Byla 2A-204/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. I. D., atsakovo atstovui adv. D. B., viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-646-210/2010 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Putokšnis“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio bei su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5I. R. D. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir prašė:

61) pripažinti atsakovo UAB „Putokšnis“ 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 124-P paskirti ieškovui R. D. drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo neteisėtu ir nepagrįstu;

72) pripažinti 2007 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 814 nutraukimą ir ieškovo R. D. atleidimą iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu neteisėtu, bet negrąžinti ieškovo į darbą, o pripažinti, kad 2007 m. sausio 15 d. darbo sutartis Nr. 814 nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

83) priteisti iš atsakovo UAB „Putokšnis“ ieškovo R. D. naudai dviejų mėnesių vidutinę darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

94) priteisti iš atsakovo UAB „Putokšnis“ ieškovo R. D. naudai 35000 Lt dydžio darbo užmokestį bei 0,07 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo 2009 m. liepos 21 d.;

105) priteisti iš atsakovo UAB „Putokšnis“ ieškovo R. D. naudai bylinėjimosi išlaidas.

11Ieškovas su atsakovu 2007 m. sausio 15 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 814, kurios pagrindu buvo įdarbintas regiono pardavimų vadovu. Ieškovas su darbdaviu taip pat sudarė papildomą susitarimą prie darbo sutarties, kuriame susitarė dėl komercinių paslapčių apsaugos bei nekonkuravimo sąlygų. 2009 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas iš ieškovo ir kelių kitų darbuotojų paėmė darbo kompiuterius ir antstoliui R. K. konstatuojant faktines aplinkybes kopijavo kompiuterių duomenis. 2009 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas gavo iš atsakovo pranešimą Nr. 84 dėl pasiaiškinimo apie galimą darbo drausmės pažeidimą pateikimo, kuriuo buvo įpareigotas ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. darbo dienos pabaigos pateikti pasiaiškinimą dėl darbdavio konfidencialios informacijos atskleidimo ir naudojimo privačiuose santykiuose su UAB „Terekas“ ir A. N. J.. Ieškovo teigimu jis negalėdamas atlaikyti neigiamos emocinės atmosferos darbe, nesulaukdamas sprendimo dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, nematydamas tolimesnių perspektyvų dirbti pas atsakovą, darbdaviui pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo, kuriuo prašė darbdavį atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2009 m. rugsėjo 4 d., tačiau atsakovas 2009 m. rugsėjo 7 d. pateikė ieškovui įsakymą Nr. 124-P, kuriuo skyrė ieškovui drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, atleido ieškovą be įspėjimo nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. Ieškovo nuomone, skiriant jam drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, buvo grubiai pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios drausminės nuobaudos skyrimo pagrindus ir tvarką. Ieškovo atstovo teigimu, atsakovas nepagrįstai įsakymu skyrė ieškovui drausminę nuobaudą, kadangi ieškovas neįvykdė jokio darbo drausmės pažeidimo, todėl neegzistavo pagrindas konstatuoti šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tuo pačiu atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti su ieškovu darbo sutarties DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu.

12Atsakovas UAB „Putokšnis“ su ieškiniu nesutiko, savo poziciją grindė tuo, kad ieškovui drausminė nuobauda buvo skirta laikantis Darbo kodekso nustatytos tvarkos. Faktinis darbo sutarties nutraukimo pagrindas - komercinių (technologinių) paslapčių pranešimas tretiesiems asmenims, pasireiškęs tuo, kad ieškovas, 2007 m. sausio 15 d. įsipareigojęs saugoti atsakovo nurodytas komercines ir technologines paslaptis bei jų neatskleisti be atsakovo sutikimo tretiesiems asmenims, ir žinodamas atsakovo komercinių (technologinių) paslapčių sąrašą, dalyvavo susirašinėjime su konkuruojančios bendrovės UAB „Terekas“ darbuotojais apie verslo ir/ar veiklos viziją (projektą), skaičiavimus ir su tuo susijusius pasiūlymus, įskaitant ir naujos bendrovės steigimą, jos vardo parinkimą, perdavimą. t.y. ieškovas atskleidė konkuruojančiai įmonei UAB „Terekas“ atsakovo konfidencialią informaciją. Atsakovas paskyrė drausminę nuobaudą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą esant teisiniam, bei neginčijamam faktiniam pagrindui, įsitikinęs ieškovo kalte bei tinkamai užfiksavęs tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovo atstovo teigimu, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 235 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ieškovui buvo paskirta nepažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo terminų, nes atsakovas apie padarytą darbo drausmės pažeidimą sužinojo ir jį galėjo identifikuoti tik po antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo – 2009-08-17, o įsakymas dėl nuobaudos paskyrimo buvo priimtas 2009-09-07, t.y. nepasibaigus terminui jai skirti.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo R. D. atsakovui UAB „Putokšnis“ 8000 Lt bylinėjimosi išlaidų bei iš ieškovo R. D. 19,90 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas pasisakydamas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo fakto buvimo paskiriant drausminę nuobaudą ir faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad analizuojant ir vertinant byloje esančius duomenis, jų pagrindu konstatuotina, kad ieškovas, būdamas atsakovo atsakingu darbuotoju – komercijos direktoriumi, turėdamas ir disponuodamas atsakovui priklausančia konfidencialia informacija, kurios turinį sudarė naujo segmento, skirto chemijos pramonei, įdiegimas, gamybos kaštų skaičiavimai, pelningumas ir perspektyvos, ją atskleidė be atsakovo leidimo atsakovo konkurentams, tokiu būdu nebuvo lojalus darbdaviui, pažeidė darbo sutartyje numatytą sąlygą neatskleisti įmonės (darbdaviui priklausančios) konfidencialios informacijos, todėl tai negali būti suderinama su lojalaus darbuotojo statusu. Vertindamas ieškovo aiškinimą, kad nei viename laiškų jokios konfidencialios informacijos nėra, tai tik „akademinė versija“, kurią gali parašyti bet kuris studentas, teismas tokį ieškovo teiginį atmetė. Visuma susirašinėjimo tarp paminėtų asmenų duomenų, jų turinio analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad visi „projekto“ dalyviai derino tarpusavyje planus, kaip pasinaudoti sau naudingai iš atsakovo pasisavinta informacija apie naujo produkto, galinčio sukurti įmonei žymią pridėtinę vertę, įdiegimą ir gamybą naujoje įmonėje, kartu su UAB „Putokšnis“ konkurentu rinkoje – UAB „Terekas“ vadovu J. M.. Teismas pasisakydamas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo tvarkos, terminų ir jos proporcingumo nurodė, kad sugretinus faktus ir faktines aplinkybes, galima konstatuoti, kad atsakovas apie ieškovo veiksmus, pažeidžiančius atsakovo interesus, t.y. apie galimą darbo drausmės pažeidimą išduodant tretiesiems asmenims įmonės komercinę paslaptį galėjo sužinoti anksčiausiai 2009-08-11. Tačiau ir nuo šio laiko skaičiuojant terminus drausminei nuobaudai skirti, akivaizdu, kad jie nebuvo pažeisti. Kartu vertinant visumą faktų ir aplinkybių, gautoji informacija, atsakovo turėjo būti įvertinta, išanalizuota ir tik tuomet dėl jos buvo galima spręsti, kokio tai pobūdžio informacija, ar ji sudaro darbo drausmės pažeidimo sudėtį, su kuo ji sietina, kas šį pažeidimą padarė. Visuma byloje nustatytų faktų ir aplinkybių patvirtina atsakovo teiginius, kad vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti nebuvo suėjęs, todėl nuobauda šiuo aspektu paskirta teisėtai. Teismas pasisakydamas dėl DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodė, kad byloje esantieji duomenys paneigia ieškovo teiginius dėl DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimo. UAB „Putokšnis“ personalo direktorės raštas, adresuotas R. D., patvirtina, kad iš ieškovo buvo pareikalauta pasiaiškinimo raštu, nurodant terminą bei atskleidžiant galimo darbo drausmės pažeidimo esminius turinio elementus.

15Teismas nurodė, kad atsakovas įrodė ieškovo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo faktą ir pagrindė drausminės nuobaudos ieškovui paskyrimą, paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumą padaryto pažeidimo šiurkštumui. Ir priešingai - ieškovas neįrodė, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta be faktinio ir juridinio pagrindo, pažeidžiant jos skyrimo tvarką, įstatymo nustatytas procedūras ir terminus, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Apeliaciniu skundu ieškovas R. D. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

181. Pirmosios instancijos teismas, sprendimu pripažinęs, kad apeliantas atskleidė atsakovo konkurentams konfidencialią informaciją ir patvirtinęs, kad drausminė nuobauda apeliantui skirta pagrįstai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų taikymo praktikos.

192. Antstolio faktinių aplinkybių protokoluose esančių elektroninių laiškų turinys nepatvirtina, kad elektroninio pašto korespondencijos ir pranešimų turinys gali būti laikomi komercine paslaptimi.

203. Teismo sprendimo argumentai, susiję su tariamai konfidencialios informacijos atskleidimo atsakovo konkurentams faktu, informacijos tariamu konfidencialumu bei šios informacijos priskyrimo prie darbdavio komercinių paslapčių yra nepagrįsti.

214. Apelianto atžvilgiu pritaikyta drausminė nuobauda yra neproporcinga sankcija, palyginus su jo tariamai įvykdytu darbo drausmės pažeidimo pasekmėmis.

225. Teismas privalėjo kritiškai įvertinti atsakovo teiginius apie tariamai nepraleistą drausminės nuobaudos skyrimo terminą ir pirmiausia išsiaiškinti konkretų apelianto tariamai įvykdyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo įvykdymo momentą.

236. Įrodymų pakankamumo taisyklės, įtvirtintos CPK 176 str. 1 d., pažeidimas turėjo esminę įtaką neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui, kadangi taikant įrodymų pakankamumo taisyklę pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti nustatytu fakto, kad apeliantas atskleidė komercines atsakovo paslaptis tretiesiems asmenims, kadangi byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio konkretaus apelianto tariamai įvykdyto komercinių darbdavio paslapčių atskleidimo konkurentams faktines aplinkybes, laiką, vietą, atskleistos konfidencialios informacijos turinį ir pan.

247. Buvo pažeista CPK 185 str. įtvirtinta, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota įrodymų tikėtinumo taisyklė, pagal kurią teismas sprendžia apie tam tikrų aplinkybių buvimą tuo atveju, kai yra labiau tikėtina, t.y. yra daugiau įrodymų, kad tam tikros aplinkybės įvyko negu kad jos neįvyko.

258. Atsakovo naudai priteista suma advokatų pagalbai apmokėti neatitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų užmokesčio už suteiktas paslaugas maksimalių dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo naudai priteisė 8000 Lt.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Putokšnis“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas mano, jog teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadoms, kad: 1) ieškovas disponavo komercinę paslaptį sudarančia informacija apie chemijos produktų pakuočių preformų gamybos būdus, metodiką, kurios panaudojimas suteikė atsakovui konkurencinį pranašumą; 2) ši informacija priklausė atsakovui, nes ji buvo sukurta ieškovui atliekant darbines funkcijas pas atsakovą ir atsakovo naudai; 3) ieškovas savo sukurta atsakovo naudai ir esančia atsakovo nuosavybe idėja pasidalino su atsakovo konkurentu UAB „Terekas“; 4) tokiais veiksmais ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, prarado atsakovo pasitikėjimą, pažeidė lojalumo darbdaviui sąlygą, todėl jam pagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad teismas visiškai pagrįstai ir nepažeisdamas DK 238 str., nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu atskleistas faktines aplinkybes, pripažino, kad darbdavys šiuo atveju turėjo pagrindą taikyti ieškovui pačią griežčiausią priemonę - atleidimą iš darbo, o ta aplinkybė, kad kitiems to paties įvykio dalyviams darbdavys tokių priemonių netaikė, neduoda pagrindo teigti, kad nuobauda ieškovui buvo paskirta neproporcingai. Atsakovo nuomone, bylos duomenys leidžia spręsti, jog atsakovas sužinojęs apie ieškovo galimai daromą darbo drausmės pažeidimą sužinojo 2009-08-11 ir per protingą terminą ėmėsi priemonių fiksuoti reikšmingas aplinkybes, išsiaiškinti pažeidimo esmę ir nepraleisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 241 str. nustatyto termino skyrė ieškovui drausminę nuobaudą.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

28teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

31Tarp šalių yra kilęs ginčas ar teisėtai ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

32DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). DK 235 straipsnis reglamentuoja šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka, o 2 dalyje pateiktas šiurkščių pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąvokų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.Ch. v. individuali L. Š. įmonė ,,Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai ir norminiai bei lokaliniai teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės ar pan. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

34Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas (apeliantas) šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, atskleidė tretiesiems asmenims atsakovo konfidencialią informaciją.

35Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei išvadomis.

36Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.I.V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N.Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB ,,marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.).

37Atsakovas atleisdamas ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą nurodė, kad ieškovas atskleidė tretiesiems asmenims atsakovo komercinę (technologinę) paslaptį, t. y. konkuruojančiai įmonei UAB ,,Terekas“ atskleidė konfidencialią informaciją.

38Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo tvarkai. DK 235 straipsnyje yra nustatyti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai. Tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte yra numatytas komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei.

39Šalys, sudarydamos darbo sutartį, sudarė papildomą susitarimą, pagal kurį ieškovas įsipareigojo nepranešti darbdavio komercinių (technologinių) paslapčių tretiesiems asmenims (t. 1, b. l. 17). Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašas pridėtas prie minėto susitarimo (t. 1, b. l. 22).

40Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas 2009 m. rugpjūčio 26 d. prašė ieškovo pasiaiškinti dėl konfidencialios informacijos atskleidimo ir naudojimo privačiuose santykiuose su UAB ,,Terekas“ ir A. N. J. (t.1, b. l. 18). Ieškovas, atsakydamas į atsakovo 2009 m. rugpjūčio 26 d. pranešimą, nurodė, kad jam nėra aišku apie kokią informaciją kalbama ir kada ji buvo atskleista (t. 1, b. l. 20).

41Atsakovas kaip konfidencialios informacijos atskleidimo įrodymus pateikė 2009 m. rugpjūčio 17 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriais fiksuota kompiuteriuose išlikusi susirašinėjimo informacija tarp ieškovo, A. N. J., V. B. ir UAB ,,Terekas“ vadovo J. M. (t. 1, b. l. 56-86, 87-104, 105-118; 119-126). Tačiau pateiktoje susirašinėjimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad ieškovas atskleidė kam nors konfidencialią informaciją. Priešingai, visi nurodyti laiškai nebuvo siunčiami ieškovo, o kitų darbuotojų: V. B., A. N. J.. Iš susirašinėjimo turinio taip pat negalima daryti išvados, kad yra pateikiami kažkokie atsakovo įmonės duomenys.

42Atsakovo teigimu, iš susirašinėjimo matyti, kad buvo planuojama steigti naują įmonę, kuri gamintų tą patį produktą, kuris buvo planuojamas gaminti atsakovo. Tačiau tai tik atsakovo pateikta versija, kuri niekuo nėra pagrįsta. Atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad buvo paruošta kokia nors technologinė dokumentacija, skaičiavimai ar pan. naujo produkto gamybai t. y. 28 mm kaklelio butelio cheminių produktų pakavimui (t. 2, b. l. 147, 150). Todėl nesant pas atsakovą technologinių ar kitokių duomenų apie tariamai norimą gaminti naują produktą, negalimas nesamų duomenų atskleidimas ar perdavimas tretiesiems asmenims. Atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės yra nepakankamos tam, kad galima būtų padaryti neginčijamą išvadą, jog ieškovas pažeidė konfidencialumo sutartį ir atskleidė tretiesiems asmenims komercinę (technologinę) paslaptį.

43DK 240 straipsnio 1 dalis nustato, jog prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, jog darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Rašte turėtų būti aiškiai suformuluota, kokį konkretų drausmės pažeidimą yra įtariamas padaręs darbuotojas, nurodoma jo padarymo laikas, vieta, pagrindiniai darbuotojo kaltės įrodymai, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat nustatomas terminas pasiaiškinimui pateikti. Atsakovo rašte (t. 1, b. l. 18) net nėra nurodyta, kad ieškovas yra įtariamas drausminio nusižengimo padarymu. Todėl jau vien dėl šios priežasties galima teigti, jog atsakovas pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką.

44Darbo teisėje pripažįstama neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija. Bylose dėl darbuotojų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė.

45Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai atleido apeliantą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, dėl to pripažintini neteisėtais atsakovo UAB ,,Putokšnis“ 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. 124-p dėl R. D. drausminės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

46Pripažinus neteisėtu apelianto atleidimą iš darbo DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu priteistinas jam vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2009 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Apelianto vidutinis mėnesio uždarbis – 10194,32 Lt, o vidutinis dienos uždarbis 637,15 Lt (t. 1, b. l. 28). DK 140 straipsnio pagrindu priteistina išeitinė išmoka. Pagal apelianto dirbtą pas atsakovą laiką jam priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kas sudaro 20388,64 Lt (10194,32x2=20388,64).

47Apelianto prašoma priteisti 35000 Lt darbo užmokesčio suma nėra pagrįsta. Kaip nurodo apeliantas, šią jo paskaičiuotą sumą sudaro neišmokėta premija. Premija, apelianto teigimu, jam priklauso už 2009 m. antro ketvirčio rezultatus. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų kad pagal atsakovo bendrovės pasiektus rezultatus apelianto nurodyta premija turėjo jam būti išmokėta. Kaip matyti iš į bylą atsakovo pateikto pranešimo apie darbo sutarties sąlygų keitimą, atsakovas nurodo, kad esant sunkiai ekonominei situacijai, bendrovė nepasiekia užsibrėžtų rezultatų (t. 1, b. l. 27). Pagal atsakovo patvirtintus komercijos darbuotojų skatinimo nuostatus yra numatyti priedai prie atlyginimo kaip skatinimo priemonė, tačiau priedų nustatymas nereiškia, kad jie būtinai turi būti išmokėti. Tai nėra pagrindinė atlyginimo dalis, kuri privalomai turi būti mokama už išdirbtą laiką. Todėl nesant atitinkamo atsakovo patvarkymo, nėra pagrindo išvadai, kad būtent apelianto nurodyto dydžio premija jam turėjo būti išmokėta. Dėl nurodyto, apelianto reikalavimas dėl 35000 Lt premijos bei 0,07% dydžio delspinigių priteisimo netenkintinas.

48Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikintinas, ieškovo reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išeitinės išmokos bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo tenkintini.

49CPK 98 str. pagrindu atitinkamai paskirstomos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus, kad nepilnai patenkintas ieškinys ieškovui iš atsakovo priteistina 2000 lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

51Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

52Ieškovo R. D. ieškinį tenkinti iš dalies.

53Pripažinti neteisėtu UAB ,,Putokšnis“ 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 124-p dėl R. D. drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo ir R. D. atleidimo iš darbo vadovaujantis LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. Laikyti kad darbo sutartis su R. D. nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

54P. R. D., a/k ( - ) iš UAB ,,Putokšnis“ jurid. asm. kodas 145196056, 20388,64 Lt išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nustatant, kad vidutinis mėnesio užmokestis sudaro – 10194,32 Lt, o dienos – 637,15 Lt.

55Ieškinio dalį dėl 35000 Lt premijos ir 0,07 procento delspinigių priteisimo atmesti.

56Priteisti iš UAB ,,Putokšnis“ R. D. 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir į valstybės biudžetą 32,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. I. R. D. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos... 6. 1) pripažinti atsakovo UAB „Putokšnis“ 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą... 7. 2) pripažinti 2007 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 814 nutraukimą ir... 8. 3) priteisti iš atsakovo UAB „Putokšnis“ ieškovo R. D. naudai dviejų... 9. 4) priteisti iš atsakovo UAB „Putokšnis“ ieškovo R. D. naudai 35000 Lt... 10. 5) priteisti iš atsakovo UAB „Putokšnis“ ieškovo R. D. naudai... 11. Ieškovas su atsakovu 2007 m. sausio 15 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį... 12. Atsakovas UAB „Putokšnis“ su ieškiniu nesutiko, savo poziciją grindė... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė... 15. Teismas nurodė, kad atsakovas įrodė ieškovo padaryto šiurkštaus darbo... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Apeliaciniu skundu ieškovas R. D. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 18. 1. Pirmosios instancijos teismas, sprendimu pripažinęs, kad apeliantas... 19. 2. Antstolio faktinių aplinkybių protokoluose esančių elektroninių... 20. 3. Teismo sprendimo argumentai, susiję su tariamai konfidencialios... 21. 4. Apelianto atžvilgiu pritaikyta drausminė nuobauda yra neproporcinga... 22. 5. Teismas privalėjo kritiškai įvertinti atsakovo teiginius apie tariamai... 23. 6. Įrodymų pakankamumo taisyklės, įtvirtintos CPK 176 str. 1 d.,... 24. 7. Buvo pažeista CPK 185 str. įtvirtinta, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo... 25. 8. Atsakovo naudai priteista suma advokatų pagalbai apmokėti neatitinka LR... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Putokšnis“ prašo... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 28. teisiniai argumentai ir išvados... 30. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 31. Tarp šalių yra kilęs ginčas ar teisėtai ieškovas buvo atleistas iš darbo... 32. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos... 34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė... 35. Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su apelianto apeliacinio skundo... 36. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 37. Atsakovas atleisdamas ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2... 38. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo... 39. Šalys, sudarydamos darbo sutartį, sudarė papildomą susitarimą, pagal kurį... 40. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas 2009 m. rugpjūčio 26 d.... 41. Atsakovas kaip konfidencialios informacijos atskleidimo įrodymus pateikė 2009... 42. Atsakovo teigimu, iš susirašinėjimo matyti, kad buvo planuojama steigti... 43. DK 240 straipsnio 1 dalis nustato, jog prieš skirdamas drausminę nuobaudą,... 44. Darbo teisėje pripažįstama neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija.... 45. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai... 46. Pripažinus neteisėtu apelianto atleidimą iš darbo DK 297 straipsnio 4... 47. Apelianto prašoma priteisti 35000 Lt darbo užmokesčio suma nėra pagrįsta.... 48. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 49. CPK 98 str. pagrindu atitinkamai paskirstomos išlaidos advokato pagalbai... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 51. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą iš dalies... 52. Ieškovo R. D. ieškinį tenkinti iš dalies.... 53. Pripažinti neteisėtu UAB ,,Putokšnis“ 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr.... 54. P. R. D., a/k ( - ) iš UAB ,,Putokšnis“ jurid. asm. kodas 145196056,... 55. Ieškinio dalį dėl 35000 Lt premijos ir 0,07 procento delspinigių priteisimo... 56. Priteisti iš UAB ,,Putokšnis“ R. D. 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai...