Byla 2A-497/2014
Dėl laidavimo sutarties ir susitarimo pripažinimo negaliojančiais, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Taimesta“ ir D. J

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2456-603/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankas dėl laidavimo sutarties ir susitarimo pripažinimo negaliojančiais, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Taimesta“ ir D. J.,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 31 d. laidavimo sutartį Nr. 98-08L ir 2008 m. spalio 15 d. susitarimą Nr. 98-08L/1, sudarytus tarp ieškovo ir atsakovo AB DnB NORD bankas.

5Ieškovas nurodė, kad 2006 m. balandžio 21 d. UAB „Taimesta“ ir atsakovas sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1669-06IV, kuria UAB „Taimesta“ buvo suteiktas 4 200 000 Lt kreditas. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4 p. buvo susitarta, kad kredito grąžinimo terminas yra 2008 m. sausio 31 d. Kreditavimo sutarties pasirašymo metu bendrovės direktoriumi buvo M. M.. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 11 p. buvo numatytos kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės: hipoteka įkeičiamas nekilnojamasis turtas; M. M. laidavimas; D. J. laidavimas. Kreditavimo sutarties pasirašymo metu M. M. priklausė 10 % bendrovės akcijų, o D. J. – 90 %.

62007 m. spalio mėn. pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį iš M. M. ieškovas įsigijo 10 % akcijų ir tapo bendrovės direktoriumi. Bendrovė tuo metu sėkmingai mokėjo bankui palūkanas pagal kreditavimo sutartį ir vykdė veiklą. Laiduotojais liko M. M. ir D. J.. 2008 m. sausio 31 d. suėjo kredito pagal kreditavimo sutartį grąžinimo terminas, tačiau bendrovė tuo metu negalėjo grąžinti kredito, nes įvyko nenumatytos aplinkybės, t.y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimu buvo panaikintas Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimas S1-523 „Dėl žemės sklypo ( - ), detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“ ir bendrovė nebegalėjo vykdyti savo planų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, kuris buvo įsigytas už gautą paskolą.

72008 m. kovo 31 d. AB DnB NORD banko verslo klientų projektų vadovė D. M. pasiūlė pratęsti bendrovės kredito grąžinimo terminą tik su sąlyga, jog ieškovas pasirašys laidavimo sutartį, kurios pagrindu laiduos už bendrovės įsipareigojimus pagal kredito sutartį.

82008 m. kovo 31 d. buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. 98-08L ir susitarimas Nr. 1669-06IV/1 dėl kreditavimo sutarties specialiosios dalies sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo susitarta, jog kredito grąžinimo terminas yra 2008 m. liepos 30 d. Suėjus nukeltam kredito grąžinimo terminui, 2008 m. spalio 15 d. banke buvo pasirašytas Susitarimas Nr. 98-08L/1, kuriuo buvo nustatytas ieškovo laidavimo terminas pagal kreditavimo sutartį – 2008 m. gruodžio 16 d.

9Ieškovas nurodo, kad ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais dėl asmens valios trūkumų, kadangi bankas privertė pasirašyti laidavimo sutartį panaudodamas ekonominį spaudimą. Laidavimo sutarties Nr. 98-08L pasirašymo metu kredito grąžinimo terminas pagal kreditavimo sutartį jau buvo suėjęs, todėl bankas, žinodamas, kad bus pradėtas išieškojimas iš bendrovės turto, taip pat žinodamas bendrovės sunkią finansinę padėtį, privertė pasirašyti ieškovą laidavimo sutartį, tuo pačiu įgydamas papildomą prievolės užtikrinimą. Ši laidavimo sutartis buvo sudaryta nenaudingomis ieškovui sąlygomis (žinant, kad kredito grąžinimo terminas jau suėjęs), o bankas iš sandorio gavo naudos. Ieškovas taip pat pažymi, jog bankas pasinaudojo savo kaip stipresnės sandorio šalies padėtimi ir susidėjus sunkioms aplinkybėms, pasinaudojo ieškovu, nors ieškovas jokio turto, kuriuo galėtų atsiskaityti už įmonės prievoles, neturėjo.

10Atsakovas AB DnB NORD bankas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nuslėpė reikšmingas bylai aplinkybes – Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-3965-262/2011 pagal AB DnB NORD banko ieškinį dėl skolos priteisimo yra priėmęs 2011 m. birželio 7 d. sprendimą dėl 2 100 000 Lt skolos, 12,84 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų solidariai iš atsakovų A. B. ir D. J. banko naudai priteisimo. Skola iš ieškovo šioje byloje yra priteista laidavimo sutarties pagrindu. Ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-3965-262/2011 laidavimo sutarties neginčijo, priešieškinio nereiškė. Todėl atsakovas mano, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas elgiasi nesąžiningai, siekia užvilkinti skolos grąžinimą.

11Atsakovo manymu, ieškovo teiginiai ir argumentai neįrodo banko ekonominio spaudimo pasirašyti laidavimo sandorį ir susitarimą, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasiūlymas sudaryti sutartį bendrovės, kurios atsiskaitymai su banku pagal kreditavimo sutartis yra sutrikę, akcininkui negali būti vertinamas kaip grasinimas ar ekonominis spaudimas. Tai yra įprasta verslo praktika, šiuo užtikrinama, kad ūkio subjektas yra patikimas partneris. Atsakovas pažymi, kad būtent ieškovas turėjo turtinį interesą užtikrinti UAB „Taimesta“ kreditorinių įsipareigojimų bankui vykdymo pratęsimą. Kreditorinių įsipareigojimų termino pratęsimas UAB „Taimesta“ buvo naudingas, atitinkantis abiejų šalių interesus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad laidavimo sutartis buvo pasirašyta bankui panaudojus ekonominį spaudimą.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

14Teismas nurodė, kad ginčo laidavimo sutartis atitiko abiejų šalių interesus – trečiajam asmeniui UAB „Taimesta“ buvo sudarytos palankesnės sąlygos grąžinti kreditą (pratęstas kredito grąžinimo terminas), o bankas laidavimo sutarties pagrindu siekė užsitikrinti mažesnę kredito grąžinimo riziką. Taip pat nenustatyti jokie banko darbuotojų neteisėti veiksmai, darantys įtaką ieškovo valiai sudarant ginčo sutartį. Grasinimų ir kitų neteisėtų atsakovo veiksmų įrodinėjimo pareigą turi ieškovas, tačiau ieškovas šių aplinkybių neįrodė, todėl pagrindo tenkinti ieškinio nėra.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

17Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Pirmos instancijos teismas netenkindamas ieškovo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo (netenkino prašymo išreikalauti iš atsakovo įrodymus apie kredito komiteto posėdžius, kuriuose užfiksuota, kaip buvo sprendžiama dėl kredito sutarties bendrovei suteikimo ir laidavimo su ieškovu sudarymo, taip pat netenkino prašymo išreikalauti iš banko duomenis apie M. M. laidavimą ir jo galiojimą) neatskleidė bylos esmės, nesudarė ieškovui galimybės įrodyti savo teiginių pagrįstumo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

192. Teismas neįvertino ginčo sandorio sudarymo aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtina, jog sandoriai buvo sudaryti veikiant banko ekonominiam spaudimui. Dėl ginčo laidavimo sutarties sudarymo ieškovas pats nesikreipė, tai jam pasiūlė padaryti atsakovas. Pastarasis žinojo apie situaciją įmonėje ir spausdamas ekonominiais pagrindais, t.y. dėl to, jog bus pradėtas išieškojimas iš bendrovės pagal kreditavimo sutartį, privertė ieškovą pasirašyti laidavimo sutartį. Taip pat ieškovas pažymi, kad susitarimo Nr. 98-08/1 sudarymo metu jam priklausė tik 10 proc. įmonės akcijų, taigi ieškovas, būdamas tik įmonės direktoriumi ir gaudamas už tai darbo užmokestį, įsipareigojo už 4 200 000 Lt kreditą.

203. Sprendimas naikintinas ir dėl to, jog į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas M. M., kurio teisėms ir pareigoms šis sprendimas gali turėti reikšmės.

21Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas AB DnB NORD bankas prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

22Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

231. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi c. b. Nr. 2A-759/2012 atmetė A. B. apeliacinį skundą ir paliko galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3965-262/2011, kuriuo AB DNB banko naudai iš apelianto ir D. J. solidariai kaip iš laiduotojų priteista 2 100 000Lt skola pagal ginčo laidavimo sutartį. Šioje nutartyje teismas atmetė kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl banko kaltės, pratęsus su UAB „Taimesta“ sudarytą Kreditavimo sutartį, taip pat argumentus, susijusius su tariamai neteisėtu ginčo Laidavimo sutarties pasirašymu. Taip pat apeliacinis teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog laidavimo sutarties pasirašymo metu kredito grąžinimo terminas jau buvo suėjęs, nes papildomu susitarimu jis buvo pratęstas, todėl apelianto argumentai dėl ginčo laidavimo ir susitarimo dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo yra nepagrįsti ir jau atmesti įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.

242. Atmestinas apelianto argumentas dėl to, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš banko kredito komitetų posėdžių medžiagą. Šis ieškovo prašymas neatitiko ieškiniu keliamų reikalavimų, todėl nebuvo tenkintas. Šios bylos ginčo dalykas – laidavimo sandorio pripažinimas negaliojančiu dėl ekonominio spaudimo, byloje nebuvo ginčo nei dėl kreditavimo sutarties, nei dėl kredito išdavimo fakto.

253. Tiek apeliantas, tiek D. J. byloje patvirtino, kad susiklosčius UAB „Taimesta“ nepalankioms aplinkybėms ir negalint laiku grąžinti kredito, jie patys siekė susitarti su banku, į kitas kredito įstaigas dėl refinansavimo nesikreipė, atsakovo sąlygos buvo palankiausios. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovui buvo padarytas koks nors neteisėtas poveikis, sudarantis teisę pripažinti laidavimą ir susitarimą negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

28Dėl apelianto apribotos teisės į teisminę gynybą

29Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, kuriuo ieškovo reikalavimas pripažinti tarp jo ir atsakovo sudarytus sandorius negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu, netenkintas, teigiama, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė ekonominio grasinimo ar spaudimo, kaip pagrindo nuginčyti sandorius. Apelianto teigimu, šias aplinkybes ieškovas siekė įrodyti teismo posėdžio metu prašomais iš atsakovo išreikalauti įrodymais, tačiau teismui netenkinus jo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, buvo apribota ieškovo teisė teikti įrodymus bei pažeista teisė į teisminę gynybą.

30Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris skelbia, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). CPK 178 straipsnyje, nustatančiame įrodinėjimo pareigą, nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK179straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymus pateikia šalys. Tais atvejais, kai dėl tam tikrų aplinkybių bylos šalis negali pateikti bylos nagrinėjimui būtinų įrodymų, ji turi teisę CPK 199 straipsnio tvarka prašyti teismo išreikalauti rašytinius įrodymus.

31Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo teisę į teisingą teismą, nes netenkino prašymo išreikalauti iš atsakovo kredito komitetų posėdžių medžiagos, kurioje būtų užfiksuota, kaip buvo sprendžiama dėl kredito sutarties su UAB „Taimesta“ sudarymo, atnaujinimo bei laidavimo sutarties su ieškovu sudarymo (t. 1, b. l. 134). Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktų prašymų išreikalauti įrodymus apimtimi, visų pirma pažymi, jog pateikti prašymai išreikalauti įrodymus, bylą nagrinėjančio teismo neįpareigoja atlikti prašomų veiksmų. Kai dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 str.), teismas išreikalauja įrodymus (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu išnagrinėjęs minėtą prašymą konstatuoja, kad prašomi išreikalauti įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku. Iš nurodytos normos akivaizdu, jog pateiktas prašymas išreikalauti įrodymus tenkinamas esant šioms sąlygoms – prašančiai išreikalauti įrodymus šaliai įrodžius, jog jai prašomų duomenų nepavyko gauti bei nurodžius, kuo prašomi išreikalauti įrodymai bus reikšmingi nagrinėjamai bylai. Šiuo atveju apeliantas nepateikė duomenų, jog su prašymu pateikti banko kredito komitetų posėdžių protokolus, jis kreipėsi į atsakovą, o pastarasis prašymo netenkino, be to, teisėjų kolegijos manymu, ieškovas nepagrindė, kuo prašomi išreikalauti įrodymai reikšmingi nagrinėjamai bylai, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti ieškovo prašymo.

32Įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Teisminio nagrinėjimo ribas, kurių privalo laikytis bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, apibrėžia besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu tarp AB DnB NORD banko ir UAB „Taimesta“ sudarytos kredito sutarties ir jos pakeitimų neginčijo, bylos nagrinėjimo ribas sudarė klausimas dėl tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos laidavimo sutarties ir susitarimo, kuriuo buvo pratęstas laidavimo terminas, galiojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu. Ieškovas teigdamas, kad duomenys apie kredito komiteto posėdžius gali atskleisti banko vykdytą ekonominį spaudimą nukreiptą į tai, jog ieškovas pasirašytų sutartis, nedetalizuoja, kokiu būdu prašomi išreikalauti duomenys galėtų patvirtinti tokią aplinkybę. Ieškovo teiginiai, jog kredito sutartis nenustatė pareigos laiduoti už jos tinkamą vykdymą, o banko apsisprendimą, reikalauti iš ieškovo laidavimo, gali patvirtinti prašomi išreikalauti duomenys, paneigti pačia kredito sutartimi, kurios 11 punktas nustatė kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemones, tarp kurių numatytas ir įmonės akcininkų laidavimas (t. 1, b. l. 7). Apelianto teiginiai, jog bankas prieš pasirašant kredito sutarties pakeitimą bei laidavimo sandorį su ieškovu, privalėjo įvertinti tiek įmonės, tiek ir apelianto galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kas pasak apelianto nebuvo atlikta, teisėjų kolegijos vertinimu nesusiję su ginčo dalyku. Ieškovas neįrodinėja, kuo tai susiję su, kaip teigiama apeliaciniame skunde, jo atžvilgiu vykdytu ekonominiu spaudimu nukreiptu į tai, jog ieškovas pasirašytų ginčo sandorius. Be to, bylos nagrinėjimo metu banko darbuotoja patvirtino, jog informacija apie sutartis pasirašančių asmenų turtinę padėtį buvo renkama (t. 1, b. l. 164), šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo pateikti įrodymai (t. 1, b. l. 149). Esant šioms aplinkybėms, teismas mano, jog ieškovo prašymas išreikalauti įrodymus buvo nepagrįstas, prašomi išreikalauti įrodymai nesusiję su byloje keliamu klausimu, todėl ieškovo prašymas išreikalauti duomenis buvo netenkintas pagrįstai ir toks teismo procesinis veiksmas nepažeidė ieškovo teisės į teisminę gynybą ir tinkamą teismo procesą.

33Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo

34Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, jog teismas netenkinęs ieškovo prašymo išreikalauti įrodymus apie M. M. laidavimą, neįtraukęs jo į bylos nagrinėjimą, priėmė teismo sprendimą, kuris turi įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, trečiojo asmens neįtraukus į bylos nagrinėjimą ir ginčijamu sprendimu nusprendus dėl jo teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sąvokos „teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; kt.). Dėl to, aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimąCPK329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008.). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

36Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog M. M. laidavimas už UAB „Taimesta“ tinkamą prievolės vykdymą buvo pakeistas apelianto A. B. laidavimu (t. 1, b. l. 26-27).Atsakovo atstovai patvirtino, jog 2008 m. kovo 31 d. pasirašius Susitarimą Nr. 1669-06IV/1, dėl 2006 m. balandžio 21 d. Kreditavimo sutarties pakeitimo ir laidavimo sandorį su ieškovu, banko ir M. M. laidavimo santykiai nutrūko (t. 1, b. l. 165).Kadangi trečiaisiais asmenimis į bylos nagrinėjimą įtraukiami asmenys, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 47 str. 1 d.), o jį suteikia tam tikros materialinės teisės, susijusios su ginčo dalyku turėjimas, nustačius, jog M. M. nėra susijęs su banku laidavimo santykiais, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įtraukti jo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ar reikalauti banko pateikti su jo laidavimu susijusius duomenis. Kadangi pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl M. M. laidavimo sandorio galiojimo ir jam ginčijamu sprendimu nenustatė jokių teisių bei pareigų, teisėjų kolegija pripažįsta, jog šiuo atveju neegzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas ir atmeta apelianto argumentus šiuo klausimu kaip nepagrįstus.

37Dėl ginčijamų sandorių galiojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu

38Pagrindinis byloje keliamas klausimas -2008 m. kovo 31d. laidavimo sutarties Nr. 98-08L, sudarytos tarp UAB DnB NORD bankas ir apelianto A. B., siekiant užtikrinti 2006 m. balandžio 21 d. tarp UAB DnB NORD bankas ir UAB „Taimesta“ sudarytą Kreditavimo sutartį, bei 2008 m. spalio 15 d. susitarimo, kuriuo buvo pratęstas laidavimo terminas, galiojimas. Laiduotojas, siekdamas nuginčyti laidavimo sandorį ir susitarimą dėl jo pakeitimo, remiasi CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu negaliojimo pagrindu. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Apeliantas įrodinėjo, jog bankas, kaip stipresnė sandorio šalis, pasinaudojo sudėtinga įmonės finansine padėtimi ir privertė apeliantą sudaryti laidavimo sandorį tam, jog UAB „Taimesta“ būtų pratęstas kredito grąžinimo terminas, nors pačiam apeliantui laidavimo sandoris buvo nenaudingas. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, įrodo, jog ginčo sandoris buvo sudarytas dėl banko ekonominio spaudimo.

39Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).

40Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išskyrė ir įvertino teismų praktikoje nurodytas sąlygas, kurioms esant sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl ekonominio spaudimo ir padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju jokių įrodymų apie tai, kad bankas reikalavo sudaryti sandorius, grasino ekonominiais padariniais, ar sudarė juos ypatingai apeliantui nenaudingomis sąlygomis, nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir palaiko pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo klausimu tik papildomai pažymi, jog byloje išdėstytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad apeliantas, kaip vienas iš UAB „Taimesta“ savininkų buvo suinteresuotas sandorio sudarymu.

41Laidavimo sutarčių tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Versle paprastai toks interesas yra garantuoti kreditoriams, kad ūkio subjektas patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti ir taip siekti normalios, netrikdomos asmens, už kurį laiduojama, veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011)). Šiuo atveju pasiūlydamas apeliantui sudaryti laidavimo sutartį, atsakovas siekė pratęsti kredito grąžinimo terminą bei užsitikrinti mažesnę suteikto kredito grąžinimo riziką, o apeliantas, sudarydamas laidavimo sutartį ir jos pakeitimą, siekė normalizuoti bendrovės veiklą. Kartu su D. J. būdamas įmonės akcininku (t. 1, b. l. 129), jis buvo suinteresuotas sandorio sudarymu, kadangi, kaip teigė ir savo procesiniuose dokumentuose, laidavimo sutartimi buvo siekiama pratęsti kredito sutarties vykdymo terminą (t. 1, b. l. 4-5). Įmonės akcininkai įgydami papildomą terminą įmonės prievolėms įvykdyti - siekė stabilizuoti įmonės padėtį, gerinti savo valdomos įmonės turtinę padėtį, gauti pelną, kas sąlygotų ekonominės naudos ir akcininkams atsiradimą (dividendų pavidalu), todėl visiškai nepagrįsti teiginiai dėl to, jog sandoris buvo visiškai ekonomiškai nenaudingas apeliantui.

42Kita vertus, laidavimo sutartis pagal savo prigimtį nėra tiesiogiai naudą duodantis sandoris, nes laidavimas yra prievolių kreditoriui įvykdymo užtikrinimo priemonė, todėl tokio sandorio nenaudingumas jį sudariusiam asmeniui negali patvirtinti ekonominio spaudimo požymių. Be to, laidavimo sutartimi pirmiausia siekiama apsaugoti kreditoriaus interesus. Todėl apeliantui turint galimybę įvertinti įmonės realias galimybes vykdyti prisiimamus finansinius įsipareigojimus, bei jau susidūrus su finansiniais sunkumais, dėl kurių buvo pratęsiamas prievolės atsakovui vykdymo terminas, jis turėjo įvertinti sudaromo sandorio tikslingumą bei galima pasekmes, tačiau sudaręs laidavimo sutartį, laikytina, jog pats apsisprendė prisiimti neproporcingai didelę riziką. Tai, jog apeliantas neįvertinęs įmonės finansinių galimybių prisiėmė nepamatuotai dideles finansines prievoles, negali būti vertinama kaip sutarties sudarymas išimtinai apeliantui nenaudingomis sąlygomis, leidžiančiomis teigti, kad yra viena iš sąlygų sandorį CK 1.91 straipsnio tvarka pripažinti negaliojančiu. Be to, remiantis kasacinio teismo praktika, pasiūlymas sudaryti laidavimo sutartį bendrovės akcininkui, kurios atsiskaitymai su banku pagal kreditavimo sutartis yra sutrikę, negali būti vertinamas kaip grasinimas ar ekonominis spaudimas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-258/2011). Byloje nenustatyta, kad toks atsakovo darbuotojų pasiūlymas buvo daromas įstatymo draudžiamais veiksmais.

43Pažymėtina ir tai, jog, pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-281/2011). Šiuo atveju jau nustatyta, jog apeliantas buvo įmonės, už kurią jis laidavo, akcininku ir direktoriumi, turėjo patirties sudarant sandorius, kas neleidžia daryti prielaidų, jog tokią patirtį turintis asmuo sudarinėtų sandorį sau nepalankiomis sąlygomis.

44Apeliaciniu skundu be nurodytų argumentų taip pat teigiama, jog kredito grąžinimo terminas pagal UAB „Taimesta“ ir atsakovo 2006 m. balandžio 21 d. sudarytą Kreditavimo sutartį, buvo pasibaigęs, todėl bankas neturėjo teisės pratęsti kredito grąžinimo termino bei reikalauti, jog apeliantas laiduotų už kredito sutarties pakeitimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog klausimas dėl kredito grąžinimo termino pabaigos, išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-759/2012, pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo UAB DnB NORD bankas naudai iš A. B. ir D. J. priteista solidariai atlyginti skolą pagal UAB „Taimesta“ su banku 2006 m. balandžio 21 d. sudarytą Kreditavimo sutartį. Minėta nutartimi konstatuota, jog „nėra pagrindo teigti, kad laidavimo sutarties pasirašymo metu kredito grąžinimo terminas buvo suėjęs, nes papildomu susitarimu jis buvo pratęstas“. Kadangi nagrinėjant minėtą civilinę bylą dalyvavo tos pačios šalys, ginčas joje buvo kildinamas iš šalis siejančios 2006 m. balandžio 21 d. sudarytos Kreditavimo ir 2008 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties Nr. 98-08L nuostatų, laikytina, jog faktas, jog kredito grąžinimo terminas nebuvo suėjęs, laikytinas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nereikalauja papildomų argumentų bei nagrinėjimo šiuo klausimu (CPK 182 str. 2 d.).

45Byloje esančių įrodymų visuma, paties apelianto dėstomi teiginiai procesiniuose dokumentuose, sudaro pagrindą manyti, kad jis kaip UAB „Taimesta“ akcininkas, buvo suinteresuotas įmonės ūkinės – komercinės veiklos tęstinumu, taip pat veikdamas įmonės vardu ir interesais turėjo pasirūpinti prievolių įvykdymo užtikrinimu įstatyme numatytais būdais, ir pasirinkdamas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą (laidavimą) veikė laisva valia. Dėl nurodyto, apelianto teiginiai nesudaro pagrindo vertinti, jog laidavimo sandoris, ir jo pakeitimas, buvo sudarytas banko ekonominio spaudimo įtakoje. Esant išdėstytoms aplinkybės, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

46Apeliacinį skundą atmetus apelianto prašymas atlyginti jo bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas netenkinamas (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto jo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 98 str. 1 d.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia... 5. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. balandžio 21 d. UAB „Taimesta“ ir atsakovas... 6. 2007 m. spalio mėn. pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį iš M. M.... 7. 2008 m. kovo 31 d. AB DnB NORD banko verslo klientų projektų vadovė D. M.... 8. 2008 m. kovo 31 d. buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. 98-08L ir... 9. Ieškovas nurodo, kad ginčijami sandoriai turi būti pripažinti... 10. Atsakovas AB DnB NORD bankas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas... 11. Atsakovo manymu, ieškovo teiginiai ir argumentai neįrodo banko ekonominio... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 14. Teismas nurodė, kad ginčo laidavimo sutartis atitiko abiejų šalių... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 18. 1. Pirmos instancijos teismas netenkindamas ieškovo prašymų dėl įrodymų... 19. 2. Teismas neįvertino ginčo sandorio sudarymo aplinkybių, kurios... 20. 3. Sprendimas naikintinas ir dėl to, jog į bylos nagrinėjimą nebuvo... 21. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas AB DnB NORD bankas prašo... 22. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 23. 1. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi c. b. Nr.... 24. 2. Atmestinas apelianto argumentas dėl to, kad pirmos instancijos teismas... 25. 3. Tiek apeliantas, tiek D. J. byloje patvirtino, kad susiklosčius UAB... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 28. Dėl apelianto apribotos teisės į teisminę gynybą... 29. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, kuriuo ieškovo... 30. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris... 31. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo... 32. Įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija... 33. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo ... 34. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, jog teismas netenkinęs ieškovo prašymo... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios... 36. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog M. M. laidavimas už... 37. Dėl ginčijamų sandorių galiojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu... 38. Pagrindinis byloje keliamas klausimas -2008 m. kovo 31d. laidavimo sutarties... 39. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio... 40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išskyrė... 41. Laidavimo sutarčių tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant... 42. Kita vertus, laidavimo sutartis pagal savo prigimtį nėra tiesiogiai naudą... 43. Pažymėtina ir tai, jog, pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo... 44. Apeliaciniu skundu be nurodytų argumentų taip pat teigiama, jog kredito... 45. Byloje esančių įrodymų visuma, paties apelianto dėstomi teiginiai... 46. Apeliacinį skundą atmetus apelianto prašymas atlyginti jo bylos nagrinėjimo... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 48. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą....