Byla e2-1872-658/2017
Dėl neteisėtai sudaryto sandorio padarinių taikymo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“ dėl neteisėtai sudaryto sandorio padarinių taikymo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos neteisėtai sudaryto sandorio padarinių taikymo. Ieškovė UAB „Kamesta“ ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė teismo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo konkurso sąlygų 2 priedo 3.1.1 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas (Kauno apygardos teismas) 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 14 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 14 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad Konkurso sąlygos, kuriose nustatyta, jog perkami gatvių asfaltbetonio dangos remonto darbai gali būti atliekami tik konkrečiu karštojo regeneravimo kelyje metodu, prieštarauja imperatyviosioms VPĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostatoms, pažeidžia viešųjų pirkimų konkurencijos, tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, skaidrumo principus, todėl šias konkretų metodą nustatančias Konkurso sąlygas pripažino neteisėtomis, o bylos dalį dėl perkančiosios organizacijos neteisėtai sudaryto sandorio padarinių taikymo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

6Proceso dalyvių dokumentų dėl sandorio padarinių taikymo santrauka

7Ieškovė UAB „Kamesta“ pateikė paaiškinimus, kuriuose prašė: i) pripažinti 2016-05-31 Kauno miesto gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbų pirkimo sutartį Nr. SR-0477 negaliojančia ir neteisėta ab initio; ii) išreikalauti iš atsakovės visas pirkimo sutartis, kurias ji sudarė su trečiuoju asmeniu AB „Kauno tiltai“ dėl papildomų Kauno miesto gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbų pirkimo neskelbiamų derybų būdu, galiojant 2016-05-31 pagrindinei sutarčiai Nr. SR-0477, ir ex officio pripažinti šias papildomas pirkimo sutartis negaliojančiomis ir neteisėtomis ab initio; iii) priteisti iš atsakovės ieškovės UAB „Kamesta“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas visų instancijų teismuose šioje civilinėje byloje (3 t., b. l. 79-82; pastaba – bylos lapai čia, o ir toliau sprendime, nurodomi pagal Liteko suformuotą elektroninės bylos apyrašą). Ieškovės paaiškinimai grindžiami šiomis esminėmis aplinkybėmis: a) egzistuoja visos prielaidos pripažinti sudarytą sutartį niekine ir negaliojančia bei nutraukti jos vykdymą, nes tik tokiu būdu bus maksimaliai atkurta iki atsakovės įvykdyto pažeidimo buvusi padėtis ir maksimaliai užtikrintas viešasis interesas dėl viešųjų pirkimų teisėtumo ir skaidrumo užtikrinimo; b) paliekant toliau galioti neteisėtai sudarytą pirkimo sutartį, atsakovės pažeidimo padarinių mastas toliau tik didės; c) atsakovės ar AB „Kauno tiltai“ ekonominiai interesai (pvz. nuostoliai dėl pirkimo sutarties nutraukimo ar pradėtų darbų konservavimo, dėl darbų kainos ar pan.) neturi jokios reikšmės, sprendžiant viešojo pirkimo sutarties galiojimo išsaugojimo klausimą ir negali pateisinti pirkimo sutarties nepripažinimo (visa ar dalimi) negaliojančia; d) sutartis yra ne dėl kokio nors konkretaus objekto (pastato ar kelio) statybos, o tęstinio pobūdžio, dėl nuolatinio darbų vykdymo pagal atskirus perkančiosios organizacijos užsakymus, skirtingu laiku remontuojant skirtingas kelių atkarpas Kauno miesto teritorijoje pagal poreikį, todėl sutarties vykdymas gali būti operatyviai sustabdytas ir nutrauktas be ypatingos žalos viešajam interesui; e) sutartis sudaryta 12 mėnesių su kiekvienais metais numatyta galima pratęsimo galimybe dar po 12 mėn., todėl atsakovė, sudarydama pirkimo sutartį, iš anksto numatė, kad sutartis gali galioti tik 12 mėn., jos nepratęsiant, ir trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“ neturėjo teisėtų lūkesčių, kad sutartis galios virš 12 mėn. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė paaiškinimą, kuriuo prašo taikyti alternatyvią sankciją – pirkimo sutarties galiojimo sutrumpinimą iki 2017 metų pabaigos t. y. leisti ją pratęsti iki 2017 m. gruodžio 31 d. (3 t., b. l. 39-44). Savo prašymą grindžia šiomis argumentų grupėmis: a) tik leidžiant pratęsti sutartį bus apsaugotas viešasis interesas, nes ją nutraukus nebūtų užbaigti projektai, gerinantys eismo dalyvių saugumą, bei gali kilti problemų dėl darbų pridavimo ir statybos užbaigimo akto išdavimo; b) darbai yra tęstinio pobūdžio, jie privalo būti atliekami nuosekliai, todėl juos privalo atlikti darbus pradėjęs rangovas (trečiasis asmuo); c) atsakovei turi būti suteiktas terminas naujo konkurso organizavimui, kas atsižvelgiant į medžiagos rengimą ir pirkimo laimėtojo parengiamuosius darbus lemtų, jog tie darbai prasidėtų tik kitais metais, todėl būtinas terminas iki 2017 m. metų pabaigos. Trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“ pateikė savo rašytinę nuomonę, kurioje teismo prašo nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir išsaugoti viešojo pirkimo sutartį visam šios sutarties laikotarpiui, t. y. iki 2019 m. gegužės 31 d.; arba tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų taikyti alternatyviąsias sankcijas, prašo taikyti pirkimo sutarties sutrumpinimą iki termino, pakankamo naujam viešajam pirkimui suorganizuoti ir numatytų darbų atlikimui, tačiau ne trumpiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. (3 t., b. l. 31-35). Savo prašymus grindžia tuo, jog: a) pripažinus sutarti negaliojančia būtų pažeistas jo teisėtų lūkesčių principas, nes pirkimo sutarties maksimalus galiojimo terminas yra 36 mėnesiai, kuriam jis ir planavo dirbti, gauti pajamas, investuoti dideles lėšas, atliko parengiamuosius darbus, nes jei būtų žinojęs, kad tiek darbai nesitęs, būtų dalyvavęs ir kituose viešuosiuose pirkimuose tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse; b) pripažinus sutartį negaliojančia būtų pažeistas viešasis interesas užtikrinti visuomenės saugumą bei teisę į švarią bei tvarkingą aplinką. Šis interesas turi prioritetą prieš viešąjį interesą dėl pirkimo procedūros teisėtumo; c) trečiasis asmuo pateikė labai konkurencingą pasiūlymą už mažiausią kainą, tuo tarpu įvykdžius naujo pirkimo procedūras, atsižvelgiant į medžiagų kainų pokyčius, gatvių remonto darbų kainos bus ženkliai aukštesnės; d) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik formaliai konstatavo konkurso sąlygų reikalavimo neteisėtumą, bet nenagrinėjo ir neatsižvelgė į aplinkybes dėl metodo efektyvumo ir konkurencingumo, padidėjusių asfaltavimo darbų kainų, nenagrinėjo ir nevertino pačios sutarties vykdymo būtinumo, ekonomiškumo bei naudingumo.

8Taikytina alternatyvi sankcija.

9Motyvuojamoji sprendimo dalis

10Įsiteisėjus teismų sprendimams, kuriais ieškovės reikalavimas dėl konkurso sąlygų pakeitimo buvo atmestas (sprendimo 3, 4 punktai), 2016 m. gegužės 31 d. atsakovė ir trečiasis asmuo pasirašė Kauno miesto gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbų pirkimo sutartį Nr. SR-0477 (3 t., b. l. 54-64). Tai, kad sutartis yra sudaryta pagal neteisėtas Konkurso sąlygas, konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (3 t., b. l. 14-24). Vadovaujantis gausia kasacinio teismo praktika, konstatavus, jog viešojo pirkimo sutartis sudaryta pagal neteisėtas sąlygas, nėra vertinamos kitos aplinkybės, o teismas, net ir nesant reikalavimo turi spręsti dėl sutarties negaliojimo (pirkimo nutraukimo), ar esant tam pagrindui – spręsti dėl alternatyvių sankcijų taikymo (CPK 4238 str. 3 d.; VPĮ 952 str.). Taip pat iš kasacinio teismo sugrąžintą bylą nagrinėjančiai teismui yra privalomi LAT nutartyje esantys išaiškinimai (CPK 362 str. 2 d.). Todėl atmetami kaip teisiškai nepagrįsti trečiojo asmens argumentai, kad yra pagrindas išsaugoti sutartį visam jos sudarymo laikotarpiui, ir tai pagrįsti vertinant jų pasiūlymo konkurencingumą, ekonomiškumą, naudingumą, kainą ir pan. Juo labiau, kad trečiasis asmuo nėra ir visiškai teisus, nes LAT teisėjų kolegija yra pasisakiusi dėl pirkimo efektyvumo ir kainos (LAT nutarties 34-35 punktai). Taigi, iš kasacinio teismo sugrąžintą nagrinėjimui bylą pirmosios instancijos teismas nagrinėja paties kasacinio teismo aiškiai apibrėžtoje nagrinėjimo dalyje, t. y. tik dėl neteisėtai sudaryto sandorio padarinių taikymo (LAT nutarties 43 p.). Todėl teisiškai laikomi nepagrįsti ir atmetami ieškovės pareikšti reikalavimai (prašymai) dėl papildomų rašytinių įrodymų (sutarčių) išreikalavimo, kurias atsakovė sudarė su trečiuoju asmeniu AB „Kauno tiltai“ dėl papildomų Kauno miesto gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbų pirkimo neskelbiamų derybų būdu, galiojant 2016-05-31 pagrindinei sutarčiai Nr. SR-0477, ir prašymo ex officio pripažinti šias papildomas pirkimo sutartis negaliojančiomis ir neteisėtomis ab initio. Teismas taip pat pažymi, kad be sprendimo 12 punkte paminėtų bylos nagrinėjimo ribų, kurias nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, svarbu ir tai, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Tačiau jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012). Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015). Šiuo konkrečiu atveju ieškovė CPK nustatyta tvarka nėra pareiškusi ieškinio dėl kitų, jos minimų sandorių ginčijimo, teismas neturi jokių įrodymų apie jų sudarymą, o tam reikia rinkti įrodymus. Todėl vadovaujantis ir šiame punkte nurodytomis aplinkybėmis ieškovės prašymas dėl kitų galimai sudarytų sandorių ginčijimo nagrinėjimo šioje byloje atmestinas. Taigi, apsibrėžus bylos nagrinėjimo ribas, o sprendimo 11 punktu atmetus trečiojo asmens prašymą dėl papildomų aplinkybių vertinimo sandorio išsaugojimui visam jo galiojimo laikui, teismas sprendžia klausimą tik dėl šių alternatyvų: a) ar pripažinti atsakovės ir trečiojo asmens 2016 m. gegužės 31 d. sudarytą sutartį negaliojančia; b) ar nepripažinti šios viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal VPĮ 952 straipsnio 4 dalį. Teismo vertinimu, sprendžiant kurį iš galimų neteisėtai sudaryto sandorio padarinių taikyti, turėtų būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę. Kaip matyti iš sutarties 16 punkto, sutartis galioja 12 mėnesių, tačiau sutarties šalių rašytiniu susitarimu gali būti pratęsta ne ilgiau nei kaip 24 mėnesiams. Bendra sutarties galiojimo trukmė negali viršyti 36 mėnesių. Taip pat svarbūs ir sutarties 1 bei 2 punktai, kurių analizė leidžia daryti išvadą, jog darbai atliekami pagal atskirus užsakovo (šiuo atveju atsakovės) rašytinius užsakymus, kurie yra neatskiriama šios sutarties dalis, tačiau užsakomi darbai negali viršyti maksimalaus darbų kiekio, numatyto sutarties 1 priede. Todėl analizuodamas šiuos punktus teismas daro dvi išvadas: a) sutartis galioja tik 12 mėnesių, o vėlesniam pratęsimui yra reikalinga šalių valia, išreikšta rašytine forma. Todėl atmetami kaip nepagrįsti trečiojo asmens argumentai dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, kad jau sudarydamas sutartį jis planavo, ruošėsi ir skaičiavo, jog turės galimybę dirbti 36 mėnesius. Tokio aiškaus ir konkrečiai apibrėžto lūkesčio sutartis jam nesuteikė; b) sutartis nėra sudaryta konkrečiam vienam objektui (gatvei) asfaltuoti, o atsakovė, vadovaudamasi sutartimi turi teisę pati koreguoti užsakymus, jų apimtį (sutarties 1, 2, 13.1 p.). Todėl atmestini atsakovės argumentai apie tęstinį sutarties pobūdį (turint omenyje, jog pagal šią sutartį ji privalo užsakyti, o rangovas atlikti visų Kauno miesto gatvių priežiūros 2016 m. programoje numatytų gatvių asfaltavimą). Taip pat atmestini atsakovės argumentai, jog visų Kauno miesto gatvių priežiūros 2016 m. programoje numatytų gatvių asfaltavimą turi atlikti tas pats rangovas ir sutartis turi tęstis iki galo, nes būtų sunku iš rangovo išsireikalauti garantinį terminą, kiltų problemų dėl darbų pridavimo ir statybos akto išdavimo. Pirmiausiai pažymėtinas toks atsakovės pozicijos nelogiškumas, ir prieštaravimas sudarytai sutarčiai. Teismas konstatuoja, jog garantijas ir rangovo pareigą atlikti darbus taip, kad jų kokybė atitiktų garantinį terminą ir atsakomybę pirmiausiai numato Civilinis kodeksas (CK 6.664 str., 6.697 str.), garantijos terminas taip pat numatytas įstatymu (CK 6.698 str.). Antra – šalys ir sutartyje numatę trečiojo asmens pareigą suteikti garantiją (sutarties 11.16 p.), taip pat 150000 Eur sutarties vykdymo užtikrinimą (sutarties 11.17 p.), kuriuo rangovas užtikrina savo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą (sutarties 14.2 p.). Taip pat svarbu, jog atsakovė taip pat turi teisę prižiūrėti darbų vykdymą, kontroliuoti jų eigą ir kokybę, nemokėti už darbus, jei nepašalinami jų trūkumai (sutarties 13.4. 13.2 p.). Visa tai reiškia, jog preziumuojant šalių sąžiningumą ir maksimalias pastangas vykdant sutartį (kuri, kaip jau minėta galima vykdyti etapais), negali kilti sunkumų dėl darbų aktavimo, dokumentacijos pateikimo, užbaigimo ir perdavimo-priėmimo. Be kita ko paminėtinas ir sutarties 17 punktas, numatantis, jog sutarties pasibaigimas neatleidžia šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo, kas be kita ko reiškia, jog rangovo (trečiojo asmens) pareiga tinkamai perduoti atliktus darbus ir būti atsakingu už atliktų darbų kokybę niekur nedingsta. Pasisakant dėl atsakovės ir trečiojo asmens minimo viešojo intereso pažeidimo, jei sutartis būtų nutraukta, pažymėtina, jog teismas sutinka, jog atsakovė privalo vykdyti LR vietos savivaldos įstatyme numatytas funkcijas, tam tarpe ir gatvių priežiūrą ir taisymą, nes būtent tai padeda užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Eismo dalyvių (o tuo pačiu ir visuomenės) saugumas yra tas principas, kuris pasveriamas priimant teismui sprendimą. Šioje byloje iš esmės spręstina, ar nutraukiant sutartį nebus tokiu laipsniu pažeistas visuomenės saugumo principas, kad būtų galima ignoruoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą faktą, jog sutartis buvo sudaryta neteisėtai ir tai pažeidžia kitus LR viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus principus. Siekdamas šiuos principus įvertinti, teismas dar 2017 m. kovo 9 d. nutartimi (3 t., b. l. 28-29) buvo pasiūlęs atsakovei pateikti įrodymus apie tai, kokia planuojamų asfaltuoti gatvių būklė; ar gatvių būklė ir sutarties nutraukimas kelia grėsmę visuomenės saugumui, o jei taip – tai kuo konkrečiai pasireiškia tokia grėsmė; ar gatvių asfaltavimas reikalauja ypatingos skubos, ir jei taip – kokios aplinkybės tai patvirtina (3 t., b. l. 28-29). Taigi šia nutartimi teismas iš esmės paskirstė įrodinėjimo naštą (CPK 12 str.), kad iš esančių įrodymų galėtų spręsti, ar būtų pagrindas sutarčiai išsaugoti (tęsti). Tačiau, teismo vertinimu, atsakovė jai skirtos įrodinėjimo pareigos šioje byloje neįvykdė. Teismui, išskyrus atsakovės paaiškinimus apie vykdomas savarankiškas savivaldybių funkcijas, apie planuojamas asfaltuoti gatves bei samprotavimus, jog nuolat atsiranda avarinės išdaužos ir reikia atnaujinti pėsčiųjų takus, nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, kad planuojamos asfaltuoti gatvės yra avarinės būklės, ir jas reikia nedelsiant asfaltuoti, nes kitu atveju tai turės neabejotinos įtakos visuomenės saugumui. Todėl atsakovei pačiai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas neturi pagrindo spręsti, kad šiuo atveju jos deklaruojamas visuomenės saugumas bus pažeistas tokiu laipsniu, kad galėtų toleruoti jos padarytus Viešųjų pirkimo įstatymo principų pažeidimus, ir palikti galioti neteisėtai sudarytą sutartį net iki nurodomos 2017 m. gruodžio 31 dienos. Taip pat, nežiūrint 18 sprendimo punkte nurodytų aplinkybių, atsakovės ir trečiojo asmens prašymas taikyti alternatyviąją sankciją sutrumpinant sutarties galiojimą iki 2017 m. gruodžio 31 d., neatitinka VPĮ 952 straipsnio ketvirtosios dalies pirmojo punkto esmės. Ši teisės norma numato teismo sankciją – pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimą. Tačiau kaip nurodyta sprendimo 15 punkte, sutartis yra sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui, todėl galioja tik iki 2017 m. gegužės 31 d. Tai, kad sutartyje numatyta šalių galimybė ją pratęsti, negali būti automatiškai laikoma, jog ši sutartis jau yra galiojanti iki 2019 m. gegužės 31 d. Tuo tarpu sutarties šalys, prašydamos taikyti šią alternatyvią sankciją, iš esmės prašo teismo leidimo leisti pratęsti, o ne sutrumpinti galiojančią sutartį. Todėl toks teismo leidimas ne tik neatitiktų jau minėtos materialinės teisės normos, o reikštų netgi viešųjų pirkimų principus pažeidžiančio precedento sukūrimą. Taigi vertinant sprendimo 15-19 punktuose nurodytas aplinkybes, jos suponuoja prielaidą atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Kita vertus, sprendžiant dėl sutarties išsaugojimo ir alternatyvių sankcijų taikymo, kaip teisingai nurodo atsakovė, privalu atsižvelgti ir į teismų praktiką. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aiškinant VPĮ 952 straipsnio taikymą (žiūrint tik tą praktiką, kuri buvo taikyta po šios teisės normos pakeitimo 2010-02-11 įstatymu Nr. XI-678 ir 2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1487), matyti, jog kasacinis teismas pasisako už sutarties išsaugojimą, bet jos sutrumpinimą ne vien tik tokiose neabejotinai gyvybiškai svarbiose srityse kaip pvz. socialiai pažeidžiamų mokinių grupių ar ligoninės pacientų maitinimas, bet ir tais atvejais, kuomet valstybės institucijoms yra reikalinga vykdyti savo funkcijas valstybės valdymo (reprezentavimo) ar Aplinkos apsaugos srityse (žr. pvz. 2013 m. gegužės 3 d. LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-272/2013; 2015 m. rugpjūčio 21 d. LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-468-969/2015). Taip pat kasacinis teismas, aiškindamas teisę yra pasisakęs, jog taikant alternatyvias sankcijas reiktų suteikti atsakovui laiko paskelbti naują viešąjį pirkimą (žr. 2015 m. birželio 10 d. LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-367-248/2015). Taigi, įvertinant tai, kad: a) atsakovė šį pirkimą organizavo atsižvelgdama į tai, kad pirkimai KRK būdu jau buvo organizuoti ne pirmą kartą ir jie nebuvo pripažinti neteisėtais, kas rodo jog nebuvo jos tyčios ar siekio tyčia pažeidinėti VPĮ principus ir nuostatas; b) pirkimas atliktas atsakovei vykdant jai įstatymu pavestas funkcijas; c) pirkimas vykdytas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą; d) įvertinant 20 punkte paminėtą kasacinio teismo praktiką – spręstina, jog šioje byloje yra poreikis taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas – nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – sandorio trukmės sutrumpinimą, laikinai išsaugojant sutartinius santykius. Tačiau sprendžiant dėl sutrumpinimo termino teismas laikosi pozicijos, išdėstytos 19 sprendimo punkte, todėl manydamas, jog sutrumpinimo terminas negali viršyti termino, kuriam sutartis sudaryta (ir šiuo atveju neturi reikšmės, jog atsakovė gali ir nesuspėti pilnai paruošti visų naujojo pirkimo dokumentų, nors atsakovės administracijai, savo ruožtu, niekas nedraudžia šį darbą nurodyti kaip prioritetinį), sutrumpina sutarties terminą iki 2017 m. gegužės 22 d. Tuo pačiu spręstina, jog iki šio termino pabaigos sutarties šalys, tinkamai vykdydamos priešpriešines teises/pareigas, turėtų baigti eigoje esančius darbus, juos įvertinti ir priimti. Taip pat pažymėtina, kad laikinai išsaugojus neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sutartį, ginčo šalys į prieš pažeidimą buvusią padėtį negrąžintinos, o pasibaigus tokio sandorio galiojimo terminui, pakeistam teismo sprendimu, pasibaigia atitinkamo pirkimo teisiniai santykiai, kurie galėtų būti, esant poreikiui, atkuriami naujomis viešojo pirkimo procedūromis.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo paliko bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui. Spręstina, jog ieškovė, laimėjusi bylą kasaciniame teisme, laikoma bylą išlošusia šalimi, todėl jai priteistinos byloje dėl pirkimo sąlygos panaikinimo patirtos bylinėjimosi išlaidos visuose trijų instancijų teismuose. Byloje yra įrodymai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 3 412,20 Eur (2 t., b. l. 71-75), antrosios instancijos teisme patyrė 1 016,40 Eur (2 t., b. l. 111-114), trečiosios instancijos teisme patyrė 2 468,40 Eur (2 t., b. l. 188-191) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Visuose savo procesiniuose dokumentuose ieškovė bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti tik iš atsakovės. Atsižvelgdamas į ieškovės pareikštus prašymus, o taip pat į tai, jog būtent perkančiajai organizacijai (atsakovei) buvo kilusi pareiga suformuluoti tokias viešojo konkurso sąlygas, kurios neprieštarautų VPĮ, teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Teismas vertina bylą kaip sudėtingą ir didelės apimties, joje buvo spręsti nauji klausimai ir suformuota nauja praktika dėl KRK metodo taikymo (ką pripažįsta ir atsakovė). Todėl teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, o taip pat nesant atsakovės prieštaravimų ir atsikirtimų dėl nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgtina į Rekomendacijoje nurodytus išlaidų dydžius, ir ieškovei pilnai priteistinos bylinėjimosi išlaidos 3 412,20 + 1 016,40 + 2 468,40 = 6 897 Eur (CPK 98 str.). Taip pat byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovė sumokėjo 217 Eur žyminį mokestį už ieškinį, ir tokio paties dydžio žyminius mokesčius už apeliacinį ir kasacinį skundą. Šios išlaidos taip pat laikytinos pagrįstomis bei 217 * 3 = 651 Eur sumoje priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 str.). Be to ieškovė bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą priteisti už juos 726 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 t., b. l. 110-113). Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, pilna apimtimi netenkino nei vieno iš šiuose prašymuose pareikštų reikalavimų. Todėl pilna apimtimi šių bylinėjimosi išlaidų priteisti nėra pagrindo. Tačiau vis tik atsižvelgiant į tai, kad sprendime buvo konstatuotos prielaidos atsakovės ir trečiojo asmens sandorį pripažinti niekiniu (ko ir prašė ieškovė), teismas sprendžia, jog šis prašymas tenkintinas iš dalies ir už jį ieškovei iš atsakovės priteistina ½ dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų (726 : 2 = 363 Eur). Taigi iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 6 897 + 651 + 363 = 7 911 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 str.). Bylant nagrinėjant kasaciniame teisme, šis teismas patyrė 3,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios valstybei priteistinos taip pat iš bylą pralošusios šalies – atsakovės.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 4238 straipsniais,

Nutarė

13Sutrumpinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens AB „Kauno tiltai“ 2016 m. gegužės 31 d. sudarytos Kauno miesto gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbų pirkimo sutarties Nr. SR-0477 terminą iki 2017 m. gegužės 22 d.

14Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188764867) ieškovei UAB „Kamesta“ (j. a. k. 259805810) 7 911 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

15Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188764867) valstybei 3,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

16Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai