Byla 2A-853/2012

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Neto“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1190-265/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Neto“ ieškinį atsakovams individualiai įmonei „Selsa“, uždarajai akcinei bendrovei „Vanduja“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Norstatus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB ,,Neto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2008-11-28 UAB „Neto“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LP-10074 su IĮ „Selsa“, 2009-02-27 sutartį Nr.LP-795 tarp IĮ „Selsa“ ir UAB „Vanduja“, 2010-06-22 sutartį Nr. 3194 tarp UAB „Vanduja“ ir UAB „Norstatus“ bei taikyti restituciją. Nurodė, kad ieškovo bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo centras“, patikrinęs įmonės sandorius nustatė, jog UAB „Neto“ 2008-11-28 sutartimi IĮ „Selsa“ už vieną litą pardavė nekilnojamuosius daiktus – vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinierinius tinklus, esančius Klaipėdos mieste, Tauralaukyje, Dvaro gyvenamųjų namų kvartale. IĮ „Selsa“ 2009-02-27 sutartimi Nr. LP-795 perleido nuosavybės teisę į šiuos nekilnojamuosius daiktus UAB „Vanduja“, o UAB „Vanduja“ 2010-06-22 sutartimi Nr. 3194 perleido nuosavybės teisę į šiuos daiktus UAB „Norstatus“. Ieškovas reikalavimą grindžia, tuo, kad sprendiniai, priimti dėl komunikacijų žemės sklypuose Nr.30-1 ir Nr.30-2 Tauralaukyje, kurie nustatyti Žemės sklypų Nr. 30-1 ir Nr. 30-2 Tauralaukyje, Klaipėdoje detaliuoju planu ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2004-07-29 sprendimu Nr. I-256 buvo privalomi UAB „Neto“. Šie sprendiniai bei LR Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos UAB „Neto“ atžvilgiu atitinka imperatyvias įstatymo normas, todėl UAB „Neto“ jų nesilaikius, yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.80 str. Pažymi, kad šiais sprendiniais UAB „Neto“ buvo įpareigota pagal atskiras sutartis perleisti baigtus kloti inžinierinius tinklus į eksploatuojančių organizacijų balansą, t.y. vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų atveju į AB „Klaipėdos vanduo“ balansą. Tuo tarpu nei vienas iš atsakovų neatitinka eksploatuojančios organizacijos sąvokos, todėl nekilnojamųjų daiktų perleidimas ginčo sutartimis prieštarauja minėtiems sprendiniams. Ieškinio reikalavimus taip pat grindžia tuo, kad perleidžiant nekilnojamuosius daiktus pagal 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sutartį buvo pažeistos BUAB „Neto“ kreditorių teisės, todėl ši sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 6.66 str. nustatyta tvarka. Pažymi, kad apie tai, jog ši sutartis pažeidžia kreditorių teises, ieškovas sužinojo tik 2010-11-25, todėl CK 6.66 str. 3 d. nustatytas senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti nebuvo praleistas.

5Atsakovas IĮ „Selsa“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad priešingai, nei teigia ieškovas, detaliojo plano organizatorius laikėsi Klaipėdos miesto savivaldybės 2004-07-29 sprendimo Nr. 1-256 įpareigojimų, nes detaliojo plano suplanuotoje teritorijoje baigtus kloti vandens ir buitinių nuotekų tinklus už vieną litą perleido IĮ „Selsa“, kuri turi galiojantį atestatą statyti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, t.y. buvo įvykdyta administracinio akto sąlyga perleisti tinklus eksploatuojančiai organizacijai. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė esant įstatyminiam pagrindui actio Pauliana ieškiniui pareikšti, o taip pat neįrodė, kad nepraleido ieškinio senaties termino.

6Atsakovas UAB „Vanduja“ su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti CK CK 6.66 str. 3 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti, nes ieškovas jį praleido. Be to, ieškovas neįrodė, kad UAB „Vanduja“ sudaryti sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

7Atsakovas UAB „Norstatus“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pernelyg plačiai aiškina jo nurodomus LR Teritorijų planavimo įstatymo sąvokas, kuriose nėra nustatomi jokie galimi įpareigojimai, susiję su privalomu nuosavybės teisės perleidimu detaliojo plano pagrindu. Be to, detalusis planas ar savivaldybės tarybos sprendimas patys savaime nėra imperatyvios įstatymo normos CK 1.80 str. prasme. Juose taip pat nėra pateikta „eksploatuojančios organizacijos“ sąvoka ir šia organizacija gali būti ne tik ieškovo nurodoma AB „Klaipėdos vanduo“, o ir bet kuri kita organizacija (bendrovė), nesanti planavimo organizatoriumi, kuri prižiūrės ir naudos vandentiekio ir nuotekų tinklus. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą pripažinti negaliojančia 2010-06-22 pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovų UAB „Norstatus“ ir UAB „Vanduja“ nepagrindė, kokia imperatyvi teisės norma buvo pažeista. Be to, ieškovas negali reikalauti šios sutarties pripažinti negaliojančia ir CK 6.66 str. pagrindu, nes ieškovas nėra nei vienos iš šių atsakovų kreditorius. Dėl šios priežasties ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas negali būti nustatomas pagal CK 6.66 ir 6.67 str. Pažymėjo, kad nenustatyta CK 6.66 str. taikymui reikšmingų aplinkybių visuma, todėl nėra pagrindo 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Taip pat prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį dėl praleisto senaties termino jam pareikšti.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes konstatavo, kad ieškovas nepagrindė ir neįrodė, jog nekilnojamųjų daiktų perleidimas pagal 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sutartį prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80, CPK 178 str.). Atitinkamai teismas laikė, kad neįrodytas ir vėlesnių 2009-02-27 bei 2010-06-22 pirkimo-pardavimo sandorių prieštaravimas imperatyvioms įstatymų normoms, todėl nėra pagrindo minėtų sandorių pripažinti negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu.

10Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Neto“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-23 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2009-01-03. LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Teismo nutartimi, kuria UAB „Neto“ iškelta bankroto byla nustatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti visus įmonės dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Byloje nėra duomenų, jog bankroto administratorius dokumentus apie ginčijamos 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „Neto“ ir IĮ „Selsa“ sudarymą gavo praėjus šiam terminui, todėl laikytina, kad dokumentus apie šio sandorio sudarymą ieškovas gavo iki 2009-01-19. Vadinasi, ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti baigėsi 2010-01-19. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad apie tai, jog 2008-11-28 sutartis pažeidžia UAB „Neto“ kreditorių teises jis sužinojo tik 2010-11-25 gavus Tauralaukio gatvės gyventojų pretenzijas, teisinės reikšmės neturi, nes prieštarauja minėtam LR Įmonių bankroto įstatymo nustatytam sužinojimo apie sudarytus sandorius momentui. Be to, ieškovas pats privalėjo patikrinti įmonės sandorius, kurie galimai yra priešingi įmonės veiklos tikslams ir įtakojantys įmonės nemokumą, o ne laukti pretenzijų iš trečiųjų asmenų, kurie netgi nėra įmonės kreditoriai. Teismas pažymėjo, kad šios ieškovo nurodytos aplinkybės nenutraukia ir nesustabdo ieškinio senaties termino skaičiavimo (CK 1.129 str., 1.130 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ieškiniui pagal CK 6.66 str. pareikšti, todėl ieškinys šiuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. , 1.131 str. 1 d.). Nepaisant to, teismas pasisakė dėl ieškovo reikalavimų pripažinti 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sutartį kaip pažeidžiančią BUAB „Neto“ kreditorių teises, pagrįstumo. Teismas nurodė, kad ieškovas teigia, jog nagrinėjamu atveju UAB „Neto“ neprivalėjo sudaryti 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sutarties su IĮ „Selsa“, nes jokių imperatyvų parduoti sutartyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus nebuvo, bet UAB „Neto“ Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-07-29 sprendimu Nr. 1-286 buvo įpareigota perduoti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo komunikacijas eksploatuojančiai bendrovei AB „Klaipėdos vanduo“. Teismas pasisakė, kad šiame sprendime nurodomomis eksploatuojančiomis organizacijomis galėjo būti ne tik ieškovo įvardijama AB „Klaipėdos vanduo“, bet ir bet kurios kitos organizacijos, turinčios teisę statyti ir eksploatuoti inžinierinius tinklus, todėl šį ieškovo argumentą laikė nepagrįstu. Be to, teismas jį laikė prieštaringu, nes viena vertus ieškovas teigia, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-07-29 sprendimą UAB „Neto“ privalėjo perduoti inžinerinius tinklus eksploatuojančiai organizacijai, o kita vertus, tokio sandorio sudaryti neprivalėjo.

11Teismas pasisakydamas dėl ieškovo teiginio, jog 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sandoris pažeidė UAB „Neto“ kreditorių teises, nes atsakovui IĮ „Selsa“ buvo parduotas didelės vertės turtas už 1 Lt, pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta siekiant atsiskaityti su atsakovu IĮ „Selsa“, t.y. kad jai buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog parduodami UAB „Neto“ inžineriniai tinklai nebuvo įkeisti bankui ar kokiam kitam kreditoriui, todėl ginčijamu sandoriu negalėjo būti pažeisti ir jų interesai. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-07-29 sprendimą Nr. 1-286, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimus, planavimo organizatorius buvo įpareigotas perleisti baigti kloti inžinierinius tinklus į eksploatuojančių organizacijų, o naujai nutiestas gatves ir įrengtą sankryžą – į Klaipėdos miesto savivaldybės balansą (nuosavybėn). Teismas priėjo išvados, kad nekilnojamųjų daiktų perdavimas turėjo būti neatlygintinas. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Neto“ 2008-09-11 pirkimo-pardavimo sutartimi už vieną litą perleido detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje baigtus kloti lietaus nuotekų tinklus, o taip pat nutiestas gatves, Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn. Byloje nėra duomenų, kad šio sandorio sudarymą ieškovas ginčytų kaip pažeidžiantį UAB „Neto“ kreditorių interesus, todėl vien tas faktas, kad ginčijamu 2008-11-28 sandoriu inžinieriniai tinklai buvo parduoti už vieną litą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiuo sandoriu buvo pažeisti UAB „Neto“ kreditorių interesai ar dėl jo įmonė tapo nemoki.

12Teismas nurodė, kad reiškiant actio Pauliana ieškinį pirmiausia siekiama atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenis ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas nurodė, kad restitucijos atveju atgauti inžinieriniai tinklai būtų neatlygintinai perleisti AB „Klaipėdos vanduo“. Teismas sprendė, kad tokiu būdu BUAB „Neto“ kreditorių finansiniai reikalavimai nebūtų patenkinti ir jų interesai apginti, todėl pripažinus 2008-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu nebūtų užtikrintas kompensacinis actio Pauliana tikslas ir paskirtis.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Ieškovo BUAB ,,Neto“ bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo centras“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Sistemiškai aiškinant teismo sprendime nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo normas, galima daryti išvadą, kad detaliojo plano nustatyti sprendiniai, susisiję su komunaliniais ir vietiniais inžineriniais tinklais yra privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams.

162. Sprendiniai priimti dėl komunikacijų žemės sklypuose Nr. 30-1 ir Nr. 30- 2 Tauralaukyje, kurie nustatyti 2004 m. liepos 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu Nr. 1-286 bei detaliuoju planu, buvo privalomi UAB „Neto“, todėl nurodyti sprendiniai UAB „Neto“ atžvilgiu atitinka imperatyvios įstatymo normos sampratą ir šių sprendinių nesilaikymas sudarant sandorį yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu.

173. Teismui priėmus ir išanalizavus ieškovo pateiktą Klaipėdos miesto savivaldybės mero raštą ir UAB „Norstatus“ informacinį pranešimą, būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, kad AB „Klaipėdos vanduo“ buvo vienintelė organizacija turinti teisę ir galimybes eksploatuoti ginčijamus inžinierinius tinklus. UAB „Norstatus“ tokios teisės ir tokių galimybių neturėjo.

184. Ieškovo manymu, nei IĮ „Selsa“, nei UAB „Vanduja“, nei UAB „Norstatus“ neatitinka 2004 m. liepos 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-286 2.4 punkte nurodytos „eksploatuojančios organizacijos“ sąvokos, todėl Nekilnojamųjų daiktų perleidimas pagal 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sutartį ir vėlesni perleidimai prieštarauja privalomajam UAB „Neto“ 2004 m. liepos 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimui Nr. 1-286 ir Žemės sklypų Nr. 30-1 ir Nr. 30-2 Tauralaukyje, Klaipėdoje detaliajam planui, ir LR CK 1.80 str. pagrindu yra pripažintini negaliojančiais.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas IĮ „Selsa“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, taip pat pagrįstai atmetė ieškinį ir dėl ieškinio senaties, nes ieškovas praleido LR CK 6.66 str. 3 d. nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Norstatus“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nerado pagrindo pripažinti apelianto ginčijamus sandorius negaliojančiais, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

22teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas netenkintinas.

24Byloje kilo ginčas dėl trijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

25Kaip matyti iš bylos medžiagos UAB „Neto“ 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi IĮ „Selsa“ už vieną litą pardavė vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo tinklus, kurių Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 44/662884. IĮ „Selsa“ 2009 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi šiuos nekilnojamuosius daiktus už 5422,31 Lt pardavė UAB „Vanduja“ (b.l. 36-40). UAB „Vanduja“ 2010 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi šiuos nekilnojamuosius daiktus už 5422,31 Lt pardavė UAB „Norstatus“ (b.l. 15-35). Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi UAB „Neto“ iškelta bankroto byla.

26Ieškovas BUAB ,,Neto“ bankroto administratorius sandorius prašė pripažinti negaliojančiais CK 1.80 ir 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu ir taikyti restituciją.

27Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu konstatavo, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ieškiniui pagal CK 6.66 straipsnį pareikšti, todėl ieškinį šiuo pagrindu atmetė. Nepaisant to, teismas pasisakė dėl ieškovo reikalavimų pripažinti ginčijamus sandorius, kaip pažeidžiančius BUAB „Neto“ kreditorių teises, pagrįstumo. Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, negali sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais.

28Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiame įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administratorius, įgyvendindamas pareigą ginti visų kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir actio Pauliana instituto, reglamentuoto CK 6.66 straipsnyje, pagrindu.

29Nors apeliaciniu skundu apeliantas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, tačiau apeliaciniame skunde dėsto argumentus tik dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu, o dėl reikalavimų CK 6.66 straipsnio pagrindu nepasisako ir neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta ieškinio netenkinti dėl praleisto ieškinio senaties termino ieškiniui pagal CK 6.66 straipsnį pareikšti.

30Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija 2008-11-28 pirkimo pardavimo sutartį, nes jos sudarymas prieštarauja sprendiniams, priimtiems dėl komunikacijų žemės sklypuose Nr.30-1 ir Nr.30-2 Tauralaukyje, kurie nustatyti Žemės sklypų Nr. 30-1 ir Nr. 30-2 Tauralaukyje, Klaipėdoje, detaliuoju planu ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-07-29 sprendimu Nr. 1-256. Teigia, kad šiais sprendiniais UAB „Neto“ buvo įpareigota perleisti baigtus kloti inžinierinius tinklus į eksploatuojančių organizacijų balansą, t.y. į AB „Klaipėdos vanduo“ balansą. Kaip matyti iš byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-256, juo buvo patvirtintas žemės sklypų Nr. 30-1 ir Nr. 30-2 Tauralaukyje, Klaipėdoje, detalusis planas ir nustatyti etapai kuriais organizatorius įgyvendina detaliojo plano sprendinius. Pagal šio sprendimo 2.4 punktą, ketvirtuoju etapu planavimo organizatorius pagal atskiras sutartis perleidžia baigtus kloti inžinierinius tinklus į eksploatuojančių organizacijų, o naujai nutiestas gatves ir įrengtą sankryžą – į Klaipėdos miesto savivaldybės balansą (nuosavybėn). Įgyvendinant šią sprendimo dalį UAB „Neto“ 2008 m. rugsėjo 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (67-73 b.l., t.1) už vieną litą perleido detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje baigtus kloti lietaus nuotekų tinklus, o taip pat nutiestas gatves, Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn. UAB „Neto“ 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi IĮ „Selsa“ už vieną litą pardavė inžinerinius tinklus (vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo tinklus). Bankroto administratorius siekdamas apginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus nagrinėjamu atveju kelia klausimą tik dėl 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties, tuo tarpu klausimas dėl 2008 m. rugsėjo 11 d. sutarties nėra keliamas, nors pagal abu sandorius inžineriniai renginiai buvo perleisti už vieną litą. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 29 d. sprendime Nr. 1-256 nurodomomis eksploatuojančiomis organizacijomis galėjo būti ne tik ieškovo įvardijama AB „Klaipėdos vanduo“, bet ir bet kurios kitos organizacijos, turinčios teisę statyti ir eksploatuoti inžinierinius tinklus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra duomenų, jog AB „Klaipėdos vanduo“ buvo siūloma įsigyti ginčo inžinerinius įrenginius, bet nesėkmingai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Vanduja“ 2009 m. birželio 9 d. prašymu (113 b.l., t.1) kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto išpirkimo. AB „Klaipėdos vanduo“ atsakydama į minėtą prašymą (115 b.l., t. 1) nurodė, kad dėl minėtų inžinerinių tinklų išpirkimo galėtų teikti bendrovės valdybai siūlymą pirkti už simbolinę dviejų šimtų litų kainą. 2009 m. rugpjūčio 24 d. raštu (116 b.l., t. 1) AB „Klaipėdos vanduo“ dar kartą patvirtino, kad už UAB „Vanduja“ siūlomus pirkti vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo tinklus gali pasiūlyti dviejų šimtų litų kainą. Taigi, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad AB „Klaipėdos vanduo“ buvo siūloma įsigyti ginčo sutartimis parduotus inžinerinius įrenginius, tačiau nepavykus deryboms, šie įrenginiai AB „Klaipėdos vanduo“ perleisti nebuvo.

31Kaip matyti iš ieškovo pateikto ieškinio bei apeliacinio skundo yra siekiama, kad ginčo inžineriniai įrenginiai atitektų AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybėn, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu būdu BUAB „Neto“ kreditorių finansiniai reikalavimai nebūtų patenkinti ir apginti. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, laiko, kad aplinkybė, jog tiek Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 29 d. sprendime Nr. 1-256, tiek detaliojo plano aiškinamajame rašte (139-152 b.l., t. 1) nėra išaiškinta sąvoka „eksploatuojanti organizacija“, todėl tai negali būti vertinama kaip ribojimas perleisti ginčo inžinerinių įrenginių nuosavybės teises kitiems asmenims turintiems teisę verstis šia veikla. Visuma byloje nustatytų aplinkybių, leidžia daryti išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog inžinerinių įrenginių perleidimas pagal ginčo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80, CPK 178 str.).

32Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo jį naikinti.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

34Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.