Byla 2A-1020-569/2015
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „RGDR transport“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-06-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1281-721/2015 pagal ieškovės UAB „Gotartas“ ieškinį atsakovei UAB „RGDR transport“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „RGDR transport“ 11131,33 Eur dydžio skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad šalys 2014-10-02 sudarė sutartį Nr. 14/12, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei dyzelinį kurą, o atsakovė UAB „RGDR transport“ įsipareigojo sumokėti už parduotą kurą.Nuo 2014 metų kovo mėn. ieškovė teikė atsakovei automobilių saugojimo paslaugas. Automobilių saugojimo paslaugas ieškovė teikė pagal saugojimo aikštelėje viešai paskelbtą kainininką. Ieškovei pareiškus pretenziją dėl neapmokėtų sąskaitų, atsakovė pradėjo neigti gavusi automobilio saugojimo paslaugas.

6Atsakovė ieškinio reikalavimus pripažino iš dalies, ginčijo tik 4755,00 Eur įsiskolinimą, kuris susidarė už automobilių saugojimo paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.Teigė, kad ieškovė pateikė teismui klaidinančias PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias neįmanoma nustatyti, ar tikrai atsakovės transporto priemonės buvo ieškovės automobilių stovėjimo aikštelėje nurodytais sąskaitose laikotarpiais, todėl iš atsakovės negali būti reikalaujama sumokėti už ieškovės jai suteiktas automobilių saugojimo paslaugas. Atsakovė po ieškinio pateikimo dienos teismui, ieškovei 2015 m. balandžio 3 d. sumokėjo 3000,00 Eur už dyzelinį kurą, todėl dėl 3376,33 Eur likusių sumokėti už dyzelinį kurą, neprieštaravo.

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

8Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 9d. sprendimu ieškinį tenkino –priteisė iš atsakovės UAB „RGDR transport“ ieškovei UAB „Gotartas: 8131,33 Eur skolos;425,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; 6 procentų dydžio metines palūkanas už 8131,33 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;civilinę bylą dalyje dėl 3000,00 Eur skolos ieškovei UAB ,,Gotartas“ priteisimo iš atsakovės UAB ,,RGDR transport“ nutraukė; grąžinto ieškovei 67,50 Eur žyminio mokesčio.

9Teismas vertino, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis dėl atlygintinių automobilio stovėjimo paslaugų konkliudentiniais veiksmais. Teismas konstatavo, kad sutarties sudarymo faktą patvirtina ieškovo paaiškinimai ir rašytiniai dokumentai: PVM sąskaitos-faktūros, UAB „RGDR transport“ mokėjimo kortelė. Teismas sprendė, kad atsakovė paslaugas priėmė, tačiau nevisiškai atsiskaitė už automobilio stovėjimo aikštelės paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ji nelaikė automobilių nurodytu laikotarpiu.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,RGDR transport“ prašopanaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-06-09 sprendimo dalį dėl 4755,00 Eur sumos ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13Teismas priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime išdėstytus motyvus, formaliai vertino susidariusią situaciją. Teismas neatsižvelgė, kad PVM sąskaitos-faktūros yra klaidingos ir neatitinka šalių pradinio susitarimo. Nevertino atsakovės argumentų, kad tikslinga už automobilių stovėjimo aikštelės paslaugas taikyti vienodą įkainį. Neatsižvelgė į tai, kad atsakovė 2014-12-29 raštu grąžino ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2014-03-31 iki 2014-11-30. Kad atsakovė 2015-01-20 pakartotinai grąžino 2014-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.GOT050205, nes nesutiko su pateikta sąskaita, nes atsakovės visos transporto priemonės 2014-12-01 nebuvo saugomos aikštelėje.

14Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Gotartas“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės teigimu, tai, kad atsakovė yra gavusi automobilių saugojimo paslaugas, patvirtina aplinkybės, jog atsakovės darbuotojai yra priėmę ir pasirašę ankstesnes PVM sąskaitas-faktūras būtent už automobilio saugojimo paslaugas ir atsakovės atlikti mokėjimai ieškovei. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp atsakovės ir ieškovės buvo susiklostę teisiniai santykiai dėl atlygintinių transporto priemonių saugojimo paslaugų teikimo, o paslaugos buvo teikiamos pagal susiformavusią praktiką. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė nesaugojo atsakovės transporto priemonių.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

16ir teisiniai argumentai

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės buvo priteista skola, kuri susidarė už automobilių saugojimo paslaugas.

20Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).

21Apeliantės teigimu,visos jos transporto priemonės ieškovei nebuvo perduotos saugojimui ir ieškovė atsakovei neteikė automobilių saugojimo paslaugų, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus – PVM sąskaitas-faktūras - bei formaliai vertino susidariusią situaciją.

22Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp ieškovės UAB „Gotartas“ ir atsakovės UAB „RGDR transport“ buvo sudaryta sutartis dėl atlygintinių automobilio stovėjimo paslaugų konkliudentiniais veiksmais. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir vertina, kad teismas tokių savo išvadų nepagrindė. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nenurodė kriterijų, kuriais remiantis padarė išvadą, jog iš atsakovės elgesio matėsi jos valia sudaryti tokį sandorį.

23Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotoja) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir gražinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai numatyta sutartyje, nes pagal šalių susitarimą pasaugos sutartis gali būti atlygintinė ir neatlygintinė. Pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento (CK 6.830 str. 1,2 ir 4d).Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad būtų galima konstatuoti šalių pasaugos santykius, būtina nustatyti, jog kilnojamasis daiktas buvo perduotas saugoti, buvo įsipareigojimas jį išsaugoti ir grąžinti išsaugotą. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo argumentus, kad atsakovei teikė automobilių saugojimo paslaugas ir kad atsakovė nėra atsiskaičiusi už minėtų paslaugų teikimą, įrodinėjo rašytiniais įrodymais – PVM sąskaitomis-faktūromis. Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų ir to, kad atsakovė dalį PVM sąskaitų-faktūrų yra apmokėjusi, sprendė, kad tai rodo susiklosčiusius ilgalaikius automobilių stovėjimo aikštelės paslaugų santykius, kad ieškovė teikė automobilių stovėjimo aikštelės paslaugas nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad PVMĮ nereglamentuota civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Pagal PVMĮ 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje, kurio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, kad šiame buhalterinės apskaitos dokumente turi būti nurodytas PVM tarifas (tarifai). Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių (paslaugų) pateikimą.Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita-faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Toks PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės šalių sutartinių santykių aspektu aiškinimas atitinka Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, kurioje pasisakyta, kad vien tik remiantis PVM sąskaita faktūra negali atsirasti prievolės išskaičiuoti PVM (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1989 m. gruodžio 13 d. sprendimas Genius Holding, C-342/87, Rink. 1989, p. 4227). Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys duoda pagrindą išvadai, jog, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje kitų įrodymų apie pasaugos sutarties tarp ieškovės ir atsakovės egzistavimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad tarp ieškovės UAB „Gotartas“ ir atsakovės UAB „RGDR transport“ buvo sudaryta sutartis dėl atlygintinių automobilių saugojimo paslaugų. Taip pat teisėjų kolegija vertina, kad nėra byloje neginčytinų įrodymų, kad atsakovė dalį ginčo PVM sąskaitų-faktūrų yra apmokėjusi. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė atlikinėjo mokėjimus ieškovei, tačiau iš ieškovės pateiktų sąskaitų išrašų negalima daryti išvadą, kad mokėjimai buvo daryti pagal konkrečias ginčo PVM sąskaitas-faktūras, kadangi mokėjimų sumos neatitinka ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų, taip pat mokėjimo paskirtyse nėra nurodoma pagal kurią tiksliai PVM sąskaitą-faktūrą atsakovė moka. Iš UAB „RGDR transport“ mokėjimo kortelės taip pat nėra galimybės nustatyti, kad atsakovės mokėjimai buvo atliekami už konkrečias PVM sąskaitas-faktūras. Minėta kortelė yra vidinis ieškovės dokumentas ir iš jos matyti tik kaip ieškovė pasiskirstė lėšas, gautas iš atsakovės.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė ginčija ir prašo panaikinti tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl patenkinto ieškovės reikalavimo – skolos už automobilių saugojimo paslaugas laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2014-12-31, tačiau apeliantė ginčijamą sumą nurodo didesnę – 4755,00 Eur nei yra priteista skola už automobilių saugojimo paslaugas– 1341,24 Eur. Apeliaciniame skunde kitų argumentų dėl kitos skolos sumos apeliantė nepateikė, todėl teisėjų kolegija tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

25Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas,vertindamas ir tirdamas byloje esančius rašytinus įrodymus,padarė neteisingas išvadas dėl skolos už automobilių saugojimo paslaugas,todėl sprendimas keistinas ir ieškovės reikalavimas dėl 1341,24 Eur skolos už automobilių saugojimo paslaugas atmestinas, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

27Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos. CPK 93 str. 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė byloje patyrė 447,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus 87 procentais, ieškovei UAB „Gotartas“ iš atsakovės UAB „RGDR transport“ priteistinos 389,32 Eur bylinėjimosi išlaidos.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

29Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo žyminį mokestį – 143 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, iš ieškovės UAB „Gotartas“ atsakovei UAB „RGDR transport“ priteistina 71,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

32„Ieškinį tenkinti iš dalies.

33Priteisti iš atsakovės UAB „RGDR transport“ ieškovei UAB „Gotartas“:

34- 6 790,09Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų 9 centus) skolos;

35- 389,32 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 32 centus) bylinėjimosi išlaidų;

36- 6 procentų dydžio metines palūkanas už 6 790,09 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

37Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

38Priteisti iš ieškovės UAB „Gotartas“ atsakovei UAB „RGDR transport“ 71,50 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės... 6. Atsakovė ieškinio reikalavimus pripažino iš dalies, ginčijo tik 4755,00... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 9d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas vertino, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis dėl... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,RGDR transport“ prašopanaikinti... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. Teismas priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime... 14. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Gotartas“... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 16. ir teisiniai argumentai... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš... 20. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas... 21. Apeliantės teigimu,visos jos transporto priemonės ieškovei nebuvo perduotos... 22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp ieškovės UAB „Gotartas“... 23. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi yra dviejų ar daugiau asmenų... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė ginčija ir prašo panaikinti tik... 25. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.... 27. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.... 29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 31. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti... 32. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 33. Priteisti iš atsakovės UAB „RGDR transport“ ieškovei UAB „Gotartas“:... 34. - 6 790,09Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų 9... 35. - 389,32 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 32 centus)... 36. - 6 procentų dydžio metines palūkanas už 6 790,09 Eur priteistą sumą nuo... 37. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 38. Priteisti iš ieškovės UAB „Gotartas“ atsakovei UAB „RGDR transport“...