Byla 2A-927-567/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Petro Jaržemskio, sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei I. J. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-35-182/2008 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. A. dėl žalos gamtai ir aplinkai atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4 Ieškovas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2007-10-22 pateikė ieškinį ir 2008-05-26 ieškinio patikslinimą, prašydamas priteisti 16000 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2007-08-07 atsakovas ( - ) Druskininkų sav., Druskininkų m. urėdijos Grūto g-joje, 149 kvartalo 27 sklype, jam nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, turėdamas leidimą kirsti mišką (serija A Nr.016952) nuosavų pastatų statybai, iškirto mišką, rovė kelmus ir 3200 m2 plote sunaikino miško paklotę, nustumdamas derlingą žemės paviršių ir palikdamas nederlingą dirvos sluoksnį. Vadovaujantis LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. ir LR Miškų įstatymo 9 str. 2 d. ir 5 d. buvo užfiksuotos aplinkos apsaugos pažeidimas, numatytas ATPK 61 str. 6 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros vyresnysis specialistas J. Č. , išnagrinėjęs aplinkos apsaugos administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. DA-96, priėmė nutarimą paskirti atsakovui 200 Lt baudą ir įpareigojo atlyginti aplinkai padarytą žalą. Atsakovas administracinę baudą sumokėjo, bet aplinkai padarytos žalos neatlygino. Atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala aplinkai (miško paklotei), kuri buvo paskaičiuota, vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-02-12 nutarimu Nr. 521 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo ir Fizinių bei juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiais. Kadangi VĮ Registrų centro Alytaus filialo pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių ir jį įregistravimą turto registre nebuvo įrašo „paviršinio vandens telkinių apsaugos zona“, todėl žalos dydis buvo apskaičiuojamas miško paklotės plotą – 3200 kv. m. padauginus iš 5 Lt. Šiuo atveju nebuvo taikomas 1.1 koeficientas. Aplinkai padaryta žala sudarė 16000 Lt (3200 kv.m. x 5 Lt) (LR Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str., LR Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 3 str. 1 d. 10 p., CK 6.245 str., 6.24x str., 6.249 str., 6.251 str.).

5Atsakovas V. A. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimą pakeisti žalos atlyginimu natūra ir įpareigoti atsakovą atstatyti 3200 kv. m. plote derlingą paklotę. Nurodė, kad atsakovas, būdamas sklypo Nr. 27 savininku, pagal gautą leidimą iškirto brandų mišką. Po miško iškirtimo tvarkė kirtimvietę, išrovė kelmus. Po to buvo būtina likusias kelmų duobes, nuo karo likusius apkasus ir traktorių gilesnes provėžas užlyginti miško iškirstoje vietoje. Kirtimvietės lyginimas buvo atliekamas buldozeriu, buvo nustumta derlinga paklotė į šalį iki sklypo ribos, ant jos sukrauti kelmai. Po paklotės nustūmimo, likusiu smėliu buvo užstumtos apkasų, kelmų duobės ir likusios traktoriaus vėžės. Vėliau atsakovas pradėjo tvarkyti kelmus ir po jais likusią paklotę pilti atgal ant išlygintos sklypo dalies, tačiau nebaigus darbų ieškovo atstovas protokolu užfiksavo pažeidimą. Miško paklotė nebuvo sunaikinta visa ir ištisai. Atsakovo padaryta žala gamtai nebuvo tyčinė, taip pat nebuvo padaryta ir dėl neatsargumo. Atsakovas ketino sutvarkęs kelmus, po jais esančią paklotę užpilti ten, kur jos nėra. Taip pat tvarkė sklypą nuo šiukšlių. Kirtimvietės atsakovas nespėjo sutvarkyti, kadangi buvo būtina sutvarkyti medieną ir kelmus. Kelmus privaloma sutvarkyti per metus, kadangi už netinkamą jų sandėliavimą numatyta administracinė atsakomybė. Atsakovas nesutiko su piniginiu žalos atlyginimu. Žalą gamtai atlyginti galima, derlingą paklotę užpylus ant sklypo dalies. Atsakovas yra pensijinio amžiaus, nedarbingas, gyvenantis tik iš gaunamos 653 Lt pensijos, kitų pajamų neturi, todėl ieškovo reikalaujamos sumos sumokėti nesugebėtų. Be to, atsakovas serga sunkiomis ligomis, t.y. onkologine liga, II tipo debetu, širdies nepakankamumu ir aukštu kraujospūdžiu, todėl daug pinigų išleidžia gydymui. Pilnai patenkintas ieškinys sukeltų sunkias socialines pasekmes ir pakenktų sveikatai. Atsakovas labai pergyvena dėl jam pareikšto ieškinio (CK 6.59 str., 6.251 str. 2 d., 6.281 str. 2 d.).

6Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008-06-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš V. A. valstybės naudai 5300 Lt žalą gamtai ir aplinkai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovo valstybės naudai 159 Lt žyminį mokestį ir 30,20 Lt pašto išlaidas, t.y. viso 189,20 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovas 2007-08-07 149 kvartalo 27 sklype, nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, turėdamas leidimą kirsti mišką, iškirto mišką, rovė kelmus ir 3200 m2 plote sunaikino miško paklotę, nustumdamas derlingą žemės paviršių ir palikdamas nederlingą dirvos sluoksnį. Atsakovas savo veiksmais pažeidė LR Miškų įstatymo 9 str. 2 d., 2003-12-18 LR Aplinkos ministro įsakymo Nr. 659 „Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei miško želdinimo darbų, želdinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ 19 p., tuo padarydamas 16000 Lt žalą gamtai ir aplinkai. Už padarytą pažeidimą atsakovui administracinio teisės pažeidimo byloje 2007-08-10 nutarimu buvo paskirta 200 Lt bauda. Nutarimo atsakovas neskundė, administracinę baudą sumokėjo gera valia. Įstatyme numatyta kiekvieno gamtos išteklių naudotojo, tame tarpe ir atsakovo, pareiga racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų. Tai reiškia, jog miško atsodinimas, dirvos miško sodinimui paruošimas turi būti vykdomas laikantis imperatyvių aplinkos apsaugos reikalavimų. Dirvos miško atsodinimui parengimo tvarka ir būdai yra detaliai reglamentuoti 2003-12-18 Aplinkos ministro įsakyme Nr. 659, kuriame numatyta, kad dirva ruošiama ištisai arba iš dalies. Ištisai dirva ruošiama šiais būdais: ariant, frezuojant, kultivuojant, lėkščiuojant visą želdavietę arba želvietę. Iš dalies dirva ruošiama šiais būdais: išariant vagas ar juostas, padarant aikšteles, duobutes, kauburėlius, supurenant dirvožemį volais. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovas, ruošdamas dirvą miško atsodinimui, nesilaikė šių imperatyvių norminio akto reikalavimų. Iš atsakovo pateiktų foto nuotraukų matyti, kad miško dirva, ruošiant ją miško sodinimui, nesuarta, nesufrezuota, nekultivuota ar kitaip laikantis norminių aktų reikalavimų paruošta miško sodinimui, o nustumta į sklypo pakraščius, sklypas sulygintas, nepaliekant miško paklotei būdingo dirvos sluoksnio (samanų, nukritusių lapų, spyglių, žievių). Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovo pateiktos foto nuotraukos, iš kurių taip pat matyti, kad sklypas sulygintas, dirvos sluoksnis nustumtas į sklypo pakraščius, nepaliekant miško paklotei būdingo dirvos sluoksnio. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas teismo posėdžio metu ir pats nurodė, kad išrovęs kelmus, duobes užlygino buldozerio pagalba jas užstumdamas, pažymėjo, kad, ruošiant dirvą miško sodinimui norminių aktų nenumatytomis priemonėmis (stumdant buldozeriu), buvo pažeista miško paklotė. Nors teismo posėdžio metu liudytojai parodė, kad atsakovas miško paklotės nesunaikino, o tik išvežė šiukšles ir užlygino buvusias duobes, tačiau jais tikėti teismas neturėjo pagrindo, kadangi liudytojų parodymai prieštaravo foto nuotraukose užfiksuotoms aplinkybėms, byloje esantiems rašytiniams įrodymams (administracinio teisės pažeidimo protokolui, administracinės teisės pažeidimo nutarimui). Teismas, pažymėjęs, jog liudytojus L. B. , D. A. su atsakovu sieja artimi giminystės ryšiai (D. A. yra atsakovo sūnus, o L. B. atsakovo anūkė), o liudytojai R. B. ir J. A. yra atsakovo artimi kaimynai, jų parodymus vertino kritiškai. Atsakovui sutvarkius apšiukšlintą aplinką, liudytojams estetinis vaizdas pasikeitė, pagerėjo, tačiau ši aplinkybė savaime neįrodė, kad nebuvo padaryta žala gamtai ir aplinkai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, ruošdamas dirvą miško sodinimui norminių aktų nenumatytomis priemonėmis (stumdant buldozeriu), sunaikino miško paklotę ją nustumdamas į sklypo pakraščius, tuo padarydamas žalą gamtai ir aplinkai. Teismas pažymėjo, jog ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, teismo posėdžio metu sutikslino žalos dydį ir pateikė žalos apskaičiavimą, tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, nepaneigė atsakovo kaltės prezumpcijos, todėl yra teisinis pagrindas žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo. Teismas konstatavo, jog atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, jog ieškinyje nurodytas ne tas leidimo kirsti mišką numeris, projekte Nr. 88 nurodytas ne tas kvartalo numeris, negali būti vertinamos kaip pagrindas atmesti ieškinį dėl žalos gamtai ir aplinkai atlyginimo. Teismas, atsižvelgęs į liudytojo A. Ž. , rengusio minėtą projektą, parodymus, patį projektą, kuriame nubraižytas atsakovo priklausančio žemės sklypo planas, miško kvartalo numeris nurodytas teisingai – 149, tačiau nurodant projekto (plano) koordinates kvartalo numeris nurodytas ne tas – 126, taip pat ieškovo pateiktą sunaikintos miško paklotės ploto brėžinį padidintu masteliu, kuriame miško kvartalo numeris nurodytas – 149, padarė išvadą, jog brėžinio (plano) autorius A. Ž. , nurodydamas miško kvartalo numerį, suklydo, padarė spausdinimo – rašymo klaidą, todėl nėra pagrindo teigti, jog nėra įrodymų, kad miško paklotė sunaikinta 149 kvartale. Kadangi ATPK nenumato galimybės bendros kompetencijos teismams institucine tvarka peržiūrėti nutarimus, priimtus dėl administracinės teisės normų pažeidimų, teismas nevertino atsakovo atstovo argumentų, jog, sprendžiant atsakovo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, buvo padaryta teisės normų taikymo klaida. Teismas pažymėjo, jog gamtai padarytos žalos atlyginimas sprendžiamas ne administracinėje byloje, bet civilinio proceso normų nustatyta tvarka, todėl, sprendžiant klausimą dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą, padarytą gamtai ir aplinkai, minėtos aplinkybės teisinės reikšmės neturi. Teismas konstatavo, jog įstatymas teismui suteikia teisę sumažinti žalos dydį. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, tačiau yra garbaus amžiaus, gauna II grupės valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, serga sunkiomis ligomis, yra onkologinis ligonis, jo pajamos per mėnesį sudaro tik 669,33 Lt, todėl yra pagrindo manyti, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių, t.y. sunki finansinė našta mažas pajamas gaunančiam, ligotam, garbaus amžiaus asmeniui. Teismas, mažindamas priteistinos žalos dydį, atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas, būdamas garbaus amžiaus, netinkamai suprato teisės aktus, reglamentuojančius dirvos ruošimo medžių sodinimui tvarką, todėl atsakovo veiksmuose nebuvo piktybiškumo ir tyčios. Teismas, atsižvelgęs į sunkią atsakovo materialinę padėtį, į tai, kad atsakovo veiksmuose nėra piktybiškumo ir tyčios, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, jog yra pagrindas sumažinti žalos gamtai ir aplinkai dydį iki sumos, artimos trečdaliui padarytos žalos, t.y. iš atsakovo priteisė 5300 Lt žalą, padarytą gamtai ir aplinkai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas – Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas yra valstybės įgaliota institucija ginti valstybės interesus aplinkos apsaugos srityje, todėl žala gamtai ir aplinkai iš atsakovo priteistina ne konkrečiai valstybinei institucijai – Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, bet valstybei (CK 1.5 str. 4 d., 6.246 str., 6.251 str., CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., Aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 2 d. 2 p.).

7Atsakovas V. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismo sprendimas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis LR Aplinkos ministro įsakymo Nr. 659 „Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei miško želdinimo darbų, želdinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ 20 p., padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas gamtai padarė žalą, neleistinu būdu tvarkydamas kirtimvietę. Minėtame įsakyme nėra nurodyta, kokiomis priemonėmis ruošiamas kirtimvietės sklypas, kai jame išlikusios apkasų duobės ir duobės, likusios po kelmų išrovimo, t.y. įsakyme numatytas ištisinis ir dalinis dirvos paruošimas tik, kai kirtimvietės dirva lygi. Įsakymas nedraudžia tvarkyti kirtimvietės sklypo duobes tokiu būdu ir tokiomis priemonėmis, kokiomis tvarkė atsakovas. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad po miško kirtimo, kirtimvietę tvarkyti buvo būtina, nes joje buvo II Pasaulinio karo apkasų duobės ir duobės atsiradusios po kelmų išrovimo. Lyginant kirtimvietę su buldozeriu, atsargiai važiuojančiu atbuline eiga ir tokiu būdu užlyginant duobes, nebuvo sunaikinta miško paklotė. Teismo sprendime nenurodyta, kaip buvo sunaikinta miško paklotė, taip pat nėra ir tvirtos išvados, jog atsakovas sunaikino miško paklotę. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas negali būti grindžiamas tikėtinumu, jog atsakovas, ruošdamas dirvą miško sodinimui norminių aktų nenumatytomis priemonėmis (stumdant buldozeriu), sunaikino miško paklotę, ją nustumdamas į sklypo pakraščius, tuo padarydamas žalą gamtai ir aplinkai. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad miško paklotė buvo sunaikinta. Byloje esantys dokumentai tik įrodė, kad 3200 kv.m. sklypo dalyje buvo atliekami dirvos tvarkymo darbai, tačiau nėra specialistų išvados, kad miško paklotė buvo sunaikinta ir neliko sąlygų augti samanoms, žoliniams augalams, grybams, puskrūmiams ir kerpėms ir t.t., nenustatyta ar neliko mikroorganizmų būdingų bruknešilių paklotėms ir ar neliko sąlygų jiems egzistuoti. Turėjo būti atsižvelgta į tai, kad plynas miško kirtimas 0,5000 ha sklype buvo atliktas 2007 m. vasario mėn., o kirtimvietės tvarkymas vyko 2007 m. vasaros pabaigoje. Šiuo atveju turėjo būti mokslinės išvados, koks buvo tiesioginis saulės spindulių poveikis vasaros metu kirtimvietės organizmams, t.y. nuo ko jie žuvo, jeigu žuvo: nuo saulės spindulių ar nuo atsakovo veiklos tvarkant kirtimvietę. Ieškovo teiginys, jog atsakovo sunaikintos miško paklotės atstatyti jau negalima, nes mikroorganizmai jau sunaikinti, visiškai nepagrįstas, kadangi byloje nėra tokios specialisto išvados. Atsakovo pateiktos fotonuotraukos nepagrindė ieškovo teiginio, kad miško paklotė buvo sunaikinta, o, priešingai, iš jų akivaizdu, kad auga bruknešiliui būdingi augalai, t.y. miško paklotė yra išlikusi, nes išlikusios tokios pačios sąlygos augalams augti. Atsakovo nuomone, žala gamtai ir aplinkai nebuvo įrodyta, todėl nepagrįstai iš atsakovo priteistas 5300 Lt žalos atlyginimas. Be to, ieškovo pateiktuose dokumentuose labai daug esminių neatitikimų, iš kurių galima daryti išvadą, jog pažeidimas buvo padarytas 126 kvartale, o ne 149.

8Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimą nepakeistą.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

11Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę.

12Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, detaliai pasisakė dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo nagrinėjamos bylos atveju.

13Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

14Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žalos aplinkai sąvoką, nustatė, kad tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis.

15Įstatymų leidėjas nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra.

16Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovas neįrodė atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas, lygindamas kirtimvietę, sunaikino miško paklotę, ją nustumdamas į sklypo pakraščius, tuo padarydamas žalą gamtai ir aplinkai. Tai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tokiais veiksmais aplinkai buvo padaryta žala. Tai, koks buvo saulės spindulių poveikis kirtimvietės organizmams, neturi teisinės reikšmės atsakovo civilinei atsakomybei. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti jau pirmosios instancijos teismo sumažintą žalos dydį arba atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

17Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, pateikė žalos apskaičiavimą, remdamasis LR Vyriausybės 2002-02-12 nutarimu Nr. 521 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo ir Fizinių bei juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami. Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, ir nepaneigus jo kaltės prezumpcijos, yra teisinis pagrindas žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo pagal pirmosios instancijos nustatytą dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad paties atsakovo pateiktos fotonuotraukos pagrindė žalos padarymo faktą, kad miško paklotė buvo sunaikinta (b.l. 17). Tokiu būdu žala gamtai ir aplinkai buvo įrodyta ir pagrįstai iš atsakovo priteistas 5300 Lt žalos atlyginimas. Kolegija pažymi, kad žalos suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą. Kolegija daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

18Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.125 str. 8 d., 1.136 str. - 1.138 str., 6.245 str. – 6.250 str., 6.281 str. 1 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str., 9 str., 32 str.; Miškų įstatymo 9 str. 2 d. ir 5 d.; CPK 2 str., 5 str., 7 str., 79 str., 80 str. 93 str., 96 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

19Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 88 str., 93 str.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

21Palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas Alytaus regiono aplinkos apsaugos... 5. Atsakovas V. A. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimą... 6. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008-06-09 sprendimu ieškinį tenkino... 7. Atsakovas V. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti... 8. Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.... 11. Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas... 12. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovo reikalavimą... 13. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos... 14. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žalos aplinkai sąvoką, nustatė, kad... 15. Įstatymų leidėjas nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą... 16. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu,... 17. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas... 18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo... 19. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, kolegija daro... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 21. Palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą...