Byla P-261-17-13
Dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-2692/2012 pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I t., b. l. 1-6) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 48-57) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1S-166 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos struktūros pakeitimo, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo pakeitimo, valstybės tarnautojų pareigybių naikinimo, įsteigimo ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo” (toliau – ir Įsakymas dėl struktūros pakeitimo) 1.1 punktą; 2) panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1K-254 „Dėl E. S. atleidimo” (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo) ir grąžinti ją į iki atleidimo eitas pareigas; 3) iš atsakovo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 4) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu (II t., b. l. 65-71) pareiškėjos E. S. skundą tenkino iš dalies: panaikino atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1S-166 (Įsakymo dėl struktūros pakeitimo) 1.1. punktą ir 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1K-254 „Dėl E. S. atleidimo”; priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešųjų pirkimų tarnybos, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė.

6Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 44 straipsnio, reglamentuojančio valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos pagrindus, 6 dalyje nustatyta, kad nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12 ir 15 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais. Padarė išvadą, kad šioje teisės normoje nustatytas draudimas yra imperatyvus, todėl atsakovo veiksmai bei priimami sprendimai ignoruojant įstatymo reikalavimus yra neteisėti. Dėl atsakovo argumentų, kad įsakyme dėl pareiškėjos atleidimo buvo numatyta išlyga dėl atleidimo datos perkėlimo iki tol, kol pareiškėja grįš iš atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenumato galimybės atleidimo iš tarnybos datą perkelti iki tol, kol pareiškėja bus vaiko priežiūros atostogose. Dėl atsakovo argumentų, jog VTĮ nedraudžia panaikinti pareigybės, kurią užima atleidžiama nėščia darbuotoja, pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius bei įgyvendindamas diskrecijos teisę veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, tačiau nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų bei laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų.

7Įvertinęs faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas reikalavimo dėl įspėjimo termino nesilaikė ir apie pareigybės panaikinimą (2011 m. lapkričio 30 d.) pareiškėjai pranešė 2011 m. lapkričio 24 d. Nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat nepateikė ir duomenų, patvirtinančių objektyviai neturėjus realios galimybės įspėti pareiškėją apie jos pareigybės panaikinimą prieš 4 mėnesius. Todėl teismas pripažino, kad buvo pažeistos ir VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos dėl įspėjimo termino. Pabrėžė, kad šių išvadų nepaneigia ir atsakovo argumentai, jog pranešimas apie pareigybės panaikinimą buvo įteiktas iki sužinojimo, jog pareiškėja yra nėščia, fakto. Teisės aktai nereikalauja, kad darbdaviai būtų informuojami kiekvienu atveju apie tokius darbuotojų gyvenimo faktus vos tik jiems paaiškėjus ar prieš sprendžiant klausimą dėl pareigybės panaikinimo. Todėl Įstatyme nustatytos garantijos turi būti taikomos nuo atitinkamo turinio pažymėjimo pateikimo, jei tik tarnautoja nėra atleista. Siekiant apginti pareiškėjos pažeistas teises, teismas panaikino Įsakymo dėl struktūros pakeitimo 1.1 punktą ir Įsakymą dėl atleidimo. Pareiškėjos reikalavimo grąžinti ją į iki atleidimo eitas pareigas Tarnyboje teismas netenkino motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos teisės bus apgintos panaikinant ginčijamus atsakovo įsakymus.

8Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą teismas pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog nagrinėjamu atveju pripažinta, kad atsakovo sprendimai, susiję su pareiškėjos atleidimu, yra neteisėti, šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovo padaryti pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Vertinant pareiškėjos nurodytus motyvus dėl neturtinės žalos atlyginimo, akcentavo, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A14-653/2007). Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja dėl atleidimo iš tarnybos procedūros patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurie šiuo atveju pripažintini neturtine žala. Todėl, įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį ir jų reikšmingumą pareiškėjos atžvilgiu, kad ginčo metu pareiškėja buvo nėščia, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos pažeistos teisės dėl tarnybos santykių teismo yra apgintos, pareiškėjos nurodytus patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus teismas įvertino 5 000 Lt suma. Taip pat priteisė 2 093 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba apeliaciniu skundu (II t., b. l. 78-84) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1S-166 1.1 punktas ir pareiškėjos naudai iš atsakovo priteista 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nurodytus pareiškėjos skundo reikalavimus atmesti.

10II.

11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą patenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria panaikintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1S-166 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos struktūros pakeitimo, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo pakeitimo, valstybės tarnautojų pareigybių naikinimo, įsteigimo ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo” 1.1 punktas ir šioje dalyje pareiškėjos E. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą; pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai E. S. iš atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos priteista 2 093 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priteisė E. S. iš atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 2 598 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog ginčijamo Įsakymo dėl struktūros pakeitimo priėmimas, naikinant pareiškėjos pareigybę su Ūkio ministerija nebuvo derintas, o planuojamų struktūrinių pakeitimų suderinimas negali būti tapatinamas su informavimu apie jau atliktus struktūrinius pakeitimus. Tačiau taip pat pažymėta, kad, kaip minėtame 2012 m. sausio 5 d. rašte nurodė Ūkio ministerija, įpareigojimas institucijų vadovams su Ūkio ministerija suderinti struktūros pakeitimus yra rekomendacinio pobūdžio, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas veikė savo kompetencijos ribose, t. y. jos neviršijo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad teisę tvirtinti Tarnybos struktūrą ir esant reikalui ją keisti, atsakovui numato tiek Biudžetinių įstaigų įstatymas, tiek Tarnybos nuostatai. Nurodė, jog įvertinus 2011 m. lapkričio 28 d. atsakovo rašto Nr. 43-4409 turinį matyti, kad atsakovas Tarnybos struktūrinius pakeitimus vykdė vadovaudamasis Ūkio ministro siūlymais optimizuoti Tarnybos veiklą, atsižvelgęs į Tarnybos prioritetus (Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos 2011 m. liepos 22 d. raštas Nr. (14.1-31)-3-3910 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto sprendimo”, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos 2011 m. liepos 22 d. raštas Nr. (14.4-32)-3-3908 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pareigybių skaičiaus didinimo būtinybės”), t. y. tai, jog būtina užtikrinti vieną svarbiausių Tarnybos priežiūros funkcijų – konsultacijų perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams teikimą ir įvertinęs vidinius žmogiškuosius išteklius. Nagrinėjamu atveju įvykdžius struktūros pakeitimus ir panaikinus vieną iš pavaduotojo pareigybių, vietoj dviejų Tarnybos direktoriaus pavaduotojų, liko vienas. 2011 m. lapkričio 23 d. Tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. 1S-165, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 1S-162, reglamentavęs administracijos padalinių koordinavimą bei kontroliavimą. Priėmus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 167 „Dėl administracijos padalinių koordinavimo ir kontroliavimo“, Tarnybos direktoriui tapo tiesiogiai pavaldūs visi skyriai, išskyrus Tarnybos direktoriaus pavaduotojai S. J. patikėtus Teisėkūros ir metodikos, Mokymų ir konsultavimo, Elektroninių pirkimų plėtros, Gynybos ir saugumo pirkimų bei skelbimų ir ataskaitų skyrius. Tokiu būdu pareiškėjos iki pareigybės panaikinimo atliekamos funkcijos faktiškai buvo perskirstytos kitiems tarnautojams. Dėl to padarė išvadą, kad, siekdamas įgyvendinti Tarnybos struktūros pakeitimus ir sutelkti dėmesį į konsultacijų ir mokymų funkcijų vykdymą ir kuo efektyviau panaudoti valstybės lėšas, atsakovas teisėtai, pasinaudodamas diskrecijos teise, nusprendė, kad anksčiau pareiškėjos vykdytas funkcijas galės atlikti kiti Tarnybos darbuotojai, o pareiškėjos pareigybės sąskaita buvo realiai padidintas Tarnybos darbuotojų, kurie atlieka konsultacijų ir mokymų funkcijas, skaičius.

13Pažymėta, kad 2011 m. lapkričio 2 d. Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimų įgyvendinimo planu pareiškėjai buvo priskirtos ne naujos funkcijos, susijusios su tiesioginių užduočių atlikimu, o jai buvo pavesta tik kuruoti tam tikrų priemonių (dėl Viešųjų pirkimų tarnybos antikorupcinės programos projekto, interneto svetainės priežiūros tvarkos pakeitimų parengimo ir kt.) įgyvendinimą, kai tų priemonių vykdytojais buvo paskirti kiti atsakingi asmenys (I t., b. l. 73, 74). Todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad remiantis Įgyvendinimo planu, pareiškėja turėjo dalyvauti išvardintų skirtingų priemonių, susijusių su Viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimo pakeitimais, projektuose kaip kuratorė, o ne jas įgyvendinti. Atkreiptas dėmesys, kad šiuo atveju viešai skelbiami Tarnybos planai nuo 2012 m. žymiai didinti Tarnybos darbuotojų skaičių, remiantis bylos duomenimis, yra tiesiogiai susiję tik su poreikiu užtikrinti naujų Tarnybos funkcijų, t. y. mokymų ir konsultavimo funkcijų įgyvendinimą (I t., b. l. 34, 79-80) ir priešingai nei nurodo pareiškėja, nesudarė pagrindo teigti, kad Tarnyba planavo didinti Tarnybos administracinio aparato darbuotojų skaičių. Todėl nepagrįstais laikyti pareiškėjos argumentai, jog Įsakymo dėl struktūros pakeitimo 1.1 punktu, kuriuo panaikinta pavaduotojo pareigybė, Tarnyba iš esmės tik siekė iš pareigų atleisti pareiškėją. Vertino, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie įrodytų tokios pozicijos teisingumą.

14Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui sumažinus administracinį aparatą (panaikinus Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybę), buvo įsteigta valstybės tarnautojo pareigybė Tarnybos Mokymų ir konsultavimo skyriuje, struktūros pertvarkymai nebuvo fiktyvūs – jais spręstas realus funkcijų perskirstymas, siekiant Tarnybai tinkamai įgyvendinti mokymo ir konsultavimo funkcijas. Todėl nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai leido daryti išvadą, kad, priimant sprendimus dėl Tarnybos struktūrinių pertvarkymų, nebuvo pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai, administravimo subjektas (atsakovas) neviršijo kompetencijos, o priimto Įsakymo dėl struktūros pakeitimo 1.1 punktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

15Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl pareiškėjai priteistinos piniginės išmokos dydžio, pirmosios instancijos teismas minėtais kriterijais vadovavosi tinkamai ir atkreipė ypatingą dėmesį į pareiškėjos sveikatos būklę ir jautrumą (tai, jog tuo metu pareiškėja laukėsi kūdikio), nustatyto pažeidimo pobūdį, į neturtinių vertybių, kurioms buvo pakenkta, turinį. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjos patirti dvasiniai ir emociniai išgyvenimai įvertini 5 000 Lt suma.

16Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad buvo iš esmės patenkinta du trečdaliai – 66 procentai skundo reikalavimų, todėl proporcingai pareiškėjai iš atsakovo turi būti priteista 1 727 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė 871 Lt teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

17III.

18Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012 m. rugsėjo 7 d. gautas pareiškėjos E. S. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-2692/2012, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais. Taip pat pareiškėja prašo panaikinti Tarnybos Įsakymo dėl struktūros pakeitimo 1.1 punktą ir atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas.

19Prašyme nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nespręsdamas tokiu atveju jos reikalavimo grąžinti į eitas pareigas, o pasisakydamas tik pareigybės panaikinimo klausimu, pasielgė teisiškai nekorektiškai ir, negrąžindamas pareiškėjos į iki atleidimo eitas pareigas, pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, nes atsiliepime į apeliacinį skundą pareikšta pozicija palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir reiškė pareiškėjos reikalavimo tiek dėl pareigybės, tiek dėl pareigų išsaugojimo, tiek ir dėl neteisėtu pripažinto atleidimo patenkinimą. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apsiribodamas tik apeliacinio skundo argumentais nesilaikė ABTĮ 136 straipsnyje nurodytos pareigos, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Nurodo, kad pareiškėja į teismą kreipėsi dėl to, jog būtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, o esant reikalui, teismo sprendimą būtų įmanoma įvykdyti (tiek geruoju, tiek ir priverstine tvarka). Teigia, jog atsiliepime aiškiai buvo nurodoma, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė tik dėl to, kad pareikštas reikalavimas dėl grąžinimo į pareigas laikytinas pertekliniu, tačiau visame pareiškėjos atsiliepime, pateiktame Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, vienareikšmiškai patvirtinamas reikalavimas tiek grąžinti į eitas pareigas, tiek ir panaikinti Tarnybos direktoriaus įsakymą, kuriuo panaikinta pareigybė.

20Nurodo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pakeitus pirmosios instancijos sprendimą pareikštas reikalavimas dėl grąžinimo į pareigas laikomas esminiu ir, neišsprendus klausimo dėl šio reikalavimo, nėra apgintos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą ir keisdamas pirmosios instancijos teismo poziciją, skundžiamą poziciją išnagrinėjo atsietai ir nederino savo priimamo sprendimo su likusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo motyvacija, pagal kurią tik abiejų patenkintų reikalavimų visetas, t. y. įsakymo dėl pareigybės panaikinimo ir įsakymo dėl atleidimo panaikinimas reiškia jos teisių apgynimą. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje dalyvavo ir pareiškėja, kurios reikalavimai aiškiai buvo reiškiami, t. y. grįžti į eitas pareigas ir pripažinti neteisėtu pareigybės panaikinimą. Jei teismui buvo neaiškūs pareiškėjos reikalavimai, teismas privalėjo juos išsiaiškinti. Remiasi VTĮ 44 straipsnio 6 dalimi ir teigia, kad dėl to, jog teismo sprendimu nėra grąžinta į eitas pareigas, iš kurių pagal teismo sprendimą nėra atleista, daro Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymą neįmanomu, nes pareigybė panaikinta, o į eitas pareigas ji nėra grąžinta, nors VTĮ 44 straipsnio 6 dalyje suteikta tokia garantija. Todėl nėra aišku, kaip turi būti pagal šioje byloje priimtų procesinių sprendimų visumą įgyvendinamos jos darbinės valstybės tarnyboje teisės eiti pareigas, iš kurių nėra atleista. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas situaciją tik pagal atsakovo apeliacinį skundą, kuris susijęs su pareigybės panaikinimu, ir neaiškindamas VTĮ 44 straipsnio 6 dalies bei VTĮ 43 straipsnio 1 dalies, kuri neatsiejamai susijusi su pareiškėjos atleidimu, padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant, kuris turėjo įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus teisėtu įsakymą dėl pareigybės panaikinimo, bet palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pagal kurią pareiškėja nėra grąžinta į eitas pareigas, sukuria tokią situaciją, kad atsižvelgiant į tai, jog vaiko priežiūros atostogos yra suteiktos tik iki 2013 m. kovo 8 d., o pagal sprendimą nėra aišku, kaip ji galės grįžti į eitas pareigas, iš kurių nėra atleista. Taip pat nėra aišku, kokiu būdu gali būti įgyvendinamos kitos, kaip valstybės tarnautojo teisės, pvz., skaičiuojamas valstybės tarnybos stažas ir pan. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodomas tik socialinių garantijų išsaugojimas, tačiau VTĮ užtikrinamų garantijų pagal tokį sprendimą nelieka. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.

21Argumentuoja, jog kritiškai vertintinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentas, kuomet pripažįstama absoliuti įstaigos vadovo teisė keisti įstaigos struktūrą. Teigia, jog pareigų, o tuo pačiu ir pareigybės panaikinimas turi būti pagrįstas objektyviu poreikiu. Aptariamu atveju to nebuvo. Vienas iš pagrindinių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą pagrindžiančių argumentų, yra tai, kad įvyko pareiškėjos funkcijų perskirstymas kitiems valstybės tarnautojams. Mano, jog tokiu atveju bet kurį neįtinkantį valstybės tarnautoją galima labai paprastai (perskirstant funkcijas) atleisti, jei toje pareigybėje dirba vadovui nepriimtinas asmuo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino, kad konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip Tarnybos santykių nutraukimo svarbios priežasties, realumas numatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko pareiškėja. Pažymi, kad vykdomos funkcijos ne tik kad išliko, bet ir nuolatos buvo didinama jų apimtis. Teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentas, kad pareiškėjai buvo pavesta kuruoti tik tam tikrų programos priemonių vykdymą, yra neteisingas. Argumentuoja, kad direktoriaus pavaduotojo pareigų apimtis išliko ir netgi pasipildė naujomis funkcijomis, o taip pavadintas funkcijų perskirstymas kitiems valstybės tarnautojams reiškia susidorojimą ir siekį dirbtiniu pretekstu atleisti iš pareigų neįtikusį vadovui tarnautoją – pareiškėją. Mano, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą nukrypo nuo suformuotos vieningos administracinių teismų praktikos (administracinė byla Nr. A438-3720/2011 ir kt., kuomet net ir esant teisėtam pareigybės panaikinimui pareiškėjas buvo grąžintas į eitas pareigas, net kai nebuvo kalbama apie išskirtinę teisinę padėtį turinčių asmenų atleidimą), t. y. nesivadovavo savo suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą, kuris pažeidžia pareiškėjos teisėtus interesus, vertinant pareigybės panaikinimo ir atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumą.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Pareiškėjos E. S. prašymas netenkintinas.

25Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

26Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Taigi visais atvejais analizuojant klausimą dėl proceso atnaujinimo turi būti atsižvelgiama į bendruosius principus, tokius kaip protingumas, sąžiningumas, koncentruotumas, ekonomiškumas ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

27Šiuo atveju ABTĮ numato baigtinį sąrašą proceso atnaujinimo pagrindų ir apibrėžtą laiko tarpą, per kurį galima kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą administracinėje byloje.

28ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas 2012 m. rugsėjo 7 d. (II t., b. l. 173-180), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2692/2012, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimta 2012 m. liepos 12 d., taigi konstatuotina, kad įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas nebuvo praleistas.

29Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu (padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį) argumentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas situaciją tik pagal atsakovo apeliacinį skundą, kuris susijęs su pareigybės panaikinimu, ir neaiškindamas VTĮ 44 straipsnio 6 dalies bei VTĮ 43 straipsnio 1 dalies padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant, kuris turėjo įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Prašydama atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) pareiškėja taip pat teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą nukrypo nuo suformuotos vieningos administracinių teismų praktikos (administracinė byla Nr. A438-3720/2011), t. y. nesivadovavo savo suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis.

30ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602–71/2012).

31Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143–127/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602–71/2012). Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662–54/2010, 2011 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502–19/2011). Pareiškėjui tvirtinant, kad teismų praktika yra nevienoda, nukrypta nuo vieningos praktikos pirmiausia būtina nurodyti procesinius sprendimus, kuriose atitinkamas klausimas spręstas skirtingai, nes jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Nėra būtina, kad nutartys būtų paskelbtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje (2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662–19/2010).

32Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys iš esmės patvirtina, jog pareiškėja šiame prašyme kelia įrodymų vertinimo bei faktinių aplinkybių nustatymo klausimus, t. y. nurodo, jog, pažeidžiant ABTĮ 136 straipsnį nebuvo patikrinta visa byla, nebuvo išspręstas klausimas dėl grąžinimo į pareigas, pareiškėja nesutinka su apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos padarytomis išvadomis dėl Įsakymo dėl struktūros pakeitimo, nesutinka, jog įvyko pareiškėjos funkcijų perskirstymas kitiems tarnautojams (II t., b. l. 173-180).

33Teisėjų kolegija dėl minėtų argumentų pabrėžia, jog, sistemiškai aiškinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl fakto klausimų, t. y. dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų, sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, tirti ir vertinti įrodymus, iš naujo nagrinėti bylą iš esmės. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Proceso atnaujinimo stadijoje tik patikrinama, ar prašyme dėl proceso atnaujinimo yra nurodyta argumentų, patvirtinančių konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P492-104/2012).

34Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo remiasi Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 dalies bei 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau ji iš esmės nenurodo, kad šių teisės normų turinį 2012 m. liepos 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2692/2012 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai išaiškino ar pritaikė, taip pat nepateikia jokio alternatyvaus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikytų materialinės teisės normų aiškinimo, kuris akivaizdžiai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant. Pareiškėjos nurodomi argumentai (tai, jog nėra aišku, kokiu būdu gali būti įgyvendinamos kitos valstybės tarnautojo teisės, sprendime nurodomas tik socialinių garantijų išsaugojimas) taip pat nesuponuoja akivaizdaus materialinių teisės normų taikymo pažeidimo ir yra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo vertinimu bei patikrinimu. Be to, iš pareiškėjos nurodytos teismų praktikos pavyzdžio matyti, kad joje taip pat buvo nagrinėjamas klausimas, susijęs su įrodymų vertinimu (faktinėmis aplinkybėmis, įrodinėtinomis vertinant atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumą). Nagrinėjamu atveju prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios bylos šalims ir/ar apeliacinės instancijos teismui nebuvo bei negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo (apeliacinio proceso) metu. Akcentuotina ir tai, jog iš esmės analogiškus argumentus dėl tų pačių faktinių aplinkybių pareiškėja buvo išdėsčiusi ir savo atsiliepime į apeliacinį skundą, pateiktame administracinėje byloje Nr. A552-2692/2012 (t. II, b. l. 106-117), todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę tinkamai juos įvertinti bei dėl jų pasisakyti.

35Be to, pastebėtina, jog prašyme atnaujinti procesą pareiškėja teigia, jog atsiliepime į apeliacinį skundą yra išdėstytas reikalavimas tiek grąžinti į eitas pareigas, tiek ir panaikinti Tarnybos direktoriaus įsakymą, kuriuo panaikinta jos pareigybė. Tokia pareiškėjos pozicija vertintina kritiškai ir laikytina nenuoseklia, kadangi apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje buvo inicijuotas atsakovo, ginčijant Įsakymo dėl struktūros ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teisėtumą, o pareiškėja apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikintas 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 1K-254 „Dėl E. S. atleidimo”, tačiau pareiškėja negrąžinta į iki atleidimo eitas pareigas Tarnyboje, neginčijo, o atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. II, b. l. 106-117).

36Remiantis išdėstytais argumentais, daroma išvada, kad procesas administracinėje byloje Nr. A552-2692/2012 negali būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais, pareiškėjai nepagrindus prašymo atnaujinti procesą minėtais ABTĮ numatytais pagrindais.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

38Pareiškėjos E. S. prašymo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-2692/2012 pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

39Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I t., b. l. 1-6) ir... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu... 6. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos... 7. Įvertinęs faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas... 8. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos... 9. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba apeliaciniu skundu (II t., b. l. 78-84)... 10. II.... 11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi... 12. Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjos atsiliepimo į apeliacinį skundą... 13. Pažymėta, kad 2011 m. lapkričio 2 d. Viešųjų pirkimų įstatymų... 14. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui sumažinus administracinį aparatą... 15. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl pareiškėjai priteistinos... 16. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad buvo iš esmės patenkinta du... 17. III.... 18. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012 m. rugsėjo 7 d. gautas... 19. Prašyme nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,... 20. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pakeitus pirmosios... 21. Argumentuoja, jog kritiškai vertintinas Lietuvos vyriausiojo administracinio... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Pareiškėjos E. S. prašymas netenkintinas.... 25. Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo... 26. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimo... 27. Šiuo atveju ABTĮ numato baigtinį sąrašą proceso atnaujinimo pagrindų ir... 28. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu... 29. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10... 30. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindo taikymas yra sietinas su... 31. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atnaujinti... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo... 33. Teisėjų kolegija dėl minėtų argumentų pabrėžia, jog, sistemiškai... 34. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėja prašyme dėl... 35. Be to, pastebėtina, jog prašyme atnaujinti procesą pareiškėja teigia, jog... 36. Remiantis išdėstytais argumentais, daroma išvada, kad procesas... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 38. Pareiškėjos E. S. prašymo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą... 39. Nutartis neskundžiama....