Byla 2-17-772/2011

1Šiaulių m. apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

3dalyvaujant atsakovo atstovui adv. A. Kazakevičiui, neatvykus ieškovo atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir trečiojo asmens atstovui, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, tačiau negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Revinė“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tretysis asmuo UAB „Vaivorykštė“.

5Teismas išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateikė teismui ieškinį dėl 11 906,78 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka.

7Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2007-07-28 kilus gaisrui pastate, esančiame Šiauliuose, Vytauto g.118, buvo apgadintas šalia (Vytauto g. 122, Šiauliai), esantis UAB „Vaivorykštė“ priklausantis pastatas - nuo karščio suskilo langai.

8Dėl padarytos žalos Draudėjui buvo išmokėta 11 906, 78 Lt draudimo išmoka (pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 00046134 už stiklo paketų pakeitimo darbus bei medžiagas sumokėta 16 906, 78 Lt. Iš nuostolio dydžio išskaičiuota 5 000 Lt besąlyginė išskaita).

9Pastato, esančio Vytauto g. 118, Šiauliuose, kuriame kilo gaisras, savininkas UAB „Revinė“. Šis pastatas buvo negyvenamas, neprižiūrimas, be langų, be durų, jame buvo apsigyvenę valkataujantys asmenys. Už pastato nepriežiūrą (prieš tai pastate taip pat buvo kilęs gaisras ) UAB „Revinė“ direktorius buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pastato savininko aplaidus požiūris į jam priklausančio turto priežiūrą ir apsaugą, lengvabūdiškumas galimų žalingų pasekmių atžvilgiu ir buvo netiesioginiame priežastiniame ryšyje su gaisro kilimu. Kadangi atsakovas pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, nesirūpino, kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, privalo atlyginti padarytą žalą.

10Dėl gaisro fakto Šiaulių m. 1 PK iškelta baudžiamoji byla, tačiau UAB „Revinė“ priklausančiame pastate tiesiogiai gaisrą sukėlę asmenys nėra nustatyti.

11Ieškovas nurodė, kad minėtoms aplinkybėms patvirtinti jis teikia ir rašytinius įrodymus. Ieškovas nurodė, kad atsakovui buvo išsiųsta pretenzija, tačiau jis nesutiko atlyginti žalos.

12Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6. 246 str. l d., 6. 248 str., 6. 266 str., 4.83 str. 3 d., 6.1 str. ieškovas teismo prašė:

131. Priteisti iš atsakovo UAB „Revinė“ ieškovui AB ,,Lietuvos draudimas“ 11 906, 78 Lt žalos atlyginimo, 357, 20 Lt žyminį mokestį ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

142. Pareikalauti iš Šiaulių m. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos ( J. Basanavičiaus g. 89, Šiauliai) medžiagą dėl 2007-07-28 Vytauto g. 118, Šiauliuose, kilusio gaisro.

153. Pareikalauti iš Šiaulių m. 1 - ojo policijos komisariato ( A. Mickevičiaus g. 11, Šiauliai) baudžiamosios bylos dėl 2007-07-28 Vytauto g. 118, Šiauliuose, kilusio gaisro, medžiagą.

16Ieškovas savo reikalavimus atstovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.

17Ieškovas 2011-04-15 pateikė teismui papildomus paaiškinimus dėl ieškinio, kuriuose nurodė šiuos motyvus:

18Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikia papildomus įrodymus dėl žalos dydžio ( UAB „Stiklita“ paaiškinimas dėl PVM sąskaitos-faktūros Nr. 00046134).

19Ekspertas J. J. nurodė, jog aplinkybė, jog dalis stiklo paketų (10 vnt) turėjo selektyvinį stiklą, o 5 paketai buvo dažyti pagal Ral 1500-650 nebuvo vertinamas, nes ekspertas mano, jog esminės įtakos statybos ( remonto) darbų vertei paketų rūšis neturi. Ši eksperto išvada nėra paremta konkrečiais duomenimis.

20UAB „Stiklita“ nurodo, jog stiklo paketų storis, stiklo rūšis, papildomos paslaugos atliekamam stiklui ( pvz., dažymas, stiklo padengimas matine danga) ženkliai įtakoja galutinę stiklo paketo kainą, kuri priklauso nuo visų išvardytų faktorių.

21Ekspertizės akte nebuvo vertinama ta aplinkybė, jog buvo keičiami pastato langai, esantys antrame ir trečiame aukšte, dėl ko buvo būtina mobiliosios platformos nuoma. Šių išlaidų ekspertas į žalos dydžio paskaičiavimus neįtraukė dėl jam pateiktos medžiagos trūkumo. Šias aplinkybes ekspertas galėjo nustatyti apžiūrėjęs objektą vietoje arba papildomai pareikalavęs pastato dokumentų iš pastato savininko UAB „Vaivorykštė“. Ekspertizės akte tik nurodoma, jog pakėlimo mechanizmų naudojimas atliekant stiklo paketų keitimo darbus komerciniuose įvairių įmonių pasiūlymuose yra nevienodai identifikuojamas bei aprašomas, tačiau nepasisakoma, kokia yra vidutinė šios paslaugos kaina.

22Ekspertas išvadoje nevertino stiklo paketų išvežimo į sąvartyną kainos ( akivaizdu, jog stikle paketo liekanos negali būti talpinamos į buitinių atliekų konteinerį).

23Kadangi ekspertas nevertino visų išlaidų, eksperto išvada neatspindi tikrosios draudėjui padarytos žalos.

24Žalos realų dydį atspindi faktiškai draudėjo patirtos išlaidos, apmokant UAB „Stiklita“ PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 00046134, kurioje nurodytų išlaidų būtinumo ir dydžio, nepaneigia eksperto išvada. Ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir prašome jį tenkinti visiškai.

25Bylos dalyvių prašymu teismas išsireikalavo iš Šiaulių m. 1 – ojo PK baudžiamosios bylos bylos medžiagą ir ją pridėjo prie bylos.

26Taip pat neatskiriama šios bylos dalimi teismas laikė ir anksčiau to paties teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-162-772/2008.

27Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų nurodydamas šiuos motyvus:

28Su AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu nesutinku.

29AB „Lietuvos draudimas“ (toliau tekste - Ieškovas) 2008-07-30 ieškinys dėl 11 906,78 Lt priteisimo (toliau tekste - Ieškinys) yra nepagrįstas nei faktine, nei teisine prasme, todėl negali būti tenkinamas Ieškinyje nurodytais pagrindais.

30Įrodinėdamas savo ieškinio faktinį pagrįstumą, Ieškovas nurodo teismui šias aplinkybes:

311. Pastato, esančio Vytauto g. 118, Šiauliuose, kuriame kilo gaisras, savininkas UAB „Revinė“. Šis pastatas buvo negyvenamas, neprižiūrimas, be langų, be durų, jame buvo apsigyvenę valkataujantys asmenys.

322. Už pastato nepriežiūrą (prieš tai pastate taip pat buvo kilęs gaisras) UAB „Revinė“ direktorius buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

333. Pastato savininko aplaidus požiūris į jam priklausančio turto priežiūrą, apsaugą, lengvabūdiškumas galimų žalingų pasekmių atžvilgiu ir buvo netiesioginiame priežastiniame ryšyje su gaisro kilimu.

344. Kadangi atsakovas pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, nesirūpino, kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, privalo atlyginti padarytą žalą.

35Atsakovas teigė, kad pirmoji Ieškovo nurodoma aplinkybė yra iš dalies netiksli. Tai, kad Vytauto g. 118, Šiauliuose, esantis pastatas (toliau tekste - Pastatas) buvo negyvenamas yra tiesa, kadangi jis buvo pastatytas 1891 metais, o ekonomiškai pagrįstas jo naudojimosi terminas buvo praėjęs. Bet tai dar nereiškia, kad neeksploatuojamas pastatas buvo be langų, be durų, neprižiūrimas, o jame nekliudomai gyveno valkataujantys asmenys. Priešingai, iki 2007 m. 06 mėn. Pastatas buvo su langais ir rakinamomis durimis bei apsaugine tvora (varteliai rakinami), bet pašaliniai asmenys išlaužė užraktus ir patekę į Pastato vidų pradėjo jį niokoti. Pirmasis toks įvykis buvo 2007-05-23 ir vos tik sužinojęs apie įsilaužimą, bendrovės vadovas raštiškai kreipėsi į policijos komisariatą dėl pagalbos iškeldinant įsilaužėlius. Analogiškos situacijos kartojosi keletą kartų ir atsakovo vadovas visada kreipdavosi į policijos pareigūnus. Todėl, turint omenyje, jog atsakovo vadovui pačiam fiziškai išmetus įsilaužėlius iš pastato būtų padaryta LR BK 294 str. aptarta veika, rūpindamasis Pastatu atsakovo vadovas naudojosi visomis teisėtomis ir protingai pakankamomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ieškovas nepateikia teismui jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų.

36Antroji Ieškovo nurodoma aplinkybė yra tiksli, t. y. 2007-09-03 atsakovo vadovas buvo nubaustas administracine tvarka dėl bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo, bet ši aplinkybė negali būti laikoma atsakovo kaltės įrodymu dėl žemiau nurodomų priežasčių.

37Visų pirma, minima nuobauda 2007-09-03 faktiškai bendrovės vadovui buvo paskirta už tai, kad 2007-08-29 nenustatytas asmuo padegė po 2007-07-28 įvykusio gaisro likusius degėsius.

38Antra, įstatymo nustatyta tvarka bendrovės vadovas neskundė 2007-09-03 nutarimo, nes jam paskirta bauda tebuvo 500 litų, bet jis nesutiko ir šiuo metu nesutinka su jam skirta nuobauda. Protokole ir nutarime nurodoma, kad bendrovės vadovas pažeidė 2005-02-18 PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. 64 patvirtintų bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 509.3 punktą, t.y. „vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą“, bet savo veiksmais minimų sąlygų jis nesudarė, nes Pastatas po 2007-07-28 gaisro buvo visiškai sudegęs.

39Iki pat gaisro kilimo momento, t.y. 2007-07-28, bendrovės vadovas tinkamai rūpinosi Pastatu. Jame buvo atjungtas elektros energijos tiekimas, pastatas buvo rakinamas, o į jį įsilaužus, vadovas įstatymo numatyta tvarka kreipdavosi į policiją pagalbos. Todėl, atsakovo vadovas negali būti pripažįstamas sudariusiu sąlygas gaisrui kilti ar nepakankamai atidžiai vykdžiusiu pastato priežiūrą ir pažeidusiu bet kokius priešgaisrinius reikalavimus.

40Trečias ir ketvirtasis ieškovo teiginiai dėl bendrovės vadovo aplaidumo, nerūpestingumo ir nesirūpinimo Pastatu yra akivaizdžiai nepagristi. Atsakovo manymu, aukščiau tekste aptartos aplinkybės dėl pastato priežiūros yra pakankamos padaryti išvadą, kad realiai ir protingai suvokiant pareigą rūpintis savo turtu, bendrovės vadovas tinkamai vykdė jam tenkančias Pastato savininko pareigas. Toks Ieškovo teiginys atsakovui yra visiškai nesuprantamas ir nepriimtinas dėl to, kad pasak ieškovo, atsakovas turėjo absoliučiai užkirsti galimybes tretiesiems asmenims patekti į Pastatą bei jį padegti. Visi namai turi duris ir langus, o žmonės juose nebūna visą laiką, todėl visiškai įmanoma, kad pašaliniai asmenys gali į juos Įsilaužti, bet tai dar nereiškia, kad už įsilaužusių į svetimus namus asmenų veiksmus atsako turto savininkas. Šiuo atveju, nenustatyti tretieji asmenys tyčia ar dėl neatsargumo padegė Atsakovui priklausanti turtą, o trečiojo asmens UAB „Vaivorykštė“ pastatui esant per arti sudegusio Pastato, t.y. pažeidžiant minimalius priešgaisrinius atstumus iki kaimyninių pastatų, gal būt ir suskilo keletas langų. Apibendrindamas savo samprotavimus apie trečiąjį Ieškovo teiginį atsakovas nori pabrėžti, jog netiesioginis priežastinis ryšys, jei šios teisinės sąvokos vertinimas yra atliekamas nešališkai ir objektyviai, yra tik tarp Ieškovui priklausantį namą padegusio asmens veikos ir gal būt gaisro metu suskilusių Trečiajam asmeniui priklausančio pastato langų. Nes priešingu atveju, tarkim pro paliktą pravirą langą, padegto automobilio savininkas turėtų atlyginti šalia buvusių ir apdegusių automobilių savininkams patirtus nuostolius.

41Ieškinio teisiniais pagrindais Ieškovas nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - LR CK) 6. 246 str. 1 d.; 6. 248 str.; 6. 266str.; 4. 83 str. 3 d.; 6. 1 str.

42LR CK 6. 246 str. 1 d. nurodoma, jog „Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos (neteisėtas veikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos Įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas neveikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“. Kadangi savo Ieškinyje Ieškovas nenurodo konkrečiai kokių teisės normų ar sutarčių reikalavimus Atsakovas pažeidė, tai darytina išvada, jog Ieškovas Atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš pareigos nepažeisti bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

43Ieškinys negali būti tenkinamas minimu teisiniu pagrindu, kadangi Ieškovas byloje esančiais įrodymais neįrodė, jog Atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Priešingai, Atsakovas elgėsi atidžiai ir rūpestingai kiek tai buvo būtina, nes Pastate buvo atjungtas šildymas, elektra, kas maksimaliai sumažina gaisro pavojų. Negana to, iki Pastato suniokojimo, jis buvo su rakinamomis durimis ir įstiklintais langais, kas yra laikoma pakankamomis priemonėmis užtikrinti pastato saugumą. Todėl, įvertinus visas Atsakovo dėtas pastangas išlaikyti Pastatą normalioje ir niekam pavojaus nekeliančioje būklėje, Ieškovas negali būti pripažintas pažeidusiu bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

44Nurodydamas Ieškinio teisiniu pagrindu LR CK 6. 248 str., Ieškovas nenurodo būtent kokia minimos teisės normos dalis turi būti taikoma analizuojamu atveju, bet iš bendro Ieškinio turinio galima daryti išvadą, jog omenyje turima 3 dalis.

45Kadangi LR CK 6. 248 str. 3 d. turinys iš esmės atitinka LR CK 6. 246 str. 1 d. nustatytą pareigą nepažeisti bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko atsakovas jau pasisakė, tai papildomai šiuo klausimu nebeatsikirtinės.

46Analizuodamas Ieškovo nurodytą Atsakovo civilinės atsakomybės teisinį pagrindą aptartą LR CK 6. 266 str., atsakovas norėtų atkreipti teismo dėmesį į minimos specialiosios teisės normos taikymo sąlygas ir akivaizdų jų nebuvimą šiuo atveju.

47Statinio savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė yra susijusi su valdomo statinio, kaip pastato, trūkumais ir su tuo susijusiais nuostoliais. Pavyzdžiui, nuo netvarkomo stogo nukrinta čerpė ar ledo gabalas ir sužaloja praeivį; į neuždengtą požeminių komunikacijų šulinį įkrinta žmogus; dėl nesutvarkyto kelio įvyksta automobilių avarija; ant nenuvalytų laiptų ar šaligatvio paslysta ir susižaloja pėsčiasis ir panašiai. Tačiau statinio savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės apimčiai nepriskirtini įvykiai, kai dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų yra sunaikinamas ar sugadinamas pats statinys tuo pačių apgadinant ir tretiesiems asmenims, šiuo atveju ieškovui, priklausanti turtą. Šiuo atveju, gaisro kilimo priežastimi yra ne Pastatas ar jo trūkumai, ne kažkokie atsakovo veiksmai ar neveikimas, o trečiojo asmens nusikalstama veika, kurios pasėkoje buvo sunaikintas Atsakovo ir gal būt nukentėjo Trečiojo asmens turtas.

48Atsakovo manymu, Ieškovo Ieškinys negali būti tenkinamas dar ir dėl to, kad Ieškovas aplamai neturėjo pareigos išmokėti Trečiajam asmeniui nuostolių atlyginimo kompensacijos, o jei tai padarė savo noru, t. y. nesaistomas teisinės pareigos, tai neturi jokio teisinio pagrindo naudotis regreso teise į Atsakovą. Šį savo motyvą atsakovas grindžiame žemiau nurodytais faktais.

49Atsižvelgiant į tai, jog naujai vykdomiems statybos darbams yra keliami griežti priešgaisrinės saugos reikalavimai, o apie jų taikymą kvalifikuotai gali pasisakyti tik kompetetingos valstybinės institucijos. Tai 2008-03-20 UAB „Revinė“ kreipėsi į Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekciją, kaip į valstybinę instituciją galinčią pateikti išvadą, su užklausimu dėl UAB „Vaivorykštė“ priklausančio pastato - parduotuvės „Norfa“, esančios Vytauto g. 122, Šiauliuose, ir UAB „Revinė“ priklausiusio gyvenamojo namo, buvusio Vytauto g. 118, Šiauliuose, priskyrimo atitinkamai „atsparumo ugniai klasei“. Formuojant užklausimą teisiniu pagrindu buvo laikytas LR Statybos ir urbanistikos ministerijos Respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ (aktuali redakcija 1997-06-27 iki 2004-03-04). Kadangi būtent šis teisės normų aktas buvo taikomas projektuojant, vykdant ir pripažįstant tinkamu naudoti UAB „Vaivorykštė“ nuosavybės teise priklausantį pastatą - parduotuvę „Norfa“ Vytauto g. 122, Šiauliai.

50Susipažinus su gautais 2008 m. balandžio mėn. 4 d. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos atsakymais Nr. 1- 460, 461, ir UAB korporacijos „Matininkai“ 2008 m. kovo mėn. 3 d. sudarytu žemės sklypo ir statinių situacijos schema tampa akivaizdu, jog projektuojant ir statant gaisro metu nukentėjusi UAB „Vaivorykštė“ priklausantį pastatą - parduotuvę „Norfa“ buvo šiurkščiai pažeisti LR Statybos ir urbanistikos ministerijos Respublikinės statybos normos RSN 151 - 92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ 3 lentelėje nustatyti minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp namų. T. y. pastatas - parduotuvė priskirtinas I atsparumo ugniai klasei, UAB „Revinė“ priklausęs pastatas - gyvenamasis namas buvo priskirtinas V atsparumo ugniai klasei, o išlaikytas atstumą tarp pastatų siauriausioje vietoje tėra 7,74 m., kai turėtų būti 10 m.

51Atsižvelgiant į tai, jog Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija, kaip Įgaliota tarnyba (LR Statybos ir urbanistikos ministerijos Respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ 2.8.p.), nedavė sutikimo mažinti minimalius priešgaisrinius atstumus ir gali pateikti byloje specialiųjų žinių reikalaujančius paaiškinimus. Vadovaudamiesi LR CPK 49 str. 2 d. prašome įtraukti Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekciją į civilinę bylą valstybinės institucijos teikiančios išvadą statusu.

52Dar viena aplinkybė, dėl kurios negalima tenkinti Ieškovo ieškinio yra ta, kad Ieškovas ir Tretysis asmuo neinformavo Atsakovo apie jų suderintą nuostolių dydį ir rangos darbų kainas. Sužinojęs apie Trečiojo asmens atliktų rangos darbų kainą, atsakovas pasidomėjo dėl analogiškų paslaugų kainų keliose bendrovėse ir Įsitikino, kad šiuo atveju Tretysis asmuo, Atsakovas ir rangos darbus vykdžiusi UAB „Stiklita“ sąmoningai užaukštino darbų kainas bei bando pasipelnyti Atsakovo sąskaita.

53Atsakovas sutinka su Ieškovo reikalavimais išreikalauti iš atitinkamų institucijų medžiagą dėl kilusio gaisro ir ikiteisminio tyrimo.

54Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 49 str. 2 d.; 88 str.; 93 str. atsakovas teismo prašė:

551. Įtraukti Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekciją į civilinę bylą valstybinės institucijos teikiančios išvadą statusu.

562. Ieškovo ieškinio netenkinti.

573. Priteisti iš Ieškovo visas Atsakovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

58Teismas 2008-12-09 nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.

59Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus pagrindžiančius savo atsikirtimus nurodytus atsiliepime.

60Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

61Papildomai atstovas paaiškino, kad nuo pat ginčo pradžios atsakovas teigė, jog trečiajam asmeniu padarytos žalos dydis esąs užaukštintas. Tuo pačiu mano, kad dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos atsakovas nėra kaltas. Teigė, jog tokias išvadas patvirtina ir eksperto išvada, o ieškovo ir trečiojo asmens papildomais paaiškinimais nėra pagrindo remtis, nes minėtoms aplinkybėms patvirtinti nėra pateikta ir papildomų įrodymų. Kadangi atsižvelgiant į eksperto išvadą gaunasi mažesnė atlygintinos žalos suma, dėl to mano, kad ieškovo ieškinys galėtų būtų tenkintinas tik iš dalies. Tačiau, kadangi ginčo atveju ieškovas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, o nesant atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio ieškinys laikytinas neįrodytu. Nors iš dalies būtų galima pripažinti atsakovo kaltę, tačiau iš eksperto nurodytos 8 200 Lt sumos atėmus 5 000 Lt besąlyginę išskaitą, lieka tik 3 200 Lt. Atsižvelgiant į gautus duomenis iš Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos Šiaulių m. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, dėl to, kad atstumas tarp pastatų buvo ne 10 metrų, o tik 7,74 m., laikytina, jog yra ir nukentėjusiojo didelis neatsargumas, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti žalą atmestinas (CK 6. 282 str. 1d.). Dėl trečiojo asmens reikalavimo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas atstovas nurodė, kad šis asmuo neturi pareigos pateikti teismui atsiliepimą, o be to prašomos priteisti išlaidos yra gana didelės, atsižvelgiant į analogišku atveju fizinių asmenų patiriamas išlaidas.

62Teismas atsakovo prašymu, atsižvelgiant į ieškovo nuomonę skyrė byloje negyvenamosiose patalpose, esančiose Vytauto g. 122, Šiauliai, atliktų statybos (remonto) darbų ekspertizę. Teismui gavus eksperto išvadą buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas (t.2, b.l. 43-79).

63Tretysis asmuo irgi pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad jo atstovas nedalyvaus š. m. balandžio 19 d. 10 val. paskirtame teismo posėdyje, kadangi bendrovės administracijos vadovas A. V. tą pačią dieną, tą pačią valandą, t. y. 2011 m. balandžio 19 d. 10 val. turi dalyvauti Šiaulių apygardos teismo posėdyje (civ. byl. Nr. 2A-255-154/2011), kuriame bus nagrinėjamas jų bendrovės ir atsakovo UAB „Gintaro baldai“ apeliaciniai skundai dėl Šiaulių m. apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo.

64Tretysis asmuo pasinaudodamas savo teise teikia teismui paaiškinimus, kadangi susipažino su byloje paskirta bei atlikta ekspertize. Tretysis asmuo mano, kad statybos (remonto) darbų vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 26 nepaneigia ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti trečiajam asmeniui sumokėtą sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog trečiajam asmeniui buvo pakeisti stiklo paketai, kurioje dalis stiklo paketų (10 vnt.) turėjo selektyvinį stiklą, o 5 stiklo paketai buvo dažyti pagal Ral 1500-650. Be to, kadangi didžioji dalis stiklo paketų buvo antrame ir trečiame aukšte, buvo naudoti mechanizmai, norint juos užkelti ir sumontuoti, o atliktame ekspertizės akte nei transporto, nei mechanizmo nuomos išlaidos nėra įvertintos. Taip pat ekspertizės akte nėra įvertintos ir pažeistų net 15 didelių gabaritų stiklo paketų demontavimas ir išvežimas į atliekų sąvartyną. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kiekviena įmonė naudoja skirtingą stiklą, taiko skirtingus pridėtinių išlaidų, pelno, papildomų išlaidų nustatymo metodikas.

65Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį eksperto išvada - viena iš įrodymų rūšių. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ji neturi didesnės galios už kitus įrodymus, teismui eksperto išvada neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas teismo procesiniame sprendime (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Gali būti kritiškai vertinama ekspertizės akto duomenų dalis. Pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Congestum group“ v. UAB „ Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009).

66Pažymėtina, kad teismas, civilinėje byloje įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

67Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kaip matyti iš prijungtos civ. bylos Nr. 2-401-797/2009, atsakovas visiškai nebendradarbiavo su trečiuoju asmeniu kai trečiajam asmeniui buvo padaryta žala kilus gaisrui, t. y. domėtis kainomis, siūlyti galimai pigesnius rangovus atsakovas turėjo pareigą tuo metu, kai dėl jo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala trečiajam asmeniui, o ne ieškovui pareiškus ieškinį teisme. Jei atsakovas būtų rūpestingas ir atidus verslininkas, jis turėjo pareigą ir galimybę po gaisro, bendradarbiaujant su trečiuoju asmeniu, ieškoti ir siūlyti ekonomiškiausius žalos likvidavimo būdus bei kartu parinkti efektyviausią rangovą, bet nevykdydamas šių pareigų prisiėmė ir visą galimą tokių veiksmų riziką. Manome, kad ieškinys yra įrodytas pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, apmokėjimo už juos dokumentais bei sutartimi, kuri yra nenuginčyta, o šie dokumentai turi didesnę įrodomąją galią, nes įrodymai civilinėje byloje - bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR CPK 177 str. 1 d.). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes grindžiamos tik CPK 177 str. 2 ir 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti LR CPK nustatyta tvarka. LR CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas - tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civ. byloje V. D. v. T. E., byla Nr. 3K-3-206/2010). Įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (LR CPK 159 str., 179 str. 1 d., 225 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civ. byloje DNSB „Eglutė" v. E. R, bylaNr. 3K-3-206/2010).

68Vadovaujantis išdėstytų tretysis asmuo teismo prašė:

691. Ieškinį tenkinti, o trečiajam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl kurių yra paduotas atskiras pareiškimas.

70Atskiru pareiškimu tretysis asmuo prašė teismo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas šiuos motyvus.

71Pareiškime tretysis asmuo nurodė, kad Ieškovas 2008-07-30 Šiaulių m. apylinkės teisme pateikė ieškinį atsakovui dėl 11 906,78 Lt žalos atlyginimo.

722008-08-19 gautu Šiaulių m. apylinkės teismo pranešimu UAB „Vaivorykštė“ buvo įpareigota teikti procesinius dokumentus ir dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Per visą laikotarpį nuo ieškinio pateikimo mūsų bendrovė pateikė šiuos dokumentus:

732008-08-21 atsiliepimas į 2008-07-30 ieškinį.

742008-08-25 prašymas dėl bylos prijungimo.

752009-10-22 pareiškimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.

762009-12-21 pareiškimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.

772010-02-09 pareiškimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.

782010-03-22 pareiškimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.

792010-04-15 pareiškimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.

802010-10-27 pareiškimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.

812010-12-23 atsiliepimas į atsakovo atskirąjį skundą.

822011-03-17 pareiškimas dėl dalyvavimo teismo posėdyje ir paaiškinimo pateikimo.

83Šio pareiškimo parengimas.

84Taip pat mūsų bendrovė patyrė 9,5 Lt dydžio išlaidas UAB „Impeksservis“ rašto bei jo priedų kopijoms pasidaryti, o šias išlaidas patvirtina 2011 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 03161532.

85Dėl nurodytų procesinių dokumentų ruošimo tretysis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas, kadangi už šių dokumentų paruošimą sumokėjo 2 541 Lt, UAB „Tikroji vaivorykštė“ pagal 2011-03-17 PVM sąskaita faktūra Nr. 0003259, o šias išlaidas patvirtina 2011-03-17 UAB „Tikroji vaivorykštė“ kasos pajamų orderis TVK Nr. 596. Šios išlaidos pagal CPK 88 str. 1 d. 8 p. priskirtinos kitoms būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms susijusioms su bylos nagrinėjimu ir turi būti priteistos iš atsakovo. Pažymėtina, kad šios išlaidos neviršija 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių už teisinę pagalbą. Taip pat atsižvelgtina, kad šios išlaidos turi būti priteistos, nes LR CK 2. 74 str. l d. numatyta, kad juridiniai asmenys gali įgyti bet kokias teises ir pareigas. Tai reiškia, jog gali būti teikiamos paslaugos, o jų teikimas gali būti bet kokia veikla, įskaitant teisines konsultacijas, dokumentų ruošimą. Pabrėžtina, jog bendrovė turi teisę verstis ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų, bei turėti ir kitų teisių bei pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Šiuo atveju, teisinių paslaugų teikimas yra traktuojama kaip veikla, neprieštaraujanti LR įstatymams, nes teikti šias paslaugas nereikalingas nei leidimas, nei licencija, o ši veikla yra numatyta UAB „Tikroji vaivorykštė“ įstatų 2.2.215., 2.2.216., 2.2.217., 2.2.218., 2.2.219. punktuose. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 2 d. konsultacijoje A3-127 išaiškinta, jog juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 straipsnis), šalies turėtas išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

86Taip pat atsižvelgtina į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas reglamentuoja civilinio proceso, t. y. viešosios teisės, normos, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos pagal CPK nustatytas taisykles. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo CBS teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartyje civ. byloje V. B. v. P. A., bylos Nr. 3K-3-360/2010, nustatė, kad nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 str. 2 d. jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties - sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

87Tam, kad įstatyme tiesiogiai neįvardytos išlaidos būtų pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jos turi atitikti du CPK 88 str. 1 d. 8 p. nustatytus vertinamuosius kriterijus: jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Kalbant apie pirmąjį kriterijų, pasakytina, kad teismas turi įvertinti, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be šių išlaidų, ar šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis ir neprotingas. Antrasis kriterijus reiškia, kad išlaidas būtina pagrįsti, t. y. įrodyti. CPK komentare ir 2003 m. civilinio proceso teisės vadovėlyje kategoriškai teigiama, kad šios išlaidos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Dažniausiai finansines operacijas patvirtina rašytiniai įrodymai. Tačiau vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad įstatymas kategoriškai nereikalauja „kitų“ bylinėjimosi išlaidų pagrįsti tik rašytiniais įrodymais. „Kitomis išlaidomis“ taip pat pripažintinos ir išlaidos teisinei pagalbai, kurią vykdydami teisėtą veiklą suteikė kiti subjektai - ne advokatai. Tokią nuomonę pareiškė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2005-05-02 konsultacijoje: „ Kai procesiniu dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2. 47 straipsnis), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis-faktūromis, kvitais ir kt.).“ (Teismų praktika, 2005, Nr. 23).

88Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo CBS teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis civ. byloje V. B. v. P. A., bylos Nr. 3K-3-360/2010).

89Vadovaujantis išdėstytu, tretysis asmuo teismo prašė:

90Priteisti trečiojo asmens UAB „Vaivorykštė“ naudai 2 550,50 Lt (9,5 Lt išlaidos už kopijas + 2 541 Lt išlaidos už teisines paslaugas) bylinėjimosi išlaidų iš šalies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas.

91Šį prašymą tretysis asmuo grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

92Liudytojo (institucijos, duodančios išvadą byloje, atstovo) teisėmis teismo posėdyje apklaustas Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šiaulių m. priežiūros inspekcijos atstovas A. Č. paaiškino teismui, kad dėl Vytauto g. 118, Šiauliuose, buvusio gaisro jis tėra informuotas tik apie pastatytų objektų projektavimo sąlygas, o ne apie patį gaisrą. Nurodė, kad pagal to meto teisės aktų reikalavimus jo atstovaujama valdyba neprivalėjo vertinti priešgaisrinių atstumų tarp pastatų. Šis klausimas dėl projektinės dokumentacijos buvo sprendžiamas Šiaulių m. Nuolatinės statybos komisijos priežiūros posėdžio metu ir nustačius normatyvinių atstumų neatitikimus, tačiau juos suderinus su miesto vyr. architektu buvo leista statytojui (trečiajam asmeniui) pastato rytinėje pusėje įrengti laiptinę, nerengiant prekybinių ir kitos paskirties gaisro atžvilgiu pavojingų patalpų, dėl ko duotas sutikimas statybos leidimui.

93Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

94Teismas dar anksčiau išnagrinėjo trečiojo asmens (toje byloje ieškovo) ieškinio reikalavimą atsakovui dėl draudiko draudėjui neatlygintos žalos sumos išieškojimo iš atsakingo už žalą asmens (Šiaulių m. apylinkės teismo 2008-06-20 sprendimas, civ. byla Nr. 2-162-772/2008). Tokiu atveju nagrinėjamoje byloje ieškovas išmokėjęs trečiajam asmeniui draudimo išmoką, tapo žalą padariusio asmens kreditoriumi (subrogacija) (CK 6. 1015 str. 1d.).

95CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

96Nagrinėjamu atveju draudėją, t. y. žalą patyrusį asmenį UAB „Vaivorykštė“ ir atsakingą už žalą asmenį, t. y. UAB ,,Revinė“, siejo deliktinės civilinės atsakomybės nuostatos. Šiuo atveju draudikas AB „Lietuvos draudimas“, kuriam perėjo draudėjo UAB „Vaivorykštė“ teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. UAB Revinė, o ieškovas įstojo vietoje savo draudėjo į deliktinę prievolę.

97Be to atsižvelgiant į aukščiau paminėtą ir tarp tų pačių ginčo šalių išnagrinėtą civilinę bylą, teismas konstatuoja, kad šios bylos nagrinėjimui įtakos turi prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 1d. 2 p.). Todėl teismas nagrinėdamas šią bylą remiasi nustatytais prejudiciniais faktais ir pakartotinai jų neanalizuoja, išskyrus aplinkybes dėl gaisro priežasties, kurias atsakovas ypač akcentuoja. Tuo pačiu teismas pakartotinai neanalizuoja ir kitoje byloje įvertintų įrodymų, išskyrus šioje byloje gautą turto eksperto išvadą.

98Dėl draudiko teisės reikalauti iš atsakovo trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos.

99LAT 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001 nurodyta, kad civilinėje byloje „gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio dalyje kilo gaisras, nes įrodinėdamas priežastį jis stengiasi įrodyti savo nekaltumą. Šis asmuo turi geresnes sąlygas įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, nes savo turto dalyje tik jis gali surinkti visus tyrimams reikiamus duomenis, geriau žino jo dalyje iš tikrųjų vykusius įvykius ir, sąžiningai veikdamas, nuodugniai ir išsamiai pateikdamas visas detales, yra labiau pajėgus atskleisti reikšmingas aplinkybes ir patvirtinti savo elgesio tinkamumą“. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Žalą padariusiu asmeniu laikomas tas asmuo, kurio valdomose patalpose kilo gaisras.

100AB ,,Lietuvos draudimas“ apdraudė pastatą, atitinkantį priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, todėl jam įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltus trečiuosius asmenis, teisinės reikšmės neturi didesnės rizikos prisiėmimas, kadangi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir atsakingo už padarytą žalą asmens santykius (CK 6.1015 str.). Tačiau CK 6.1014 str. 1 d. numato, kad draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo jei draudiminis įvykis įvyksta dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios. Šiaulių m. VPK pareigūnai tęsia ikiteisminį tyrimą dėl gaisro kilusio Vytauto g. 118, Šiauliuose, kadangi nėra surasti asmenys sukėlę gaisrą (t.1, b.l. 76). Civilinių bylų medžiaga įrodyta, kad buvo pažeisti net keli teisės normų reikalavimai, sąlygoję gaisro kilimą. Civilinėje teisėje kaltės ir atsakomybės klausimai aiškinami kitaip nei baudžiamojoje ar administracinėje teisėje. Civilinėje teisėje atsakomybė gali atsirasti pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai (CK 6. 246 str. 1d.).

101Nagrinėjamoje byloje ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ yra turto savininko (trečiojo asmens), kuris pagal turto draudimo sutartį įgijo draudimo apsaugą turto sužalojimo atveju, draudikas. Atlyginęs žalą, draudikas įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą asmenų, atsakingų už jos atsiradimą. Atsakingu už žalos atsiradimą asmeniu ieškovas nurodė atsakovą UAB Revinė, nuosavybės teisės pagrindu valdžiusią gyvenamąjį namą Vytauto g. 118, Šiauliai, kuriame 2007-07-28 kilo gaisras dėl ko buvo apgadintas trečiajam asmeniui priklausantis turtas (Šiaulių m apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-162-772/2008). Anksčiau išnagrinėtos bylos medžiaga nustatyta ir pripažinta, kad dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos yra atsakingas atsakovas, dėl to, jog jis nebuvo atidus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tuo pačiu UAB Revinė neįrodė, kad nėra pažeidusi jai tenkančios pareigos laikytis tokio atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad nebūtų kitam asmeniui padaryta žalos (CK 6. 263 str. 1d., 6. 246 str. 1d.). Teismas anksčiau išnagrinėjęs bylą pagal trečiojo asmens ieškinį atsakovui nustatė visas pastarojo civilinei atsakomybei atsirasti egzistavusias sąlygas (Šiaulių m. apylinkės teismo 2008-06-30 sprendimas, civ. byla Nr. 2-162-772/2008). Todėl dar kartą analizuoti tai, kas jau yra prejudiciniai faktai, nėra teisinės prasmės. Tuo pačiu tik paminėtina, kad kiekvienas savininkas (valdytojas) valdantis jam priklausantį (patikėtą) turtą privalo laikytis priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. Teismas konstatuoja, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą, atsakovą, kaip asmenį atsakingą už žalą, nurodė tinkamai, kadangi būtent jo valdyto gyvenamojo namo patalpose kilo gaisras. Eksploatuodamas priklausančias gyvenamojo namo patalpas atsakovas privalėjo laikytis Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64. Nors atsakovas prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti, nurodydamas, jog pastarasis neįrodė, kad už žalą yra atsakingas atsakovas, tačiau su tokia nuomone negalima sutikti dėl jau nurodytų aplinkybių (CPK 178 str. 1 d. 2 p.). Civilinė atsakomybė yra taikoma, kai nustatyti pagrindai jai atsirasti: 1) žala, 2) neteisėta veika, 3) kaltė, 4) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos. Ieškovas turi įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį. Žalos padarymo faktu patvirtinama, koks ieškovo turtas yra sugadintas, kokios pakenkimo apimtys, būdas ir kiti objektyvūs parametrai. Žalos dydis nusako, kaip pablogėjo ieškovo turtinė padėtis, išreikšta pinigais. Teisei prieštaraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos. Jos padarymas nesant teisėto pagrindo yra neteisėtas. Kartu ieškovas gali atskleisti faktus, kad žalos padarymo veiksmai yra neteisėti ne tik bendrųjų reikalavimų, bet ir konkrečių teisės aktų požiūriu – kad buvo pažeistos taisyklės, reikalavimai, instrukcijos ir pan. Pažeidimas turi būti susietas su konkrečiu asmeniu, kadangi konkretaus asmens veika priežastiniu ryšiu turi būti surišta su žalos kilimo faktu. Priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas, todėl jam tenka pareiga nurodyti konkretų asmenį, atsakingą už žalą, bei patvirtinti, kad žala yra šio asmens veikos pasekmė. Tai yra bendra taisyklė, kai žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Jei žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo, aplinkybės tampa sudėtingesnės, nes, be jau nurodytų aplinkybių, reikia nustatyti žalą padariusio asmens ryšį su atsakingu už žalą asmeniu ir pastarojo pareigos atlyginti žalą pagrindą.

102Bet kuriuo atveju kalba eina apie žalos atlyginimo prievolės skolininko tinkamumą, o konkretų asmenį kaip skolininką turi nurodyti ieškovas. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, nurodydamas žalą padariusį asmenį ir pateikdamas pakankamus įrodomuosius duomenis, jog kitas konkretus asmuo, o ne jis pats yra žalos atlyginimo prievolės skolininkas. Kai skolininkas nustatomas, tai laikoma, kad jis yra kaltas dėl žalos, kol neįrodo priešingai. Tai reiškia, kad iš karto manoma skolininką elgusis netinkamai, nepadarius visko, kas reikalinga pagal rūpestingumo ir apdairumo reikalavimus. Šis privalo įrodinėti, kad veikė tokiu rūpestingumo ir apdairumo laipsniu, koks atitinkamoje situacijoje buvo būtinas, o žala atsirado dėl paprasto įvykio ar nenugalimos jėgos, kurie pašalina jo atsakomybę. Asmuo, kurio valdomame name kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t.y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų tyčinių veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Tai duoda pagrindo išvadai, kad gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio pastate kilo gaisras, nes įrodinėdamas priežastį jis stengiasi įrodyti savo nekaltumą. Šis asmuo turi geresnes sąlygas įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, nes savo pastate tik jis gali surinkti visus tyrimams reikiamus duomenis, geriau žino jo dalyje iš tikrųjų vykusius įvykius ir, sąžiningai veikdamas, nuodugniai ir išsamiai pateikdamas visas detales, yra labiau pajėgus atskleisti reikšmingas aplinkybes ir patvirtinti savo elgesio tinkamumą.

103Gaisro tyrimo medžiaga nustatyta, kad gaisro židinys yra name, tai yra namo viduje, kuris pažymėtas schemoje (t.1, b.l. 76). Gaisro priežastis – neatsargus pašalinio žmogaus elgesys (2007-07-28 aktas dėl kilusios gaisro). Gavus baudžiamojoje byloje specialisto išvadą, nustatyta, kad pateiktuose tirti degėsių pavyzdžiuose, nėra degių skysčių pėdsakų, tai yra tyčinio padegimo versija atmestina. Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojo apklausos seka, kad mediniame name gaisras kilo dėl pašalinių asmenų gyvenusių šiame name neatsargaus elgesio. Remiantis paminėtu seka, kad gaisro židinys yra nustatytas, o gaisras kilo dėl asocialių asmenų gyvenusių (nakvojusių) neatsargaus elgesio (b.l. 76). Teismas šiuos specialisto ir ikiteisminio tyrimo pareigūno surinktus duomenis vertina ir laiko kaip pagrįstus įrodymus patvirtinančius, kad dėl kilusio gaisro atsakingas yra atsakovas. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgiant į tai, jog gaisro priežasčių nustatymas yra procesas, kurį sudaro visas veiksmų kompleksas: gaisro vietos apžiūra, daiktinių įrodymų tyrimas, liudytojų apklausa bei visos surinktos medžiagos įvertinimas. LR VRM Priešgaisrinės apsaugos departamento Gaisrinių tyrimų centro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.141 yra patvirtinti Gaisro židinio ir gaisro priežasčių nustatymo metodiniai nurodymai, kuriuos irgi atitinka ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. D. duoti parodymai. Be to šias teismo išvadas patvirtina ir specialisto išvada, o priešingų aplinkybių nenustatyta. Dėl to teismas sprendžia, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina faktą, kad gaisro židinys buvo name, ties ta vieta, kur nakvodavo (būdavo) asocialūs asmenys. Liudytojo A. D. parodymai, o taip pat teismo nurodyti metodiniai nurodymai paneigia atsakovo samprotavimus apie jo tinkamą rūpinimąsi jam priklausančiu turtu. Net ir neturint specialių žinių, suvokiama, jog liepsna visada plinta pagal oro srautą, t.y. į viršų, dėl ko ir išdegė namo vidus, lubos bei stogas. Esant tokiai situacijai darytina išvada, jog gaisro tyrimo medžiagoje nurodyta gaisro kilimo priežastis – neatsargus žmogaus elgesys, taip pat yra nustatyta. Atsakovas nepaneigė ankstesnės bylos medžiaga nustatyto fakto, kad namas buvo tinkamai prižiūrimas, jog į jį nepatektų pašaliniai asmenys, todėl darytina išvada, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė ir bendruosius priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus. Konstatavus gaisro židinio vietą ir gaisro kilimo priežastį, darytina logiška ir pagrįsta išvada, jog savininkas namą buvo palikęs be priežiūros, ką draudžia priešgaisrinės saugos reikalavimai, kadangi priešingu atveju gaisras kilti negalėjo. Pažymėtina tai, kad jokių įrodymų savo teiginiams, jog namas buvo nuolat prižiūrimas, kad į ji nepatektų asocialūs asmenys, patvirtinti atsakovas nepateikė. Teismas dar kartą konstatuoja, kad esant atsakingo už žalą asmens kaltės prezumpcijai, atsakovas UAB Revinė neįrodė, kad gaisras jo valdomame name kilo dėl kokio nors įvykio, dėl kurio jis nėra kaltas, arba dėl nenugalimos jėgos (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu, ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs draudimo išmoką trečiajam asmeniui UAB „Vaivorykštė“, įgijo reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už žalą, dėl ko ieškovo ieškinys tenkintinas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu atmestinas atsakovo atsikirtimas, kad šis ieškovo reikalavimas mažintinas remiantis franšizės (išskaitos) dydžiu. Pirmiausia, ši išskaita taikoma tik draudiko ir draudėjo santykiams. Antra, ankstesnėje byloje draudėjui (šio ginčo atveju trečiajam asmeniui) ši išskaita jau yra priteista iš atsakovo (Šiaulių m. apylinkės teismo 2008-06-20 sprendimas). Trečia, šiam atsakovo reikalavimui irgi taikytina prejudicinio fakto taisyklė (CPK 182 str. 2 p.).

104Dėl prejudicinių faktų įtakos šalių ginčui.

105Teismas sprendžia, kad atsakovo nurodyti argumentai neduoda pagrindo abejoti anksčiau priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys (nepriklausomai nuo jų teisinės padėties) ar jų teisių perėmėjai. Lietuvos Respublikos teismų praktika pripažįsta, kad taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, bylose, kuriose taikoma prejudicija (lot. praeiudicio - iš anksto nuspręstas) itin svarbu tiksliai nustatyti teisinių santykių subjektus. CPK 182 straipsnio 2 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad kitoje civilinėje byloje turi dalyvauti tie patys asmenys. Kad galima būtų taikyti prejudicinio fakto taisyklę, nebūtinas paties fizinio asmens dalyvavimas byloje. Pakanka, kad toks asmuo būtų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu. Byloje dalyvaujančio asmens procesinė padėtis nesvarbi. Kitoje byloje ji gali pasikeisti: ieškovas gali tapti atsakovu, atsakovas - ieškovu, tretysis asmuo - atsakovu ir t.t. Kitoje byloje gali dalyvauti pirmojoje byloje dalyvavusių asmenų teisių perėmėjai. Tai netrukdo taikyti faktų prejudicijos taisyklę. Ją galima taikyti ir tais atvejais, kai kitoje byloje dalyvauja ne tie patys byloje dalyvavusių asmenų atstovai, nes atstovai nėra civilinių teisinių santykių subjektai. Kitos bylos ieškinio dalykas gali sutapti tik iš dalies arba netgi būti skirtingas. Gali nesutapti ir kitos bylos ieškinio pagrindas. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose ir, kad pirmiau išnagrinėtoje byloje nebūtų dirbtinai įrodinėjami faktai, kurie kitoje byloje būtų laikomi prejudiciniais.

106Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui ir praranda šią galią, jeigu pirmesnis teismo sprendimas yra panaikinamas. Tačiau pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tokiu atveju, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

107Prejudicinę galią šioje civilinėje byloje turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti atsakingo už žalą asmens veiksmų padariniai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Todėl teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti ankstesniu teismo sprendimu konstatuotų atsakovo netinkamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo sprendimas. Pagal Lietuvos Respublikos teismų praktiką, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, akcentuojama, kad kiekvienu atveju bylos dalyvio veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai civilinėse bylose gali skirtis. Kita vertus, pasitaiko civilinių bylų, kuriose ankstesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai įtraukiami į įrodinėjimo dalyko sudėtį kitoje civilinėje byloje. Pavyzdžiui, dėl padarytos turtinės žalos pobūdžio ir dydžio, civilinės atsakomybės tiesioginiai padariniai (fizinio asmens kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t.t. Šios aplinkybės, nustatytos ankstesniu teismo sprendimu, kitoje civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostata aiškintina taip: nebereikia iš naujo nustatyti teismo sprendimu nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų ir jos padarinių, sudarančių kitos civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat to, kad tai padarė asmuo, dėl kurio priimtas ankstesnis teismo sprendimas. Prejudicinę galią turi visų rūšių teismo sprendimai nustatantys civilinę atsakomybę ir jos padarinius.

108Antra, teismas, priimdamas ankstesnį sprendimą, irgi atliko byloje pateiktų įrodymų vertinimą bei sprendė, jog ieškovo (šio ginčo atveju trečiojo asmens) reikalavimas atsakovui atlyginti likusią draudiko neatlygintą žalą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl dar kartą nustatyti šią žalą šioje byloje nėra teisinio pagrindo. Kitokia teismo išvada būtų susijusi su tuo, kad Šiaulių m. apylinkės teismas priimdamas 2008-06-20 sprendimą pažeidė galiojančias civilinės teisės normas.

109Kadangi teismas negali iš naujo vertinti prejudicinių faktų, todėl negali būti atsižvelgta į atsakovo argumentą, jog iš jo pritestinos žalos dydis gali būti mažinamas. Tokia teise atsakovas galėjo pasinaudoti Šiaulių m. apylinkės teisme kuomet buvo nagrinėjama civilinė bylą Nr. 2-162-772/2008. Tuo pačiu pastebėtina, kad šioje byloje ieškovas reiškia atsakovui atgręžtinį reikalavimą (subrogacija), kuris yra susijęs su išnagrinėta civiline byla, o ne naują ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

110Teismas, taip pat atmeta atsakovo argumentus, jog tretysis asmuo šalindamas jam padarytos turtinės žalos padarinius buvo išlaidus. Tokia teismo išvada siejasi su tuo, kad pats atsakovas turėjo rūpintis nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimu, tai yra surasti rangovą ir nupirkti medžiagas sugadintų pakeitimui. Tačiau atsakovas elgėsi priešingai, atsisakė net bendradarbiauti su nukentėjusiuoju ir tuo pačiu turi prisiimti visas iš to kylančias pasėkmes. Tai, kad ekspertas nustatė mažesnę nei UAB Vaivorykštė pateikė draudikui atlygintinų remonto darbų kainą, nesudaro teisinio pagrindo iš naujo vertinti žalos dydį. Eksperto išvada tėra tik vienas iš įrodymų, o be to ir joje liko neįvertinti visi su padaryta žala ir jos pašalinimo padariniais susiję darbai (langų pakeitimas pastato antrame ir trečiame aukšte; mobiliosios platformos nuoma; stiklo padengimas matine danga; sugadintų stiklo paketų išvežimas į sąvartyną). Dėl to besąlygiškai remtis ekspertizės akto duomenimis nėra teisinio pagrindo, kadangi ekspertas pateikė išvadą vietoje neapžiūrėjęs pastato, todėl jie atmestini, kaip prieštaraujantys kitiems bylos duomenims. Be to atsakovas tokios pat ekspertizės galėjo prašyti ir nagrinėjant ankstesnę civilinę bylą (Nr. 2-162-772/2008), o to nepadaręs turi prisiimti visas iš to kylančias pasėkmes. Teismas vykdydamas teisingumą, aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas, kaip minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Tai pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (LAT 2008-05-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-236/2008).

111Atsakovo aiškinimas, kuriuo remiasi jo atstovas, kad ieškovas nenurodė teisinio pagrindo irgi atmestinas, nes ieškinio juridinį pagrindą turi nustatyti teismas, todėl pripažintina, jog ieškovas pareiškė atsakovui reikalavimą tinkamu teisiniu pagrindu, būtent – pagal Lietuvos civilinio kodekso 6. 111 str., 6. 246 str. 1 d., 6. 263 str. 1 d., 6. 1015 str. 1 d. nuostatas. Be to ieškovas ieškinyje privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.)

112Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimo, teisės ir pareigos, susijusios su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.

113Bylinėjimosi išlaidų paprastai turi ne tik proceso dalyviai, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (šalys ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus). Išlaidų turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Nors CPK I dalies VIII skyriuje kalbama apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tik proceso šalims, tačiau teisės doktrina ir susiformavusi teismų praktika pripažįsta, kad teismas, išspręsdamas bylą, gali kartu nuspręsti ir dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis. Tokia išvada yra paremta šiais žemiau nurodytais motyvais.

114Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis - sudaryti sąlygas minėtiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę civilines bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Atsižvelgiant į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtį, atsisakymas atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes tinkamai ir kvalifikuotai (samdant advokatą, renkant ir teikiant teismui įrodymus ir pan.) įgyvendinti savo materialiąsias teises, prieštarautų teisingumo principui (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).

115Antra, įgyvendinant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto tikslus, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios su šalimis procesinės teisės ir pareigos, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims. Taigi procesinių teisių ir pareigų srityje galioja trečiųjų asmenų ir šalių lygiateisiškumo principas. Šis principas netaikomas tik teisėms ir pareigoms, susijusioms su disponavimu ginčo dalyku, bet teisėms ir pareigoms bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje minėtas lygiateisiškumo principas galioja.

116Trečia, draudimą teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimus reikia suprasti kaip draudimą spręsti dėl materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. dėl ginčo dalyko. Tuo tarpu trečiųjų asmenų procesinių teisių ir pareigų klausimai teismo sprendimu gali būti ir yra sprendžiami. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra laikomas išvestiniu, papildomų procesiniu klausimu, spręstinu greta klausimų, tiesiogiai susijusių su ginčo dalyku (Teismų praktika, 2002, Nr. 17, p. 117-127). Todėl draudimas teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimus neturi būti taikomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

117Ketvirta, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas šiuos klausimus spręsti operatyviai ir ekonomiškai. Išnyksta poreikis juos spręsti atskiru regresiniu ieškiniu tretiesiems asmenims dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

118Remiantis išdėstytais argumentais, teismas pripažįsta, kad tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi būti įtraukiamas į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis teisėmis ir pareigomis su šalimis.

119Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą jau seniai yra pripažįstama.

120Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. D. ir kt. v. Kauno miesto valdyba, nurodė, kad pagal 1964 m. CPK 39 straipsnį trečiasis asmuo turi šalies teises ir pareigas, išskyrus minėto straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Nors 1964 m. CPK 112-113 straipsniai nustatė, kad atstovavimo ir teismo išlaidos atlyginamos šaliai, teisėjų kolegija sprendė, jog sistemiškai aiškinant 1964 m. CPK nuostatas, taip pat atsižvelgiant į trečiojo asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi bei lygiateisiškumo ir teisingumo principus, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovavimo išlaidos jo naudai iš ieškovų priteistos pagrįstai (LAT CBS 2002-09-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-946/2002). Dėl to, jog kaip jau minėta, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje irgi patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl, jo turėtas bylinėjimosi išlaidos jam atlygintinos taip pat.

121Tenka pastebėti, kad naujasis CPK atvėrė galimybę bylinėjimosi išlaidomis pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai nurodytos įstatyme, bet ir visas kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tai sudaro sąlygas bylinėjimosi išlaidomis pripažinti, pavyzdžiui, ekspertų išvadą, įrodymų gavimo ir pateikimo teismui išlaidas (antstolių atlikto faktų konstatavimo išlaidas, dokumentų gavimo išlaidas ir kt.), išlaidas kitų atstovų (auditorių, buhalterių, mokesčių konsultantų ar kitų sričių specialistų) pagalbai, kitas išlaidas.

122Tam, kad įstatyme tiesiogiai neįvardytos išlaidos būtų pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jos turi atitikti du CPK 88 straipsnio dalies 8 punkte nustatytus vertinamuosius kriterijus:

123jos turi būti būtinos, ir

124jos turi būti pagrįstos.

125Kalbant apie pirmąjį kriterijų, pasakytina, kad teismas turi įvertinti, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be šių išlaidų, ar šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis ir neprotingas. Antrasis kriterijus reiškia, kad išlaidas būtina pagrįsti, t. y. įrodyti. CPK komentare ir 2003 metų civilinio proceso teisės vadovėlyje kategoriškai teigiama, kad šios išlaidos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Dažniausiai finansines operacijas patvirtina būtent rašytiniai įrodymai. Tačiau vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad įstatymas kategoriškai nereikalauja ,,kitų“ bylinėjimosi išlaidų pagrįsti tik rašytiniais įrodymais. „Kitomis išlaidomis“ taip pat pripažintinos ir išlaidos teisinei pagalbai, kurią vykdydami teisėtą veiklą suteikė kiti subjektai - ne advokatai. Tokią nuomonę pareiškė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2005 m. gegužės 2 d. konsultacijoje: „Kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 straipsnis), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis-faktūromis, kvitais ir kt.).“ (Teismų praktika, 2005, Nr. 23). Tretysis asmuo būtent pateikė teismui rašytinius įrodymus dėl išlaidų turėtų paruošiant pareiškimus ir pareiškimą paaiškinimą teismui. Kaip jau minėta paties atsakovo veiksmai lėmė tai, kad tretysis asmuo turėjo pateikti teismui pareiškimus ir pareiškimą paaiškinimą.

126Remiantis aukščiau paminėtu tenkintinas ir trečiojo asmens reikalavimas dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau jis tenkintinas tik iš dalies. Tai yra trečiajam asmeniui jo turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų teismui paruošimo atlygintinos be PVM, nes tretysis asmuo šį mokestį susigrąžina iš valstybės per PVM atskaitą. Tokiu būdu trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistina iš viso: 2 109,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tuo pačiu pripažintina, kad šios trečiojo asmens išlaidos atitinka ir tokių išlaidų dydį.

127Tenka pastebėti, kad civilinio proceso išlaidos - tai ne tik šalių, bet ir valstybės išlaidos visai teisingumo vykdymo sistemai. Todėl būtina protingai elgtis kilus ginčui, o ne skatinti tolimesnį šalių bylinėjimąsi suvokiant, kad tai veda tik prie šių išlaidų didėjimo. Todėl teismas konstatuoja, kad ne tretysis asmuo, o atsakovas turi prisiimti visas iš jo netinkamų veiksmų kylančias pasekmes. Be to teiginys, jog teisingumas „kainuoja“, nėra vien tik posakis be turinio. Aišku viena - visos aukščiau įvardytos išlaidos egzistuoja ir kasmet jos ne mažėja, o didėja. Todėl atmestini atsakovo atstovo argumentai, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti trečiojo asmens prašymą dėl kitų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tam įtakos neturi ir ta aplinkybė, kad šios išlaidos yra patirtos trečiajam asmeniui sumokėjus už suteiktas teisines paslaugas kitai giminingai įmonei.

128Taip pat atmestini ir atsakovo argumentai, kad tretysis asmuo neprivalėjo pateikti teismui procesinio dokumento, kadangi tokią teisę jam suteikia įstatymas (CPK 142 str.). Atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovo atstovo argumentai, kad šalys esant deliktiniams santykiams neprivalo bendradarbiauti, nes būtent dėl atsakovo netinkamų veiksmų trečiajam asmeniui ir buvo padaryta žala. Atsakovas, vienašališkai atsisakydamas bendradarbiavimo su nukentėjusiuoju, privalo prisiminti ir bendro pobūdžio elgesio taisykles, o to nepadaręs turi prisiimti visą iš to kylančią atsakomybę. Teismas nevertina ir atsakovo argumentų, kad trečiajam asmeniui statant pastatą Vilniaus g. 122, Šiauliai, nebuvo laikomasi minimalių priešgaisrinių atstumų tarp namų, kadangi šis klausimas gali būti sprendžiamas remiantis kitomis civilinės teisės normomis (CK 6. 271 str.). Be to ši prievolė kyla iš įstatymo (Statybos įstatymas), tačiau teismas nagrinėdamas šį šalių ginčą, nevertina atsakingų asmenų veiksmų priimant atitinkamus sprendimus, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjama byla.

129Dėl kitų ieškinio reikalavimų.

130Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovo priteistinos nurodytos palūkanos už priteistą sumą nuo 2008-08-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

131Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 357,20 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

132Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ( CPK 92 str. 1d. ).

133Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 270 straipsniu,

Nutarė

134Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

135Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834) iš atsakovo UAB ,,Revinė“ (įmonės kodas 35805170933) 11 906,78 (vienuoliką tūkstančių devynis šimtus šešis litus 78 ct) litus žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 906,78 Lt sumą nuo 2008 m. rugpjūčio 18 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

136Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834) iš atsakovo UAB ,,Revinė“ (įmonės kodas 35805170933) 357,20 Lt (tris šimtus penkiasdešimt septynis litus 20 ct) žyminio mokesčio.

137Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ (įmonės kodas 110051834) iš atsakovo UAB ,,Revinė“ (įmonės kodas 35805170933) 2 109,50 Lt (du tūkstančius vieną šimtą devynis litus 50 ct) su bylinėjimusi susijusių išlaidų.

138Priteisti valstybei (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB ,,Revinė“ (įmonės kodas 35805170933) 64,56 Lt pašto išlaidų.

139Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių m. apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,... 3. dalyvaujant atsakovo atstovui adv. A. Kazakevičiui, neatvykus ieškovo... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 5. Teismas išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateikė teismui ieškinį dėl... 7. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2007-07-28 kilus gaisrui pastate, esančiame... 8. Dėl padarytos žalos Draudėjui buvo išmokėta 11 906, 78 Lt draudimo išmoka... 9. Pastato, esančio Vytauto g. 118, Šiauliuose, kuriame kilo gaisras, savininkas... 10. Dėl gaisro fakto Šiaulių m. 1 PK iškelta baudžiamoji byla, tačiau UAB... 11. Ieškovas nurodė, kad minėtoms aplinkybėms patvirtinti jis teikia ir... 12. Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6. 246... 13. 1. Priteisti iš atsakovo UAB „Revinė“ ieškovui AB ,,Lietuvos... 14. 2. Pareikalauti iš Šiaulių m. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos... 15. 3. Pareikalauti iš Šiaulių m. 1 - ojo policijos komisariato ( A.... 16. Ieškovas savo reikalavimus atstovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.... 17. Ieškovas 2011-04-15 pateikė teismui papildomus paaiškinimus dėl ieškinio,... 18. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikia papildomus įrodymus dėl žalos... 19. Ekspertas J. J. nurodė, jog aplinkybė, jog dalis stiklo paketų (10 vnt)... 20. UAB „Stiklita“ nurodo, jog stiklo paketų storis, stiklo rūšis,... 21. Ekspertizės akte nebuvo vertinama ta aplinkybė, jog buvo keičiami pastato... 22. Ekspertas išvadoje nevertino stiklo paketų išvežimo į sąvartyną kainos (... 23. Kadangi ekspertas nevertino visų išlaidų, eksperto išvada neatspindi... 24. Žalos realų dydį atspindi faktiškai draudėjo patirtos išlaidos, apmokant... 25. Bylos dalyvių prašymu teismas išsireikalavo iš Šiaulių m. 1 – ojo PK... 26. Taip pat neatskiriama šios bylos dalimi teismas laikė ir anksčiau to paties... 27. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų... 28. Su AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu nesutinku.... 29. AB „Lietuvos draudimas“ (toliau tekste - Ieškovas) 2008-07-30 ieškinys... 30. Įrodinėdamas savo ieškinio faktinį pagrįstumą, Ieškovas nurodo teismui... 31. 1. Pastato, esančio Vytauto g. 118, Šiauliuose, kuriame kilo gaisras,... 32. 2. Už pastato nepriežiūrą (prieš tai pastate taip pat buvo kilęs gaisras)... 33. 3. Pastato savininko aplaidus požiūris į jam priklausančio turto... 34. 4. Kadangi atsakovas pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai,... 35. Atsakovas teigė, kad pirmoji Ieškovo nurodoma aplinkybė yra iš dalies... 36. Antroji Ieškovo nurodoma aplinkybė yra tiksli, t. y. 2007-09-03 atsakovo... 37. Visų pirma, minima nuobauda 2007-09-03 faktiškai bendrovės vadovui buvo... 38. Antra, įstatymo nustatyta tvarka bendrovės vadovas neskundė 2007-09-03... 39. Iki pat gaisro kilimo momento, t.y. 2007-07-28, bendrovės vadovas tinkamai... 40. Trečias ir ketvirtasis ieškovo teiginiai dėl bendrovės vadovo aplaidumo,... 41. Ieškinio teisiniais pagrindais Ieškovas nurodo Lietuvos Respublikos civilinio... 42. LR CK 6. 246 str. 1 d. nurodoma, jog „Civilinė atsakomybė atsiranda... 43. Ieškinys negali būti tenkinamas minimu teisiniu pagrindu, kadangi Ieškovas... 44. Nurodydamas Ieškinio teisiniu pagrindu LR CK 6. 248 str., Ieškovas nenurodo... 45. Kadangi LR CK 6. 248 str. 3 d. turinys iš esmės atitinka LR CK 6. 246 str. 1... 46. Analizuodamas Ieškovo nurodytą Atsakovo civilinės atsakomybės teisinį... 47. Statinio savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė yra susijusi su valdomo... 48. Atsakovo manymu, Ieškovo Ieškinys negali būti tenkinamas dar ir dėl to, kad... 49. Atsižvelgiant į tai, jog naujai vykdomiems statybos darbams yra keliami... 50. Susipažinus su gautais 2008 m. balandžio mėn. 4 d. Šiaulių apskrities... 51. Atsižvelgiant į tai, jog Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo... 52. Dar viena aplinkybė, dėl kurios negalima tenkinti Ieškovo ieškinio yra ta,... 53. Atsakovas sutinka su Ieškovo reikalavimais išreikalauti iš atitinkamų... 54. Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 49 str. 2 d.; 88 str.;... 55. 1. Įtraukti Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos... 56. 2. Ieškovo ieškinio netenkinti.... 57. 3. Priteisti iš Ieškovo visas Atsakovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo... 58. Teismas 2008-12-09 nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl Šiaulių... 59. Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus pagrindžiančius savo... 60. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pakartojo atsiliepime į ieškinį... 61. Papildomai atstovas paaiškino, kad nuo pat ginčo pradžios atsakovas teigė,... 62. Teismas atsakovo prašymu, atsižvelgiant į ieškovo nuomonę skyrė byloje... 63. Tretysis asmuo irgi pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, nurodydamas,... 64. Tretysis asmuo pasinaudodamas savo teise teikia teismui paaiškinimus, kadangi... 65. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį eksperto išvada - viena iš įrodymų... 66. Pažymėtina, kad teismas, civilinėje byloje įvertindamas įrodymus, turi... 67. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kaip matyti iš prijungtos civ. bylos Nr.... 68. Vadovaujantis išdėstytų tretysis asmuo teismo prašė:... 69. 1. Ieškinį tenkinti, o trečiajam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas... 70. Atskiru pareiškimu tretysis asmuo prašė teismo priteisti turėtas... 71. Pareiškime tretysis asmuo nurodė, kad Ieškovas 2008-07-30 Šiaulių m.... 72. 2008-08-19 gautu Šiaulių m. apylinkės teismo pranešimu UAB... 73. 2008-08-21 atsiliepimas į 2008-07-30 ieškinį.... 74. 2008-08-25 prašymas dėl bylos prijungimo.... 75. 2009-10-22 pareiškimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.... 76. 2009-12-21 pareiškimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.... 77. 2010-02-09 pareiškimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.... 78. 2010-03-22 pareiškimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.... 79. 2010-04-15 pareiškimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.... 80. 2010-10-27 pareiškimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.... 81. 2010-12-23 atsiliepimas į atsakovo atskirąjį skundą.... 82. 2011-03-17 pareiškimas dėl dalyvavimo teismo posėdyje ir paaiškinimo... 83. Šio pareiškimo parengimas.... 84. Taip pat mūsų bendrovė patyrė 9,5 Lt dydžio išlaidas UAB... 85. Dėl nurodytų procesinių dokumentų ruošimo tretysis asmuo patyrė... 86. Taip pat atsižvelgtina į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl... 87. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neįvardytos išlaidos būtų pripažintos... 88. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė... 89. Vadovaujantis išdėstytu, tretysis asmuo teismo prašė:... 90. Priteisti trečiojo asmens UAB „Vaivorykštė“ naudai 2 550,50 Lt (9,5 Lt... 91. Šį prašymą tretysis asmuo grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 92. Liudytojo (institucijos, duodančios išvadą byloje, atstovo) teisėmis teismo... 93. Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.... 94. Teismas dar anksčiau išnagrinėjo trečiojo asmens (toje byloje ieškovo)... 95. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi... 96. Nagrinėjamu atveju draudėją, t. y. žalą patyrusį asmenį UAB... 97. Be to atsižvelgiant į aukščiau paminėtą ir tarp tų pačių ginčo... 98. Dėl draudiko teisės reikalauti iš atsakovo trečiajam asmeniui išmokėtos... 99. LAT 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001... 100. AB ,,Lietuvos draudimas“ apdraudė pastatą, atitinkantį priešgaisrinės... 101. Nagrinėjamoje byloje ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ yra turto savininko... 102. Bet kuriuo atveju kalba eina apie žalos atlyginimo prievolės skolininko... 103. Gaisro tyrimo medžiaga nustatyta, kad gaisro židinys yra name, tai yra namo... 104. Dėl prejudicinių faktų įtakos šalių ginčui. ... 105. Teismas sprendžia, kad atsakovo nurodyti argumentai neduoda pagrindo abejoti... 106. Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai... 107. Prejudicinę galią šioje civilinėje byloje turi įsiteisėjusiu teismo... 108. Antra, teismas, priimdamas ankstesnį sprendimą, irgi atliko byloje pateiktų... 109. Kadangi teismas negali iš naujo vertinti prejudicinių faktų, todėl negali... 110. Teismas, taip pat atmeta atsakovo argumentus, jog tretysis asmuo šalindamas... 111. Atsakovo aiškinimas, kuriuo remiasi jo atstovas, kad ieškovas nenurodė... 112. Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimo, teisės ir... 113. Bylinėjimosi išlaidų paprastai turi ne tik proceso dalyviai, pareiškiantys... 114. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio... 115. Antra, įgyvendinant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų... 116. Trečia, draudimą teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio... 117. Ketvirta, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų,... 118. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas pripažįsta, kad tretysis asmuo,... 119. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje trečiųjų asmenų,... 120. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 121. Tenka pastebėti, kad naujasis CPK atvėrė galimybę bylinėjimosi išlaidomis... 122. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neįvardytos išlaidos būtų pripažintos... 123. jos turi būti būtinos, ir... 124. jos turi būti pagrįstos.... 125. Kalbant apie pirmąjį kriterijų, pasakytina, kad teismas turi įvertinti, ar... 126. Remiantis aukščiau paminėtu tenkintinas ir trečiojo asmens reikalavimas... 127. Tenka pastebėti, kad civilinio proceso išlaidos - tai ne tik šalių, bet ir... 128. Taip pat atmestini ir atsakovo argumentai, kad tretysis asmuo neprivalėjo... 129. Dėl kitų ieškinio reikalavimų.... 130. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d.... 131. Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi... 132. Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybei procesinių dokumentų siuntimo... 133. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 -... 134. Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.... 135. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas... 136. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas... 137. Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“... 138. Priteisti valstybei (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo... 139. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...