Byla e2-778-178/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. R. (Z. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas įmokėti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą civilinėje byloje pagal ieškovo Z. R. (Z. R.) ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baldų galerija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Stadt Property“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties ir priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo taikymo pagrįstumo.
  2. Ieškovas Z. R. pareiškė ieškinį atsakovėms BUAB „Baldų galerija“ ir UAB „Stadt Property“, prašydamas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2016 m. gruodžio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį sudarytą tarp BUAB „Baldų galerija“ ir UAB „Stadt Property“ ir 2016 m. gruodžio 14 d. priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo BUAB „Baldų galerija“ turtas buvo perduotas UAB „Stadt Property“ bei taikyti restituciją.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, nuomos teises (unikalus Nr. ( - )), areštavo UAB „Stadt Property“ nuosavybės teise priklausančius: pastatą – ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę (unikalus Nr. ( - )), pastato – sargo namelį (unikalus Nr. ( - )), kitus inžinerinius statinius – svarstykles (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ).
  4. Atsakovė UAB „Stadt Property“ pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones; atmetus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 53 482 Eur sumai. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, už turtą atsakovė sumokėjo 822 800 Eur, t. y. 179 800 Eur daugiau nei buvo nustatęs BUAB „Baldų galerija“ kreditorių susirinkimas; dvišalė restitucija netaikytina, todėl turto areštas nereikalingas. Atsakovė nurodo, kad jos pagrindinis tikslas yra pelno gavimas, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patiria nuostolius, nes negali gauti iš areštuoto turto jokių pajamų, negali jo panaudoti pajamų gavimui. Dėl pritaikytų suvaržymų negali areštuoto turto panaudoti investicijoms ir komerciniams sandoriams, negali užtikrinti savo įsipareigojimų bankui ar tretiesiems asmenims, negali gauti iš jo pajamų, taip pat negali reaguoti į turto pokyčius rinkoje priimant sprendimus dėl disponavimo turtu. Apeliantės teigimu, minimalūs nuostoliai sudaro 6 proc. metinių palūkanų nuo areštuoto turto vertės, t. y. 53 482 Eur. Be to, yra reali grėsmė, jog ieškovas bus nepajėgus atlyginti atsakovės patirtų nuostolių, nes ieškovas – fizinis asmuo, kuriam yra iškelta fizinio asmens bankroto byla.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino, o tenkino prašymą dėl atsakovės nuostolių užtikrinimo – pareikalavo, kad ieškovas įmokėtų į teismo depozitinę sąskaitą 41 140 Eur sumą arba pateiktų šiai sumai banko garantiją atsakovės galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui.
  2. Teismo vertinimu, ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, o restitucijos taikymo būdas bus nustatytas bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
  3. Teismas sutiko su atsakove, kad atsakovė, kurios pagrindinis tikslas pelno gavimas, turėdama areštuotą turtą savo žinioje, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones negali gauti iš jo jokių pajamų bei panaudoti turto pajamų gavimui. Teismo vertinimu, tikėtina, jog bylos nagrinėjimas pirmoje ir apeliacinėje instancijos truks apie metus, todėl šiuo laikotarpiu atsakovė negalės disponuoti turtu ir negalės iš jo gauti pajamų. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad minimalūs atsakovės nuostoliai galėtų būti lygūs 5 procentams nuo areštuoto turto vertės. Areštuoto turto kaina 822 800 Eur, todėl, teismo vertinimu, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimi atsakovės nuostoliai galėtų sudaryti 41 140 Eur (822 800 Eur x 0,05 proc.). Ieškovui iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl ieškinio netenkinimo atveju realus nuostolių išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

8

  1. Ieškovas (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties dalį dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir prašymą šioje dalyje atmesti; įpareigoti atsakovę UAB „Stadt Property“ pateikti nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Dameta“, kuria išnuomoti statiniai, esantys Panerių g. 57, Vilnius. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė nepateikė įrodymų, tikėtinai ar neabejotinai pagrindžiančių galimų nuostolių atsiradimo tikimybę. Ji nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius, nepagrįstus jokiais faktiniais duomenimis, galinčiais turėti reikšmės vertinant galimų nuostolių atsiradimo tikimybės realumą. Tai, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris negali gauti pajamų iš turto dėl jam pritaikyto arešto, dar nepagrindžia galimų nuostolių atsiradimo tikimybės.
    2. Teismas nevertino, ar tarp atsakovės nurodomų galimų nuostolių ir apelianto veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. ar egzistuoja tikimybė, jog būtent apeliantui galės būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo. Nenustatytas priežastinis ryšys tarp galimų nuostolių ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
    3. Teismas neturėjo informacijos apie tai, kokias konkrečias pajamas atsakovė planavo gauti, kurias prarado dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir nenustatė konkretaus nuostolių dydžio, susijusio su atsakovės turtui taikytinais apribojimais. Nepagrindė bei nenurodė priežastinio ryšio tarp nekilnojamojo turto arešto ir CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu apskaičiuotų nuostolių atsiradimo tikimybės. Nors ginčo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir apriboja atsakovės galimybę disponuoti turtu, tačiau nedraudžia areštuotą turtą naudoti bei eksploatuoti. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalių nuostolių dydį, nuostolių susiejimas su įstatyminių palūkanų, skaičiuojamų už pradelstas prievoles, dydžiu galėtų būti taikomas tais atvejais, kai arešto objektu būtų pinigai.
    4. Teismas neteisingai nustatė areštuoto turto pardavimo kainą. 2016 m. gruodžio 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punkte nurodoma areštuoto turto pardavimo kaina yra 680 000 Eur plius PVM. Atsakovė yra PVM mokėtoja, todėl turi teisę į PVM mokesčio atskaitą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pagrindu.
    5. Atsakovė yra išnuomojusi dalį areštuoto nekilnojamojo turto UAB „Dameta“, nuomos sutartis atlygintinė, todėl atsakovė iš šios nuomos gauna pajamas. Apeliantas prašo įpareigoti atsakovę UAB „Stadt Property“ pateikti teismui nuomos sutartį, kuria ji išnuomojo UAB „Dameta“ kiemo aikštelę, ūkio pastatą bei svarstykles, esančias Panerių g. 57, Vilnius.
    6. Egzistuoja poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nėra prielaidų teigti, kad restitucija bus negalima. Be to, atsakovė atvirai deklaruoja ketinimus perleisti ginčo turtą. Teismas nors ir pripažino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį šioje byloje, bet tuo pat metu nustatė prievolę apeliantui įmokėti piniginę sumą į depozitinę sąskaitą, iš anksto žinant, kad apeliantas neturės galimybių tokios prievolės įvykdyti ir tai sąlygos pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą.
  2. Atsakovė UAB „Stadt Property“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantas neįrodė, kad egzistuoja skundžiamos nutarties pakeitimo pagrindai, todėl atskirasis skundas atmestinas. Teismas, taikydamas galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, užtikrino šalių interesų pusiausvyrą ir lygiateisiškumą procese.
    2. Apelianto ieškinys nepagrįstas ir pareikštas piktnaudžiaujant teise. Atsakovė yra sąžininga ginčo turto įgijėja, turtą įgijusi, pasiūlius didžiausią kainą. Ginčijama sutartis sudaryta pagal BUAB „Baldų galerija“ kreditorių nustatytą tvarką, todėl nepažeidžia nei apelianto, nei kitų BUAB „Baldų galerija“ kreditorių interesų. Todėl depozito nustatymas užkerta galimybę apeliantui piktnaudžiauti procesu nepatiriant neigiamų pasekmių.
    3. Atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių realią nuostolių atsiradimo tikimybę, pateikė pagrįstus duomenis apie nuostolių susidarymo mechanizmą, galimų nuostolių dydį, preliminarų jų apskaičiavimą. Atsakovė yra privatus, pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio pagrindinė ir tiesioginė veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu. Ginčo turto įsigijimu buvo siekiama, kad ši investicija atneštų pelno. Atsakovės tikslas nėra nei ilgalaikė, nei trumpalaikė šio turto nuoma, todėl atsakovės galimi nuostoliai nėra grindžiami negalėjimu nuomoti įsigyto turto ir gauti iš jo pajamų.
    4. Atsakovės galimi nuostoliai grindžiami tuo, kad dėl turto arešto atsakovė negali ginčo turto įkeisti, parduoti, rekonstruoti ir pan. Atsakovė negali net pradėti iki įsigyjant turtą planuotų, pelną turinčių nešti, projektų, dėl kurių atsakovė ir įsigijo šį turtą. Atsakovė su jokia kredito įstaiga negali pradėti derybų dėl kredito sąlygų nekilnojamojo turto vystymui, negali šio turto siūlyti pardavimui. Be to, turto areštas neigiamai veikia atsakovės reputaciją, todėl galimų nuostolių dydis yra didesnis. Atsakovės prašomi užtikrinti nuostoliai yra minimalūs, o įvertinant galimų nuostolių dydį, teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata.
    5. Apeliantas yra fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovės galimų nuostolių atlyginimas ne tik būtų apsunkintas, bet būtų negalimas.
    6. Skunde minima tarp atsakovės ir UAB „Dameta“ sudaryta turto nuomos sutartis neturi įtakos sprendžiant atsakovės galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą.
  3. Atsakovė BUAB „Baldų galerija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. UAB „Stadt Property“ įrodė būtinas sąlygas galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui, todėl ši skundžiamos nutarties dalis yra teisėta.
    2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių realiai gali patirti nuostolių. UAB „Stadt Property“ pagrindinis tikslas yra pelno gavimas, todėl dėl taikomų apribojimų atsakovė negali panaudoti įsigyto turto investicijoms ir komerciniams sandoriams, negali užtikrinti savo įsipareigojimų bankui ar tretiesiems asmenims, negali gauti iš šio turto jokių pajamų, taip pat negali reaguoti į turto pokyčius rinkoje priimdamas sprendimus dėl disponavimo turtu. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nepagrįstai ir neteisėtai apribota atsakovės teisė į nuosavybę bei apribota bet kokia teisė naudoti turtą prievolių užtikrinimui, taip pat gauti realias pajamas.
    3. Nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba neįmanomas, nes apeliantas yra fizinis asmuo, kuriam yra iškelta fizinio asmens bankroto byla. Ši aplinkybė įrodo itin sunkią finansinę apelianto padėtį.
    4. Apeliantas pareiškė nepagrįstą ieškinį, jis neįrodė nei teisinio suinteresuotumo egzistavimo, nei teisinio pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais, todėl neleistinai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Pažymėtina, kad turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014). Taigi, CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: (1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei (2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo.
  2. Atsakovė UAB „Stadt Property“ būtinybę taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą grindė tuo, kad dėl byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ji negali jai priklausančio ir šiuo metu areštuoto ginčo turto įkeisti, parduoti, rekonstruoti, pradėti projektų, dėl kurių šį turtą įsigijo, taip pat negali pradėti derybų su kredito įstaigomis dėl kredito sąlygų nekilnojamojo turto vystymui. Galimų nuostolių dydį susiejo su minimaliais nuostoliais, numatytais CK 6.210 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė patiria nuostolius, nes negali iš jai priklausančio turto gauti pajamų, todėl minimalūs nuostoliai sudaro 41 140 Eur, t. y. 5 procentai nuo areštuoto turto vertės (822 800 Eur), kuriuos apeliantas įpareigotas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių galimų nuostolių atsiradimo tikimybę; taikyti apribojimai nedraudžia atsakovei areštuotu turtu naudotis bei jį eksploatuoti; teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp galimų nuostolių ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei konkretaus nuostolių dydžio, nepagrįstai taikė CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalių nuostolių dydį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apelianto argumentams.
  3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, asmuo paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl jų gali egzistuoti tam tikra tikimybė nuostoliams atsirasti ateityje ar jie gali būti patiriami ir tuojau pat po šių priemonių taikymo. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas, kaip minėta, taikytinas tuomet, kai galimi nuostoliai susiję su teismo nutarties pagrindu taikytomis apsaugos priemonėmis ir yra tikėtini bei realūs. Todėl asmuo, kuris dėl jo turto atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių teigia patiriantis/patirsiantis nuostolius, turi įrodyti jų priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (CPK 12 str., 178 str.).
  4. Visų pirma atmestini atsakovių argumentai dėl pareikšto ieškinio nepagrįstumo, nes sprendžiant nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą ieškinio pagrįstumas nevertinamas.
  5. Antra, atsakovė galimus nuostolius grindžia tuo, kad dėl taikyto arešto ji negali turto įkeisti, parduoti, rekonstruoti bei pradėti projektų, dėl kurių atsakovė ir įsigijo šį turtą. Atsakovės teigimu, ji pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių realią nuostolių atsiradimo tikimybę bei pagrįstus duomenis apie nuostolių susidarymo mechanizmą, galimų nuostolių dydį, preliminarų jų apskaičiavimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti - atsakovė nei su prašymu taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nei su atsiliepimu į atskirąjį skundą faktiškai nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Jos ne tik nurodomas nuostolių susidarymo mechanizmas nėra aiškus ir pagrįstas, bet ir apskritai jos teikiami argumentai laikytini deklaratyviais - byloje nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys realius jos planus, kurių įgyvendinimą būtų apsunkinusios byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės: nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė turėjo galimybę ar apskritai ketino parduoti areštuotą turtą, apie vykdomą veiklą, planuojamus projektus, nuostolius dėl konkrečių nevykdomų projektų. Taip pat atsakovė nenurodė bei nepateikė jokių paaiškinimų, kokius projektus jį siekia vykdyti, kurių, atsakovės teigimu, dėl taikomo turto arešto net negalėjo pradėti. Nėra aiškūs atsakovės realūs ketinimai ir tolimesni veiksmai, susiję su ginčo turto, t. y. ar ji ketino/ketina ginčo turtą parduoti, ar įkeisti nekilnojamojo turto vystymui, ar rekonstruoti ir pan.
  6. Kaip minėta, aplinkybė, kad atsakovė tikėtinai gali patirti nuostolių, turi būti pagrįsta konkrečiais duomenimis, leidžiančiais įvertinti tokių nuostolių susidarymo mechanizmą, jų dydį lemiančius kriterijus bei priežastinį ryšį tarp laikinųjų apsaugos priemonių ir tikėtinų nuostolių atsiradimo. Šiuo atveju vien atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie patiriamus nuostolius (neaišku kokių) negautų pajamų pavidalu, t. y. pajamų, kurias ji būtų galėjusi gauti nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, negali būti pripažinti pagrindu jos pareikšto prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkinimui (CPK 178 str., 185 str.).
  7. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantu ir dėl CK 6.210 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, nuostolių dydžio susiejimas su įstatyminių palūkanų, skaičiuojamų už pradelstas prievoles, dydžiu, įvertinus konkrečias aplinkybes galėtų būti taikomas tais atvejais, kai arešto objektu būtų pinigai ir asmuo prarastų galimybę jais naudotis. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne piniginėms lėšoms, o nekilnojamajam turtui.
  8. Skundžiama nutartimi atsakovei apribota galimybė turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį arba mažinti jo vertę. Sutiktina su apeliantu, kad atsakovė ginčo turtą gali naudoti bei eksploatuoti. Tai patvirtina ir atskirajame skunde nurodyta aplinkybė bei pateikti duomenys (el. laiškas dėl informacijos pateikimo), iš kurių matyti, kad atsakovė dalį areštuoto nekilnojamojo turto yra išnuomojusi ir iš to gauna pajamas. Todėl laikytini nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovė dėl taikyto arešto neturi galimybės gauti jokių pajamų. Šiame kontekste netenkintinas apelianto prašymas dėl nuomos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir UAB „Damesta“ išreikalavimo, nes nuomos sutarties pateikimas, atsakovei šių aplinkybių neginčijant, neturi įtakos nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
  9. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė vienos iš sąlygos nuostolių atlyginimo užtikrinimui – realiai tikėtinų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas tik nustačius abiejų sąlygų visumą (žr. nutarties 13 punktą), todėl neįrodžius pirmosios (nuostolių atsiradimo tikimybės), antroji (apelianto turtinė padėtis) nebeturi įtakos sprendžiamo klausimo teisingam išnagrinėjimui.
  10. Pažymėtina, kad atsakovės prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetimas per se nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti atsakovei nuostolių atsiradimo. Tai reiškia tik tai, kad atsakovė, turėdama įrodinėjimo pareigą, nepateikė įrodymų, kurie teismui leistų šiuo metu daryti išvadą dėl nuostolių, susijusių su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsiradimo (CPK 12 str., 178 str.). Tuo tarpu bylą išnagrinėjus iš esmės ir esant palankiam atsakovei teismo sprendimui, jai išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė dėl apeliantės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 str. 2 d.). Pastebėtina, kad išlieka ir galimybė prašyti pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, rūšį, jei toks būtinumas įrodomas (CPK 148 str.).
  11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamos nutarties dalis dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo naikintina ir šioje dalyje klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, netenkintinas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).
  12. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties dalį dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stadt Property“ prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkinti.

14Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai