Byla 2A-1641-967/2019
Dėl įpareigojimo pašalinti buto lubų perdangos trūkumus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji Pilaitė“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams A. M. ir A. M. dėl įpareigojimo pašalinti buto lubų perdangos trūkumus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji Pilaitė“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas S. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovus A. M. ir A. M. (toliau – atsakovai) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ištaisyti (pašalinti) priežastis, dėl kurių namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje perdanga tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų viršija leistiną 55 dB triukšmo ribinį lygį; priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad ieškovas nuo 1994 metų yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkas, šiame bute gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Ieškovas sunkiai serga, dėl savo sveikatos būklės negali vaikščioti ir yra priverstas nuolat gulėti lovoje. Virš ieškovo buto yra atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovai jiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. liepos 22 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko buto rekonstrukcijos darbus. Atsakovai nuo 2008 m. liepos 16 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto surašymo gręžiojo buto grindis. Ieškovas po remonto darbų atsakovų bute atlikimo nuolat girdi iš jų buto sklindantį nuolatinį stiprų smūginį mechaninį žemo dažnio virpesių dundėjimą. Šis triukšmas sklinda iš atsakovų buto žemyn į ieškovo butą per grindis ir gelžbetonines perdangas. Dėl sklindančio iš atsakovų buto nuolatinio triukšmo ieškovui ryškėja neurologiniai negalimai, nuo nervinio streso progresuoja psoriazė, kamuoja nemiga, silpsta imunitetas ir visas organizmas.

93.

10Iki remonto darbų atsakovų bute atlikimo tokio pobūdžio triukšmas iš atsakovų buto nesklido. UAB „Akustinių tyrimų centro“ 2016 m. lapkričio 10 d. atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje perdangos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų smūgio garso izoliavimo rodiklio natūriniai matavimai, kurių metu nustatytas smūgio garso izoliavimo rodiklis – 69,3 dB, įrodo, kad gelžbetoninė perdangos plokštė, skirianti atsakovų ir ieškovo butus yra pažeista ir jos natūrinių smūgio garso izoliavimo rodiklių savybės po atsakovų buto rekonstrukcijos viršija Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reikalavimus, nes didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosiose patalpose yra 45-55 dB bei neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 lentelėje Nr. 2 nustatytų maksimalių ribinių triukšmo dydžių, kurie gyvenamosiose patalpose negali viršyti 60 dB.

114.

12Kadangi atsakovų buto rekonstrukcija buvo atlikta galiojant Lietuvos higienos normai HN 33:2011 ir Statybos techniniam reglamentui STR2.01.07:2003, po atsakovų atliktų darbų buto grindų smūgio garso izoliavimo rodikliai negalėjo viršyti nurodytose normose nustatytų didžiausių leistinų triukšmo ribinių dydžių, t. y. 55 dB, tuo tarpu šiuo metu šis dydis yra net 69,3 dB. Norint izoliuoti smūgio garsą, geriausias sprendimas yra įrengti judriųjų („plaukiojančių“) grindų“ konstrukciją – tarp esamos gelžbetoninės perdangos plokštės ir grindų viršutinio išlyginamojo sluoksnio įrengti specialiai tam gaminamas, elastingas, efektyviai smūgio garsą slopinančias plokštes PAROC SSB 1. Konsultacijų su garsą izoliuojančių medžiagų gamintojų UAB „Knauf“ ir UAB „Paroc“ atstovais metu buvo paaiškinta, kad smūginio garso mažinimas yra efektyvus tik atlikus garso izoliavimo darbus atsakovų buto grindų dangoje; atlikus šiuos darbus, ieškovo buto lubose efekto nebūtų. Ieškovo teigimu, atsakovai, atlikdami buto rekonstrukciją, neatliko jokių darbų smūgio garsui izoliuoti, nors tai padaryti privalėjo.

135.

14Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovų bute nebuvo vykdomi jokie statybos darbai, kurie būtų susiję su atsakovų buto grindų remontu. Remonto metu buto grindų perdangos atsakovų bute nebuvo ardomos, jos liko nepaliestos. Statybos darbai atsakovų bute buvo atliekami remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotu 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 5 punkte nurodyta, kad „pagrindinių konstrukcijų medžiaga (konstrukcinis sprendimas): perdangos-esamos“. Realiai remonto atsakovų bute metu buvo iškirsta tik viena anga nešančioje sienoje pagal projektą (tarp svetainės ir koridoriaus). 2012 m. balandžio 4 d. tarp atsakovo A. M. ir rangovės UAB „Trading Project Team“ sudaryta statybos rangos sutartis, kurios 1.1 punkte nurodoma: „rangovas įsipareigoja atlikti nešančiųjų sienų pjovimą, perimančių krūvį metalo konstrukcijų montavimą“. Taigi, atsakovų bute atlikti remonto darbai, susiję tik su vienos ertmės buto sienoje įrengimu, niekaip negalėjo padidinti triukšmo lygio ieškovui.

156.

16Paminėjo, jog namas, kuriame yra šalių butai, – 1994 metų statybos, kada nebuvo taikomi dabartiniai reikalavimai dėl garso pralaidumo, kaip ir Lietuvos higienos normos HN 33:2011 ir STR 2.01.07:2003 reikalavimai. Ieškovas nepateikė duomenų, koks buvo perdangos tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) garso pralaidumas prieš remonto darbus. Mano, kad garso pralaidumo neatitikimą dabartiniam reglamentavimui nulemia sena namo statyba. UAB „Naujoji Pilaitė“ užsakytų ir atliktų tapačių matavimų metu kituose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo butuose tarp butų perdangų nustatytas 62,1 dB garso pralaidumas (tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodyti duomenys leidžia spręsti, kad triukšmo garso viršijimas nėra atsakovų neteisėtų veiksmų pasekmė, todėl nėra pagrindo iš jų reikalauti atlikti grindų konstrukcijos darbus. Atsakovų bute grindys yra senos (parketas), sudėtos dar prieš atsakovams įsigyjant butą ir nėra keistos iki šiol. Atsakovų buto remonto metu jokie grindų perdangos darbai nebuvo atliekami ir buto garso izoliacinės charakteristikos negerinamos, to nenumačius projekte.

177.

18Atsakovas A. M. nustatytas 35,00 procentų darbingumo lygis, jis turi du nepilnamečius vaikus, 7 ir 11 metų amžiaus. Kadangi grindų bute keitimas kainuotų virš kelių tūkstančių eurų, o ieškovas siūlo tik 200,00 Eur, tokių išlaidų atsakovai sau leisti negali.

19II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

208.

21Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-685-925/2019 ieškinį atmetė ir priteisė atsakovams iš ieškovo 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

229.

23Teismas darė išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovai jų buto rekonstrukcijos pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą metu būtų pažeidę šalių butus skiriančią gelžbetoninę perdangos plokštę ar kad atsakovų atlikti buto rekonstrukcijos darbai būtų turėję įtakos gelžbetoninės perdangos plokštės tarp šalių butų natūrinių smūgio garso izoliavimo rodiklių savybių pablogėjimui. Namas, kuriame yra šalių butai – 1994 metų statybos, todėl butams jų statybos metu nebuvo taikomi dabartiniai reikalavimai dėl garso pralaidumo, t. y. Lietuvos higienos normos HN 33:2011 ir STR 2.01.07:2003 reikalavimai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, koks buvo perdangos tarp šalių butų (ar kitų namo butų) garso pralaidumas prieš atsakovams atliekant buto rekonstrukcijos darbus. Teismas pažymėjo, kad po ieškovo skundų dėl triukšmo trečiojo asmens UAB „Naujoji pilaitė“ užsakymu buvo atlikti perdangos tarp kitų to paties namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) butų, t. y. tarp Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), svetainių smūgio garso izoliavimo rodiklio natūriniai matavimai, kurių metu nustatytas rodiklis – 62,1 dB + – 1,5, kas rodo, kad ir kitų šio namo butų perdangų pralaidumas triukšmui viršija dabar galiojančios Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reikalavimus, pagal kuriuos didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosiose patalpose yra 45-55 dB.

2410.

25Teismo vertinimu, vien UAB „Akustinių tyrimų centras“ 2016 m. lapkričio 10 d. atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje perdangos tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) svetainių smūgio garso izoliavimo rodiklio natūriniai matavimai, kurių metu nustatytas rodiklis – 69,3 dB + – 0,9, neįrodo neteisėtų atsakovų veiksmų ir kad už šį rodiklį atsakingi būtent atsakovai. Byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti konkrečias priežastis, sąlygojusias minėtą smūgio garso rodiklio tarp butų perdangos dydį, taip pat, kad pralaidumas triukšmui po atsakovų atlikto buto remonto tarp šalių butų perdangos būtų padidėjęs ir šį padidėjimą būtų sąlygoję būtent atsakovų veiksmai.

2611.

27Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovai yra atsakingi už smūgio garso rodiklio tarp šalių butų perdangos neatitikimą Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reikalavimams, byloje nenustatyta, kad dėl atsakovų veiksmų būtų atsiradę kokie nors perdangos tarp šalių butų trūkumai.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2912.

30Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-685-925/2019, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3112.1.

32Pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į bylos aplinkybes konstatavo, kad atsakovai rekonstrukcijos darbus atliko tinkamai pagal parengtą projektą. Ieškovas nurodė, kad atsakovai kategoriškai nesutiko, jog būtų apžiūrėtas jų butas po atliktų remonto darbų. Išvažiuojamojo teismo posėdžio, vykusio ieškovo bute, metu atsakovai nesutiko įsileisti proceso dalyvių į savo butą, nesudarydami galimybės ne tik ieškovui, tačiau ir pirmosios instancijos teismui įsitikinti buto rekonstrukcijos mastu, vizualiai apžiūrėjus bute išardytas pertvaras.

3312.2.

34Atsakovai į bylą nepateikė nei statinio tinkamumo naudoti akto, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis (2012 metų redakcija), turėjo būti priimtas, užbaigus statybos rekonstrukcinius darbus, nei statytojo surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas objektyvių duomenų apie atsakovų bute atliktus statybos darbus, sprendė, kad nukrypimų nuo rekonstrukcijos projekto nebūta.

3512.3.

36Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas skundžiamame sprendime, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) suteikia teisę, o ne pareigą atlikti numatytus darbus, nesivadovavo jo 1 punktu, kuriame nurodyta „Griežtai laikytis projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų (leidžiamos nuokrypos nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų ir jų kompensavimo priemonės nurodytos šiame leidime)“.

3712.4.

38Nors atsakovai pateikė į bylą nuotraukas, neva įrodančias, kad bute nebuvo atlikti rekonstrukcijos pagal išduotą planą darbai, o tik mažesnio masto remontas, iš jų identifikuoti atsakovų buto negalima.

3912.5.

40Palyginus atsakovų buto planą iki rekonstrukcijos ir po jos, matyti, kad iš kambarių Nr. 4/14.77 ir Nr. 6/11.59 šoninių sienų įrengtos ertmės, vietoje drabužinės Nr. 5/3.39 durų iš koridoriaus Nr. 1/10.78 pusės įrengta siena, tarp vonios Nr. 2/3.40 ir tualeto Nr. 3/0.78 panaikinta siena ir perstatyta kitoje vietoje, kriauklė vonioje Nr. 2/3.40 perkelta į priešingos sienos pusę, panaikinta virtuvės Nr. 8/ 8.26 siena nuo koridoriaus Nr. 1/10.78 pusės. Taigi, rekonstrukcijos darbai keliose vietose atlikti tiesiogiai darant poveikį perdangai tarp ieškovo ir atsakovų butų.

4112.6.

42Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovai nepažeidė perdangos tarp butų ir nepablogino garso izoliacijos, vadovaujantis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perdangos garso pralaidumo matavimais, neįsigilino į bylos esmę. Kadangi buto rekonstrukcija daryta galiojant Lietuvos higienos normai HN 33:2011 ir Statybos techniniam reglamentui STR2.01.07:2003, buto grindų smūgio garso izoliavimo rodikliai negalėjo viršyti juose įtvirtintų didžiausių leistinų triukšmo ribinių dydžių, t. y. 55 ir 60 dB. Nepriklausomai nuo to, koks buvo perdangos tarp butų garso pralaidumas, darbus atsakovai privalėjo užbaigti laikydamiesi galiojančių norminių teisės aktų reikalavimų ir atlikti smūginio garso izoliaciją. Pažymėjo, jog ieškovo butas priskirtas E garso klasei, kuriai nustatyta leistina maksimali triukšmo riba ne didesnė negu 60 dB, todėl išmatavus smūginio garso izoliacijos rodiklį ir nustačius, kad jis siekia 69,3 dB, atsakovai laikytini neįvykdžiusiais Statybos techninio reglamento STR2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ 5.1 punkte nustatyto reikalavimo rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus, kai atliekami statybos darbai, susiję su atitvarų konstrukciniais pakeitimais, nepabloginti pastatų (patalpų) bei gretimai esančių patalpų vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybės, kad ji atitiktų ne žemesnes atitinkamų rodiklių vertes, taikomas E garso klasei, – jei pastato ar jo atskirų patalpų paskirtis nekeičiama.

4312.7.

44Daugiabutis gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius pastatytas 1994 metais. 1977 m. SNIP, kuriuo vadovavosi atsakovai, remdamiesi jame leistinu 67 dB smūginio garso izoliacijos rodiklių dydžiu, 1990-1994 metų laikotarpiu Lietuvos Respublikoje negaliojo ir valstybinę kalbą išverstas nebuvo. Lietuvos Respublikai atgavus nepriklausomybę įsigaliojo SNIP 2.08.01-89, tačiau smūginio garso izoliacijos rodiklių dydžio jis nereglamentavo.

4512.8.

46Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ieškovas pateikė atsakovams pasiūlymą pertvarkyti jų buto grindis, kad perdanga tarp butų neviršytų nustatyto ribinio garso dydžio – 55 dB. Kadangi smūginio garso plitimas sumažinamas uždėjus specialią dangą perdangos garso kilimo pusėje, ieškovas sutiko atsakovams padengti 50,00 procentų išlaidų, skirtų darbams atlikti ir medžiagoms įgyti, šiomis sąlygomis sudarant taikos sutartį, tačiau atsakovai su pasiūlymu nesutiko.

4712.9.

48Po 2018 m. rugsėjo 20 d. ieškovo bute įvykusio išvažiuojamojo teismo posėdžio, pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutartį dėl trūkumų šalinimo, kuria įpareigojo ieškovą per 7 dienas nurodyti konkretų asmenį ar asmenis, kurie galbūt pažeidė ieškovo teises ar įstatymų saugomus interesus, aiškiai suformuoti reikalavimą, ko ieškovas teismo prašo, atkreipė ieškovo dėmesį, jog jis turi nurodyti konkrečius veiksmus, kuriuos atsakovai turi atlikti, kad būtų užtikrintas perdangos tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) leistinas triukšmo ribinis lygis ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Apskundus 2018 m. spalio 11 d. nutartį atskiruoju skundu, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi ją panaikino, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą į bylos aplinkybes neįsigilino, neišsiaiškino bylos esmės ir priėmė nepagrįstą spėliojimais, nepatikrintais duomenimis paremtą sprendimą.

4912.10.

50Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas teisinio pagrindo, skundžiamame sprendime konstatavo, jog atsakovų atliktus darbus, jų atitikimą statybos leidimui ir projektui tikrino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų ir planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai ir jokių pažeidimų ar projekto nukrypimų nenustatė, todėl atsakovų buto rekonstrukcija atlikta laikantis projekto reikalavimų, nors faktiškai ji ir buvo neužbaigta. Siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą, būtina apeliacinėje instancijoje prie bylos prijungti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų ir planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. vasario 20 d. raštą Nr. (23.2)-2D-2442, kuriame nurodyta, jog Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, statytojai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (rašymo apsirikimas) statybos užbaigimo procedūrų nesikreipė, todėl galimybės patikrinti jo rekonstrukcijos darbų užbaigimo dokumentų nėra. Šis raštas negalėjo būti pateiktas anksčiau, nes buvo gautas po pirmosios instancijos teismui skundžiamo sprendimo priėmimo. Ieškovas anksčiau apie rašte išdėstytą informaciją nežinojo. Prašomų priimti rašytinių įrodymų prijungimas teisinių santykių stabilumo nepažeis ir bus nukreiptas prieš atsakovus, kurie bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepasakė, kad jų buto rekonstrukcija pagal planą yra neužbaigta, įrodinėdami, jog rekonstrukcijos darbai bute atlikti be pažeidimų, o pirmosios instancijos teismas su tokiais atsakovų parodymais sutiko ir jais vadovavosi.

5113.

52Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5313.1.

54Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai buto rekonstrukcijos, vykdytos pagal statybą leidžiantį dokumentą, metu būtų pažeidę šalių butus skiriančią gelžbetoninę perdangos plokštę ar kad jų atlikti buto rekonstrukcijos darbai būtų turėję įtakos gelžbetoninės perdangos plokštės tarp šalių butų natūrinių smūgio garso izoliavimo rodiklių savybių pablogėjimui. Byloje buvo pateikti atsakovų dokumentai, įrodantys, kad jų bute jokie statybos darbai, kurie būtų susiję su atsakovų buto grindų remontu, nebuvo vykdomi. Remonto metu buto grindų perdangos atsakovų bute nebuvo ardomos, jos liko nepaliestos. Statybos darbai atlikti pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą, kurio 5 punkte nurodyta, kad pagrindinių konstrukcijų medžiaga (konstrukcinis sprendimas): perdangos-esamos. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2008 m. liepos 16 d. patikrino statytojo (atsakovo) pateiktą statinio projektą ir kitus dokumentus. Dalinės ekspertizės akte 2008 m. liepos 4 d. įmonės „TYRIMAI IR PROJEKTAI“ nurodoma rekonstrukcijos projekto apžvalga, kurioje detalizuojami atsakovų buto rekonstrukcijos darbai: „<...> esamame bute vidinės sienose viena esama durų anga paaukštinama ir įrengiama dvejos durų tipo angos 1,00 m. bei 1,70 m. pločio ir 2,44 m. aukščio. Nenešančioje pertvaroje įrengiama durų anga 1,0 m. pločio, 2,44 m. aukščio. Išardomų dalies sienų kompensacijai įrengiami metaliniai rėmai iš lovinio profilio metalinių sijų Nr. 16 Nr. 20. Perplanuojamos sanmazgo patalpos.“ Tai reiškia, kad jokios ieškovo grindų perdangos paliestos nebuvo. Pagal projektą atlikto remonto metu iškirsta tik viena anga nešančioje sienoje (tarp svetainės ir koridoriaus). 2012 m. balandžio 4 d. tarp atsakovo A. M. ir rangovo UAB „Trading Project Team“ sudaryta statybos rangos sutartis, kurios 1.1 punkte nurodyta, kad rangovas įsipareigoja atlikti nešančiųjų sienų pjovimą, perimančių krūvį metalų konstrukcijų montavimą. Akivaizdu, jog atsakovų bute atlikti sienų rekonstrukcijos darbai negalėjo padidinti triukšmo lygio ieškovui.

5513.2.

56Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašymas apžiūrėti atsakovų butą pateiktas nebuvo. Atsakovai buvo pridėję nuotraukas, iš kurių matyti, kokie statybos darbai atlikti jų bute, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2012 m. balandžio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame užfiksuota, kad remonto darbai atsakovų bute vykdomi pagal statybos leidimą, patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta.

5713.3.

58Daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra 1994 metų statybos. Jį statant nebuvo keliami reikalavimai garso pralaidumui, numatyti Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 ir STR 2.01.07:2003. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent dėl atsakovų statybos darbų yra ar buvo pažeista perdanga tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios būtų padidėjęs perdangos garso pralaidumas; koks buvo perdangos tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) garso pralaidumas prieš remonto darbus. Atsakovų manymu, neatitikimą dabartiniam reglamentavimui dėl garso pralaidumo nulemia namo statybos laikotarpis, ką įrodo ir perdangų neatitikimas Lietuvos higienos normos HN 33:2011 ir STR 2.01.07:2003 reikalavimams visame name, nustatytas pagal 2017 m. sausio 19 d. trečiojo asmens UAB „Naujoji Pilaitė“ prašymu UAB „Akustinių tyrimų centro“ atliktus matavimus butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose garso tarp perdangų pralaidumas buvęs 62,1 dB. Atsakovai darė prielaidą, kad visame name adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje triukšmo lygis nežymiai viršija STR 2.01.07:2003 reikalavimus, todėl triukšmo garso viršijimas ieškovo bute nėra atsakovų neva neteisėtų veiksmų padarinys, kuriam pašalinti iš atsakovų būtų galima reikalauti atlikti grindų konstrukcijos darbus ir, pavyzdžiui, už savo lėšas įsirengti judriąsias (plaukiojančias) grindų konstrukcijas.

5913.4.

60Grindys atsakovų bute nekeistos nuo jo įsigijimo 2006 metais. Prieš buto pirkimą buvo sudėtas parketas, kuris yra ir šiuo metu.

6113.5.

62Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti konkrečias priežastis, lėmusias smūgio garso rodiklio tarp butų perdangos dydį ar atsakovų veiksmus, dėl kurių tarp šalių butų perdangos pralaidumas triukšmui būtų padidėjęs po atsakovų atlikto buto remonto. Ieškovo pateiktas įrodymas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų ir planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. vasario 20 d. raštas Nr. (233.2)-2D-2442 neturi jokios teisinės reikšmės šiam ginčui išspręsti ir neįrodo, kad būtent dėl atsakovų veiksmų padidėjo perdangos garso pralaidumas.

6313.6.

64Pažymėjo, kad pačiam atsakovui A. M. nustatytas 35,00 procentų darbingumo lygis, jis turi du, 7 ir 11 metų amžiaus, nepilnamečius vaikus. Grindų pakeitimas visame atsakovų bute būtų nepakeliama finansinė našta atsakovų šeimai.

6513.7.

66Atsakovų manymu, ieškinio bei apeliacinio skundo pateikimo teismui priežastis yra kerštas, įvykus šalių konfliktui dėl atsakovų nepilnamečių vaikų ir ieškovo nuolatos teikiamų nepagrįstų skundų įvairioms institucijoms: policijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybei ir kt.

67IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6814.

69Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7015.

71Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – butas Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas. Virš ieškovo, jiems priklausančiame nuosavybės teise bute adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – butas Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvena atsakovai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), parengto pagal UAB „Statika“ projektą Nr. 05.05-3496, pagrindu atsakovai atliko buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus. 2012 m. balandžio 30 d. tarp rangovės UAB „Trading Project Team“ ir užsakovės – atsakovės A. M. pasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1, kuriuo rangovės UAB „Trading Project Team“ direktorius V. D. pridavė šiuos darbus – metalinių atramų gamybą, metalinių sąramų gamybą, angos esamoje sienoje išpjovimą, metalo konstrukcijų montavimą, šiukšlių montavimą, užbaigiamuosius darbus, o atsakovė A. M. juos priėmė (t. 1, b. l. 26).

7216.

73Ieškovui pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymą SPS-1 Nr. (duomenys neskelbtini) ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2029 m. gruodžio 6 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 15,00 procentų darbingumo lygis (t. 1, b. l. 10-11). Dėl savo sveikatos būklės ieškovas negali vaikščioti ir yra priverstas nuolat gulėti lovoje. Po atliktų rekonstrukcijos darbų atsakovų bute Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas nuolat girdi stiprų smūginį mechaninį žemo dažnio virpesių dundėjimą, sklindantį į jo butą Nr. (duomenys neskelbtini) per grindis ir gelžbetonines perdangas, dėl kurio jam ryškėja neurologiniai negalavimai, nuo nervinio streso progresuoja psoriazė, nemiga, silpsta imunitetas ir visas organizmas (t. 1, b. l. 13).

7417.

75Atsakovai įrodinėja, kad jų bute Nr. (duomenys neskelbtini) jokie statybos darbai, susiję su grindų remontu, nebuvo vykdomi, buto Nr. (duomenys neskelbtini) grindų perdangos nebuvo ardomos ir liko nepakeistos. Neatitikimą dabartiniam reglamentavimui dėl garso pralaidumo nulemia daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius statybos metai, todėl triukšmo garso viršijimas ieškovo bute nėra atsakovų neteisėtų veiksmų padarinys.

7618.

77Taigi, kaip galima spręsti iš nurodytų bylos faktinių aplinkybių, ginčas tarp šalių iš esmės yra kilęs dėl atliktų rekonstrukcijos darbų įtakos garso pralaidumui per butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skiriančią gelžbetoninę perdangos plokštę. Dėl naujų įrodymų prijungimo

7819.

79Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. vasario 20 d. raštą Nr. (23.2)-2D-2442 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, statytojai dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo procedūrų nesikreipė, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. kovo 4 d. raštą Nr. (23.2)-2D-2992 „Dėl rašto Nr. 2D-2442 patikslinimo“. Ieškovo nuomone, šie dokumentai pagrindžia aplinkybę, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai neatskleidė, jog jų buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija pagal planą yra neužbaigta, įrodinėdami, kad rekonstrukcijos darbai bute Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti be pažeidimų.

8020.

81Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas šalių sąžiningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareigą rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.

8221.

83Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

8422.

85Teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovų atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naujus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta. Teikdamas šiuos įrodymus su apeliaciniu skundu ieškovas neįvardijo, kodėl dėl jų gavimo nesikreipė laiku, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovas, siekdamas pagrįsti rašytiniais įrodymais dėstomus nesutikimo motyvus, neabejotinai galėjo ir turėjo visas galimybes aptartus įrodymus teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

8623.

87Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad naujų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas ieškovui ne palankus teismo sprendimas ar kad teismas nepagrįstai būtų svarstęs jų priėmimo klausimą ir nepagrįstai atsisakęs juos priimti, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, prie apeliacinio skundo pridėtų naujų dokumentų nepriima ir jų nevertina. Dėl atsakovų atsakomybės už leistino garso ribinio dydžio viršijimą nustatymo

8824.

89Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovai jų buto rekonstrukcijos pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą metu būtų pažeidę šalių butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skiriančią gelžbetoninę perdangos plokštę ar kad atsakovų atlikti buto rekonstrukcijos darbai būtų turėję įtakos gelžbetoninės perdangos plokštės tarp šalių butų natūrinių smūgio garso izoliavimo rodiklių savybių pablogėjimui.

9025.

91Ieškovas apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko, pareikšdamas, jog palyginus atsakovų buto Nr. (duomenys neskelbtini) planą iki rekonstrukcijos ir po jos, matyti, kad rekonstrukcijos darbai keliose vietose atlikti tiesiogiai darant poveikį perdangai tarp ieškovo ir atsakovų butų. Atsakovai su tokia ieškovo pozicija nesutinka, motyvuodami tuo, kad jų bute Nr. (duomenys neskelbtini) remonto metu grindų perdangos nebuvo ardomos, atlikti tik sienų rekonstrukcijos darbai, kurie triukšmo lygio ieškovui padidinti negalėjo.

9226.

93Atliekant bylos faktinės situacijos analizę, svarbus yra ginčo perdangos sąvokos išaiškinimas. Šiuo atveju terminas „perdanga“ reiškia horizontalią sudėtinę laikančiąją ir atitvarinę konstrukciją, dalančią pastatą į aukštus ir skiriančią juos vieną nuo kito; ji laiko savosios masės, pertvarų, įrenginių, baldų, žmonių apkrovas ir perduoda jas vertikaliosioms laikančiosioms konstrukcijoms (sienoms, kolonoms, pamatams), didina pastato standumą ir stabilumą, be to, izoliuoja garsą ir šilumą (https://www.vle.lt/Straipsnis/perdanga-3530).

9427.

95Byloje esančios medžiagos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. liepos 22 d. išdavė atsakovams statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti butą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB ,,Statika“ parengtą projektą Nr. 05.05-3496 (t. 1, b. l. 16-17). Buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija detalizuota UAB „TYRIMAI IR PROJEKTAI“ 2008 m. liepos 4 d. dalinės ekspertizės akte Nr. 8/63 nurodant, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidinėse sienose viena esama durų anga paaukštinama ir įrengiamos dvejos durų tipo angos 1,00 m bei 1,70 m pločio ir 2,44 m aukščio; nenešančioje pertvaroje įrengiama durų anga 1,00 m pločio, 2,44 m aukščio; išardomų dalies sienų kompensacijai įrengiami metaliniai rėmai iš lovinio profilio metalinių sijų Nr. 16 ir Nr. 20; perplanuojamos sanmazgo patalpos (t. 1, b. l. 67). Kitaip tariant, projekto sprendimais buvo numatyta įrengti angas laikančiojoje sienoje, angą nelaikančiojoje sienoje, išardyti sienos dalį kompensacijai, įrengti metalinį rėmą lovinio profilio metalinių sijų ir stovų, kurie perima apkrovas, tenkančias šioms sienų dalims (UAB „Statika“ projekto Nr. 05.05-3496 aiškinamasis raštas (t. 1, b. l. 71)). Pagal pateiktų UAB „Statika“ projekto Nr. 05.05-3496 techninių specifikacijų 2 punktą, vienas iš atliktų statybos darbų buvęs mediniai tašų, skirtų išramstymui 120x120 mm, padėjimas ant perdangos plokštės, prieš tai nuėmus grindų konstrukciją. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 101 dalimi, technine specifikacija laikomas dokumentas (atskiro dokumento dalis), kuriame pateikiami proceso techniniai reikalavimai. Taigi, laikantis UAB „Statika“ projekto Nr. 05.05-3496 sąlygų, techniniais reikalavimais atliekant rekonstrukcijos darbus atsakovų bute Nr. (duomenys neskelbtini) privalėta vadovautis. Tai reiškia, jog šalis, įsipareigojusi atlikti UAB ,,Statika“ projekte Nr. 05.05-3496, kuriam išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), numatytus rekonstrukcijos darbus pagal atsakovų užsakymą, turėjo įvykdyti techninių specifikacijų 2 punktą ir nuimti grindų konstrukciją, kiek tai buvo būtina mediniams tašams išramstymui padėti ant perdangos plokštės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino ir netyrė ginčui išspręsti esminių aplinkybių, t. y. kuriose pagal į bylą pateiktą buto Nr. (duomenys neskelbtini) išplanavimą patalpose konkrečiai grindų konstrukcija buvo nuimta, koks buvo nuimtos grindų konstrukcijos plotas, įvertinus sprendinių pakeitimus, padarytus statybos metu (UAB „Statika“ 2013 m. gruodžio 26 d. statinio statybos techninės priežiūros aktas), ar būtent tose patalpose, kuriose grindų konstrukcija buvo nuimta, garso izoliavimo savybės pakito, kitaip tariant, ar grindų konstrukcijos nuėmimas turėjo įtakos garso pralaidumui. Negalima atmesti prielaidos, kol neįrodyta priešingai, jog šiuo atveju ne tik daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos metai, bet ir grindų konstrukcijos nuėmimas galėjo tapti viena iš priežasčių, lėmusių garso pralaidumą tarp tarpaukštinių perdangų.

9628.

97Ginčo buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbų atlikimo metu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 14 d.), kurios 2 punkte buvo numatyta, kad triukšmo ribiniai dydžiai taikomi gyvenamuosiuose pastatuose, visuomeninės paskirties pastatuose bei šių pastatų, išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus, aplinkoje, apimančioje žemės sklypų, kuriuose pastatyti nurodytieji pastatai, ribas ne didesniu nei 40 m atstumu nuo pastatų sienų. Ši higienos norma privaloma Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, kitam fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui, kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridiniam asmeniui, organizacijai ar jų filialams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų registruotiems filialams Lietuvos Respublikoje, turintiems teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus, projektuoti bei statyti statinius, planuojantiems arba vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, turintiems nuosavybės teise jiems priklausančius automobilių ir geležinkelių kelius, taip pat institucijoms, vykdančioms triukšmo stebėjimus ir kontrolę, sudarančioms triukšmo strateginius žemėlapius ir rengiančioms triukšmo prevencijos veiksmų planus (3 punktas). Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje nuo 6-18 val. – 55 dBA, nuo 18-22 val. – 50 dBA, nuo 22-6 val. – 45 dBA. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 387 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.) 5.1 punktą, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus, kai atliekami statybos darbai, susiję su atitvarų konstrukciniais pakeitimais, pastatų (patalpų) bei gretimai esančių patalpų vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybė turi nepablogėti ir atitikti ne žemesnes atitinkamų rodiklių vertes, taikomas E garso klasei, – jei pastato ar jo atskirų patalpų paskirtis nekeičiama; didžiausia normuotojo svetinio smūgio garso slėgio lygio vertė tarp gyvenamųjų pastatų perdangų, skiriančių kambarius nuo virš jų esančių kitų butų patalpų – 60 dB.

9829.

99Jeigu nagrinėjamu atveju ši prielaida, kad grindų konstrukcijos nuėmimas prisidėjo prie natūrinių smūginio garso izoliavimo rodiklių savybių pablogėjimo, pasitvirtintų, pirmosios instancijos teisme turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl rekonstrukcijos darbų užbaigimo atitikties Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 14 d.) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 387 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.) aptartiems reikalavimams dėl tinkamo smūginio garso izoliacijos užtikrinimo. Kitu atveju, nesant byloje įrodymų, kurių visuma remiantis būtų galima patvirtinti aplinkybę, kad iki rekonstrukcijos darbų toks triukšmas iš atsakovų buto Nr. (duomenys neskelbtini), kaip teigė ieškovas, nesklido, pirmosios instancijos teismas turėtų vertinti ar garso pralaidumas tokiu atveju gali būti savalaikiai nulemtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos metų, kurio atsiradimui įtakos atsakovų bute Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti rekonstrukcijos darbai neturėjo, atsižvelgiant į nežymų smūgio garso izoliavimo rodiklių skirtumą skirtinguose butuose, UAB ,,Akustinių tyrimų centrui“ atlikus natūrinių grindų smūgio garso izoliavimo matavimus, aptartus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Naujoji Pilaitė“ 2017 m. balandžio 19 d. rašte Nr. R2-132 ,,Dėl informacijos pateikimo“ (t. 2, b. l. 36).

10030.

101Be kita ko, kaip vieną iš aplinkybių, galėjusių turėti įtakos leistino garso ribinio dydžio viršijimui ieškovo bute Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir pirmojo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko – P. V. nekilnojamojo turto valdymo laikotarpį, aiškindamasis ar nuo 1994 metų, kada buvo baigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2006 m. vasario 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TJN-502, kuria butas Nr. (duomenys neskelbtini) perleistas atsakovams, sudarymo buvo atlikti kokie nors statybos darbai lyginant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje 7 aukšto projektą, parengtą Lietuvos SSR Gosstroj miestų statybos projektavimo instituto, su nekilnojamojo turto vertinimui prieš įsigyjant butą Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktu jo išplanavimu, ar pagrindinė rekonstrukcija, keičiant dalinai buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų išdėstymą, daryta tik atsakovams butą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijus.

10231.

103Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovai išvažiuojamojo teismo posėdžio, vykusio ieškovo bute Nr. (duomenys neskelbtini), metu, nesutiko įsileisti proceso dalyvių į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini), nesudarydami galimybės jį vizualiai apžiūrėti.

10432.

105Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).

10633.

107Teisėjų kolegija, nesant byloje objektyvių įrodymų apie tokio prašymo buvimą ir atsakovų atsisakymą pagal jį atlikti jų buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiu ieškovo teiginiu.

10834.

109Atkreiptinas dėmesys, jog teismui nėra uždrausta siūlyti šalims išvažiuojamojo teismo posėdžio opciją (CPK 154 straipsnio 3 dalis). Nei vienai iš proceso šalių neprieštaraujant, nereikėtų atmesti išvažiuojamojo teismo posėdžio paskyrimo galimybės atsakovų gyvenamosiose patalpose, siekiant pašalinti abejones dėl tikrojo buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos masto.

11035.

111Atsakovų manymu, šiuo atveju nebuvo būtina, nes užteko į bylą pridėtų fotonuotraukų, iš kurių, kaip jie teigė, matyti, kokie statybos darbai atlikti bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, kuriame užfiksuota, kad remonto darbai atsakovų bute Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomi pagal statybos leidimą, patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta.

11236.

113Iš prie 2018 m. rugpjūčio 7 d. prašymo dėl įrodymų prijungimo civilinėje byloje Nr. 2-20773-925/2018 pridėtų, kaip jos įvardytos, dabartinių grindų ir sienų fotonuotraukų atsakovų bute Nr. (duomenys neskelbtini) matomi atskiri buto Nr. (duomenys neskelbtini) fragmentai (t. 1, b. l. 156-158). Teisėjų kolegija pažymi, jog 2018 m. rugpjūčio 7 d. prašyme dėl įrodymų prijungimo civilinėje byloje Nr. 2-20773-925/2018 nekonkretizavus, kokios konkrečiai patalpos fotonuotraukose yra užfiksuotos, nėra pagrindo sutikti su atsakovais, jog, visų pirma, tai yra jų buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos, kuriose būtų atlikti ir matomi rekonstrukcijos darbai. Nors, atsakovų teigimu, fotonuotraukų pakanka statybos darbams, atliktiems bute Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti, teisėjų kolegijos nuomone, jos yra neišsamios, neatskleidžiančios nei pačios patalpos, nei darbų masto. Yra pagrindo manyti, jog darydami fotonuotraukas, kuriose dėmesys koncentruotai būtų sutelktas į gyvenamųjų patalpų grindis, atsakovai siekė įrodyti, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) grindys bute Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jo įsigijimo momento 2006 m. vasario 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. TJN-502 nebuvo keistos ir paliktas parketas. Šiuo atveju reikšmingas yra Nekilnojamojo turto apžiūrėjimo žiniaraštis, surašytas atliekant buto Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą iki 2006 m. vasario 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TJN-502 sudarymo, kuriame nurodyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose grindys – parketo, virtuvėje – keramikinės plytelės, vonios kambaryje – keramikinės plytelės, tualete – keramikinės plytelės, tamsiajame kambaryje – parketo, koridoriuje – parketo (t. 1, b. l. 151). Taigi, ne visuose bute Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose kambariuose grindys – parketo. Kuriuose konkrečiai kambariuose grindų konstrukcija buvo palikta, o kuriuose – nuimta ir tikėtinai perdėta atliekant rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Statika“ projekto Nr. 05.05-3496 technines specifikacijas, nustatyti pagal byloje esančius įrodymus neįmanoma.

11437.

115Pasisakydama dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, kuriame nurodyta, kad remonto darbai vykdomi pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta, teisėjų kolegija pažymi, jog minėto akto surašymas negali būti prilyginamas statybos užbaigimo įforminimui. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d.) numatyta, kad užbaigus naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas. Taigi, rekonstrukcijos darbų pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamas įvykdymas turėjo būti įrodytas ne tarpinio patikrinimo aktu, šiuo atveju, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, ar UAB „Trading Project Team“ 2012 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu, bet Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašyto statybos užbaigimo aktu, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. Tik tokiu atveju, kaip pagrįstai nurodė ieškovas apeliaciniame skunde, atsakovai būtų galėję remtis faktu, o pirmosios instancijos teismas – jį konstatuoti, kad rekonstrukcijos darbai atlikti laikantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų. Juo labiau, kad tokia pareiga atsakovams buvo numatyta AB ,,Hansabanko“ banko 2008 m. gegužės 28 d. rašte Nr. V-SR-2308 ,,Dėl bankui įkeisto turto rekonstrukcijos“, kuriame aiškiai nurodyta, kad atlikus (pabaigus) bankui įkeisto buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jos pabaigimo dienos bankui turi būti pateikti tai patvirtinantys teisinės registracijos dokumentai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ne tik nevertino faktinės aplinkybės, jog pagal UAB „Trading Project Team“ 2012 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą priimti darbai nebuvo įforminti statybos užbaigimo aktu, tokiu būdu sukeliant abejones dėl jų tinkamo įvykdymo, bet ir nenustatė trūkumų šalinimo, išreikalaudamas trūkstamus dokumentus teisingam bylos išnagrinėjimui.

11638.

117CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

11839.

119Teisėjų kolegija padarytos situacijos analizės kontekste sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jam padarius išvadas, nepagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu ir įrodymų, reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, pakankamumu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12040.

121Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Dėl bylinėjimosi išlaidų

12241.

123Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

12442.

125Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėtinas (CPK 92 straipsnis).

126Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

127apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

128Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-685-925/2019, ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas S. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 7. 2.... 8. Nurodė, kad ieškovas nuo 1994 metų yra buto, esančio (duomenys neskelbtini)... 9. 3.... 10. Iki remonto darbų atsakovų bute atlikimo tokio pobūdžio triukšmas iš... 11. 4.... 12. Kadangi atsakovų buto rekonstrukcija buvo atlikta galiojant Lietuvos higienos... 13. 5.... 14. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi... 15. 6.... 16. Paminėjo, jog namas, kuriame yra šalių butai, – 1994 metų statybos, kada... 17. 7.... 18. Atsakovas A. M. nustatytas 35,00 procentų darbingumo lygis, jis turi du... 19. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 8.... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje... 22. 9.... 23. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovai jų... 24. 10.... 25. Teismo vertinimu, vien UAB „Akustinių tyrimų centras“ 2016 m. lapkričio... 26. 11.... 27. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovai yra atsakingi už... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 29. 12.... 30. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 31. 12.1.... 32. Pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į bylos aplinkybes konstatavo,... 33. 12.2.... 34. Atsakovai į bylą nepateikė nei statinio tinkamumo naudoti akto, kuris,... 35. 12.3.... 36. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas skundžiamame sprendime, kad... 37. 12.4.... 38. Nors atsakovai pateikė į bylą nuotraukas, neva įrodančias, kad bute nebuvo... 39. 12.5.... 40. Palyginus atsakovų buto planą iki rekonstrukcijos ir po jos, matyti, kad iš... 41. 12.6.... 42. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovai nepažeidė perdangos... 43. 12.7.... 44. Daugiabutis gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys... 45. 12.8.... 46. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ieškovas pateikė atsakovams... 47. 12.9.... 48. Po 2018 m. rugsėjo 20 d. ieškovo bute įvykusio išvažiuojamojo teismo... 49. 12.10.... 50. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas teisinio pagrindo, skundžiamame... 51. 13.... 52. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašė jį atmesti ir... 53. 13.1.... 54. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų,... 55. 13.2.... 56. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašymas apžiūrėti... 57. 13.3.... 58. Daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys... 59. 13.4.... 60. Grindys atsakovų bute nekeistos nuo jo įsigijimo 2006 metais. Prieš buto... 61. 13.5.... 62. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra... 63. 13.6.... 64. Pažymėjo, kad pačiam atsakovui A. M. nustatytas 35,00 procentų darbingumo... 65. 13.7.... 66. Atsakovų manymu, ieškinio bei apeliacinio skundo pateikimo teismui... 67. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 68. 14.... 69. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 70. 15.... 71. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas yra buto, esančio (duomenys... 72. 16.... 73. Ieškovui pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės... 74. 17.... 75. Atsakovai įrodinėja, kad jų bute Nr. (duomenys neskelbtini) jokie statybos... 76. 18.... 77. Taigi, kaip galima spręsti iš nurodytų bylos faktinių aplinkybių, ginčas... 78. 19.... 79. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus –... 80. 20.... 81. Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir... 82. 21.... 83. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos... 84. 22.... 85. Teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovų atsiliepime į ieškovo apeliacinį... 86. 23.... 87. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad naujų dokumentų pateikimo būtinybė... 88. 24.... 89. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog... 90. 25.... 91. Ieškovas apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada... 92. 26.... 93. Atliekant bylos faktinės situacijos analizę, svarbus yra ginčo perdangos... 94. 27.... 95. Byloje esančios medžiagos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto... 96. 28.... 97. Ginčo buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbų atlikimo metu... 98. 29.... 99. Jeigu nagrinėjamu atveju ši prielaida, kad grindų konstrukcijos nuėmimas... 100. 30.... 101. Be kita ko, kaip vieną iš aplinkybių, galėjusių turėti įtakos leistino... 102. 31.... 103. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovai išvažiuojamojo teismo... 104. 32.... 105. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 106. 33.... 107. Teisėjų kolegija, nesant byloje objektyvių įrodymų apie tokio prašymo... 108. 34.... 109. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui nėra uždrausta siūlyti šalims... 110. 35.... 111. Atsakovų manymu, šiuo atveju nebuvo būtina, nes užteko į bylą pridėtų... 112. 36.... 113. Iš prie 2018 m. rugpjūčio 7 d. prašymo dėl įrodymų prijungimo... 114. 37.... 115. Pasisakydama dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 116. 38.... 117. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui... 118. 39.... 119. Teisėjų kolegija padarytos situacijos analizės kontekste sprendžia, jog yra... 120. 40.... 121. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi... 122. 41.... 123. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,... 124. 42.... 125. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų... 126. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1... 127. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 128. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimą,...