Byla 2-159-362/2011

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,

2Sekretoriaujant S. Batulevičienei,

3Dalyvaujant ieškovei J. T. ir jos atstovui advokato padėjėjai D. L.-Micevičei,

4Atsakovui R. T. ir jo atstovui advokatei E. J.,

5Nedalyvaujant tretiesiems asmenims M. M., H.A. Č., Z. Ž., J. K., Z. T., AB Swedbank, AB „Lietuvos dujos“, VŠĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, UAB „G4S Lietuva“., AB VST, UAB „Šiaulių vandenys“, UAB „Snoro lizingas“, antstolio M. J. kontora, pranešta tinkamai

6dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atstovui V. T.,

7viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui R. T., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, ir priešieškinį byloje.

8Teismas, išnagrinėjęs bylą

Nustatė

9Ieškovė J. T. 2010 01 21 priimtu ieškinio pareiškimu prašė teismo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio, R. T., kaltės, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš atsakovo, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisti neturtinę žalą. Pateiktu atsiliepimu į pateiktą ieškinio pareiškimą, bei pateiktu priešieškiniu atsakovas nurodo, jog sutinka su santuokos nutraukimu, tačiau prašo pripažinti, jog dėl santuokos nutraukimo kalta yra pati ieškovė, prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui, padalinti santuokos metu įgytą turtą, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

10Teismo posėdžio metu ieškovė J. T. ir jos atstovas parodė, kad santuoka su atsakovu R. T. sudaryta ( - ), ir santuokoje gimė ( - )sūnus D. T., ( - )dukra A. T., ir ( - )sūnus S. T., D. ir A.šiuo metu jau yra pilnamečiai. Santuoka nesusiklostė dėl atsakovo kaltės. Ji ne kartą buvo mušama, net vaikų akivaizdoje, bet niekur nesikreipė, ir tik po sumušimo 2009 metais kreipėsi į specialistus. Bendras ūkis nebevedamas nuo 2009 metų rugsėjo mėn. 21 dienos. Gyveno viename name, bet atskiruose kambariuose. Nuo 2009 09 21 nepalaiko kontakto ir su dukra, ji išėjo kartu su tėvu, išsikraustė abu 2010 m. sausio mėn., atsakovas tik užeidavo pavalgyti, išsimaudyti. Dukra yra materialistė, su ja nebendrauja, nors ji to ir siekė. Dukros iki jos pilnametystės ji neišlaikė, neturėjo iš ko, ji prižiūrėjo du vaikus, o vyrui liko įmonė. Pateiktas teismui laiškas iš interneto nėra adresuotas konkrečiam asmeniui, tiesiog tarp kitko. Pažinčių svetainėje įsiregistravo po to, kai jie jau nevedė bendro ūkio. Prašo santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, pavardes palikti tas pačias. Taip pat prašo nustatyti nepilnamečio S. gyvenamąją vietą su ja, bei priteisti jo išlaikymą po 600 Lt per mėnesį, mano, jog išlaikymas vaikui turi siekti apie 800 Lt per mėnesį, ji pati yra nedirbanti, reikia padėti ir pilnamečiui sūnui, tad atsakovas turi galimybę mokėti tokią sumą. Bendravimo nustatyti nereikia. Taip pat prašo padalinti santuokos metu įgytą turtą, tai įmonė, namas, automobiliai ( - ), ( - ), priekaba Kupido, kiti kilnojami daiktai, namą ir įmonę paliekant atsakovui, jai priteisiant kompensaciją, automobilį ( - )ir priekabą paliekant atsakovui, jai paliekant automobilį ( - ) Kilnojamą turtą taip pat prašo priteisti atsakovui, jai priteisti kompensaciją. Už namą yra kreditas, kurį mokėjo vyras, ta suma mažintina namo vertė, su įmonėmis skolomis ji nesusijusi, tad šios skolos paliktinos atsakovui. Prašo ieškinio pareiškimą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kito posėdžio metu ieškovė J. T. parodo, jog smurto per tuos metus buvo patirta apie 15 kartų, teko ne kartą mylėtis per prievartą, į jos šauksmus vaikai, kai buvo maži, nereagavo, vyras ištisai gėrė, ji pinigų iš jo negaudavo, jis negrįždavo po kelias dienas, teko daryti privačiai 5 abortus. Dabar irgi smurtauja, kai ji buvo nuėjusi į dar bendrus namus, jos neįsileido, ji kvietė policiją, namuose rado jo sugyventinę, buvo sumušta, tačiau privataus kaltinimo tvarka nesikreipė. Barnių su dukra nebūdavo, tik nesutapdavo nuomonės. Dukra grubi, jaučiasi nuskriausta. Labai netvarkinga, jai išlaikymo neteikė, nes nežinojo sąskaitos. Prieš santuoką turėtą butą ( - ) gatvėje ji pardavė, turėtas lėšas investavo į verslą, prašo šias lėšas iš atsakovo priteisti. Nesutinka su atsakovo nurodyta namo kaina, mano, jog ji yra apie 700000 Lt. Vėlesniais parodymais ieškovė nurodė kitą kilnojamo turto padalijimo tvarką.

11Atsakovas R. T. ir jo atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad santuokos išsaugoti negalima mano, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi kol buvo pinigų, viskas buvo gerai, o kai prasidėjo krizė, pinigų sumažėjo, prasidėjo konfliktai. Ieškovė susipyko su dukra, jam teko ją ginti, buvo dažni konfliktai, tampydavo už plaukų, mušdavo. Dėl ti jis pats ir dukra kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių. Dėl to šeima ir iširo, bendro ūkio jie nebeveda nuo 200909 23, o iš namų išėjo 2010 01 05 . Tie duomenys dėl smurto 2009 09 23 yra dėl to, kad jis, gindamas dukrą, buvo užlaužęs ieškovei ranką. Sutinka su sūnaus gyvenamosios vietos nustatymu pas ieškovę, sutinka mokėti po 500 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, jei galės, mokės daugiau. Prašo nustatyti bendravimo tvarką, nes kitu atveju, nesant tokios tvarkos, ieškovė neleis bendrauti su sūnumi. Vaikai tarpusavyje sukiršinti. Prašo priteisti įsiskolinimą A., nes ieškovė niekuo neprisidėjo prie jos išlaikymo, kol ji buvo nepilnametė. Jis sūnų išlaikė, pirko maistą, pravedė pinigų. Nurodo, jog pykčių, kaip ir kiekvienoje šeimoje, būdavo, bet smurto nebuvo, bį ieškovės butą ( - ) gatvėje jis investavo didelius pinigus, darė remontus, pirko baldus, viso investuota virš dvidešimt tūkstančių dolerių, tai buvo padaryta pirmais gyvenimo metais. Įmonė buvo ne kartą tikrinta VMI, baustas jis dėl įmonės veikos nebuvo. Gautus už butą pinigus savo tikslams panaudojo pati ieškovė, pirko brangų automobilį, leido savo reikmėms. Ieškovė yra sunkaus charakterio, viskas turi būti jai, ne vaikams. Prašo į balansą įtraukti ir dalinamos įmonės skolas.

12Tretysis J. K. parodo, jog šią šeimą pažįsta apie 20 metų, su J. T. ji buvo susipykusi, kai ji pasiskolino 10000 Lt, ir nenorėjo grąžinti, šią skolą gražina R. T., tai buvo 2007 metais. J. T. rūpinosi šeima, namų ūkiu, R. T. uždirbdavo pinigų. Pinigus J. T. iš jos skolinosi R. vardu, o raštelis buvo surašytas, kai J. atsisakė juos grąžinti. Dalį sumos, 7500 Lt R. jai jau gražino.

13Tretysis asmuo I. Ž. parodo, jog ji yra R. T. teta, iš jos R. prieš 6 metus yra pasiskolinęs 80000 Lt, sakė, kad namo pirkimui. Apie jų šeimyninį gyvenimą nežino, susitikdavo retai.

14Liudytoja A. F. parodo, jog R. T. pažįsta, kaip sodo kaimynė, su J. T. nebendravo. Nuo 2010 sausio R. T. nuolatinai gyvena sode su dukra., pastoviai juos mato, dažnai užeina.

15Liudytoja Z. T., R. T. motina, parodo, kad santuoka iširo dėl J. T. kaltės, ji išvarė dukrą, tai kokia ji motina, sukiršino tarpusavyje vaikus, neleidžia net pasikalbėti. Vesti ją R. buvo priverstas, kadangi ji buvo nėščia, kol šeimai trūko pinigų, gyveno ir iš jų sąskaitos, pati niekur nedirbdavo. Kai jie veždavo anūkus pailsėti, ji kartu nevažiuodavo, o kai pas juos atsirado pinigų, neleido pas ją ir anūkų. Žino, kad prieš ją ji naudojo vudu kerus, kad jai būtų blogai, apie tai pasakojo dukra A.. Kaip gyveno – pasakyti negali, į namus neįsileisdavo. R. išgeria tik prie kompanijos, tikrai nėra agresyvus. Ji pati yra davusi pinigų daliai buto išpirkti, sesuo Z. Ž. skolino pinigų namui nusipirkti.

16Liudytojas V. Š. parodo, jog su R. T. pažįstamas 6-7 metus, jo žmoną J. pažįsta trumpiau. R. yra pareigingas, tikrai nepiktnaudžiauja alkoholiu, ramus, neagresyvus.

17Liudytoja E.D. D. parodo, jog yra J. T. motina, kodėl iširo santuoka, pasakyti sunku. Konfliktų yra buvę, dukrą dažnai matė sumuštą, su mėlynėmis, sužalotą. J. augino vaikus. Dukra pinigus, gautus už butą laikė pas ją, paskui pasiėmė, sakė, kad bus skirti įmonei.

18Liudytojas K. D., J. T. patėvis, parodo, jog negali pasakyti, kodėl šeima iširo, paskutiniu metu nebendravo. Mėlynių ar sužalojimų pas J. matęs nėra, tik girdėjo pasakojimus. Kažkur prieš metus skundėsi, jog buvo sumušta.

19Liudytojas D. T. parodo, jog yra šalių sūnus, mano, jog kaltas yra tėvas, mušdavo motiną, tai prisimena nuo vaikystės. Santykių su tėvu nepalaiko jokių, su seserimi A. palaikė, dabar ne. Pats jis smurto patyręs nėra. Tie pinigai, kuriuos jam perveda tėvas, tai yra atiduodami už skolą pinigai, paskolos raštelio jis neturi, buvo paskolinęs 4000 Lt. Mamą yra gelbėjęs nuo smurto. Motina A. mušusi nėra.

20Liudytoja A. T. parodo, jog šalys yra jos tėvai, nesantaika, neapykanta šeimoje – dėl pinigų stygiaus. Motina ją ne kartą yra sumušusi, naudojo ir fizinį, ir psichologinį smurtą, yra pažymos. Dažnai prie jos vartojo necenzūrinius žodžius. Prieš pusantrų metų ji išsikraustė iš namų, o paskui ir tėvas. Dėl tokio motinos elgesio buvo Vaikų teisių apsaugos skyriuje, bet jai ten nepadėjo. Motina ten ne kartą buvo iškviesta. Ją išlaiko tėvas ir seneliai, mama nebendrauja, iniciatyvos nerodo. Smurto šeimoje nematė ir negirdėjo. Tėvas negeria, uždirba pinigus. Su broliais nebendrauja, mažesnysis prieš ją nuteiktas. Žino, jog tėvas vaikams siunčia pinigus. Yra mačiusi, jog motina turi lėlę, kurią badė adatėlėmis ir siuntė prakeiksmus močiutės vardu. Prieš ją mama irgi smurtavo.

21Išvadą teikianti institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas V. T. nurodo, kad buvo atsižvelgiant į šalių nuomonę, nesant ginčo, manoma, jog vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatyta tokia, kad būtų kiek galima užtikrinamas vaiko bendravimas su abiem tėvais, tokia tvarka yra nustatytina, jog tarp šalių nebūtų konflikto. Taip pat vaiko išlaikymui reikalinga priteisti išmokas, jų dydį palieka spręsti teismui.

22Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys susituokė ( - ), santuokoje gimė ( - )sūnus D., ( - ). dukra A., ( - )sūnus ( - ), 2009 09 24 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. T. veiksmų, gavus J. T. pareiškimą, jog jai R. T. buitinio konflikto metu buvo užlaužęs ranką, 2009 12 29 J. T. kreipėsi su pareiškimu į VTAS dėl netinkamo R. T. elgesio šeimoje, R. T. vardu registruotas nekilnojamas turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas ( - ), jo pardavimo kaina pranešimu dėl turto kainos nustatyta iki 600000 Lt, gyvenamojo namo ir žemės sklypo įvertinimo ataskaita kaina nustatyta 350000 Lt, R. T. vardu įregistruotos transporto priemonės ( - ), priekaba R. O., J. T. vardu įregistruota transporto priemonė ( - ), pateikti įrodymai, jog J. T. 2008 10 21 pardavė automobilį ( - ), yra įregistruota R. T. IĮ, santuokoje yra paimti kreditai, J. T. ir R. T. 2006 09 04 pardavė butą, esantį ( - ), nurodydami, jog butas jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pateikti įrodymai, jog J. T. dirbo R. T. IĮ nuo 2009 06 01 iki 2009 12 31, atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., pateikta specialisto išvada, jog 2010 01 02 A. T. padaryti sužalojimai, kaip ji nurodo, padarė jos motina J. T., dėl šio įvykio 2010 01 05 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, siūlant kreiptis privataus kaltinimo tvarka, 2010 01 22 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. T. pareiškimą dėl to, jog J. T. iš namų išnešė vertingus daiktus, nustačius, jog turtas yra bendras, 2011 01 011 atsisakyta pradėti ikiteisninį tyrimą pagal R. T. pareiškimą dėl to, jog J. T. pavogė du jo įmonei priklausančius telefonus, nustačius, jog nors J. T. tais telefonais ir naudojosi, tačiau tai yra bendras turtas, pateikti duomenys apie R. T. IĮ skolas ir paimtas paskolas, pateikti įrodymai apie skolų padengimus, tiek tėvai, R. T., J. T., tiek dukra A. T. kelis kartus kreipėsi į VTAS dėl netinkamo kitų šalių elgesio.

23Tiek ieškovė J. T. ieškinio pareiškime, tiek atsakovas R. T. savo priešieškinyje prašo nutraukti santuoką, palikti tas pačias pavardes, abu nurodo, jog santuokos išsaugoti galimybės nėra. Tai patvirtina ir įrodymai, pateikti po ieškinio pareiškimo dėl santuokos nutraukimo, iš kurių matyti, jog konfliktai tarp šalių tebesitęsia. Abi šalys priešingai nurodo, kuri iš jų yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Sprendžiant, kuri iš šalių yra kalta dėl santuokos nutraukimo, teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Civiliniame Kodekse, 3.5 str. 2 d., 3.26 str., 3.27 str. numatytas šeimos ir sutuoktinių teises ir pareigas. Įstatymas numato, jog įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus bei veikti sąžiningai, sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam, jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti vienas kitą moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3.60 str. 3 d. numato, jog yra preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu. Teismui nėra pateikta duomenų apie tai, kad kuris nors iš sutuoktinių būtų nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Ieškovė J. T. 2010 01 21 pateiktame ieškinio pareiškime nurodo, jog parodo, jog ją sutuoktinis du kartus sužalojo, tą patį patvirtina ir teismo posėdžio metu, tačiau sekančio teismo posėdžio metu nurodo, jog buvo pastoviai mušama, prievartaujama, vyras ištisai gėrė. Teismui pateikti įrodymai apie tai, jog J. T. kreipėsi pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau jis pradėtas nebuvo, pasiūlius kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dalis liudytojų patvirtina, jog matė sužalojimus pas J. T., dalis liudytojų tai neigia. Pats R. T. neneigia, jog 2009 09 23 buvo užsukęs J. T. ranką, tačiau tai padarė, gindamas dukrą A. T. nuo motinos smurto. Teismui pateikti įrodymai, jog A. T. buvo sužalota, bei įrodymai, jog buvo dėl to atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovas R. T. tvrirtina, jog J. T. nesirūpino šeima, nedirbo, jam vienam teko išlaikyti šeimą, tai dalinai patvirtina ir teismui pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog J. T. buvo atleista iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, nors dirbo toje pačioje R. T. IĮ, šis atleidimas ginčytas nebuvo, bei patvirtina tai, jog ji savavališkai naudojosi R. T. IĮ telefonais, be R. T. leidimo, kas įrodoma atsisakymu pradėti ikiteisninį tyrimą, konstravus, jog telefonus naudojosi J. T., nors ji šį faktą neigė. Pažymėtina, jog visišką šeimos iširimą taip pat patvirtina ir santykiai tarp tėvų ir vaikų, bei vaikų tarpusavio santykiai. Šitoks antagonizmas, kai jau pilnamečiai vaikai tarpusavyje nebendrauja, dar būdama nepilnamete, dukra A. kreipiasi į valstybės institucijas dėl netinkamo motinos elgesio, abu tėvai taip pat rašo pareiškimus valstybės institucijoms dėl netinkamo vienas kito elgesio, leidžia teismui teigti, kad nė vienas iš šalių nevykdė paskutiniu metu tinkamai sutuoktinių teisių ir pareigų, tad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

24Nesant ginčo, pavardės šalims, nutraukus santuoką, paliktinos tos pačios.

25Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas pažymi, jog ginčo dėl nepilnamečio S. T. gyvenamosios vietos nėra, tad jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. T..

26Sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas pažymi, jog ieškovė J. T. prašo priteisti 670 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės, nepilnamečio vaiko S. T. išlaikymui, atsakovas R. T. nurodė, jog sutinka, jog vaikui reikalingas išlaikymas, sutinka mokėti po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė J. T. nurodo, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 800 Lt per mėnesį, tam pagrįsti pateikti įrodymai, dalinai pagrindžiantys šias išlaidas. Atkreipus dėmesį į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri numato, jog išlaikymo vaikui dydis nors ir nesietinas su minimaliu darbo užmokesčiu, bet tai laikytina kriterijumi, atkreipus dėmesį į vaiko amžių, kas susiję su padidintu reikiamų dėl greito vaiko augimo rūbų kiekiu, reikalingumu teikti subalansuotą ir vaikams tinkamą maistą, numatomas papildomas išlaidas, užtikrinti jam gyvenamąją vietą, laikytina, jog suma, kuri turi būti skirtina vaikui išlaikyti per mėnesį, protinga ir pagrįsta būtų 800 Lt.

27Kadangi tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 str.), iš tėvo, atsakovo R. T. priteistinas išlaikymas, išlaikymo dydį priteisiant proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Tėvų turtinė padėtis, vertinant byloje surinktą medžiagą, nėra panaši, motina, ieškovė J. T. šiuo metu nedirba, duomenų apie sveikatos problemas, dėl kurių ji negalėtų rasti tinkamo darbo, nepateikta, tėvas, atsakovas R. T., dirba savo individualioje įmonėje, šiuo metu įmonė dirba nuostolingai. Prašymo dalinant sutuoktinių turtą nukrypti nuo lygių dalių principo teisme negauta, tad šalių turtinė padėtis šiuo atžvilgiu yra lygi. Esant byloje prašymui priteisti išlaikymą nuo pareiškimo padavimo dienos, ieškinys yra tenkintinas dalinai, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį, nuo 2010 m. sausio 21 d.. Motina J. T. įpareigotina šias įmokas tvarkyti uzufrukto teise (LR CK 3.185, 3.186 str.).

28Atsakovas R. T. prašo priteisti įsiskolinimą už dukros A. T. išlaikymą nuo priešieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės. Pažymėtina, jog A. T. šiuo metu yra jau pilnametė, tad dėl jos išlaikymo ji turi teisę kreiptis į teismą pati, jos išlaikymas teismo nebuvo priteistas, tad įsiskolinimo taip pat nėra, nustačius, jog motina J. T. neprisidėjo prie dukros išlaikymo, ir tai turėjo daryti vienas R. T., jis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos jam, kitam sutuoktiniui nevykdant pareigos išlaikyti vaikus, ir jam išlaikant vaikus vienam, atlyginimo.

29Sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas pritaria Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadai, jog būtina užtikrinti kiek galima platesnį abiejų tėvų dalyvavimą vaiko auklėjime. Šiuo metu byloje ieškovė J. T. nurodo, jog tokios bendravimo tvarkos nustatyti nereikia, viskas bus daroma geranoriškai, atsakovas R. T. prašo nustatyti bendravimo tvarką, kadangi ir šiuo metu jokio geranoriško bendravimo tarp šalių nėra, ką patvirtina ir teismui pateikti įrodymai, tad toks tvarkos nustatymas yra būtinas. Prieštaravimų nurodomai atsakovo R. T. bendravimo tvarkai nėra nurodyta, tad priešieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos yra tenkintinas.

30Dalijant bendrą sutuoktinių turtą, kaip turtas yra nurodomas gyvenamasis namu su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, esantys ( - ), šalys nesiginčija, jog tai yra bendras turtas. Kyla ginčas dėl šiuo turto įvertinimo. Ieškovė J. T. teismui pateikė R. G. IĮ „Bustera“ pranešimą apie turto kainą, kurioje nurodo, jog šio turto pardavimo kaina gali būti iki 600000 Lt, pateikti Registrų centro duomenys apie šio turto vidutinę rinkos kainą, kuri sudaro 421700 Lt, ji nustatyta masinio vertinimo būdu, bei atsakovas R. T. pateikė teismui gyvenamojo namo ir žemės sklypo įvertinimo ataskaitą, kur, lyginamosios vertės metodu nustatyta, jog šis turtas vertas 350000 Lt. Teismas, įvertindamas tai, jog Registrų centras vertinimą atliko masinio vertinimo būdu, R. G. IĮ „Bustera“ pateiktas raštas yra tik pranešimas apie galimą turto kainą, bet ne šio turto vertinimas, kaina nurodoma iki 600000 Lt, iš ko darytina išvada, jog ji gali būti ir mažesnė, o pateikta gyvenamojo namo ir žemės sklypo įvertinimo ataskaita pagrįsta turto apžiūra, konkrečia turto buvimo vieta, ataskaitoje išdėstyti vertinimo metodai, jie pagrįsti įrodymais, laiko, jog įrodyta, jog nekilnojamo turto vertė ieškinio padavimo dienai sudarė 350000 Lt. Pažymėtina, jog ieškovė J. T. analogiškos atsakovo R. T. pateiktai turto vertinimo ataskaitai vertinimo ataskaitos nepateikė, turto vertės nustatymo ekspertizės neprašė.

31Teisme nėra ginčo dėl to, jog šis nekilnojamas turtas turi atitekti atsakovui R. T., o šis privalo išmokėti kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ieškovei J. T..

32Ieškovė J. T. nurodo, jog ji pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, už viso 84000 Lt, ir šiuos pinigus investavo į R. T. IĮ, tad prašo iš R. T. šią sumą priteisti. Pažymėtina, jog buto, esančio ( - ), nuosavybės teisės įregistruotos tik 2005 09 26, pagrindas – priėmimo-perdavimo aktas, t.y., jau šalims esant santuokoje, duomenų, jog jis būtų registruojamas asmeninės nuosavybės teise, nėra, priešingai, šalys, sudarydamos buto pirkimo-pardavimo sandorį, nurodė, jog šis butas jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tad prašymas yra atmestinas.

33Ieškovė J. T. sutinka, jog R. T. individuali įmonė tektų atsakovui R. T., atsakovas taip pat su tuo sutinka, tad R. T. IĮ priteistina R. T., išmokant kompensaciją J. T.. Tarp šalių nėra ginčo dėl įmonės vertės, tad ji vertintina 62192 Lt.

34Vertinant turimas bendras sutuoktinių skolas, pažymėtina, jog nėra ginčo, jog yra kreditoriniai įsipareigojimai AB Swedbant, UAB „Snoro lizingas“. Įsiskolinimo dydis AB Swedbank sudaro 150000 Lt, įsiskolinimo dydis UAB „Snoro lizingas“ sudaro 10087,69 Lt. Ieškovė J. T. nepripažįsta kitų įsipareigojimų pagal paimtas paskolas, nurodo, jog ji apie juos nieko nežino, atsakovas R. T. nurodo, jog visos skolos, išskyrus paskolą J. K., yra įmonės skolos, ir jos visos buvo skirtos įmonės išlaikymui. Tokiu būdu, byloje nustatyta, jog eilė paskolų buvo skirta bendro sutuoktinio turto – R. T. IĮ išlaikymui. Teismui pateikti duomenys, jog įmonės suminė skola sudaro 188035 Lt, šios skolos dydžio pradžioje neginčijo ir ieškovė J. T.. Pažymėtina, jog atsakovas pradžioje sutiko visas individualios įmonės skolas išmokėti asmeniškai, tačiau, nesutikus ieškovei su šia siūloma tvarka, paprašė sudaryti bendrą turto balansą, ir tada atsakovė ėmė ginčyti dalį skolų, nurodydama, jog M. M. skola suteikiama R. T., tad negali būti įtraukta į įmonės balansą, H. Č. faktiškai skolą suteikė vėliau, nei nurodyta įmonės dokumentuose. Pastebėtina, jog įmonės savininko ir individualios įmonės turtas nėra atskirtas, ieškovė pati pripažįsta, jog paskola iš H. Č. yra faktiškai gauta, tad pagrindo pripažinti, jog šios skolos nėra įmonės skolos, nėra. Teismui nėra pateikto jokių įrodymų, jog visos atsakovo R. T. paimtos paskolos (išskyrus paskola iš J. K.) nėra skirtos įmonei išlaikyti, tai tvirtina ir pats atsakovas, tad laikytina, jog įmonės vertė yra 62192 Lt, o įsiskolinimai sudaro 188035 Lt (19 lapas, II tomas), palikus įmonę vienam iš asmenų, šiam lieka ir prievolė grąžinti skolas. Teismas nepasisako dėl kiekvienos iš trečiųjų asmenų paskolos atskirai, kadangi tokiu atveju paskolos suma būtų dvigubinama – į balansą trauktina kaip atskira paskola ir kaip individualios įmonės įsiskolinimai, be to, pažymėtina, jog šios paskolos jau dalinai yra grąžintos.

35Vertinant paskolos sutartį, sudarytą tarp J. K. ir R. T., pačioje paskolos sutartyje aiškiai pažymėta, jog skolinama ne asmeniškai R. T., o abiems iš sutuoktinių. Tai, kad po paskolos sutartimi pasirašo tik vienas iš sutuoktinių, nepreziumuoja, jog tokia sutartis yra asmeninė to asmens sutartis, priešingai, tokiu atveju yra preziumuojama, jog sutartis yra bendra sutuoktinių sutartis. Teisme pati J. K. parodo, jog pinigus iš jos skolinosi J. T., dalis pinigų iš bendro turto jau yra grąžinta, tad ši likusi paskolos dalis, 2500 Lt, yra trauktina į bendrą sutuoktinių turto balansą.

36Vertinant šalių įsiskolinimus dėl komunalinių mokesčių nemokėjimo po to, kai buvo kreiptasi į teismą dėl santuokos nutraukimo, akivaizdu, jog tai nėra šios bylos dalykas, šalys, nevesdamos bendro ūkio, vis tik turi prievolę imtis priemonių išlaikyti bendrą šalių turtą, atsižvelgiant į tai, kas šiuo turtu naudojasi. Kadangi komunalinių mokesčių mokėjimas siejamas su turto nuosavybės teise, tad asmuo, kuriam teismo sprendimu atitenka turtas asmeninės nuosavybės teise, privalės mokėti šiuos mokesčius, tačiau jis įgyja teisę kreiptis dėl turtinės žalos jam atlyginimo, padarytos tuo metu, kai kita šalis, dar nesant teismo sprendimo, naudojosi nerūpestingai šiuo turtu ar tyčia veikė taip, jog sumažinti šio turto vertę, tad ieškinio pareiškimas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu.

37Pažymėtina, jog ieškovė J. T. sutinka, jog prievolės, susijusios su kreditų AB Swedbank, UAB „Snoro lizingas“ gražinimu liktų solidarios, tam neprieštarauja ir atsakovas, to paties prašo ir tretieji asmenys, AB Swedbank, UAB „Snoro lizingas“, tad šis prašymas tenkintinas. Atsakovas nurodo, jog sutinka, kad šios prievolės toliau būtų laikomos solidariomis, tačiau įsipareigoja jas dengti asmeniškai, tad dalintino turto vertė mažintina įsiskolinimo bankui verte, tačiau ieškovė J. T. tokiu atveju, jei atsakovas R. T. nevykdys savo įsipareigojimo dengti įsiskolinimus tretiesiems asmenims AB Swedbank, UAB „Snoro lizingas“, turės teisę išsireikalauti iš atsakovo R. T. tas pinigines lėšas, kurias ji panaudos vykdydama šią solidarią prievolę.

38Sprendžiant dėl kilnojamojo turto padalijimo, pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonių įvertinimo ir padalijimo, šalys sutinka, jog automobilis ( - ), 13000 Lt vertės, ir priekaba R. O., 1000 Lt vertės, tektų atsakovui R. T., o automobilis ( - ), 30000 Lt vertės, tektų ieškovei J. T.. Ieškovė J. T. 2011 04 11 pateikė ieškinio dalyko pakeitimą, kuriuo prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti indaplovę, už 1000 Lt, kompiuterį su monitoriumi, už 1500 Lt, puodus už 2500 Lt, muzikinį centrą už 3000 Lt, šaldiklį už 1200 Lt, skalbimo mašiną už 700 Lt, televizorių už 8000 Lt, rašomąjį stalą už 200 Lt, virtuvinį komplektą už 6000 Lt, viso už 24100 Lt, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise tektų rašomasis stalas už 200 Lt, odiniai baldai už 7500 Lt, stiklinis stalas už 200 Lt, baras ir kėdės už 200 Lt, šviestuvai už 3000 Lt, spintos už 1500 Lt, čiužinys už 200 Lt, viso už 13100 Lt. Pateiktu atsiliepimu į šį patikslintą ieškinio pareiškimą dalyje dėl kilnojamo turto padalijimo atsakovas R. T. neprieštaravo, kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį neprašė.

39Tokiu būdu, nustatytina, jog sutuoktiniai ieškinio pareiškimo padavimo momentu turėjo bendro sutuoktinio turto, viso už 350000 Lt (gyvenamasis namas su žemės sklypu), 62192 Lt (R. T. individuali įmonė), 44000 Lt (transporto priemonės), 37200 Lt (kitas kilnojamas turtas), viso turto už 493392 Lt. Laikytina, jog iš šio turto mokėtinos skolos sudaro 150000 Lt (skola AB Swedbank), 10087,69 Lt (skola UAB „Snoro lizingas“), 188035 Lt (skolos R. T. IĮ), 2500 Lt (skola J. K.), viso 350622,69 Lt. Šių prievolių įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, jos visos yra vykdomos, tad sutuoktinių bendro dalintino turto visuma yra mažinama šių prievolių suma. Pagal ieškovės prašomą padalinti turtą tvarką jai tenka transporto priemonė, kilnojamo turto už viso 54100 Lt, atsakovui tenka transporto priemonių ir kilnojamo turto už 27100 Lt, be to, R. T. lieka gyvenamasis namas su žemės sklypu ir R. T. IĮ, tad jam lieka ir prievolės atsiskaityti su skolininkais. Kadangi bendro dalintino turto visuma, atskaičius įsipareigojimus, sudaro 142769,31 Lt, ieškovei J. T. tenka 54100 Lt vertės turto, nepasunkinto prievolėmis, atsakovas R. T. įpareigotinas sumokėti ieškovei J. T. 17255 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

40Teisme kilo ginčas dėl tuo, kur šiuo metu yra dalis dalintino kilnojamo turto, tiek ieškovė, tiek atsakovas teigia, jog dalis turto yra paslėpta ar iššvaistyta, tam pagrįsti pateikdami įrodymus – nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, fotonuotraukas. Teismas šioje byloje nesprendžia dėl šio turto buvimo vietos, abi šalys pripažįsta, jog šis turtas buvo, neginčija jo vertės, tad, teismui padalijus turtą ir šiam sprendimui įsiteisėjus, turtui tapus asmeninės nuosavybės teise, asmuo, kurio nuosavybėn šis turtas teks, turės teisę įstatymų numatyta tvarka jį išreikalauti iš svetimo valdymo.

41Įvertinus virš išdėstytą, teismas laiko, jog ieškinio pareiškimas ir priešieškinys tenkinami dalinai, tad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos šalims, valstybės išlaidos priteistinos iš šalių lygiomis dalimis.

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso Kodekso 15, 214-222 str., teismas

Nutarė

43Ieškinio pareiškimą ir priešieškinį tenkinti dalinai.

  1. Nutraukti J. T., a/k ( - ) ir R. T., a.k. ( - ) santuoką, sudarytą ( - ), įregistruotą Šiaulių miesto CMS, akto įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių, kaltės. Po santuokos palikti jiems palikti pavardes T., T..
  1. Nustatyti nepilnamečio vaiko, S. T., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su jo motina J. T., a/k ( - )
  1. Priteisti iš atsakovo R. T., a.k. ( - ) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 (penki šimtai) Lt, mokamomis kas mėnesį, S. T., gim. ( - ), išlaikymui iki jo pilnametystės, nuo 2010 m. sausio 21 d. dienos, įpareigojant šias įmokas tvarkyti uzufrukto teise motiną J. T., a/k ( - )
  1. Nustatyti sekančią bendravimo su vaiku tvarką :
  • Atsakovas R. T. turi teisę pasiimti vaiką, S. T., iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir būti su vaiku nelyginiais metais per jo gimtadienį spalio 08 d., lyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 56 d. 21 val., nelyginiais metais nuo gruodžio 31 d. 12 val. iki sekančių metų sausio 1 d. 21 val., lyginiais metais Velykų švenčių metu:
  • Vieną kartą per metus vaikas, S. T., praleidžia su atsakovu R. T., iš eilės tris savaites vasaros atostogų, nuo liepos 15 d. 11 val. iki rugpjūčio 05 d. 21 val..
  • Atsakovas R. T. turi teisę pasiimti vaiką du kartus per savaitę, darbo dienomis nuo 16 val. iki 21 val., bei kas antrą kalendorinį savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 21 val. penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val.
  • Abu tėvai pagal bet kurio reikalavimą privalo iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų, bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai bendru susitarimu, gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai ar telefono numeriui, privaloma nedelsiant informuoti kitam iš tėvų.
  1. Bendros jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančius nekilnojamus daiktus padalinti sekančiai :
  • Atsakovui R. T., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, 0,937 ha, unikalus Nr. ( - ), bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), su kitais statiniais, esančius ( - ), vertė viso 350000 Lt;
  • Atsakovui R. T., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti R. T. individualią įmonę, viso 62192 Lt vertės.
  1. Bendros jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančius kilnojamus daiktus padalinti sekančiai :
  • Ieškovei J. T., a/k ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamus daiktus : automobilį ( - ), 30000 Lt vertės, indaplovę, už 1000 Lt, kompiuterį su monitoriumi, už 1500 Lt, puodus už 2500 Lt, muzikinį centrą už 3000 Lt, šaldiklį už 1200 Lt, skalbimo mašiną už 700 Lt, televizorių už 8000 Lt, rašomąjį stalą už 200 Lt, virtuvinį komplektą už 6000 Lt, viso už 54100 Lt.
  • Atsakovui R. T., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamus daiktus : automobilį ( - ), 13000 Lt vertės, priekabą R. O., 1000 Lt vertės, rašomąjį stalą už 200 Lt, odinius baldus už 7500 Lt, stiklinį stalą už 200 Lt, barą ir kėdes už 200 Lt, šviestuvus už 3000 Lt, spintas už 1500 Lt, čiužinį už 200 Lt, viso už 27100 Lt.
  1. Nustatyti, jog kreditoriniai įsipareigojimai lieka solidariais abiejų sutuoktinių kreditoriniais įsipareigojimais, tačiau, priteisus atsakovui R. T., a.k. ( - ) nekilnojamą turtą, kurio įsigijimui buvo paimtas kreditas, ir kurio verslo vykdymui buvo paimtos paskolos, ieškovė J. T., a/k ( - ) turi teisę prisiteisti iš atsakovo R. T. visas pinigines lėšas, kurias ji panaudos prievolių vykdymui.
  1. Priteisti iš atsakovo R. T., a.k. ( - ) ieškovei J. T., a/k ( - ) 17255 (septyniolika tūkstančių du šimtai penkiasdešimt penki) Lt už jam tenkančią didesnę turto dalį.

44Kitoje dalyje ieškinio pareiškimo ir priešieškinio reikalavimus atmesti, reikalavimus, susijusius su komunalinių mokesčių mokėjimu, bei išlaikymo pilnamečio vaiko įsiskolinimo priteisimu, palikti nenagrinėtus..

45Priteisti iš ieškovės J. T., a/k ( - ) teismo išlaidų valstybei, 122,18 (vienas šimtas dvidešimt du Lt 18 ct) Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

46Prieisti iš atsakovo R. T., a.k. ( - ) teismo išlaidų valstybei, 122,18 (vienas šimtas dvidešimt du Lt 18 ct) Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

47Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,... 2. Sekretoriaujant S. Batulevičienei,... 3. Dalyvaujant ieškovei J. T. ir jos atstovui advokato... 4. Atsakovui R. T. ir jo atstovui advokatei 5. Nedalyvaujant tretiesiems asmenims M. M., H. 6. dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės... 7. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 8. Teismas, išnagrinėjęs bylą... 9. Ieškovė J. T. 2010 01 21 priimtu ieškinio pareiškimu... 10. Teismo posėdžio metu ieškovė J. T. ir jos atstovas... 11. Atsakovas R. T. ir jo atstovas teismo posėdžio metu... 12. Tretysis J. K. parodo, jog šią šeimą pažįsta apie 20... 13. Tretysis asmuo I. Ž. parodo, jog ji yra 14. Liudytoja A. F. parodo, jog R. T.... 15. Liudytoja Z. T., R. T. motina,... 16. Liudytojas V. Š. parodo, jog su R.... 17. Liudytoja E.D. D. parodo, jog yra J.... 18. Liudytojas K. D., J. T. patėvis,... 19. Liudytojas D. T. parodo, jog yra šalių sūnus, mano, jog... 20. Liudytoja A. T. parodo, jog šalys yra jos tėvai,... 21. Išvadą teikianti institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos... 22. Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys susituokė ( - ), santuokoje gimė ( -... 23. Tiek ieškovė J. T. ieškinio pareiškime, tiek... 24. Nesant ginčo, pavardės šalims, nutraukus santuoką, paliktinos tos pačios.... 25. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas pažymi, jog... 26. Sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas pažymi,... 27. Kadangi tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 str.), iš tėvo,... 28. Atsakovas R. T. prašo priteisti įsiskolinimą už... 29. Sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas pritaria... 30. Dalijant bendrą sutuoktinių turtą, kaip turtas yra nurodomas gyvenamasis... 31. Teisme nėra ginčo dėl to, jog šis nekilnojamas turtas turi atitekti... 32. Ieškovė J. T. nurodo, jog ji pardavė jai asmeninės... 33. Ieškovė J. T. sutinka, jog R. T.... 34. Vertinant turimas bendras sutuoktinių skolas, pažymėtina, jog nėra ginčo,... 35. Vertinant paskolos sutartį, sudarytą tarp J. K. ir 36. Vertinant šalių įsiskolinimus dėl komunalinių mokesčių nemokėjimo po... 37. Pažymėtina, jog ieškovė J. T. sutinka, jog... 38. Sprendžiant dėl kilnojamojo turto padalijimo, pažymėtina, jog tarp šalių... 39. Tokiu būdu, nustatytina, jog sutuoktiniai ieškinio pareiškimo padavimo... 40. Teisme kilo ginčas dėl tuo, kur šiuo metu yra dalis dalintino kilnojamo... 41. Įvertinus virš išdėstytą, teismas laiko, jog ieškinio pareiškimas ir... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso Kodekso 15, 214-222 str.,... 43. Ieškinio pareiškimą ir priešieškinį tenkinti dalinai.
    44. Kitoje dalyje ieškinio pareiškimo ir priešieškinio reikalavimus atmesti,... 45. Priteisti iš ieškovės J. T., a/k 46. Prieisti iš atsakovo R. T., a.k. ( -... 47. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...