Byla 2A-1266-390/2015
Dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. E. D. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-626-714/2014 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui V. E. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo V. E. D. priešieškinį ieškovei J. M. dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė J. M. ieškiniu prašė atidalyti jai iš bendrosios dalinės nuosavybės ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), daržinės, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kitų statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių Jurbarko r. sav., ( - ), visą turtą natūra paliekant atsakovui V. E. D., priteisiant ieškovei iš atsakovo 19 000 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad yra siūlęs ieškovei kompensaciją 15 000 Lt, tačiau dabar tokių pinigų jau neturi, jo pajamos sumažėjo ir sudaro 1 300 Lt, įskaitant pensiją ir gaunamą darbo užmokestį. Be to, name yra du įėjimai ir galima būtų naudotis namu dviem asmenims, o elementarius pakeitimus jis sutiktų atlikti savo lėšomis. Atsakovas priešieškiniu (t. 1, b. l. 108–109) prašė nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu Jurbarko r. sav., ( - ), tvarką: atsakovui, naudojimuisi skirti žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), 529 kv. m sklypą B. M. paruoštame plane pažymėtas raudona spalva, gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), patalpas - verandą-virtuvę 8,51 kv. m, ½ dalį koridoriaus l,23 kv. m, kambarį 24,70 kv. m., viso ploto 33,44 kv. m (pažymėta raudona spalva plane), ieškovei, naudojimuisi skirti žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), 530 kv. m sklypą B. M. paruoštame plane pažymėtas geltona spalva, gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), patalpas ½ dalį koridoriaus l,24 kv. m, sandėlį 1,20 kv. m, kambarį 11,16 kv. m, virtuvę 15,45 kv. m, tambūrą 4,25 kv. m, viso ploto 33,30 kv. m (pažymėta geltona spalva plane), bendram ieškovės ir atsakovo naudojimui skirti kiemą 647 kv. m (B. M. paruoštame plane pažymėtas dryžiais), kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), daržinę unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą unikalus Nr. ( - ), kitus statinius unikalus Nr. ( - ). Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovas jau trejus metus neįsileidžia jos į gyvenamąjį namą, o jo siūloma naudojimosi turtu tvarka neatitinka proporcingumo, racionalumo kriterijų. Ieškovė yra priversta nuomotis būstą Kauno mieste, pateiktas planas netikslus, nesuskaičiuotos turto dalys, neatlikti kadastriniai matavimai, nepaliktas praėjimas prie pastato, neaišku, kaip reikėtų naudotis mansarda.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu (t. 1, b. l. 140–143) ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą: atsakovui V. E. D. priteisė natūra ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį daržinės, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių Jurbarko r. sav., ( - ), kurios priklauso ieškovei J. M., priteisė iš atsakovo V. E. D. ieškovei J. M. 15 000 Lt (4 344,30 Eur) piniginę kompensaciją už jam atitenkančią turto dalį natūra, priteisė iš atsakovo V. E. D. ieškovei J. M. 1 994 Lt (490,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

7Teismas nustatė, kad 2005-04-07 V. E. D. ir J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis už 16 000 Lt įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kitus pastatus ir kiemo statinius, esančius Jurbarko r. sav., ( - ) (t. 1, b. l. 9–11). Gyvenamojo namo bendras plotas 67,74 kv. m. UAB „Lituka“ ir Ko nekilnojamasis turtas įvertintas 38 000 Lt (t. 1, b. l. 24–54). Teismas sprendė, kad 67,74 kv. m bendro naudojimo ploto gyvenamojo namo, kurio dydis yra kaip buto daugiabučiame gyvenamame name, atidalyti natūra taip, kad būtų įmanoma suformuoti du vienas su kitu nesisiejančias ir bendrų patalpų neturinčias gyvenamąsias patalpas (butus), nėra galimybės. Tą iš dalies pripažino ir pats atsakovas, pateikdamas patalpų pasidalijimo planą, pagal kurį išlieka bendrų patalpų, kiti pastatai, kiemo statiniai ir žemės sklypo dalis lieka bendro naudojimo. Atsakovo pateiktas turto pasidalijimo planas netikslus ir iš pateiktų duomenų negalima paskaičiuoti nurodytų naudojimosi gyvenamuoju namu dalių dydžio, kiek jos atitiktų šalims priklausančią idealinę ½ dalį turto. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad priešieškinis negali būti tenkinamas, nes tai suponuotų netikslų teismo sprendimą, dėl ko kiltų neaiškumų vykdymo procese ir sudarytų sąlygas naujiems teisiniams ginčams kilti tarp šalių. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į šalių asmeninius santykius, taip pat į tai, kad ieškovė jau keleri metai turtu nesinaudoja, o dėl sveikatos būklės jai patogiau yra gyventi arčiau gydymo įstaigų, teismas padarė išvadą, kad protingiausias, racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas būtų palikti visą turtą tam iš bendraturčių, kuris tuo turtu dabar naudojasi (atsakovui), o kitam (ieškovei) priteisti piniginę kompensaciją. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis turto vertė yra apie 12 561 Lt. Individualus turto vertintojas turtą įvertino 38 000 Lt. Šalys turtą įsigijo beveik prieš dešimt metų už 16 000 Lt. Byloje šalys nepateikė įrodymų, kad gyvendami ir valdydami, naudodami tą turtą kartu būtų žymiai jį pagerinę. Teismas priteisė iš atsakovo 15 000 Lt piniginę kompensaciją, atsižvelgęs, kad turtas įsigytas prieš dešimt metų, į turto nusidėvėjimą ir kitas aplinkybes. Atsakovui nurodžius, kad turėtų lėšų patalpų remontui, teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėtų lėšų atsiskaityti su bendraturte už jam atitenkančią turto dalį.

8III. Apeliacinio skundo argumentai.

9Apeliaciniu skundu atsakovas V. E. D. (t. 2, b. l. 7–12, 33–38) prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:

10Teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovės ir atsakovo bendro turto neįmanoma padalinti natūra. Teismas nepasisakė dėl įrodymų, kad kiemo statiniai gali būti padalinti šalims statiniais, o žemės sklypas ir gyvenamasis namas gali būti padalintas natūra. Ginčo namas yra vieno buto gyvenamasis namas. Mansarda nėra suformuota kaip patalpa, kurią reiktų dalinti, o jei reiktų, atsakovas sutiktų atiduoti ieškovei. Visos kitos ginčo namo patalpos yra dalintinos, į šias patalpas (du kambarius) galima patekti per du atskirus įėjimus. Šių patalpų šildymas (krosnimis) yra atskiras. Kadangi kitokių inžinerinių tinklų patalpose nėra, namas iš tiesų yra dalintinas į dvi patalpas (butus), kuriais šalys gali netrukdomai naudotis. Todėl nėra kliūčių ir naudojimosi tvarkos atskiromis patalpomis nustatymui. Tokiu pat principu yra galimybė padalinti žemės sklypą ir kiemo statinius, prie kiemo statinių yra netrukdomos galimybės įrengti atskirus privažiavimus. Be to, kiemo statiniai tarp atsakovės ir ieškovės gali būti padalinti atskirais statiniais, kiekvieną iš jų neprivalu dalinti lygiomis dalimis. Daržinė, ūkinis pastatas, lauko tualetas, kiemo rūsys gali būti priskiriami tik vienam ar kitam savininkui. Sutinka, kad esamas lauko tualetas atitektų ieškovei, kadangi savo reikmėms atsakovas gali pasistatyti naują lauko tualetą. Ginčo turtu yra galimybė atskirai ir netrukdomai naudotis, todėl turtas gali būti atidalintinas natūra.

11Pirmos instancijos teismas, konstatuojamas, kad planas nėra tikslus, nes jame trūksta duomenų, pažeidė įrodymų kaip viseto vertinimo principą, nes plane galimai trūkstami duomenys yra pateikti ieškovės su ieškiniu pateiktuose įrodymuose - žemės sklypo plane, inventorinėje byloje, nekilnojamojo turto registro centro išraše. Teismas sprendime nedetalizavo, kokių duomenų trūksta, kad vadovaujantis planu galima būtų pašalinti netikslumus. Plano tikslumas turėtų būti vertinamas remiantis ne tik planu, bet ir kitais įrodymais, o taip pat procesiniuose dokumentuose pateikta informacija. Teismas klaidingai planą vertino atskirai nuo kitų įrodymų, todėl galimai konstatavo tam tikrus trūkumus, kurių neatskleidė. Vertinant pateiktą naudojimosi tvarką plane su kitais bylos įrodymais, darytina išvada, kad plane nėra trukumų, kurie planą darytų neaiškiu bei kad šalis šią tvarką teismui patvirtinus negalėtų de facto tokia tvarka naudotis. Nors netikslumai gali būti pagrindu turtui padalinti natūra, jie nėra pagrindas naudojimosi tvarkai bendru turtu nenustatyti.

12Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes remdamasis atsakovo paaiškinimu, kad atsakovas turėjo pinigų namui pasiremontuoti, priėjo logikai prieštaraujančios išvados, kad vien dėl to atsakovas turės 19 000 Lt kompensacijai išmokėti. Atsakovas nurodė, kad namą pasiremontuoja, planuoja pasibaigus teisminiams ginčams įsivesti į savo kambarį vandenį. Tačiau atliktų einamųjų ir planuojamų remontų kaštai yra minimalus, per metus siekia 200 Lt. Šias išlaidas vertinant pagal ieškovės prašytą kompensaciją, jie yra kelis šimtus kartų mažesni. Namas nuo įsigijimo nebuvo nei karto kapitališkai remontuotas, nes tam šalys neturėjo pinigų. Todėl teismo išvada, kad jei atsakovas pasiremontuoja namą, tai galės ir sumokėti kompensaciją, nelogiška, atsakovas finansiškai nepajėgus sumokėti tokio dydžio kompensacijos. Kompensacijos iš atsakovo priteisimas iš esmės pažeis jo teises ir teisėtus interesus, priverčiant be atsakovo sutikimo įsigyti ieškovės turto dalį.

13Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vertindamas atsakovo pajamas, apie atsakovo galimybes sumokėti kompensaciją sprendė ne pagal vidurkį, o pagal vieno mėnesio užmokestį, kuris buvo didžiausias, nepagrįstai neatskaičiavo mokesčių. Nors teismas teisingai nustatė, kad 2014 m. liepos mėnesį atsakovui buvo priskaičiuotas 1 971 Lt dydžio darbo užmokestis („ant popieriaus“), tačiau nevertino, kad kitais mėnesiais atsakovo darbo užmokestis (į rankas) siekia nuo 500 iki 600 Lt. Teismas nepagrįstai rėmėsi priskaičiuotu darbo užmokesčiu, o ne užmokesčiu atskaičius darbuotojo mokamus mokesčius. 2014 m. liepos mėnesį atsakovui buvo išmokėta 1 545 Lt iš 1 971 Lt. Atsakovas dirba Kaune ir už keliones į darbą patiria nuo 200 iki 300 Lt išlaidų. Atsakovo pastovias pajamas realiai sudaro 800 Lt pensija ir 300–400 Lt atlyginimas, viso apie 1 100–1200 Lt. Teismas neįvertino, kad atsakovas yra pensininkas ir amžinai nedirbs, neatsižvelgė į specialiems atsakovo poreikiams patiriamas išlaidas.

14Priteisdamas 1 994 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai, teismas išlaidas paskirstė pažeisdamas CPK taisykles, neatsižvelgė į Rekomendacijose taikytinus maksimalius priteistinus dydžius advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovė patyrė 2 000 Lt išlaidų už ieškinio surašymą, todėl įvertinus bylos sudėtingumą, teismas priteisė didesnius nei leidžia maksimalius dydžius už ieškinį. Be to, pirmosios instancijos teismas tenkino 79 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovės naudai turėjo būti priteista tik 1 580 Lt išlaidų, o ne 1 994 Lt.

15Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą nepateiktas.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

18Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

19Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

20Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas.

21Ieškovė ieškiniu prašė atidalyti jai iš bendrosios dalinės nuosavybės ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), daržinės, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Jurbarko r. sav., ( - ), visą turtą natūra paliekant atsakovui, o iš ieškovės atsakovui priteisti 19 000 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu Jurbarko r. sav., ( - ), tvarką: atsakovui, naudojimuisi skirti žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), 529 kv. m sklypą B. M. paruoštame plane pažymėtas raudona spalva, gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), patalpas - verandą-virtuvę 8,51 kv. m, ½ dalį koridoriaus l,23 kv. m, kambarį 24,70 kv. m., viso ploto 33,44 kv. m (pažymėta raudona spalva plane), ieškovei, naudojimuisi skirti žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), 530 kv. m sklypą B. M. paruoštame plane pažymėtas geltona spalva, gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), patalpas ½ dalį koridoriaus l,24 kv. m, sandėlį 1,20 kv. m, kambarį 11,16 kv. m, virtuvę 15,45 kv. m, tambūrą 4,25 kv. m, viso ploto 33,30 kv. m (pažymėta geltona spalva plane), bendram ieškovės ir atsakovo naudojimui skirti kiemą 647 kv. m (B. M. paruoštame plane pažymėtas dryžiais), kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), daržinę unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą unikalus Nr. ( - ), kitus statinius unikalus Nr. ( - ).

22CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, civilinėje byloje, Nr. 3K-3-638/2005; 2012 m. spalio 10 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-421/2012; kt.).

23CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra. Nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-7-466/2008).

24Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo atidalinti jos dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų pastatų, priteisiant atsakovui visą turtą, o jai – 19000 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, prašydamas nustatyti turtu – žeme ir pastatais naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį, o atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad dėl šalių asmeninių santykių, o taip pat, kad ieškovė turtu keleri metai jau nesinaudoja ir dėl savo sveikatos būklės jai patogiau yra gyventi arčiau gydymo įstaigų bei, kad protingiausias ir racionaliausias nuosavybės atidalijimo būdas būtų atsakovui palikti visą turtą, o ieškovei priteisti 15000 Lt piniginę kompensaciją. Teismas priteisdamas iš atsakovo piniginę kompensaciją ieškovei motyvavo tuo, kad atsakovas turi lėšų patalpų remontui, todėl tai suponuoja išvadą, jog atsakovas visgi turėtų lėšų atsiskaityti su bendraturte už jam atitenkančią turto dalį. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu atidalijimo būdu teigdamas, kad teismas spręsdamas apie jo galėjimą išmokėti kompensaciją pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantas nurodo, kad atsakovo pastovios pajamos sudaro 800 Lt pensija ir 300-400 Lt atlyginimas, todėl realios pajamos sudaro tik apie 1100- 1200 Lt. Tam, kad išmokėti 15000 Lt kompensaciją ieškovei, atsakovui reiktų mokėti apie pusantrų metų. Todėl toks atidalijimo būdas akivaizdžiai pažeidžia apelianto interesus bei prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apelianto apeliacinio skundo argumentacija. Kaip ir buvo pažymėta, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog būtina atidalijimo išmokant bendraturčiams piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę, o taip pat pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo yra būtina nustatyti, ar šalis, iš kurios priteisiama kompensacija, gali ją išmokėti ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014m. spalio 24d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

25Nagrinėjamos bylos duomenimis atsakovas yra pensininkas, gauna apie 800 Lt pensijos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas dirba ir tik šiuo metu gauna apie 350 Lt atlyginimą. Jokio kito turto atsakovas neturi. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus duomenis bei atsižvelgdama, kad atsakovo realios mėnesio pajamos sudaro tik apie 1150 Lt, o teismo priteista piniginė kompensacija yra 15000 Lt sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į atsakovo materialinę padėtį nusprendė dėl galimybės priteisti iš jo kompensaciją ieškovei ir be pagrindo konstatavo, kad ieškovės siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra pats priimtiniausias bei ieškovės ieškinį nepagrįstai patenkino. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinį neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ( CPK 185 straipsnis) ir pritaikė materialinės teisės normas. Todėl apylinkės teismo sprendimas ieškinio patenkinimo dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį atmesti ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).

26Nagrinėjamos bylos atveju, apeliantas siūlė ieškovei kitą bendrosios nuosavybės atidalijimo būdą ir pageidavo, kad išliktų bendroji nuosavybė bei prašė nustatyti nekilnojamuoju turtu naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas atsakovo priešieškinio nurodė, kad atsakovo pateiktas turto pasidalijimo planas nėra tikslus ir iš pateiktų duomenų negalima paskaičiuoti atsakovo nurodytų naudojimosi gyvenamuoju namu dydžio, neaišku kokios dalys atitinka šalims priklausančią idealinę dalį turto. Teismas taip pat pažymėjo, kad esant tokiai situacijai priimti sprendimą negalima, nes tai suponuotų netikslų teismo sprendimą, dėl ko kiltų neaiškumų vykdant tokį sprendimą ir sudarytų sąlygas naujiems ginčams tarp šalių kilti. Apeliantas sutinka, kad jo pateiktas planas nėra tikslus, tačiau teigia, kad tokius netikslumus galima būtų pašalinti, nes bylos procesiniuose dokumentuose yra pateikta visa informacija. Teisėjų kolegija su tokia apelianto argumentacija nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinio netenkino pagrįstai.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1. 5 straipsnis).

28Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad atsakovo pateiktas projektas pagal, kurį buvo prašoma nustatyti turtu naudojimosi tvarką yra netikslus ir neatspindi realios padėties. Šio plano pastabose aiškiai nurodyta, kad esamas sklypo plotas faktiškai pagal esamus kraštinių ilgius yra didesnis, negu nurodytas sklypo plotas registro pažymoje. Projekto vadovė plano pastabose papildomai nurodė, kad būtina atlikti sklypo patikslintus geodezinius matavimus. Taip pat plano pastabose buvo nurodoma, kad sklypo plotas padalintas apytikslėmis dalimis. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo planas pagal kurį siūloma nustatyti namu naudojimosi tvarką taip pat turi netikslumų dėl naudojimosi gyvenamuoju namu dydžio, dėl mansardos buvimo. Taigi, įvertinant nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo konstatuotoms aplinkybėms, kad atsakovo planas pagal, kurį buvo prašoma nustatyti turtu naudojimosi tvarka tarp bendraturčių yra netikslus ir neužtikrins proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo priešieškinio nepatenkino. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek ieškovės ieškinio, tiek ir atsakovo priešieškinio netenkinimas šioje nagrinėjamoje byloje, ateityje šalims neužkerta kelio kelti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimo.

30Kadangi ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis atmestini, tai nei ieškovei nei atsakovui jų turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, nepriteistinos.

31Atsakovo apeliacinį skundą iš dalies patenkinus jam iš ieškovės pagal CPK 93 straipsnio 5 dalies, 98 straipsnio 1 dalies taisykles iš dalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija,

Nutarė

33Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

34Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti.

35Teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo buvo patenkintas, panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.

36Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. E. D. ieškovei J. M. buvo priteistos 490,62 EUR bylinėjimosi išlaidos.

37Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

38Iš ieškovės J. M. priteisti atsakovui V. E. D. 230 EUR bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė J. M. ieškiniu prašė atidalyti jai iš bendrosios dalinės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu (t. 1, b.... 7. Teismas nustatė, kad 2005-04-07 V. E. D. ir J. M. bendrosios dalinės... 8. III. Apeliacinio skundo argumentai.... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. E. D. (t. 2, b. l. 7–12, 33–38) prašo... 10. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas,... 11. Pirmos instancijos teismas, konstatuojamas, kad planas nėra tikslus, nes jame... 12. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes remdamasis atsakovo... 13. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vertindamas atsakovo... 14. Priteisdamas 1 994 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai, teismas... 15. Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą nepateiktas. ... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų... 19. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės... 21. Ieškovė ieškiniu prašė atidalyti jai iš bendrosios dalinės nuosavybės... 22. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę... 23. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės... 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo atidalinti jos dalį žemės... 25. Nagrinėjamos bylos duomenimis atsakovas yra pensininkas, gauna apie 800 Lt... 26. Nagrinėjamos bylos atveju, apeliantas siūlė ieškovei kitą bendrosios... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta,... 28. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad atsakovo pateiktas projektas pagal, kurį... 29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek ieškovės ieškinio, tiek ir... 30. Kadangi ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis atmestini, tai nei... 31. Atsakovo apeliacinį skundą iš dalies patenkinus jam iš ieškovės pagal CPK... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 33. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.... 34. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti.... 35. Teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys dėl bendrosios dalinės... 36. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. E. D. ieškovei J. M.... 37. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 38. Iš ieškovės J. M. priteisti atsakovui V. E. D. 230 EUR bylinėjimosi...