Byla 2A-1550-345/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vasteras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Saukupa“ ieškinį atsakovui UAB „Vasteras“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3 452,80 Lt skolos, 152,71 Lt palūkanų, 8,49 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Šiuos reikalavimus ieškovas grindė tuo, jog atsakovas su ieškovu neatsiskaitė už pastarojo suteiktas vežimo paslaugas.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimus tenkino visiškai.

6Pateiktuose prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad ieškovas krovinio gabenimo metu jį be atsakovo sutikimo perkrovė į kitą transporto priemonę, todėl pagal šalių 2011 m. balandžio 13 d. sudarytos Užsakymo – Sutarties Tarptautiniam Krovinio Pervežimui Nr. 006032 (toliau ir Sutartis) 3.8. punktą ieškovui pritaikyta 1 000 EUR bauda. Atsakovas šią baudą įskaitė į už krovinio vežimo paslaugas mokėtiną 1 800 EUR sumą, o 800 EUR sumokėjo ieškovui. Dėl to atsakovas yra visiškai atsiskaitęs už pagal Sutartį suteiktas paslaugas.

7Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad CMR konvencija draudžia sudaryti susitarimus dėl kitokių krovinių pervežimo taisyklių, kurios skirtųsi nuo numatytųjų konvencijoje. Sutarties 3.8 punktu atsakovas būtent ir numatė krovinio vežimo taisyklę, kuri akivaizdžiai skiriasi nuo nurodytųjų konvencijoje, todėl tokia sutarties sąlyga yra negaliojanti.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu atsakovo prieštaravimus atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovui papildomai 1 331 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas konstatavo, kad Sutarties 3.8. punkto sąlyga yra negaliojanti remiantis CMR konvencijos 41 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jutatransa“ v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-177/2009). Atsakovas, reikalaudamas ieškovą sumokėti 1000 EUR netesybas, turi pareigą įrodyti tokio dydžio nuostolių faktą bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir ieškovo sutarties sąlygų pažeidimo (krovinio perkrovimo). Atsakovui neįrodžius nuostolių ir priežastinio ryšio fakto, laikytina, kad jo reikalavimas į ieškovą dėl 1000 EUR netesybų buvo nepagrįstas, todėl ir vienašalis įskaitymas laikomas negaliojančiu.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vasteras“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas išėjo už ieškinio ribų konstatuodamas, kad Sutarties 3.8. punktas bei atsakovo atliktas įskaitymas yra negaliojantys, kadangi tokių reikalavimų ieškovas nereiškė.

142. CMR konvencija nereguliuoja vežėjo atsakomybės už krovinio perkrovimą į kitą transporto priemonę, taip pat ir transporto priemonės nepateikimo klausimo. Ieškovas šalių Sutarties 3.8. punkto, nustatančio netesybas, neginčijo nei sudarant sutartį, nei po jos sudarymo. Tačiau argumentus dėl minėto punkto neteisėtumo kaip siurprizinės sąlygos pradėjo reikšti tik gavęs atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.

153. Įvertinus tai, jog šalys sutartyje buvo susitarusios dėl netesybų dydžio, atsakovas neturėjo pareigos įrodinėti jų dydžio, kadangi netesybos yra iš anksto preziumuojami minimalūs kreditoriaus nuostoliai.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Saukupa“ prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pateikiami tokie esminiai atsikirtimai:

171. CMR Konvencija reglamentuoja atsakomybę už vežimo instrukcijų nesilaikymą ir šis reglamentavimas laikytinas išsamiu tiek vežėjo atsakomybės sąlygų, tiek ribų požiūriu. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jutatransa“ v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-177/2009) CMR konvencijos neatitinka sąlyga, nustatanti baudinę vežėjo atsakomybę už krovinio sugadinimą ar praradimą, todėl ji yra niekinė ir negalioja ab initio.

182. Ginčo sutarties sąlyga dėl netesybų yra siurprizinė, nes ieškovas negalėjo tikėtis tokios sąlygos, kuri pagal įprastą praktiką analogiškose sutartyse nėra nustatoma.

193. Teismas turėjo teisę savo iniciatyva nustatęs, jog Sutarties sąlyga prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms pripažinti ją niekine ir negaliojančia. Kadangi atsakovo įskaitymas dėl reikalavimo neapibrėžtumo nebuvo galimas, jis atliktas ne pagal įstatymo reikalavimus, todėl jis negaliojantis.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

21Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Apeliacinio proceso objektą sudaro apeliaciniame skunde iškelti teisės ir fakto klausimai.

22Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių sudaryta Sutartis yra tarptautinio krovinio vežimo sutartis (šalys susitarė dėl atlygintino krovinio gabenimo sausumos keliais iš vienos valstybės į kitą), todėl šalių tarpusavio santykiams taikytina CMR konvencija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Jutatransa“ v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-177/2009, obiter dicta dalyje yra konstatavusi, kad taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais.

23Šalių sudarytos 3.8. punkte nustatyta, kad pervežimo metu, krovinį perkrovus į kitą transporto priemonę be raštiško atsakovo (užsakovo - siuntėjo) leidimo, ieškovas (vykdytojas – vežėjas) baudžiamas 1 000 EUR bauda. Tokio pobūdžio sąlyga kvalifikuotina kaip išankstinė vežimo instrukcija, pagal kurią yra draudžiama be siuntėjo leidimo gabenant krovinį pakeisti transporto priemonę, nurodytą krovinio vežimo sutartyje. Už šios vežimo instrukcijos pažeidimą šalys numatė baudinę ieškovo atsakomybę. CMR konvencijoje neįtvirtintas baudų už vežimo instrukcijų pažeidimą ar krovinio sugadinimą taikymas, todėl pagal kasacinio teismo praktiką vežėjas gali tuo gintis. Šiuo atveju sutarties šalių laisvės principas yra ribojamas CMR konvencijos nustatytomis ribomis.

24Įvertinus tai, kad bylos šalių susitarimas dėl baudų taikymo už vežimo instrukcijų pažeidimą pagal CMR konvencijos normas yra negalimas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neturėjo teisės reikalauti iš ieškovo 1 000 EUR dydžio baudos, o tuo pačiu ir galiojančios bei apibrėžtos reikalavimo teisės, kurią būtų galėjęs vienašališkai įskaityti (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas pripažino, jog ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus – pervežė krovinį, neginčijo, kad ieškovui pagal Sutartį yra sumokėjęs tik 800 EUR, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė 3 452,80 Lt (1 000 EUR) skolą už krovinio vežimą ir 152,71 Lt palūkanas už vėlavimą atsiskaityti.

25Neginčytina, kad bylos nagrinėjimo ribas, o tuo pačiu ir įrodinėjimo dalyką, apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas, tačiau bylą nagrinėjantis teismas tiria ne tik ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, bet ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus dėl ginčo esmės. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei atsikirtimus, turėjo patikrinti, ar iš tiesų atsakovas turėjo teisę atlikti vienašalį įskaitymą, nes šios aplinkybės tinkamas kvalifikavimas yra tiesioginė ieškinio dalyko tenkinimo sąlyga, t.y. tik nustatęs, ar atsakovas iš tiesų turėjo teisę atlikti įskaitymą, o tuo pačiu ar turėjo priešpriešinį reikalavimą ieškovui, teismas galėjo priimti sprendimą dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Pažymėtina, kad ši patikros procedūra apima ir reikalavimo, kuris buvo įskaitytas, atsiradimo pagrindo įvertinimą Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumo bei Sutarties sąlygų (tiksliau 3.8. punkto) atitikimo CMR konvencijai už bylos nagrinėjimo ribų neišėjo.

26Taigi apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, ir, ieškovo ieškinį tenkindamas visiškai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010). Todėl apeliacinis skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės bylos išsprendimui (CPK 185 straipsnis).

27Ieškovas pateikė įrodymų, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą turėjo 1 502,82 Lt advokato pagalbos išlaidų. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) 8.11. punktu maksimalus galimas priteisti už advokato ieškovui suteiktas teisines paslaugas užmokestis būtų 1 275 Lt (850 x 1,5). Pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių nėra, todėl iš atsakovo ieškovui priteisiama 1 275 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

28Teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

29Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš atsakovo UAB „Vasteras“ ieškovui UAB „Saukupa“ 1 275 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3 452,80 Lt skolos, 152,71 Lt... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. preliminariu... 6. Pateiktuose prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad ieškovas krovinio... 7. Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad CMR konvencija... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu atsakovo... 10. Teismas konstatavo, kad Sutarties 3.8. punkto sąlyga yra negaliojanti... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vasteras“ prašo panaikinti Vilniaus... 13. 1. Teismas išėjo už ieškinio ribų konstatuodamas, kad Sutarties 3.8.... 14. 2. CMR konvencija nereguliuoja vežėjo atsakomybės už krovinio perkrovimą... 15. 3. Įvertinus tai, jog šalys sutartyje buvo susitarusios dėl netesybų... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Saukupa“ prašo skundą... 17. 1. CMR Konvencija reglamentuoja atsakomybę už vežimo instrukcijų... 18. 2. Ginčo sutarties sąlyga dėl netesybų yra siurprizinė, nes ieškovas... 19. 3. Teismas turėjo teisę savo iniciatyva nustatęs, jog Sutarties sąlyga... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių sudaryta Sutartis yra tarptautinio... 23. Šalių sudarytos 3.8. punkte nustatyta, kad pervežimo metu, krovinį... 24. Įvertinus tai, kad bylos šalių susitarimas dėl baudų taikymo už vežimo... 25. Neginčytina, kad bylos nagrinėjimo ribas, o tuo pačiu ir įrodinėjimo... 26. Taigi apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 27. Ieškovas pateikė įrodymų, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą... 28. Teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 29. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti iš atsakovo UAB „Vasteras“ ieškovui UAB „Saukupa“ 1 275 Lt...