, ( - ) ežero 52,9 ha dydžio vandens telkinio paviršinė vandens apsaugos juosta yra 5 metrai, o paviršinio vandens apsaugos zona – 200 metrų. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2008-09-09 išduotu statybos leidimu Nr. 135-ST1 statytojams G. C. ir A. C. leista statyti vienbutį gyvenamąjį namą su priklausiniais žemės ūkio paskirties žemės sklype ( - ). Projekte nurodyta, kad 100 m atstumu nuo ( - ) ežero kranto linijos projektuojamas gyvenamas namas; apie 130 m atstumu – ūkinis pastatas; 10,5 m atstumu – pirtis. Ūkininko sodybos plane apie 20 m atstumu nuo kranto linijos parodytas vasarnamis. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui 2011-08-02 atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatyta, kad apie 12 m atstumu nuo ( - ) ežero kranto yra pastatyta vieno aukšto pirtis be mansardos; apie 20 m atstumu – vieno aukšto be mansardos vasarnamis; apie 100 m atstumu – statomas vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas. Surinkus visą išvadoms padaryti informaciją bei dokumentus, nustatyta, kad statybos leidimas išduotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatų: nuolatinės statybos komisijos 2008-09-03 kompleksinio derinimo protokole Nr. 96-NSK nurodyti ne visi komisijos nariai, privalėję pasirašyti protokolą, jį pasirašė tik Nuolatinės statybos komisijos pirmininkas (Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji architektė) ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas. Kompleksinio derinimo protokolas ir statybos leidimas neteisėti dar ir dėl to, jog išduoti pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 punkte ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 16 punkte įtvirtintus reikalavimus, galiojusius ginčijamų administracinių aktų išdavimo metu. Nagrinėjamu atveju pirties plotas neatitinka Sąvado 4.1.3 punkte nurodytų reikalavimų. Be to, Sąvadas neteisėtas ir dėl nurodyto punkto nuostatų prieštaravimo Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatoms ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 127 punkto nuostatoms. Nagrinėjamu atveju sodybos ginčo žemės sklype, kuri galėtų būti vertinama kaip esama sodyba, nėra. Ginčijami administraciniai aktai neteisėti dar ir dėl to, kad išduoti pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis <...> teritorijų planavimo <...> dokumentais.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu (II t. b. l. 32-43) ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad statybos leidimas kaip individualus teisės aktas nėra tiesiogiai skirtas ieškovei, todėl vieno mėnesio terminas turi būti skaičiuojamas nuo visų statybą atsakovo sklype reglamentuojančių dokumentų gavimo ir išduoto statybą leidžiančio dokumento atitikimo galiojantiems teisės aktams patikrinimo pabaigos. Ieškovė tokią informaciją ir dokumentus gavo 2011-09-08, patikrinimo aktą surašė 2011-09-14, o ieškinį teismui pateikė 2011-10-11, t. y. nepraleido vieno mėnesio termino statybos leidimui užginčyti.

7Atsakovas A. C. nustatyta tvarka kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją dėl projektavimo sąlygų išdavimo ūkininko sodybai privačios nuosavybės žemės ūkio paskirties žemėje statyti. Savivaldybės administracija 2008-07-04 jam išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 467-3.7 vienbučiam gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui ir pirčiai statyti. Statyba turėjo vykti žemės ūkio paskirties žemėje, t. y. tikslinės paskirties žemėje. Siekiant statyti statinius tikslinės žemės ūkio paskirties žemėje paprastai pirmiausia turi būti rengiami detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tačiau nagrinėjamu atveju projektavimo sąlygų išdavimo atsakovui laikotarpiu galiojusiame Ūkininko ūkio įstatyme buvo numatytos išimtys statinių statybai žemės ūkio paskirties žemėje. Pagal formuojamą Vyriausiojo administracinio teismo praktiką ūkininko ūkio savininkai ūkininko žemėje turi teisę statyti naują ūkininko sodybą su ūkinei veiklai reikalingais pastatais vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija išduodama projektavimo sąlygų sąvadą, o vėliau ir statybos leidimą atsakovams, turėjo vadovautis ir vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo, įsigaliojusio nuo 2008-03-01, 22 straipsnio 5 dalies nuostata, kad kaimų teritorijose žemės ūkio paskirties žemėje statant ūkininko sodybą vietoje detaliųjų planų yra rengiami žemėvaldų planai (projektai). Tuo laikotarpiu nebuvo konkretaus teisinio reguliavimo kokie tie planai turi būti, dėl to Kaišiadorių rajono savivaldybė buvo pasitvirtinusi pavyzdinę ūkininko ūkio sodybos suformavimo schemą bei būtinų pateikti dokumentų sąrašą, kuriuo ir vadovavosi. Šiuo atveju prieš išduodant projektavimo sąlygų sąvadą atsakovas Kaišiadorių savivaldybės administracijai pateikė 2008-02-27 sudarytą ūkininko sodybos suformavimo planą, kuris oficialiai buvo suderintas su Kaišiadorių rajono aplinkos apsaugos agentūra, rajono žemėtvarkos skyriumi ir vyr. architektu, todėl laikytina, kad ūkininko ūkio sodybos vieta atsakovams priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype šiuo atveju buvo nustatyta. Sąvade taip pat yra atsižvelgta, kad ūkininko sodyba projektuojama ir statoma už vandens telkinio (ežero) už pakrantės apsaugos juostos ribų, t. y. atsižvelgiant ir į specialiąsias sąlygas. Kadangi byloje yra atsakovo ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. 0012766 kopija, teismas konstatavo kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, jog byloje tokių duomenų nėra.

8Teismas sprendė, kad formalūs protokolo surašymo pažeidimai nedaro nuolatinės statybos komisijos 2008-09-03 protokolo Nr. 96-NSK neteisėtu ir negaliojančiu. Iš protokolo antrame lape padaryto įrašo matyti, kad visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyriaus vedėja atskiru 2008-08-08 protokolu pritarė atsakovės G. C. statinio projektui, ši nuomonė yra įrašyta į protokolą. Kaišiadorių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas pritarė atsakovų ūkininko sodybos vietos parinkimui ir projektui, suderindamas ir pasirašydamas tiesiogiai plane ir vien šio komisijos nario neįrašymas į kompleksinio derinimo protokolą laikytinas formaliu techniniu pažeidimu surašant protokolą. Pažymėjo, kad priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos atstovas nuolatinės statybos komisijoje dalyvauja tik tada, kai nagrinėjami savivaldybės lygmens bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, dėl to šiuo atveju priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos atstovas nuolatinės statybos komisijos posėdyje nedalyvavo pagrįstai. Pagal suformuotą Vyriausiojo administracinio teismo administracinių tokios kategorijos bylų nagrinėjimo praktiką vien formalių pažeidimų, susijusių su statybos leidimo išdavimu, nustatymas nesudaro pagrindo panaikinti šį statybos leidimą. Ieškovė neįrodinėjo, kad išdavus minėtą statybos leidimą buvo pažeisti viešieji ar trečiųjų asmenų interesai, tuo tarpu atsakovas, siekdamas gauti leidimą statybai, elgėsi sąžiningai, pateikė visus būtinus dokumentus, buvo įgijęs teisėtus lūkesčius gauti leidimą statybai ir negalėjo numatyti, kad savivaldybės administracija statybos leidimo išdavimo procese gali pažeisti formaliąsias procedūras.

9Be to, teismo posėdžių metu paaiškėjo, kad atsakovas 2011 m. gruodžio mėnesį pradėjo naują procedūrą naujam projektavimo sąlygų sąvadui ir naujam statybos leidimui statyti ūkininko sodybą ( - ) gauti, nes statant pagal ankstesnį projektą ir išduotą statybos leidimą buvo nukrypta nuo projekto. Atsakovui išdavus naują statybos leidimą, ankstesnis statybos leidimas Nr. 135 STI neteks galios, todėl jį panaikinti nėra pagrindo. Atmestinas ir ieškovės reikalavimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nes atsakovo pastatyti statiniai minėtame žemės sklype nėra savavališka statyba, todėl toks ieškovės reikalavimas nepagrįstas ir neadekvatus padarytiems formaliems pažeidimams išduodant statybos leidimą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Ieškovė apeliaciniu skundu (II t. b. l. 45-49) prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai Ūkininko sodybos sklypo suformavimo schemą prilygino teritorijų planavimo dokumentui: 1) Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, galiojusios ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu, numatė, kad statybos projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu. Tokie dokumentai ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu nurodyti TPĮ 2 straipsnio 36 punkte. Schema turėjo būti pripažinta niekine, nes yra pažeisti reikalavimai, įtvirtinti Žemės įstatymo ir TPĮ nuostatose, imperatyviai nustatantys, kad tokiu atveju rengiamas specialusis teritorijų planavimo dokumentas; 2) schema neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 30 punkto nuostatų, reglamentavusių, kad savivaldybės taryba įstatymų nustatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus. Specialiuosius ir detaliuosius planus įstatymų ir savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gali pavesti tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau nagrinėjamu atveju pavyzdinis schemos komplektas patvirtintas Savivaldybės administracijos Statybos ir vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo. Schema taip pat neatitinka ir su 2012-03-16 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos raštu NR. (3.8-V8)-3-767 pateikto Schemos pavyzdinio komplekto, nes nesuderinta su Kauno visuomenės sveikatos centru, kitos institucijos suderinę be datų, o Kauno apskrities viršininko administracijos Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus derinime nėra atsakingo asmens pareigų, vardo ir pavardės; 3) teismas nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos, nes byloje nėra pateikta teisės aktų nustatyta tvarka apsvarstyto, patikrinto ir paskelbto teritorijų planavimo dokumento;
2. Teismas nepagrįstai netaikė STĮ 20 straipsnio 6 dalies ir LR Vyriausybės 1992-05-12 Nutarimo Nr. 343 127 punkto nuostatų, nors konstatavo, kad administraciniai aktai buvo rengiami ir išduoti naujai ūkininko sodybos vietai parinkti ir suformuoti. Byloje esantis VĮ RC NTR išrašas patvirtina, kad ginčo žemės sklype sodybos, kuri galėtų būti vertinama kaip esama sodyba, nėra. Pirtis ginčo sodyboje pastatyta 10 metrų iki vandens telkinio krantinio linijos, t. y. nesamoje sodyboje, todėl tai laikytina visiškai nauja statyba;
3. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nes vertino tik kai kuriuos įrodymus, o sprendime nemotyvavo, kodėl atmetė kitus. Teismas neįvertino minėto NTR išrašo įrodomosios reikšmės, nesivadovavo STĮ 20 straipsnio 6 dalimi ir Vyriausybės 1992-05-12 Nutarimo Nr. 343 127 punktu, visiškai nepasisakė dėl aukščiau nurodytų ieškovės argumentų, susijusių su Schema.

11Atsiliepimais į apeliacinį skundą (II t. b. l. 74, 75) atsakovai Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, A. C. ir G. C. prašė apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14Ieškinyje nurodyta, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011-08-02 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad apie 12 m atstumu nuo ( - ) ežero kranto yra pastatyta vieno aukšto pirtis be mansardos; apie 20 m atstumu – vieno aukšto be mansardos vasarnamis; apie 100 m atstumu – statomas vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas. Nors ieškovė pareiškė ieškinį dėl Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus 2008-07-04 projektavimo sąlygų sąvado Nr. 467-3, Kaišiadorių rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2008-09-03 protokolo Nr. 96-NSK ir Statybos leidimas Nr. 135-ST1, išduoto 2008-09-09 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus panaikinimo, tačiau tuo pačiu statytojams 2011-09-14 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110914-00122 (II t., b.l. 146-149) ir 2011-09-14 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110914-00123 (II t., b.l. 150-153) dėl statytojo padarytų UAB „Propilėjai“ parengto esminių statinio projekto sprendinių pažeidimų statant pirtį ir gyvenamąjį namą pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2008-09-09 išduotą statybos leidimą Nr. 135-ST1. Atsakovas A. C. 2012-10-10 kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo pagal UAB „Vilobis“ ruošiamą vieno buto gyvenamojo namo ir elingų ūkininko sodyboje skl. Nr. ( - ) (II t., b.l. 157-158, 163). Kolegija sprendžia, kad pastarieji faktai yra reikšmingi dėl Statybos įstatymo 28 1 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje, kuomet ieškovė reikalauja, panaikinus statybą leidžiantį dokumentą, įpareigoti statytojus G. C. ir G. C. nugriauti pirtį ir gyvenamąjį namą.

15Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011-09-26 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1472/2011 konstatavo, kad ginčydami statybos leidimą, pareiškėjai neprivalo reikšti savarankiškų reikalavimų panaikinti vientisos administracinės procedūros (statybos leidimo išdavimo) metu priimamą procedūrinį (tarpinį) Nuolatinės statybos komisijos sprendimą išduoti statybos leidimą, tačiau pastaroji aplinkybė neapriboja galimybių ginčyti statybos leidimą, be kita ko, tokiais pagrindais, kurie yra susiję su materialiniu ir (arba) procesiniu (procedūriniu) Nuolatinės statybos komisijos veiksmų, neveikimo ir (arba) priimto sprendimo išduoti statybos leidimą neteisėtumu. Nustačius, kad Nuolatinė statybos komisija negalėjo priimti sprendimo išduoti statybos leidimą, ginčijamas statybos leidimas turi būti panaikintas - ex iniuria non oritur ius (lot. - iš neteisės negali atsirasti teisė). Ieškovė pareiškė ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo bei kartu reiškė reikalavimą panaikinti 2008-07-04 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 467-3.7 bei Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2008-09-03 protokolą Nr. 96-NSK, todėl kolegija spręsdama dėl statybos leidimo teisėtumo atskirai pasisakys dėl procedūrinių sprendimų apeliacinio skundo argumentų ribose.

16Apeliantė nurodė, kad atsakovas negalėjo spręsti klausimų, susijusių su statinių projektavimu, t.y. projektavimo sąlygų išdavimu (2008-07-04 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 467-3.7 (b.l.133-134), kuomet jam nebuvo pateiktas Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 punkte numatytas dokumentas, nes teismas 2008-02-27 parengtą Ūkininko sodybos suformavimo schemą nepagrįstai prilygino teritorijų planavimo dokumentui.

17Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio teismų praktiką taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, jurisprudencijoje pripažįstama, kad detalieji planai neturi būti rengiami, jeigu nėra sąlygų, nustatytų Teritorijų planavimo 22 straipsnio 1 dalyje, ir yra bent viena to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga, esant kuriai detalusis planas neturi būti rengiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-235/2007; 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-857/2011). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, galiojusią ginčijamo sąvado išdavimo metu (red. 2008 01 17 įstatymo Nr. X-1421 (nuo 2008 03 01), kaimų teritorijose ir žemės ūkio paskirties žemėje, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas, šio straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kaimų teritorijose statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nurodytas ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatų statybos sąlygas, vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) arba kaimo plėtros žemėtvarkos projektai Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas A. C. ūkininko ūkį ( - ) įregistravo 2001-03-20 (I t., b.l. 130), todėl nagrinėjamu atveju taikytinos ir Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio ( keista: 2008 01 17 įstatymu Nr. X-1420 (nuo 2008 03 01) nuostatos, kurios reglamentavo, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Todėl pagal pirmiau paminėtą Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį ir Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnį, vietoje detaliųjų planų reikėjo rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kaip tai buvo numatyta Žemės įstatymo 39 straipsnio 3 dalies 3,4 punktuose (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01 iki 2008-11-11), dėl žemės ūkio veiklai reikalingų ir numatomų statinių išdėstymo bei ūkio žemėvaldos ribų nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju turėtų būti rengiama žemėtvarkos schema, kuri numatyta Žemės įstatymo 38 straipsnyje, kadangi ją rengiant yra sprendžiami ne su ginču susiję klausimai. Pagal Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau Taisyklės), patvirtintų žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004-08-11 įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 (Žin., 2004, Nr. 127-4581) 2 punktą, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai – specialiojo planavimo dokumentai, rengiami siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas. Atsakovė nurodė, kad šių taisyklių 7.3 punkto redakcijoje tik nuo 2008-10-01 buvo numatyta rengti projektą ūkininko sodybos vietai parengti, todėl buvo rengiama schema. Tačiau Taisyklių 7.3 punktas tik reglamentavo, kad projektas galėjo būti įvardijamas su papildoma nuoroda - ūkio sodybos vietai parinkti. Be to, naujos ūkininko ūkio sodybos ir jų ūkinei veiklai reikalingų pastatų statybos žemėtvarkos projekto parengimą reglamentavo ir 1995-12-22 Vyriausybės nutarimas Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ (red. nuo 2007-02-04, galiojo iki 2008-07-04). Šio nutarimo 1.1 punkte nurodyta, kad žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio savininkai gali statyti naują ūkininko ūkio sodybą su jų ūkinei veiklai reikalingais pastatais tik toje vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemės reformos žemėtvarkos projektas (su ūkininkų ūkių sodybų išdėstymu) turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis, kaip ir detalieji planai. Atsakovė net buvo parengusi pavyzdinę tvarką, kurioje nurodė specialaus planavimo dokumentui keliamus reikalavimus (I t., b.l. 120-126), kurių pati nesilaikė. Pagal Taisyklių 30 punktą, kaimo plėtros žemėtvarkos projekto bylą sudaro: sprendinių brėžinys, žemės naudojimo planas, projekto aiškinamasis raštas, kuriame apibendrinami ir pagrindžiami priimti sprendiniai, planavimo sąlygų sąvadas, planavimo organizatoriaus ir projekto rengėjo sutarties kopija, projekto svarstymo ir derinimo bei kiti dokumentai. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie planavimo sąlygų sąvadą, kaimo plėtros žemėtvarkos projekto svarstymą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai 2012-01-16 kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti (II t., b.l. 21-25) ir 2012-07-18 Nacionalinė žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus vedėja įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2)-1480 (II t., b.l. 164) patvirtino atsakovų žemės sklypo kaimo plėtros projektą ūkininko sodybos su kaimo turizmo pastatais vietai parinkti, kurio parengimas atitinka paminėtus reikalavimus.

18Dėl apeliantės argumentų, susijusių su projekto derinimu, pažymėtina, kad pagal Taisyklių 55 punktą, projektas derinamas su šių taisyklių 16 punkte nurodytomis bei planavimo sąlygas pateikusiomis institucijomis. Projekto suderinimu laikomas institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašas projekto sprendinių brėžinyje arba raštas-atsakymas su esminiu pritarimu parengtam projektui. Taisyklių 16.2. punktas reglamentuoja, kad rengiant kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektą, jis visais atvejais derinamas su žemėtvarkos skyriumi ir savivaldybės administracija. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą patvirtina savivaldybės administracijos direktorius per 20 darbo dienų nuo projekto organizatoriaus prašymo tvirtinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą pateikimo dienos (57 punktas). Pagal Žemės įstatymo 39 straipsnio 4 dalį (red. nuo 2008-01-01 iki 2008-11-25), kaimo plėtros žemėtvarkos projektus savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija. Nagrinėjamu atveju projektą suderino KAVA Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyrius (neįskaitomas parašas, patvirtintas antspaudu) ir KRAAD Kaišiadorių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas E. Š., Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. J. ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Statybos vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiasis architektas, parašą patvirtinęs savo skyriaus antspaudu. Pagal Taisyklių 58 punktą, patvirtinus kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip per 15 dienų nuo patvirtinimo dienos projektą įregistruoja Teritorijų planavimo dokumentų registre, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 (Žin., 1996, Nr. 60-1417), nustatyta tvarka ir skelbia vietinėje spaudoje. Tokių duomenų byloje nebuvo pateikta, todėl kolegija sprendžia, kad 2008-02-27 parengta Ūkininko sodybos suformavimo schema neatitinka kaimo plėtros žemėtvarkos projektui keliamų reikalavimų ir dėl jos patvirtinimo nebuvo priimtas norminis administracinis aktas.

19Kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė skundžiamame teismo sprendime dėl ieškovės argumentų, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatas (red., galiojusi nuo 2001-12-28 iki 2010-12-01), kuomet tik esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų (aukštis skaičiuojamas nuo užstatomo sodybos ploto žemės paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Leidimas projektuoti pirtį naujoje ūkininko sodyboje prieštaravo taip pat LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9.1 punkto nuostatoms (red. Nuo 2008-04-18 iki 2010-08-18), nes vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti statinius arčiau kaip 100 m. iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 m. – nuo terasos šlaito briaunos, išskyrus kai esamose sodybose gali būti statoma arčiau, numatant neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemones, suderinus su LR aplinkos ministerija. Šiuo atveju ginčo teritorija negali būti vertinama kaip esama sodyba pagal NTRK duomenims. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovių argumentais, kad pažeidimas bus pašalintas gyvenamąjį namą pastačius pirmiau, negu pirtį, nes šioje byloje sprendžiamas statybą leidžiančio dokumento atitikimas jo išdavimo metu galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir jo išdavimo metu buvusioms sąlygoms. Nustačius, kad projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas neturint pirmiau nurodyto specialaus planavimo dokumento – kaimo plėtros žemėtvarkos projekto bei projektavimo sąlygų sąvadu leidžiant projektuoti asmeninio naudojimo pirtį, pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatas, Nuolatinė statybos komisija neturėjo pagrindo pritarti statinio projektui, todėl Statybos leidimas Nr. 135-ST1, išduotas 2008-09-09 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus neteisėtai.

20Apibendrinant pirmiau nurodytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 ir 270 straipsnių nuostatas, kuomet neįvertino ir skundžiamame teismo sprendime nenurodė, kodėl atmetė ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus, susijusius su teisės normų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, taip pat argumentus dėl reikalavimų, keliamų vandens telkinių apsaugos juostoms ir zonoms, pažeidimu, todėl apeliantės apeliacinis skundas sprendimo dėl Statybos leidimo Nr. 135-ST1, išduoto 2008-09-09 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus, panaikinimo tenkintinas ir ieškinys šioje dalyje patenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

21Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti statytojus G. C. ir A. C. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti gyvenamąjį namą ir pirtį, esančius ( - ), ir sutvarkyti statybvietę. Nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį (statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją) per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (1 punktas) arba leidžia per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (3 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje statybos leidimas pripažintas negaliojančiu dėl to, kad jis išduotas neparengus tinkamo teritorijos planavimo dokumento, taip pat, kad statinys – asmeninio naudojimo pirtis pastatyta pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kadangi Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta galimybė pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybos leidžiantį dokumentą, todėl tuo atveju, kai atsakovai jau parengė privalomą detaliojo teritorijų planavimo dokumentą bei siekia pertvarkyti statinį – asmeninio naudojimo pirtį ant ( - ) ežero kranto į elingą, pašalinti kitus padarytus pažeidimus bei gauti statybas leidžiantį dokumentą, yra pagrindas leisti atsakovams per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinius, o to nepadarius, - juos nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje ieškovė patyrė 37,64 Lt kelionės išlaidų (II t., b.l. 9-10), o atsakovas A. C. 1000 Lt išlaidų advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Pastarosios išlaidos susidarė tik dėl susipažinimo su byla (400 Lt) ir atstovavimo dviejuose teismo posėdžiuose (600 Lt). Kolegija sprendžia, kad nurodytos išlaidos neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (pridedama) 8.18, 10 punkto nuostatų, todėl apeliacinį skundą iš esmės patenkinus, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos (CPK 93 str. 1, 4 d.).

23Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

24Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

25Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

26Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus 2008-09-09 Statybos leidimą Nr. 135-ST1.

27Leisti atsakovams G. C. ir A. C. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamąjį namą ir pirtį, kurie pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus 2008-09-09 Statybos leidimą Nr. 135-ST1 pastatyti ( - ), o šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, - įpareigoti atsakovus nugriauti gyvenamąjį namą ir pirtį bei sutvarkyti statybvietę.