Byla e2-343-196/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-1820-613/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko ieškinį atsakovėms reorganizuojamai akcinei bendrovei „Pajūrio mėsinė“, L. G., uždarajai akcinei bendrovei „Danės slėnis“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrove „Grimeda“, dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento sandorius, kuriais atsakovė reorganizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Pajūrio mėsinė“ įsigijo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grimeda“ akcijas ir taikyti restituciją. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų apribota akcijas pardavusių asmenų, t.y. L. G. ir UAB „Danės slėnis“ teisė į 347 544,00 Eur vertės turtą: kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teise, nekilnojimą turtą: RUAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Grimeda“ teisę anuliuoti akcijas ir disponuoti akcijomis.
  2. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nustatė ieškovei AB Šiaulių bankui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
  3. 2016 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Šiame pareiškime ieškovė nurodė, kad tikslina ieškinio reikalavimus, t. y. prašo sandorius, kuriais laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d., UAB „Danės slėnis“ ir L. G. pardavė, o UAB „Pajūrio mėsinė“ įgijo 4 580 000 vnt. UAB „Grimeda“ akcijų, pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją. Ieškovė paaiškino, kad ji, vykdydama teismo įpareigojimą, pakartotinai kreipėsi į UAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Grimeda“ su prašymu pateikti sandorius dėl akcijų perleidimo bei atsiskaitymą pagal sandorius, tačiau prašomų dokumentų negavo. Nurodė, jog tiek UAB „Pajūrio mėsinė“, tiek UAB „Grimeda“ pateikė atsakymus, kurie patvirtina vengimą kreditorei pateikti dokumentus.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatė ieškovei 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumams.
  2. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartyje buvo nurodyta, jog ieškovė įpareigotina ištaisyti šiuos trūkumus: patikslinti ieškinio reikalavimą ir tinkamai jį suformuluoti arba patikslinti ieškinio pagrindą. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė 2016 m. gruodžio 7 d. pareiškime dėl ieškinio trūkumų pašalinimo nurodė, kad tikslina ieškinio reikalavimą, tačiau, teismo vertinimu, šis tikslinimas ir ieškovės suformuluotas reikalavimas neatitinka Lietuvos Respublikos (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų reikalavimų.
  3. Teismas taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartyje teismas nurodė, jog šalies, teikiančios ieškinį, pareiga yra pateikti ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus ir tik įrodžius, jog pats į teismą besikreipiantis asmuo neturi galimybių pateikti tam tikrų jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, turi teisę prašyti teismo išreikalauti juos, nurodant, kokius konkrečius įrodymus prašoma išreikalauti, kokias aplinkybes jie pagrįs ir pagrindą, kuo remiantis manoma, kad įrodymus turi asmuo, iš kurio juos prašoma išreikalauti. Teismas atkreipė ieškovės dėmesį, kad įstatymas numato, kad teismas gali išreikalauti įrodymus, pagrindžiančius ieškovo reikalavimą, tačiau ne įrodymus, būtinus reikalavimui suformuluoti.
  4. Teismas iš prie pareiškimo dėl ieškinio trūkumų pašalinimo pridėtų dokumentų nustatė, jog ieškovė 2016 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į atsakovę RUAB „Pajūrio mėsinė“ ir trečiąjį asmenį UAB „Grimeda“ su prašymu iki 2016 m. gruodžio 6 d. pateikti dokumentus. Iš 2016 m. gruodžio 6 d. UAB „Grimeda“ pateikto atsakymo Nr. SR 16-048 ir 2016-12-06 RUAB „Pajūrio mėsinė“ atsakymo Nr. 16/12/06 nustatė, jog ieškovė buvo informuota, kad prašomų dokumentų pateikti iki 2016 m. gruodžio 6 d. nėra galimybės, nes toks terminas yra neprotingas; nurodoma, kad vos tik susipažins su AB „Šiaulių bankas“ prašymo turiniu, duomenis pateiks. Teismo vertinimu, terminas, per kurį prašoma pateikti dokumentus, yra per trumpas, nes ieškovė prašymą pateikti įrodymus pateikė 2016 m. gruodžio 2 d., t. y. penktadienį, o dokumentus prašė pateikti iki 2016 m. gruodžio 6 d., t. y. antradienio.
  5. Teismas nesutiko su ieškovės pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo argumentais, kad atsakovė ir trečiasis asmuo atsisakė pateikti prašomus dokumentus.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskirajame skunde ieškovė AB Šiaulių bankas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismo nurodyti trūkumai nelaikytini ieškinio trūkumais, nes AB Šiaulių bankas neturi galimybių pateikti dokumentų, kurių tretieji asmenys nepateikia, nurodyti duomenų, kurie AB Šiaulių bankui nėra žinomi, nes skolininkės (atsakovės) atsisako duomenis pateikti. Teismas tik deklaratyviai nurodo, kad ieškinio reikalavimas neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, tačiau nepaaiškina, kas teismui pagal suformuotą reikalavimą nėra aišku, todėl ieškovė nesupranta, kokie yra ieškinio trūkumai ir kaip juos būtų galima ištaisyti.
    2. Atsakovei vengiant pateikti įrodymus, o teismui atsisakant priimti ieškinį bei spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas skatina atsakoves nepateikti įrodymų ir taip išvengti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir paties ieškinio t. y. kuria prielaidas išvengti atsakomybės ir nepagrįstai riboja ieškovės teisę savo pažeistas teises ginti teisme, bei pažeidžia teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą.
    3. Ieškovė patikslinti duomenis apie sandorių datas, atsiskaitymo tvarką ir pan. turės galimybę tik susipažinusi su akcijų perleidimo sandorių turiniu ir dokumentais dėl atsiskaitymo pagal sandorius.
    4. Iš ieškinio reikalavimo matyti, kokius sandorius prašoma pripažinti negaliojančiais. Tikslių sandorio duomenų (sandorio datos, vertės) nenurodymas neriboja galimybės suprasti, kokius sandorius prašoma pripažinti negaliojančiais, t. y. akcijų perleidimo sandorius, sudarytus tarp atsakovėmis įtrauktų asmenų
    5. Teismo atsisakymas išreikalauti trūkstamus dokumentus, būtinus galutinai suformuluoti tiek ieškinio dalyką, tiek ieškinio pagrindą, užkerta ieškovės teisę į teisminę gynybą.

4IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5

  1. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, pažymėtina tai, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai.
  3. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartyje, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė šiuos ieškinio trūkumus: ieškovė ieškinyje atsakovais įvardina tris asmenis, tačiau nenurodo, koks konkretus reikalavimas yra keliamas kiekvienam iš jų; ieškovės nurodytas faktinis pagrindas neatitinka ieškovės reiškiamo reikalavimo; ieškovė nepateikė duomenų, jog ji būtų užklaususi Juridinių asmenų registrą pateikti duomenis ne tik apie RUAB „Pajūrio mėsinė“ esančius akcininkus, bet ir apie jų pasikeitimą ieškinyje nurodytu laikotarpiu. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovė, taisydama ieškinio trūkumus, turėtų patikslinti, kokia apimtimi prašo kiekvienai iš ieškinyje nurodytų atsakovių taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgti į įstatyme nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių rūšis. Teismas taip pat įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė netinkamai patikslino ieškinio materialųjį reikalavimą ir kad ieškovės suformuluotas reikalavimas neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad ieškovės ieškinio procesinis reikalavimas – išreikalauti įrodymus neatitinka CPK 199 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes teismas gali išreikalauti įrodymus, pagrindžiančius ieškovo reikalavimą, bet ne įrodymus būtinus reikalavimui suformuluoti.
  4. Ieškinio turinį sudaro dvi sudedamosios ieškinio dalys, vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas, pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Pagal suformuotą teismų praktiką ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Įstatyme nustatytas reikalavimas, jog pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus turi būti tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas – juos išdėstant procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, suprantamai kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2007). Gausioje teismų praktikoje nagrinėjamais klausimais taip pat yra nustatyta, kad ieškinys turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
  5. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartyje nustatė ieškinio trūkumus, jog ieškinio dalykas nėra suderintas su pagrindu, o skundžiamoje nutartyje nedetalizuodamas nurodė, kad ieškovė netinkamai patikslino ieškinio reikalavimą. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė AB Šiaulių bankas teismo prašo sandorius, kuriais laikotarpiais nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d., UAB „Danės slėnis“ ir L. G. pardavė, o UAB „Pajūrio mėsinė“ įgijo 4 580 000 vnt. UAB „Grimeda“ akcijų, pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją. Iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė sandorius ginčija actio Pauliana pagrindu, taip pat nurodo, kad sandoriai prieštarauja juridinio asmens teisnumui, imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei ir yra apsimestiniai. Pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ginčijamų sandorių, atsiskaitymą pagal šiuos sandorius patvirtinančių dokumentų pateikti negalinti, nes nėra ginčijamų sandorių šalis, ir prašė teismo šiuos sandorius išreikalauti.
  6. Pažymėtina, kad ieškovė, siekdama per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus, pateikė teismui įrodymus, jog kreipėsi į atsakoves, Juridinių asmenų registrų centrą dėl ginčijamų įrodymų pateikimo. Pareiškime dėl ieškinio trūkumų pašalinimo nurodė, kad ginčijamų sandorių pateikti negali, nurodė, dėl kokių priežasčių jų negali pateikti ir prašė teismo šiuos įrodymus išreikalauti. Sutiktina su apeliantės argumentu, jog teismui pripažinus, kad tam tikrų įrodymų dėl objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių, ieškovė negali pateikti, ir prašo juos išreikalauti, tokių įrodymų nepateikimas neturėtų būti laikomas ieškinio trūkumu (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
  7. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomą informaciją, jog atsakovės iki 2016 m. gruodžio 21 d. ieškovei nepateikė jokių dokumentų, susijusių su ginčijamais sandoriais ir pagal juos įvykdytus mokėjimus. Pažymėtina, kad nors byloje yra pateiktas ieškovės kreipimasis į VĮ Registrų centrą, kuriame prašoma VĮ Registrų centro pateikti duomenis apie UAB „Grimeda“ akcininkus, jų pasikeitimus, tačiau VĮ Registrų centro atsakymas nepateiktas. Ieškovės pareiškime dėl ieškinio trūkumų pašalinimo pažymėta, kad kartu su ieškiniu yra pateikti duomenys iš Juridinių asmenų registro. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas turi vertinti, ar yra pagrindas išreikalauti ginčijamus sandorius ir duomenis apie atsiskaitymą už įsigytas akcijas, taip pat kitus ieškovės prašomus įrodymus.
  8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atskirąjį skundą tenkina iš dalies, skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

6Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

7Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai