Byla e2-3340-772/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos padarytos aplinkai atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, M. K., dalyvaujant institucijoms, duodančioms išvadą byloje: 1. LR aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos pasaugos departamentui, 2. Valstybinės miškų urėdijos Šiaulių regioniniam padaliniui (toliau – ir ŠRP)

2Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,

3posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

4dalyvaujant ieškovei A. K. ir jos atstovui adv. Ž. K., atsakovams: 1. T. R. ir 2. A. S. ir jų atstovui adv. S. Alysui, LR aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui E. S., neatvykus trečiajam asmeniui M. K., institucijos duodančios išvadą byloje, Valstybinės miškų urėdijos Šiaulių regioninio padalinio atstovui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams: 1. T. R. ir 2. A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos padarytos aplinkai atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, M. K., dalyvaujant institucijoms, duodančioms išvadą byloje: 1. LR aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos pasaugos departamentui, 2. Valstybinės miškų urėdijos Šiaulių regioniniam padaliniui (toliau – ir ŠRP).

6Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

7Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą nurodydama, kad 2017 metų liepos mėnesį tiksliai nenustatytu metu atsakovai T. R. ir A. S. pasinaudodami tuo, kad manęs, t. y. A. K. su vyru M. K., nebuvo sodyboje, esančioje adresu Šiaulių r. ( - ) savavališkai sužalojo man ir trečiajam asmeniui M. K. priklausantį turtą, kuris mums priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. 8 (aštuonias) egles ir 13 (trylika) pušų, nupjaunant didžiąją dalį augalų šakų. Eglių šakos nupjautos nuo 3 iki 5 metrų skaičiuojant nuo žemės, kurių apytikslis aukštis 15 metrų, o pušų šakos nuo žemės nupjautos nuo 5 iki 6 metrų.

8Administracinio nusižengimo protokolo 2017-09-11 Nr. 41ANP-117363436-17 duomenimis atsakovas A. S. 2017 m. liepos mėnesį savavališkai nupjovė A. K. privačiame sklype augančių trijų eglių ir penkių pušų šakas, tačiau šis skaičius yra netikslus, deja, jų pareigūnai neskaičiavo, o aš stresinėje būklėje taip pat nesugebėjau tiksliai suskaičiuoti. Iš tikro yra pažeistos 8 (aštuonios) eglės ir 13 (trylika) pušų. Dėl padalyto administracinės teisės pažeidimo atsakovas prisipažino. 2017-09-11 priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 41ANN- 117363674-17 atsakovui buvo paskirta nuobauda remiantis LR ANK 518 str. - bauda 30 Eur.

9Administracinio nusižengimo protokolo 2017-09-11 Nr. 41ANP-117358562-17 duomenimis atsakovas T. R. 2017 m. liepos mėnesį savavališkai nupjovė A. K. privačiame sklype augančių šešių eglių šakas, tačiau šis skaičius yra netikslus, deja, jų pareigūnai neskaičiavo, o aš stresinėje būklėje taip pat nesugebėjau tiksliai suskaičiuoti. Iš tikro yra pažeistos 8 (aštuonios) eglės ir 13 (trylika) pušų. Dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo atsakovas prisipažino. 2017-09-11 priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 41ANN-117362210-17 atsakovui buvo paskirta nuobauda remiantis LR ANK 518 str. - bauda 30 Eur.

10Pažymėtina, kad atvykus į sodybą 2017 m. rugpjūčio 5-7 dienomis (dėl stresinės būsenos, kuri tęsiasi iki šiol, tikslios datos nepamenu) ir radus suniokotus želdinius, neteisingai suskaičiavau bei nurodžiau neteisingą skaičių policijos pareigūnams, t. y. nurodžiau 9 egles ir 5 pušis nors iš tikro yra 9 eglės ir 10 pušų. Mano pablogėjusią sveikatos būklę patvirtina į bylą pateikiami 2017-12-07 VšĮ Dainų PSPC Informacinis pranešimas apie mano sveikatos būklę ir 2017-12-12 medicinos dokumentų išrašas, kurio 2 lape nurodyta, kad 2017-08-09 dėl stresinės būklės prasidėjo epilepsijos priepuolis ko pasekoje buvau išvežta ir paguldyta į ligoninę.

11Dėl padarytų neteisėtų atsakovų veiksmų, kurie yra konstatuoti policijos pareigūnų aš patyriau tiek turtinę tiek neturinę žalą, kuri manau turi būti atlyginama

12Remiantis bylos medžiaga matyti, kad tarp šalių susiklostė deliktinė civilinė atsakomybė reglamentuojama CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 465/2008).

13Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti reikia nustatyti keturias sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

14Dėl neteisėtų veiksmų konstatavimo.

15Kaip minėta administracinio nusižengimo protokolo 2017-09-11 Nr. 41ANP-117363436-17 duomenimis konstatuota, kad atsakovas A. S. 2017 m. liepos mėnesį savavališkai nupjovė A. K. privačiame sklype augančių trijų eglių ir penkių pušų šakas. Dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo atsakovas prisipažino. 2017-09-11 priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 41ANN-117363674-17 atsakovui buvo paskirta nuobauda remiantis LR ANK 518 str., kuris reglamentuoja savavaldžiavimo dalyką - bauda 30 eur.

16Administracinio nusižengimo protokolo 2017-09-11 Nr. 41ANP-117358562-17 duomenimis konstatuota, kad atsakovas T. R. 2017 m. liepos mėnesį savavališkai nupjovė A. K. privačiame sklype augančių šešių eglių šakas. Dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo atsakovas prisipažino. 2017-09-11 priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 41ANN-117362210- 17 atsakovui buvo paskirta nuobauda remiantis LR ANK 518 str., kuris reglamentuoja savavaldžiavimo dalyką - bauda 30 eur.

17Taigi, matyti, kad administracinio nusižengimo bylose neteisėti veiksmai konstatuoti.

18Ieškovės dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė tiek turtinę tiek ir neturtinę žalą.

19LR CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

20Remiantis LR Aplinkos ministro 2008-06-26 patvirtintais „Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais (Žin. 2008, Nr. 74-2907) ir pakeitimais bei pridedamu prie bylos paskaičiavimu „Dėl žalos, padarytos neteisėtai nugenėjus ir gyvybiškai pažeidus želdinius privačiame sklype, adresu ( - ) Bubių šen., Šiaulių r. sav.“ matyti, kad:

211. žala dėl gyvybiškai pažeistų želdinių, t. y. 10 pušų, viena jų dvikamienė pušis, nugenėjus daugiau kaip 1/4 lajos, sudaro 4 626 Eur;

222. žala dėl nugenėtų želdinių, t. y. 11 želdinių iš jų 8 eglės ir 3 pušys, kai gyvybinės funkcijos nepažeistos, sudaro 2 718 Eur;

23Viso turtinė žala už sunaikintą ir sužalotą augmeniją sudaro 7 344 eur (septyni tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt keturi eurai), kurią solidariai privalo atlyginti atsakovai.

24Dėl atsakovų padarytos neteisėtos veikos man teko ne kartą vykti iš ( - ) į:

251. policijos komisariatą - 4 kartus, atstumas skaičiuojant pirmyn ir atgal 52 km, viso 208 km;

262. dėl pablogėjusios sveikatos būklės pas gydytojus į Respublikinę Šiaulių ligoninę - 4 kartus, atstumas skaičiuojant pirmyn ir atgal 56 km, viso 224 km;

273. pas šeimos gydytoją - 7 kartus, atstumas skaičiuojant pirmyn ir atgal 38,8 km, viso 271,60 km;

284. į reabilitaciją - 5 kartus, atstumas skaičiuojant pirmyn ir atgal 45 km, viso 225 km;

295. į pirminę teisinę pagalbą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo - 3 kartus, atstumas skaičiuojant pirmyn ir atgal 46,8 km, viso 140,4 km;

306. pas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių sk. paskirtą advokatą dėl teisinės konsultacijos - 3 kartus, atstumas skaičiuojant pirmyn ir atgal 50,4 km, viso 151,20 km;

317. pas specialistus dėl žalos padarytos želdiniams apskaičiavimo - 2 kartus, atstumas skaičiuojant pirmyn ir atgal 46,4 km, viso 92,8 km;

32Viso pravažiuotas atstumas sudaro – 1 313 km, kuro sąnaudos 100 km sudaro 8 litrai, skaičiuojant 1 litro kainą 1 Eur, bendra suma -105 eur (vienas šimtas penki eurai).

33Taip pat teko apmokėti automobilio stovėjimo išlaidas, kurios sudaro 1 Eur (vienas euras).

34Be to, buvo vartojami vaistai ir lankomos procedūros Šiaulių reabilitacijos centre kuriems mano turėtos išlaidos sudaro -132,71 Eur (vienas šimtas trisdešimt du eurai 71 centas).

35Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų dalies turto sunaikinimo bei sužalojimo aš patyriau didžiulius dvasinius išgyvenimus, ko pasekoje patyrus šoką bei prasidėjo epilepsijos priepuolis ir greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvau išvežta į ligoninę. Iki Šiolei jaučiu sveikatos pablogėjimo pasekme, vartoju išrašytus vaistus, lankausi pas gydytojus bei reabilitacijos centre, be to, nuolatos jaučiu stresą, baimę ir nerimą gyvendama šalia asmenų, kurie savavališkai bet kada gali ateiti ir daryti ką nori mano nuosavybėje. Atsakovai įžūliai sunaikinimo bei sužalojimo man priklausantį turtą, panaikino mano privatumą, kadangi po jų išpuolio nebeliko natūralios nepermatomos atitvaros ko pasekoje turiu nuolatos kęsti matydama atsakovus bei jų sodybas, t. y. tuos, kurie man ir mano turtui pakenkė. Atsižvelgdama į tai, kad dėl atsakovų kaltės būti sodyboje, kurią įsigijome tik 2016-01-19, man būti yra per sunku nes tai sukelia neigiamas emocijas, kurios perauga į priepuolius, todėl su vyru nusprendėme ją parduoti, ko pasekoje 2017-09-13 pateikėme nekilnojamojo turto agentūrai prašymą įdėti skelbimą apie turto pardavimą. Siekiame parduodami turtą ir minimalizuoti neigiamas emocijas bei atgauti tą sumą, kuri buvo sumokėta už sodybą, tačiau ne vienas pirkėjas atsisako mokėti tokią sumą matydami sunaikintus bei sužalotus augalus, todėl neatmetu galimybės ateityje reikalauti iš atsakovų nuostolių už ir turto vertės sumažinimą. Atsižvelgiantį tai kas nurodyta, manau, kad atsakovai yra esmingai kalti dėl mano emocinės ir fizinės sveikatos būklės, todėl jie privalo atlyginti patirtą neturtinę žalą. Ir nors nustatyti asmeniui įdek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už patirtus bei patiriamus, išgyvenimus, nepatogumus, psichologinį ir fizinį skausmą bei taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės, tačiau ieškovė patirtą neturtinę žalą įvertina 3 000 Eur (trimis tūkstančiais eurų) suma (LR CK 6.250 str.).

36Manau, kad mano patirta turtinė bei neturtinė žala yra tiesiogiai susijusi su atsakovų neteisėtais veiksmais (LR CK 6.247 str.). Būtent dėl neteisėtų atsakovų veiksmų sunaikinant bei sužalojant mano turtą aš patyriau ieškinyje nurodytą turtinę ir neturtinę žalą.

37Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

38Manau, kad atsakovams kertant mano teritoriją juosiančią tvorą buvo žinoma, kad jie patenka į kito asmens teritoriją bei ,,genimi“ medžiai randasi ne jų nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, todėl dabar jie privalo prisiimti visas iš to kylančias pasekmes.

39Remiantis LR CPK 135 str. 1 d. 7 p. informuoju, kad taikos sutartis šioje byloje galima.

40Remiantis LR CPK 83 str. 1 d. 14 p. bei LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 100 proc. esu atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

41Ieškinyje nurodytas aplinkybes ieškovė įrodinės savo paaiškinimu bei pateikdama atitinkamus dokumentus, t. y. medicinos dokumentų išrašus, receptus bei vaistų įsigijimo kvitus, kuro bei automobilio stovėjimo išlaidų kvitai, padalytos žalos paskaičiavimo dokumentai, nutarimai administracinio nusižengimo bylose, nuotraukos.

42Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis LR CPK 5, 30, 42, 83, 135 straipsniais ir LR CK 1.5, 1.125, 6.245 - 6.251 straipsniais teismo ieškovė teismo prašė:

431. Priteisti ieškovei A. K. solidariai iš atsakovų T. R. ir A. S. 7 582,71 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 71 centus) turtinės ir 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos;

442. Priteisti solidariai iš atsakovų T. R. ir A. S. ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios ieškinio pateikimo dieną sudaro 140,36 eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų 36 centai) už turtinės žalos paskaičiavimą;

453. Priteisti solidariai iš atsakovų T. R. ir A. S. valstybei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, kurios bus tikslinamos teisminio proceso metu

46Ieškovė savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais dokumentais ir šiais įrodymais.

47Ieškovės pakviesti liudytojai S. K., I. K., R. J. duodami parodymus nurodė, kad kuomet jie apsilankė įvykio vietoje, juos irgi šokiravo vaizdas, kurį jie pamatė. Mano, kad ankstesnis vaizdas iš dalies pasikeitė, nes ieškovės šeima neteko privatumo.

48Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir prašė jį tenkinti visiškai.

49Atsakovai pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimu priteisti iš jų 3 440,00 Lt žalos atlyginimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško įvykdymo, jis nesutinka.

50Atsakovas procesiniame dokumente teigė, kad nesutinka su ieškovės apskaičiavimais dėl gamtai padaryto žalos dydžio.

51Dėl to, kad neturėdami A. K. ir M. K. leidimo nupjovė svetimų medžių šakas, atsakovai sutinka A. K. sumokėti kiekvienas po 100 eurų žalos atlyginimo. Likusioje dalyje atsakovai laiko, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

52Visų pirma, ieškinyje nurodytų dalis faktinių aplinkybių neatitinka tikrovės. Antra, nėra deliktinei civilinei atsakomybei taikyti visų būtinų sąlygų.

53Byloje ieškovė savo reikalavimus grindžia atsakovų deliktine civiline atsakomybe, kuri laikoma turtine prievole, atsirandančia dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

54Ieškinyje netiksliai nurodyta nugenėtų medžių skaičius bei aukštis, kuriame buvo genamos šakos. 2017 liepos mėnesį atsakovas A. S. iki 2 metrų aukščio nupjovė 3 eglių ir 5 pušų šakas, o atsakovas T. R. taip pat iki 2 metrų aukščio nupjovė 6 eglių šakas. Atsakovai 1 iš paminėtų eglių nugenėjo kartu. Dėl paminėtų neteisėtų veiksmų abu atsakovai Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. policijos komisariato 2017 09 11 nutarimais administracine tvarka pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnį nubausti po 30 eurų baudomis. Atsakovai nei virš 2 metrų aukščio nei kitų medžių negenėjo.

55Byloje būtina nustatyti ar atsakovų veiksmai atitiko atidumo ir rūpestingumo reikalavimus (ar galima juos laikyti protingais). Šiuo atveju taikomas protingo žmogaus elgesio standartas. Yra skiriami subjektyvusis ir objektyvusis elgesio standartai. CK nurodo, kad nustatant asmens kaltę, atsižvelgiama ne tik į prievolės esmę, bet ir į kitas aplinkybes (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Dėl to Lietuvoje pateisinamas subjektyviojo elgesio standarto taikymas. Pabrėžtina, kad Lietuvos teisės doktrina palaiko nuomonę, jog taikytinas subjektyvusis protingo žmogaus elgesio standartas (Abramavičius A., Mikelėnas V. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė. Vilnius. Teisinės informacijos centras. 1999. p. 250-251). Be to, šis standartas taikomas ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 06 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-880/2002). Šis standartas reiškia, kad nagrinėjant, ar kitas rūpestingas, apdairus ir protingas asmuo, esant tokiai pat situacijai, būtų pasielgęs analogiškai, atsižvelgtina ir į individualias asmens, kurio veiksmai vertinami, savybes, pavyzdžiui, amžių, kvalifikaciją, profesiją, specialybę, sveikatą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Laikoma, kad asmuo elgėsi apdairiai ir rūpestingai, jei vadovavosi informacija, susijusia su priimamu sprendimu (veiksmu). Objektyvi yra tokia informacija, kurią sudaro konkretūs faktai, tų faktų pagrindu daromi vertinimai ir pan. Tuo pačiu būtina vertinti, ar atsakovų veiksmai buvo sąžiningi (lot. bona fides) medžių savininkų atžvilgiu.

56Tiek atsakovai, tiek kiti sodų bendrijos nariai iki 2017 metų liepos mėnesio ne kartą prašė A. K. nugenėti jos sodyboje pakraščiuose esančius medžius, nes jie kaimyniniams sklypams užstoja saulę, dėl ko laikosi drėgmė, pavėsis, krenta didelis šešėlis, samanoja pievos, silpsta vaismedžiai, krūmai, mažėja derlius, pelija statinių medinės konstrukcijos. Dalies medžių šakų buvo net išlindusios į gretimus žemės sklypus. Nuo eglių ir pušų į kaimyninius žemės sklypus krito spygliai, kankorėžiai. Ieškovė žadėjo tvarkytis.

57Taigi atsakovai, kad ir neturėjo ieškovės bei jos vyro raštiško sutikimo, tačiau pagrįstai tikėdami, kad genėjimui jie neprieštarauja, nugenėjo dalį svetimų medžių siekdami užtikrinti gretimų žemės sklypų tinkamą naudojimą.

58CK 6.249 straipsnio 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi dėl teisės pažeidimo patirtą žalą galima apibūdinti kaip turimo turto sumažėjimą ir sutrukdymą būsimam turto padidėjimui.

59Byloje esantys duomenys neįrodo, kad atsakovai savo veiksmais ieškovei padarė 7 582.71 eurų turtinę ir 3 000 eurų neturinę žalą. Visų pirma, atsakovai nugenėjo mažesniame aukštyje ir mažiau medžių nei teigia ieškovė. Antra, ieškovės pateiktas Skaičiavimas dėl turtinės žalos atmestinas kaip netinkamas įrodymas, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą - visiškai nepagrįstas.

60Prie ieškinio pridėtas A. K. raštas „Skaičiavimas“ negali būti laikomas tinkamu įrodymu ieškiniui pagrįsti. Nėra aišku, koks būtent atsakovų nugenėtų medžių skersmuo 1 metro aukštyje. Atsakovai nugenėjo ne visų medžių šakas ir tik iki 2 metrų aukščio. Dalis nugenėtų medžių apačioje turėjo nudžiūvusias šakas. Iš dokumento galima suprasti, kad žala paskaičiuota lyg medžiai būtų sunaikinti, tačiau eglės ir pušys tebeauga ieškovės sodyboje. Medžiai gyvybingi, šakos su žaliais spygliais, kankorėžiais, kamienai tiesūs, neišvirtę, išaugę nauji iš kamieno, šakų ūgliai. Likusios šakos sveikos, nenudžiūvusios. Ieškovės reikalavimas priteisti turtinę žalą už visus medžius, kai jai lieka nugenėtos šakos ir medžiai, laikytinas siekiu nesąžiningai praturtėti.

61Ieškovė neigia visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kurio esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, jos tikslas - kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008 11 17 nutartis c/byloje Nr. 3K-7-496/2008).

62Ieškinyje nurodyta, kad žala dėl gyvybiškai pažeistų želdinių (10 pušų) kilo nugenėjus daugiau kaip 1/4 medžių lajos, o žala dėl sužalojimo nepažeidžiant gyvybines funkcijas (8 eglės, 3 pušys) kilo nugenėjus mažiau šakų: Tikėtina, kad ieškovė šiuo atveju rėmėsi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 03 12 įsakymu patvirtintos Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (toliau - Metodika) 25.1, 26 punktais. Tačiau Metodika šioje byloje negalima aklai vadovautis. Metodikos 3 punkte nurodyta, kad Metodikoje nustatytas žalos atlyginimo dydis neįvertina padarytos žalos fiziniams ir juridiniams asmenims, jų turtui ir interesams. Jei dėl padaryto pažeidimo padaroma žala fizinių ir juridinių asmenų turtui, jie turi teisę reikalauti atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Metodika skirta skaičiuoti aplinkai padarytos žalos dydį (Metodikos 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė kitomis leistinomis priemonėmis žalos fakto ir dydžio neįrodinėja.

63Po medžių nugenėjimo ieškovė ryžosi parduoti sodybą. Svarbu tai, kad ieškovės inicijuotame sodybos ( - ) Šiaulių r., pardavimo skelbime, paviešintame interneto komercinėje svetainėje www.aruodas.lt, prie papildomos informacijos nurodyta, kad Gražiai sutvarkyta aplinka, miško apsuptyje, sklype auga išpuoselėti vaismedžiai ir vaiskrūmiai duodantys derlių, sodyboje labai jauku ir gera. Skelbime apie nugenėtus, sunaikintus medžius nieko nepasakyta. Vadinasi, parduodant sodybą nugenėti medžiai geri, o kai reikia reikalauti žalos atlyginimo - jau sunaikinti ar sužaloti. Toks ieškovės elgesys rodo, kad žalos dėl medžių genėjimo ji nepatyrė.

64Ieškovės reikalavimas dėl 3 000 eurų neturtinės žalos padarymo atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju atsakovai nusikaltimo nepadarė. Savo veiksmais jie ieškovės nesusargdino, t. y. žalos sveikatai nepadarė. Prie ieškinio pridėti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovei diagnozuoti psichikos, fizinės būklės sutrikimai, tačiau su medžių nugenėjimų tai nieko bendro neturi.

65Atkreiptinas dėmesys, kad medžių ( - ) sodyboje bendraturtis M. K. nenurodo, jog dėl atsakovų veiksmų patyrė turtinę ar neturtinę žalą. Tuo tarpu ieškovė prašo atlyginti nuostolius, lyg jai vienai priklausytų nugenėti medžiai.

66Be to, atsakovai administracine tvarka nubausti pagal ANK 518 straipsnį, kuris numato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusio esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

67Siekiant visapusiškai išnagrinėti civilinę bylą tikslinga išreikalauti apžiūrai ieškovės ligos istorijas bei administracines bylas dėl atsakovų nubaudimo.

68Tuo remdamiesi atsakovai T. R., A. S. teismo prašė:

69- Išreikalauti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Aušros al. 19, Šiaulių m., apžiūrai administracinių nusižengimų bylas ROIK 17072382637, 17072384484.

70- Išreikalauti iš VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro, esančio Aido g. 18, Šiaulių m., VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės, esančios V. Kudirkos g. 99, Šiaulių m., apžiūrai A. K., ligos istorijas.

71Tenkinti A. K. ieškinį iš dalies priteisiant jai iš atsakovų tik po 100 eurų žalos atlyginimui. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

72Atsakovai savo atsikirtimus ieškovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

73Atsakovų liudytojai J. R. ir S. M. duodamai parodymus nurodė, kad ieškovei nėra padaryta tokia žala kokią ji nurodo. Kadangi jie abu yra to pačios sodininkų bendrijos nariai, tai žino, kad dalis nugenėtų medžių apatinių šakų buvo nudžiūvusios. Teigė, kad sodininkų bendrijos nariai dar anksčiau iki Kasiulių sodybą valdžiusių savininkų prašė nugenėti, dabar jau nugenėtų medžių šakas. Tačiau nei ankstesni sodybos šeimininkai, nei po to Kasiuliai nieko nedarė.

74Teismo posėdžio metu atsakovai pakartojo atsiliepime nurodytus atsikirtimus ir prašė jį tenkinti iš dalies. Tuo pačiu sutiko, kad ieškovei iš jų būtų priteistą po 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

75Trečiasis asmuo M. K. irgi pateikė teismui savo nuomonę dėl ieškovės ieškinio ir nurodė, šiuos motyvus.

762017 m. liepos mėn. dienos tiksliai neprisimenu, atsakovai T. R. ir A. S., nesant man ir mano žmonai namuose adresu ( - ) Šiaulių r., sužalojo man ir mano žmonai A. K. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą. Atsakovai savavališkai nupjovė 8 eglėms ir 13 pušims šakas. Visos turto sunaikinimo ir žalos padarymo gamtai aplinkybės tiksliai išdėstytos žmonos A. K. ieškinyje, kurias pripažįstu ir tvirtinu. Neteisėtais veiksmais atsakovai, nugenėdami medžių šakas, sudarkė sodybos kraštovaizdį, kuris tapo ypatingai nepatrauklus, dėl ko mano žmona patyrė didžiulį stresą, pablogėjo jos sveikata. Palaikau visus ieškovės A. K. ieškinio reikalavimus, patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Skaitau, kad pateikto ieškinio dydis objektyvus ir teisingas.

77Šiuo metu gyvenu ir dirbu Švedijoje, todėl dalyvauti teismo posėdžiuose neturiu galimybės. Prašysiu teismo nepripažinti mano dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu ir leisi man teismo posėdžiuose nedalyvauti, kadangi visas su šia civiline byla susijusias aplinkybes gerai žino ieškovė, mano žmona A. K.. Aš palaikau jos poziciją ir jokių kitų išskirtinių aplinkybių paaiškinti negalėsiu.

78Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 142 str., 245 str. trečiasis asmuo teismo prašė:

791. Ieškovės A. K. ieškinį tenkinti visiškai.

802. Leisti man, trečiajam asmeniui M. K. nedalyvauti teismo posėdžiuose.

81Teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas ir sodininkų bendrijos pirmininkas V. M.. Pastarasis duodamas parodymus nurodė, kad neseniai vadovauja bendrijai, o po to įvykio jam pasiskundė Kasiuliai. Mano, kad dėl šakų nugenėjimo šalims buvo galima susitarti geruoju.

82Teismas 2018-06-29 atliko vietos apžiūrą ir susipažino su esama situacija vietoje.

83Teismas 2018-04-19 ir 2018-05-31 nutartimi į bylos nagrinėjimą įtraukė dvi institucijas preliminariai ir galutinei išvadai duoti.

84Abi institucijos iš pradžių pateikė teismui į bylą preliminarias išvadas, o 2018-08-22 galutinę išvadą dėl šalių ginčo.

85Galutinėje išvadoje abi institucijos nurodė šiuos argumentus.

862018-06-29 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atlikus vietos apžiūrą, adresu ( - ) Šiaulių rajone buvo apžiūrėti A. K. privačioje valdoje augantys atsakovų

87nugenėti medžiai (pušys, eglės). Medžiai auga sklypo pakraštyje šalia ( - ) sklypų.

88Medžių būklė vertinama vizualiai, medžius lyginant su sąlygiškai sveiku augalu. Vertinamus medžius sudarė pušys. Įvertinus pušis matyti, kad medžių kamienai tiesūs, viršūnės vešlios, jauni ūgliai gyvybingi, medžių džiūvimo požymių nėra. Gyvybinės medžių funkcijos nepažeistos.

89Kita medžių grupė eglės. Medžių kamienai tiesūs, nekrypstantys, viršūnės vešlios, jauni ūgliai gyvybingi, nugenėjus medžius nematyti, kad būtų buvusios pažeistos medžių gyvybinės ; funkcijos, jie toliau auga.

90Apibendrinant vietoje apžiūrėtus visus medžius galima padaryti išvadas, kad:

911. Nugenėtų medžių būklė patikrinimo metu yra gera. Vegetatyviniai, arba ilgieji, ūgliai sudaro kasmetinį medžio prieaugį. Visi medžiai viršūnėse ir šakų galuose augina ūglius. Nugenėtų medžių lajose nenustatyta medžių džiūvimo požymių.

922. Vienos iš pušų, kurios šakos nebuvo nugenėtos, kelios apatinės šakos džiūsta. Medžių apatinių šakų džiūvimas yra natūralus procesas dėl šviesos trūkumo, nes medžiai susodinti greta vienas kito ir konkuruoja dėl saulės šviesos. Sakoms išdžiūvus ir nukritus, šakų vietos apauga mediena. Taigi apatinių šakų nupjovimas praktiškai nedaro įtakos natūraliam medžio augimo procesui.

93Būtina pažymėti, kad šiuo konkrečiu atveju, žalos padarytos A. K. turtui (medžiams) specialios metodikos nėra (vertinant kaip asmens turtą). Vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika (TAR, 2014-03-13, Nr. 2014-03057) yra skaičiuojama žala padaryta gamtai, jos kraštovaizdžio objektams. Paskaičiuotos sumos atitenka valstybei.

94Metodikoje (Metodikos 3 punktas) nustatytas žalos atlyginimo dydis neįvertina padarytos žalos fiziniams ir juridiniams asmenims, jų turtui ir interesams. Jei dėl padaryto pažeidimo padaroma žala fizinių ir juridinių asmenų turtui, jie turi teisę reikalauti atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Jei vis dėto taikyti šią metodiką (taikant metodiką kaip analogiją, labiausiai artimą nagrinėjamai situacijai) skaičiuojant asmens turtui padarytą žalą šiuo konkrečiu atveju, mūsų nuomone, būtų nesąžiningą ir neteisinga, todėl, kad: kaip matyti iš bylos medžiagos medžiai nugenėti seniai (2017 m. liepos mėn.), taigi nuo medžių apgenėjimo praėjo ilgas laiko tarpas, jau praktiškai nebeįmanoma nustatyti, kurios šakos buvo nupjautos jau nudžiūvusios, kurios ne. Antra vertus, per tokį ilgą laiko tarpą tikrai būtų paaiškėjąs realus neigiamas poveikis medžiams dėl jų nugenėjimo, tačiau kaip minėta aukščiau, neigiamo poveikio medžių gyvybinėms funkcijoms nebuvo padaryta.

95Pažymėtina, kad taikant Metodikos nuostatas, reikėtų žalą skaičiuoti kaip nupjautiems medžiams. Vertinant, šiuo atveju, nenupjautų, realiai toliau augančių medžių storį, dėl ko paskaičiuotos sumos būtų didesnės nei realiai patirta žala. Mūsų nuomone, tokiu atveju gali susidaryti situacija, kad ieškovei priteisiama pinigų už sunaikintą turtą, kuris realiai nėra sunaikintas ir lieka jos nuosavybe, bei jį pilnai galima bus realizuoti ateityje (medžių savininkas, pats nupjovęs medžius gali juos parduoti ar kitaip panaudoti savo poreikiams tenkinti), taip papildomai gaudamos naudos (ieškovas nepagrįstai praturtėja). Medžių vertė dėl jų apgenėjimo niekaip nesumažėjo. Vertinamoje situacijoje ieškovės turtas (medžiai) nebuvo pagrobti, sunaikinti jie toliau atlieka savo funkciją dėl kurios buvo pasodinti.

96Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju realiai medžiai nebuvo sunaikinti, jų gyvybinės funkcijos nepažeistos, medžiai toliau auga, mūsų nuomone, ieškovei padaryta žala turėtų būti vertinama ne iš materialinės, bet daugiau moralinės pusės, todėl galutinį sprendimą dėl ieškovei padarytos žalos dydžio paliekame spręsti teismui.

97Teismo posėdžio metu institucijos ŠRAAD atstovas pakartojo galutinėje išvadoje nurodytus argumentus.

98Ieškovės ieškinys atsakovams tenkintinas iš dalies.

99Ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje adresu Šiaulių raj. ( - ) kelių metrų atstumu nuo Šiaulių raj. Sodininkų bendrijos ,,L.“ auga įvairaus skersmens eglės ir pušys (54 b. l.). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir raj. PK vyr. tyrėjo A. Č. 2017-09-11 surašytu protokolu nustatyta, kad atsakovas 1. T. R. 2017 m. liepos mėnesį, anksčiau paminėtiems savininkams priklausančiame žemės sklype savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka jų išduoto leidimo, apgenėjo augančių 6 eglių šakas, tuo pažeisdamas jų funkcijas (12-13 b. l.). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir raj. PK vyr. tyrėjo A. Č. 2017-09-11 surašytu protokolu nustatyta, kad atsakovas 1. A. S. 2017 m. liepos mėnesį, anksčiau paminėtiems savininkams priklausančiame žemės sklype savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka jų išduoto leidimo, apgenėjo augančių 3 eglių ir 5 pušų šakas, tuo pažeisdamas jų funkcijas (16-17 b. l.). Civilinėje byloje dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nekilo, tačiau ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo dydžio.

100Konstitucinio Teismo 2003-10-29 nutarime nurodoma, kad visiems asmenims kyla pareiga tausoti gamtą, o padarius gamtinei aplinkai žalą (nuostolius) - ją atlyginti. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2, 4, 5 dalys, 34 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, privalo atlyginti žalą gamtai, apskaičiuotą pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Taigi būtinos civilinės deliktinės atsakomybės už žalos gamtai padarymą sąlygos yra neteisėtas veiksmas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami aplinkos apsaugos teisės aktai, žalos gamtai faktas, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtos veikos. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda ir be kaltės. Atsakovai ginče neneigia šių aukščiau paminėtų civilinės atsakomybės sąlygų.

101Atskirai pastebėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovų veiksmai vertinami ne tik pagal viešosios teisės, bet ir pagal CK nuostatas dėl civilinės atsakomybės (CK XXII skyrius). Pirmiausia, pagal CK būtina įvertinti nagrinėjamu atveju ne tik abiejų atsakovo kaltę, kuri yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei už žalą gamtai atsirasti, bet ir jos laipsnį, kadangi Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenys pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal LR įstatymus. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėto įstatymo 34 straipsnio 2 d. nuostatą, nurodė, kad tik šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovai, kaip fiziniai asmenys, jiems nepriklausančiame ieškovės žemės sklype neturėdami nustatyta tvarka savininkų išduoto leidimo genėjo eglių ir pušų šakas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovai, genėdami medžius siekė ir pozityvaus tikslo, tai yra pašalinti galimą žalos padarymą aplinkiniams sodininkų bendrijos žemės sklypams. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai su tokiu prašymu būtų kreipęsi į ieškovę ar trečiąjį asmenį, jog pastarieji patys nugenėtų apatines medžių šakas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju esant atsakovų kaltei kaip būtinai sąlygai civilinei atsakomybei atsirasti, Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis taikytina remiantis objektyviuoju ir subjektyviuoju kaltės aiškinimu. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio, kaip nagrinėjama byla paprastai ne tik įrodinėjama kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga, bet ir nustatinėjamas jos kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2008 nurodyta, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius.<...> Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, pats atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra ar jos laipsnis nėra didelis. Analogišku teisės aiškinimu bylose dėl žalos gamtai atlyginimo vadovavosi Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2A-5-567/2009, 2A-927-567/2008.

102CK 6.248 straipsnio 2 dalyje išskiriamos dvi kaltės formos - tyčia ir neatsargumas. Tyčia yra, kai asmuo savo veiksmais ar neveikimu sąmoningai siekia žalos arba, jei ir nesiekia, tai sąmoningai leidžia jai atsirasti. Kaip neatsargus vertinamas toks elgesys, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai, atidžiai, rūpestingai.

103CK 6.248 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Iš atsakovų paaiškinimų matyti, kad jų profesijos darbininkiškos, jie neturi teisinių žinių. Iš atsakovo 2. A. S. paaiškinimų ir liudytojos S. M. parodymų seka, kad dar prieš medžių šakų genėjimą, jie kalbėjosi su gretimų sodininkų bendrijos nariais, kurių žemės sklypai irgi ribojosi su ieškovės sodybos riba, apie pastarosios žemėje augančių medžių žemutinių šakų genėjimo galimybes. Tačiau atsakovai, nebūdami teisiškai išprusę asmenys, tuo pačiu elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai: tiksliai nesuvokdami įstatymų reikalavimų, neišsiaiškino, ar galima genėti jiems nepriklausančiame žemės sklype esančius medžius, ar tam reikia savininkų leidimo. Todėl už atsakovų padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytą ANK 518 str., jiems skirtos administracinės nuobaudos – po 30 Eur bauda. Tai yra ir administracinėse bylose nustatyta T. R. ir A. S. kaltė dėl pažeidimo. Šiaulių apskr. VPK Šiaulių m. ir raj. PK vyr. tyrėjas A. Č. pagrįstai ir teisėtai surašė T. R. ir A. S. administracinio nusižengimo protokolus, kurių pagrindu ir buvo priimti 2017-09-11 nutarimai administracinio nusižengimo bylose (14-17 b. l.). Tai visuma prejudicinių faktų, kurių nereikia įrodinėti nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, nes atsakovai pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmiausia, turėjo siekti išsiaiškinti galiojančius želdinių genėjimo kaimyniniame žemės sklype reikalavimus ir antra, tuo tikslu kreiptis į kompetentingą įstaigą ar tarnautoją, arba ieškovę ar jos sutuoktinį. Taigi negalima teigti, kad atsakovai buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kai asmuo nesikreipia į viešojo administravimo subjektą, prašydamas suteikti informaciją apie taikomus veiklos apribojimus, ar žemės sklypo, kuriame auga medžiai savininką, jis elgiasi ne pagal rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio standartą. Darytina išvada, kad atsakovų kaltė dėl žalos gamtai padarymo nustatyta, tačiau ji daugiau susijusi su neatsargumu, nei su tyčia, tačiau ir dėl to kyla jų civilinė atsakomybė.

104Pripažintina, kad atsakovų veiksmus Institucijos tinkamai kvalifikavo pagal LR Aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtinto dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika). Todėl šalių santykiams pagal analogija taikytinos ir Metodikos nuostatos remiantis CK 1. 8 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad Metodikos 22 punktas numato, jog padaryta žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius, kurie yra saugotini, tuomet ji skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus LR aplinkos apsaugos ministro 2008 m. birželio 26 įsakymu Nr. D1-343 ,,Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismui nėra teisinio pagrindo vadovautis ieškovės pateiktu skaičiavimu dėl medžiams padarytos žalos, kuris ginčo atveju netaikytinas (35-36 b. l.). Atskirai pastebėtina, kad atsakovai neturėdami savininkės (ieškovės) leidimo pažeidė LR Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. D1 - 45 Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo V. Skyriaus punktų reikalavimų nuostatas. Vertinant atsakovų veiksmus kuomet neteisėtai nugenėta dalis eglių ir pušų šakų, darytina išvada, jog tokie jų veiksmai neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų.

105Atskirai pastebėtina, jog teismas atsakovų veiksmus vertina ir pagal LR želdynų įstatymo nuostatas bei jį įgyvendinančius teisės aktus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2018-07-01 pasikeitė teisinis reguliavimas ir atsakovų veiksmų įvertinimui jau būtų taikytinos daug griežtesnės teisės aktų nuostatos (LRV 2008-03-12 nut. Nr. 206, nauja redakcija galiojanti nuo 2018-07-01).

106Esant tokioms teisinėms aplinkybėms, atsakovų veiksmai gali būti vertinami kaip neteisėti, kuriais pažeisti aplinkos apsaugos teisės aktai.

107Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovų civilinei atsakomybei kilti yra visos būtinos sąlygos.

108Antra, tenka pažymėti ir tai, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. asmuo, atsakingas už žalą, privalo ją atlyginti, kad nukentėjusysis atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jeigu jam nebūtų buvę padaryta žalos (lot. restitutio in integrum) (CK 263 str. 2 d.). Taigi CK labai aiškiai pasisakoma, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą. Šitai pasakius, galima teigti, kad bendroji Lietuvos civilinė teisė nepritaria baudimo elementui taikant sutartinę ir deliktinę civilinę atsakomybę. Kitaip tariant, žalos turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta ir, taikant civilinę atsakomybę, turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito - žalą padariusio - asmens sąskaita. Šią taisyklę pakankamai aiškiai pripažįsta ir teismai.

109CK 6.249 straipsnyje įtvirtinta tradicinė turtinės žalos samprata, apimanti jau romėnų teisėje žinotas dvi žalos rūšis: damnum emergens (turto sumažėjimas) ir lucrum cessans (negautas pelnas). Žala - ne tik turto, kuri nukentėjusysis žalos padarymo metu faktiškai turėjo, sumažėjimas, bet ir turto, kurį nukentėjusysis galėjo gauti ateityje, jeigu nebūtų teisės pažeidimo (t. y. negautas nukentėjusiojo pelnas). Tiesioginė žala yra suprantama kaip tiesioginis neteisėto veiksmo rezultatas, atsiranda iš karto, pažeidėjui tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą (pvz., turto sugadinimas, išlaidos, patirtos dėl sveikatos sužalojimo), o netiesioginė žala yra praradimai, atsirandantys dėl padarytos žalos pagrindiniam objektui, kuris yra naudojamas pelnui gauti (negautas pelnas). Taigi dėl teisės pažeidimo patirtą žalą galima apibūdinti kaip turimo turto sumažėjimą ir sutrukdymą būsimam turtui padidėti.

110Nors atsakovai genėdami be leidimo nugenėjo tik dalį eglės ir pušų šakų bei tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, tuo pačiu sudarkant kraštovaizdį, tačiau teismas pripažįsta, kad medžių gyvybinės funkcijos buvo pažeistos nežymiai. Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad atsiranda pagrindas mažinti ieškovei atlyginamų nuostolių (žalos) dydį (CK 6. 251 str. 2 d.). Taip pat ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad būtent abu atsakovai nugenėjo jos sodyboje esančių visų medžių apatines šakas, kas irgi turi įtakos atsakovus pripažįstant kaltais tik dėl dalies medžių sužalojimo. Ši faktinė aplinkybė irgi turi įtakos teismui tenkinant ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisiant iš atsakovų savininkei tik dalį jos nurodyto nuostolių dydžio, kuris nustatomas teismo (CK 6. 249 str. 1 d.). Kaip jau teismas yra nurodęs nėra teisinio pagrindo remtis ir ieškovės pateiktu žalos apskaičiavimu, kuris taikytinas kitais gamtai padarytos žalos atvejais (35-36, 120-121 b. l.). Ginčo atveju teismui egzistuoja faktinis pagrindas remtis ne tik Institucijų išvadomis, bet ir atsakovų pateiktu ieškovei priklausančių želdinių būklės įvertinimu (90-101, 120-121, 149, 171-172 b. l.).

111CK 6. 251 str. 2 dalyje teismui suteikiama teisė savo nuožiūra sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teismas šitai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovų prašymu. Komentuojama norma yra bendroji, todėl gali būti taikoma visais nuostolių atlyginimo atvejais - esant tiek sutartinei, tiek deliktinei civilinei atsakomybei. Ši norma teismui leidžia įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovams arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, ši norma irgi turi būti taikoma labai atsargiai, ir tik išimtiniais atvejais, kai sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Todėl teismas atsižvelgdamas į atsakovų kaltės formą ir jų veiksmus po žalos padarymo, taip pat į tai, kad žalos atsiradimas nėra labai didelis, ieškovės prašomą atlyginti žalos dydį mažina iki 1 000,00 Eur (CK 6. 249 str. 1 d.).

112CK įtvirtintos nuostatos dėl solidariosios ir dalinės civilinės atsakomybės. Pagal bendrąją taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas pagrįstas principu, kad kiekvienas asmuo privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Atsižvelgiant į tai, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos įstatymų leidėjas CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra nustatęs, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama ir CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Tačiau kaip teismas jau aukščiau yra nurodęs, tais atvejais kai įmanoma įvertinti kiekvieno iš kaltininkų veiksmus konkrečiu atvejų, ginčo atveju taip ir yra, jiems taikytina dalinė, o ne solidari atsakomybė.

113Kaip jau minėta solidari atsakomybė už padarytą žalą atsiranda tik įstatymo nustatytais atvejais. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovei žala padaryta kelių asmenų veiksmais, tačiau jie neturi bendrumo požymių. Nesant bendrų, suderintų atsakovų veiksmų, kiekvieno iš jų atsakomybė už teisės aktų pažeidimo padarinius turi būti dalinė, o ne solidari (CK 6. 5 str.). Ginčo atveju pritaikius atsakomybę tik vienam iš atsakovų, kiti atsakovas, kuris taip pat pažeidė viešosios ir privatinės teisės aktų reikalavimus, negali būti atleisti nuo atsakomybės, nes tai prieštarautų teisingumo principui bei jau minėtiems teisės aktams ir juose keliamiems tikslams. Teisingumas reikalauja, kad kiekvienas asmuo asmeniškai atsakytų už savo veiksmus ir jų neigiamus padarinius. Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinta prevencinė bet kokios teisinės atsakomybės funkcija. Atsakomybės taikymas tik vienam iš atsakovų (solidarios atsakomybės atveju, esant ieškovės pasirinkimui), kuris irgi pažeidė teisės aktų nuostatas ir jo atleidimas nuo atsakomybės prieštarautų minėtam principui. Teismas be pakankamo teisinio pagrindo negali reikalauti, kad visą ieškovei padarytą žalą kompensuotų tik vienas atsakovas (kaip galėtų būti solidarios atsakomybės atveju), jeigu už ją yra atsakingas ir kitas atsakovas.

114Iš pateiktos faktinės bylos medžiagos analizės matyti, kad abu atsakovai nugenėjo medžių apatines šakas nuo skirtingo jų skaičiaus, nors faktiškai nugenėtų medžių yra daugiau, tačiau ir tokiu atveju atsakovų nugenėtiems medžiams buvo padaryta žala dėl abiejų atsakovų padarytų teisės aktų pažeidimų. Taigi jiems abejiems turi būti taikoma dalinė, o ne solidari civilinė atsakomybė, numatyta CK 6.5 straipsnyje, tačiau proporcingai jų kaltės daliai. Atsižvelgiant į atsakovų padarytų pažeidimų pobūdį, jų pareigą tokiu atveju neveikti savavališkai, atsakovų kaltės procentas laikytinas lygiu kiekvienu atveju.

115Tokiu atveju nurodytas galutinis ieškovei padarytos turtinės žalos dydis išskirstytinas atsakovams pagal jų veiksmus kiekvieno veiksmo atveju ir jo metu padarytą žalą.

116Todėl anksčiau nurodyta žalos suma 1 000 Eur lygiomis dalimis po 500 Eur priteistina ieškovei iš kiekvieno atsakovo, o likusioje dalyje šis ieškovės materialinis reikalavimas atsakovams atmestinas.

117Dėl neturtinės žalos ieškovei atlyginimo.

118Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi, neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje išvardintas neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes, tačiau jokie įstatymai nenustato išsamaus jų sąrašo. Kaip vienas iš reikšmingų kriterijų, lemiančių atlyginamos neturtinės žalos dydį, yra objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patyrė neturtinę žalą. Asmens gyvybė, sveikata (psichinės ir fizinės gerovės būsena) teismų praktikoje vertinama kaip vieni fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių.

119Atsakovai atsižvelgiant į šį ieškovės ieškinio reikalavimą sutiko pastarajai atlyginti po 200 Eur neturtinės žalos, o likusioje dalyje prašė teismo jos reikalavimą atmesti. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog po neteisėto jos medžių genėjimo, ji patyrė didelį emocinį skausmą, išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir kančias, nepatogumus ir dvasinę depresiją. Dėl sveikatos problemų ji turėjo kreiptis į medikus, vėl atsinaujino ankstesnių ligų simptomai. Tokia ieškovės būsena yra užfiksuota ir medicininiuose dokumentuose – asmens sveikatos istorijos išraše nurodoma, kad ieškovė po 2017 m. liepos mėnesio vėl jaučia nerimą, įtampą, o suicidinių minčių neišsakė (20 b. l.). Po šio įvykio pasikeitė jos elgesys, dėl ko jai vėl teko apsilankyti pas ją gydančius gydytojus, nors po to VšĮ Dainų PSPC psichikos centre ji nesilankė, tačiau jai buvo išrašomi raminantys vaistai (20 b. l.).

120Nors ieškovė sodybą esančią anksčiau nurodytu adresu įsigijo neseniai, tačiau vienas iš to sekančių aspektų buvo nuo sodininkų bendrijos pusės tankiai susodinta ir auganti eglių, pušų eilė. Teisės doktrina pripažįsta, kad ir asmens turtui padarius žalą, tuo pačiu gali būti padaryta ir neturtinė žala asmeniui, pasireiškianti neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su gamtiniais objektais. Jeigu savininko teritorijoje augantys medžiai yra jam tapę neatskiriama visos sodybos ir kraštovaizdžio dalimi, tuomet ir jiems padarytos žalos faktas gali sukelti savininkui neigiamus dvasinius išgyvenimus. Dėl medžiams padarytos žalos fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami savininko išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip netinkamas medžių genėjimas paveiks juos ateityje, ar išgyvenimas vien dėl to, kad jiems tai gali sukelti ir daugiau papildomų pasekmių. Savininko susirūpinimas dėl medžiams padarytos žalos ir to pasekmės negali būti vertinamos kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes savininko susirūpinimas dėl medžių ateities yra realus ir suprantamas.

121Neturtinė žala yra padaroma fizinių kančių ir didelių dvasinių išgyvenimų sukėlimu. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovei pamačius medžiams padaryta žalą, kilo ir neturtinė žala jai pačiai, kuri, susijusi ir su po to atsiradusiais išgyvenimais.

122Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra tik vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, pvz. ginčo atveju sužalojus medžius, kyla jų sužalojimo pasekmės ir dėl to savininko patirti dvasiniai išgyvenimai.

123Neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, t. y. šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, kurie yra naudojami Europos žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Jie atspindi žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Todėl teismas laiko, kad pagal bylos aplinkybes ir joje esančius duomenis nėra teisinio pagrindo visiškai tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo atsakovams dėl neturtinės žalos atlyginimo.

124Sprendžiant dėl ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į teismų praktiką analogiškais atvejais. Kadangi nėra galimybės vadovautis Lietuvos teismų praktika visiškai analogiškose situacijose, atsižvelgtina į priteistinos neturtinės žalos dydžius ir kriterijus bylose, kuriose neturtinė žala atlygintina kitais atvejais.

125Ginčo atveju vietos apžiūros metu, teismui įsitikinus, kad medžiams nebuvo padaryta esminė žala, teismas daro išvadą, kad teisinga neturtinės žalos suma laikytina 600 Eur suma, kurią ieškovei atsakovai turi atlyginti lygiomis dalimis po 300 Eur. Įvertinus ieškovės ryšį su jos turtu ir jam padaryta žala, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka būtent nurodyta 600 Eur neturtinės žalos suma, o likusioje dalyje šio jos materialinio reikalavimo atsakovams nėra teisinio tenkinti.

126Neturtinės žalos padarymo atveju asmuo negali būti grąžintas į padėtį iki pažeidimo, piniginė kompensacija už neturtinės žalos padarymą yra skirta sukelti teigiamas emocijas, kurios galėtų maksimaliai sušvelninti patirtų kančių sąlygotus negatyvius pokyčius asmenybės psichinėje sferoje.

127Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009).

128LR CK 6.250 str. 2 d. numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovams tenkintinas iš dalies, jai priteisiant iš kaltųjų asmenų lygiomis dalimis po 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o likusioje dalyje šis jos ieškinio reikalavimas atsakovams atmestinas.

129Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl to, kad jai atsakovai solidariai padarė žala atmestinas, nes dar administracinio nusižengimo bylose yra konstatuoti kiekvieno iš jų individualūs veiksmai. Tokiu atveju teismui nėra teisinio pagrindo išvadai, kad abiejų atsakovų veiksmai buvo solidarūs.

130Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

131Teisės doktrina išskiria keletą istoriškai susiformavusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teorijų, kurių esminiai skirtumai glūdi būtent kaltės (atsakomybės) dėl proceso sampratoje. Viena iš šių teorijų yra priežasties teorija, kuri atmeta visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priklausymą nuo šalių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius (procedūrinius) veiksmus arba tokius procesinius (procedūrinius) veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi.

132Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra turtinio pobūdžio santykis. Šio santykio esmę trumpai galima apibūdinti taip: kalta (atsakinga) dėl proceso šalis atlygina savo padarytą žalą, susijusią su civilinės bylos iškėlimu, nagrinėjimu ir sprendimų vykdymu. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltės (atsakomybės) dėl proceso samprata. Kaltė dėl proceso nusako, kam turi tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo santykiams subsidiariai mutatis mutandis taikytinos CK nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės. Ginčo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas CK nuostatas taikant tiesiogiai (CK 1.1 str. 2 d.). Dėl to sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas remiasi draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis, o esant šio draudimo pažeidimui, konstatuoja, kad tik nekaltoji šalis įgyja teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą.

133Kadangi teismas priimdamas byloje sprendimą ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovams: 1. T. R. ir 2. A. S. tenkina iš dalies, todėl, proporcingai patenkintai ieškinio daliai (14,92 proc.), jai turėtų būti priteistos ir bylinėjimosi išlaidos iš šių atsakovų (CPK 93 str. 2 d.). Pirmiausia, ieškovei iš abiejų atsakovų priteistinos jos patirtos atstovavimo teisme išlaidos, tai yra lygiomis dalimis po 300 Eur, šių išlaidų nemažinant, nors ieškovei iš pradžių byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (7-9 b. l.). Antra, nors ieškovė prie tokių išlaidų priskiria ir kitas jos turėtas iki bylos iškėlimo teisme išlaidas, tai yra ir 140,36 Eur suma, tačiau šios išlaidos jai nepriteistinos (37 b. l.). Kaip jau teismas yra nurodęs, šios išlaidos atsirado iki ieškovės bylos iškėlimo teisme, kurios pagal pateiktą į bylą rašytinį įrodymą laikytinos konsultacinės paslaugos išlaidomis (CPK 88 str. 3d.). Be to ieškovės teismui pateiktą skaičiavimą pasirašė ji pati, o ne UAB ,,Rilemijos“ įgaliotas atstovas (35-36 b. l.). Taip pat teismo posėdyje liudytoja apklausus ir minėtos bendrovės atstovę R. J., pastaroji duodama parodymus laikėsi pozicijos, kad tai tėra tik skaičiavimo projektas, o paslaugos mokestis esąs už vietos apžiūrą ir atliktus matavimus. Tokiu būdu šios ieškovės patirtos išlaidos, nelaikytinos su bylinėjimusi susijusiomis išlaidomis ir ieškovei iš atsakovų jos nepriteistinos. Trečia, ieškovė ir trečiasis asmuo teikė teismui prašymą ir dėl kitų su jiems padaryta žala ir bylinėjimusi susijusių išlaidų priteisimo iš atsakovų (177-210 b. l.). Šios išlaidos irgi nelaikytinos būtinomis, kadangi ieškovė teisme buvo atstovaujama atstovo, o trečiojo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą irgi nebuvo būtinas, todėl jos nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui iš atsakovų nepriteistinos.

134Kadangi ieškovės ieškinys likusioje dalyje atsakovų: 1. T. R. ir 2. A. S. atžvilgiu atmestinas, tai taip pat pagal civilinio proceso nuostatas ir jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, turėtų būti jiems priteistinos iš ieškovės proporcingai atmestai ieškinio daliai. Tačiau teismui pripažinus atsakovus kaltais dėl ieškovei padarytos žalos ir atsižvelgiant į CPK 3 str. 8 d., jiems iš ieškovės proporcingai atmestai ieškinio daliai (85,08 proc.) šios bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir atstovavimo, nepriteistinos (166-170 b. l.).

135Atskirai pastebėtina, kad nors naujasis CPK atvėrė galimybę bylinėjimosi išlaidomis pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai nurodytos įstatyme, bet ir visas kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, tačiau tam, kad įstatyme tiesiogiai įvardytos išlaidos būtų pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jos turi atitikti ne tik du CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytus vertinamuosius kriterijus:

1361) jos turi būti būtinos, ir

1372) jos turi būti pagrįstos.

138Kalbant apie pirmąjį kriterijų, pasakytina, kad teismas turi teisę įvertinti, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be šių išlaidų, ar šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis ir neprotingas. Antrasis kriterijus reiškia, kad išlaidas būtina pagrįsti, t. y. įrodyti. Šios išlaidos pirmiausia, turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Antra, jos gali būti įrodinėjamos ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau šios bylinėjimosi išlaidos ir jų dydis yra įrodomi, jeigu teismas laiko jas pagrįstomis. CPK 88 str. 1d. 10 p. nuostatos taikomos sistemiškai su to paties straipsnio 3 dalies nuostatomis (CPK 2 str.).

139Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p.). Teismo sprendimui įsiteisėjus gydymo įstaigai grąžintinos ieškovės Asmens ambulatorinio gydymo kortelė ir sveikatos istorijos kopija.

140Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

Nutarė

1411. Ieškovės A. K. ieškinį atsakovams: 1. T. R. ir 2. A. S. tenkinti iš dalies.

1422. Priteisti ieškovei A. K. (a. k. ( - ) iš kiekvieno iš atsakovų: 1. T. R. (gim. duomenys neskelbtini) ir 2. A. S. (a. k. ( - ) po 1 100,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.

1433. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovų: 1. T. R. (gim. duomenys neskelbtini) ir 2. A. S. (a. k. ( - ) po 24,00 Eur žyminio mokesčio ir po 5,77 Eur pašto išlaidų, iš kiekvieno atsakovo po 29,77 Eur (dvidešimt devynis eurus 77 ct).

1444. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atsakovams ir trečiojo asmens bei atsakovų procesinius prašymus atmesti.

1455. Teismo sprendimui įsiteisėjus gydymo įstaigai grąžinti ieškovės Asmens ambulatorinio gydymo kortelę ir sveikatos istorijos kopiją.

146Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,... 3. posėdžio sekretorė Ona Baronienė,... 4. dalyvaujant ieškovei A. K. ir jos atstovui adv. Ž. K., atsakovams: 1. T. R.... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 6. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 7. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą nurodydama, kad 2017 metų liepos... 8. Administracinio nusižengimo protokolo 2017-09-11 Nr. 41ANP-117363436-17... 9. Administracinio nusižengimo protokolo 2017-09-11 Nr. 41ANP-117358562-17... 10. Pažymėtina, kad atvykus į sodybą 2017 m. rugpjūčio 5-7 dienomis (dėl... 11. Dėl padarytų neteisėtų atsakovų veiksmų, kurie yra konstatuoti policijos... 12. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad tarp šalių susiklostė deliktinė... 13. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti reikia nustatyti keturias... 14. Dėl neteisėtų veiksmų konstatavimo.... 15. Kaip minėta administracinio nusižengimo protokolo 2017-09-11 Nr.... 16. Administracinio nusižengimo protokolo 2017-09-11 Nr. 41ANP-117358562-17... 17. Taigi, matyti, kad administracinio nusižengimo bylose neteisėti veiksmai... 18. Ieškovės dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė tiek turtinę tiek ir... 19. LR CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 20. Remiantis LR Aplinkos ministro 2008-06-26 patvirtintais „Želdinių... 21. 1. žala dėl gyvybiškai pažeistų želdinių, t. y. 10 pušų, viena jų... 22. 2. žala dėl nugenėtų želdinių, t. y. 11 želdinių iš jų 8 eglės ir 3... 23. Viso turtinė žala už sunaikintą ir sužalotą augmeniją sudaro 7 344 eur... 24. Dėl atsakovų padarytos neteisėtos veikos man teko ne kartą vykti iš ( - )... 25. 1. policijos komisariatą - 4 kartus, atstumas skaičiuojant pirmyn ir atgal 52... 26. 2. dėl pablogėjusios sveikatos būklės pas gydytojus į Respublikinę... 27. 3. pas šeimos gydytoją - 7 kartus, atstumas skaičiuojant pirmyn ir atgal... 28. 4. į reabilitaciją - 5 kartus, atstumas skaičiuojant pirmyn ir atgal 45 km,... 29. 5. į pirminę teisinę pagalbą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo -... 30. 6. pas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių sk. paskirtą... 31. 7. pas specialistus dėl žalos padarytos želdiniams apskaičiavimo - 2... 32. Viso pravažiuotas atstumas sudaro – 1 313 km, kuro sąnaudos 100 km sudaro 8... 33. Taip pat teko apmokėti automobilio stovėjimo išlaidas, kurios sudaro 1 Eur... 34. Be to, buvo vartojami vaistai ir lankomos procedūros Šiaulių reabilitacijos... 35. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų dalies turto sunaikinimo bei sužalojimo... 36. Manau, kad mano patirta turtinė bei neturtinė žala yra tiesiogiai susijusi... 37. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia,... 38. Manau, kad atsakovams kertant mano teritoriją juosiančią tvorą buvo... 39. Remiantis LR CPK 135 str. 1 d. 7 p. informuoju, kad taikos sutartis šioje... 40. Remiantis LR CPK 83 str. 1 d. 14 p. bei LR Valstybės garantuojamos teisinės... 41. Ieškinyje nurodytas aplinkybes ieškovė įrodinės savo paaiškinimu bei... 42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis LR CPK 5, 30, 42, 83,... 43. 1. Priteisti ieškovei A. K. solidariai iš atsakovų T. R. ir A. S. 7 582,71... 44. 2. Priteisti solidariai iš atsakovų T. R. ir A. S. ieškovei visas turėtas... 45. 3. Priteisti solidariai iš atsakovų T. R. ir A. S. valstybei visas turėtas... 46. Ieškovė savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 47. Ieškovės pakviesti liudytojai S. K., I. K., R. J. duodami parodymus nurodė,... 48. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir... 49. Atsakovai pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį kuriame... 50. Atsakovas procesiniame dokumente teigė, kad nesutinka su ieškovės... 51. Dėl to, kad neturėdami A. K. ir M. K. leidimo nupjovė svetimų medžių... 52. Visų pirma, ieškinyje nurodytų dalis faktinių aplinkybių neatitinka... 53. Byloje ieškovė savo reikalavimus grindžia atsakovų deliktine civiline... 54. Ieškinyje netiksliai nurodyta nugenėtų medžių skaičius bei aukštis,... 55. Byloje būtina nustatyti ar atsakovų veiksmai atitiko atidumo ir rūpestingumo... 56. Tiek atsakovai, tiek kiti sodų bendrijos nariai iki 2017 metų liepos mėnesio... 57. Taigi atsakovai, kad ir neturėjo ieškovės bei jos vyro raštiško sutikimo,... 58. CK 6.249 straipsnio 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 59. Byloje esantys duomenys neįrodo, kad atsakovai savo veiksmais ieškovei... 60. Prie ieškinio pridėtas A. K. raštas „Skaičiavimas“ negali būti... 61. Ieškovė neigia visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio... 62. Ieškinyje nurodyta, kad žala dėl gyvybiškai pažeistų želdinių (10... 63. Po medžių nugenėjimo ieškovė ryžosi parduoti sodybą. Svarbu tai, kad... 64. Ieškovės reikalavimas dėl 3 000 eurų neturtinės žalos padarymo atmestinas... 65. Atkreiptinas dėmesys, kad medžių ( - ) sodyboje bendraturtis M. K. nenurodo,... 66. Be to, atsakovai administracine tvarka nubausti pagal ANK 518 straipsnį, kuris... 67. Siekiant visapusiškai išnagrinėti civilinę bylą tikslinga išreikalauti... 68. Tuo remdamiesi atsakovai T. R., A. S. teismo prašė:... 69. - Išreikalauti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato,... 70. - Išreikalauti iš VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro,... 71. Tenkinti A. K. ieškinį iš dalies priteisiant jai iš atsakovų tik po 100... 72. Atsakovai savo atsikirtimus ieškovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 73. Atsakovų liudytojai J. R. ir S. M. duodamai parodymus nurodė, kad ieškovei... 74. Teismo posėdžio metu atsakovai pakartojo atsiliepime nurodytus atsikirtimus... 75. Trečiasis asmuo M. K. irgi pateikė teismui savo nuomonę dėl ieškovės... 76. 2017 m. liepos mėn. dienos tiksliai neprisimenu, atsakovai T. R. ir A. S.,... 77. Šiuo metu gyvenu ir dirbu Švedijoje, todėl dalyvauti teismo posėdžiuose... 78. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 142 str., 245 str. trečiasis... 79. 1. Ieškovės A. K. ieškinį tenkinti visiškai.... 80. 2. Leisti man, trečiajam asmeniui M. K. nedalyvauti teismo posėdžiuose.... 81. Teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas ir sodininkų bendrijos pirmininkas... 82. Teismas 2018-06-29 atliko vietos apžiūrą ir susipažino su esama situacija... 83. Teismas 2018-04-19 ir 2018-05-31 nutartimi į bylos nagrinėjimą įtraukė dvi... 84. Abi institucijos iš pradžių pateikė teismui į bylą preliminarias... 85. Galutinėje išvadoje abi institucijos nurodė šiuos argumentus.... 86. 2018-06-29 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atlikus vietos apžiūrą,... 87. nugenėti medžiai (pušys, eglės). Medžiai auga sklypo pakraštyje šalia (... 88. Medžių būklė vertinama vizualiai, medžius lyginant su sąlygiškai sveiku... 89. Kita medžių grupė eglės. Medžių kamienai tiesūs, nekrypstantys,... 90. Apibendrinant vietoje apžiūrėtus visus medžius galima padaryti išvadas,... 91. 1. Nugenėtų medžių būklė patikrinimo metu yra gera. Vegetatyviniai, arba... 92. 2. Vienos iš pušų, kurios šakos nebuvo nugenėtos, kelios apatinės šakos... 93. Būtina pažymėti, kad šiuo konkrečiu atveju, žalos padarytos A. K. turtui... 94. Metodikoje (Metodikos 3 punktas) nustatytas žalos atlyginimo dydis neįvertina... 95. Pažymėtina, kad taikant Metodikos nuostatas, reikėtų žalą skaičiuoti... 96. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju realiai medžiai nebuvo sunaikinti, jų... 97. Teismo posėdžio metu institucijos ŠRAAD atstovas pakartojo galutinėje... 98. Ieškovės ieškinys atsakovams tenkintinas iš dalies.... 99. Ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise... 100. Konstitucinio Teismo 2003-10-29 nutarime nurodoma, kad visiems asmenims kyla... 101. Atskirai pastebėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovų veiksmai... 102. CK 6.248 straipsnio 2 dalyje išskiriamos dvi kaltės formos - tyčia ir... 103. CK 6.248 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į... 104. Pripažintina, kad atsakovų veiksmus Institucijos tinkamai kvalifikavo pagal... 105. Atskirai pastebėtina, jog teismas atsakovų veiksmus vertina ir pagal LR... 106. Esant tokioms teisinėms aplinkybėms, atsakovų veiksmai gali būti vertinami... 107. Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovų civilinei atsakomybei kilti yra... 108. Antra, tenka pažymėti ir tai, kad pagrindinė civilinės atsakomybės... 109. CK 6.249 straipsnyje įtvirtinta tradicinė turtinės žalos samprata, apimanti... 110. Nors atsakovai genėdami be leidimo nugenėjo tik dalį eglės ir pušų šakų... 111. CK 6. 251 str. 2 dalyje teismui suteikiama teisė savo nuožiūra sumažinti... 112. CK įtvirtintos nuostatos dėl solidariosios ir dalinės civilinės... 113. Kaip jau minėta solidari atsakomybė už padarytą žalą atsiranda tik... 114. Iš pateiktos faktinės bylos medžiagos analizės matyti, kad abu atsakovai... 115. Tokiu atveju nurodytas galutinis ieškovei padarytos turtinės žalos dydis... 116. Todėl anksčiau nurodyta žalos suma 1 000 Eur lygiomis dalimis po 500 Eur... 117. Dėl neturtinės žalos ieškovei atlyginimo.... 118. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens... 119. Atsakovai atsižvelgiant į šį ieškovės ieškinio reikalavimą sutiko... 120. Nors ieškovė sodybą esančią anksčiau nurodytu adresu įsigijo neseniai,... 121. Neturtinė žala yra padaroma fizinių kančių ir didelių dvasinių... 122. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra tik vienas iš kriterijų,... 123. Neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, t. y. šalies ekonominio... 124. Sprendžiant dėl ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydžio... 125. Ginčo atveju vietos apžiūros metu, teismui įsitikinus, kad medžiams nebuvo... 126. Neturtinės žalos padarymo atveju asmuo negali būti grąžintas į padėtį... 127. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais... 128. LR CK 6.250 str. 2 d. numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos... 129. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl to, kad jai atsakovai solidariai padarė... 130. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. ... 131. Teisės doktrina išskiria keletą istoriškai susiformavusių bylinėjimosi... 132. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra turtinio pobūdžio santykis. Šio... 133. Kadangi teismas priimdamas byloje sprendimą ieškovės ieškinio reikalavimus... 134. Kadangi ieškovės ieškinys likusioje dalyje atsakovų: 1. T. R. ir 2. A. S.... 135. Atskirai pastebėtina, kad nors naujasis CPK atvėrė galimybę bylinėjimosi... 136. 1) jos turi būti būtinos, ir... 137. 2) jos turi būti pagrįstos.... 138. Kalbant apie pirmąjį kriterijų, pasakytina, kad teismas turi teisę... 139. Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, iš atsakovų į valstybės... 140. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 141. 1. Ieškovės A. K. ieškinį atsakovams: 1. T. R. ir 2. A. S. tenkinti iš... 142. 2. Priteisti ieškovei A. K. (a. k. ( - ) iš kiekvieno iš atsakovų: 1. T. R.... 143. 3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas... 144. 4. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atsakovams ir trečiojo asmens bei... 145. 5. Teismo sprendimui įsiteisėjus gydymo įstaigai grąžinti ieškovės... 146. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...