Byla 3K-3-43/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui jo ieškinys atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos advokatūrai, prašydamas įpareigoti Advokatų tarybą įrašyti pareiškėją į advokatų padėjėjų sąrašą.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad ieškinyje nėra tiksliai suformuluoto ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko) ir nesumokėtas žyminis mokestis (CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 82 straipsnio 1 punktas). Teismas teigė, kad nors, ieškinyje nurodyta, jog ieškinio dalykas – prašymas įpareigoti Advokatų tarybą įrašyti pareiškėją į advokatų padėjėjų sąrašą, tačiau iš ieškinio turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjas taip pat ginčija 2008 m. liepos 17 d. bei 2009 m. vasario 26 d. Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimus.

6Pareiškėjas 2009 m. balandžio 20 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybą įrašyti jį į advokatų padėjėjų sąrašą, taip pat pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi nusprendė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino ieškinio trūkumų, nes, ginčydamas ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2008 m. liepos 17 d. bei 2009 m. vasario 26 d. posėdžių sprendimus, nepatikslino ieškinio reikalavimų ir nurodė reiškiantis tą patį reikalavimą, kaip ir pradiniame ieškinyje. Teismas taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei ieškinio reikalavimas būtų patenkintas, nenuginčyti Advokatų tarybos sprendimai toliau liktų galioti, todėl susidarytų neleistina situacija, kai dėl to paties dalyko galiotų du skirtingi sprendimai: teismo sprendimas įrašyti pareiškėją į advokatų padėjėjų sąrašą ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimai atsisakyti įrašyti jį į advokatų padėjėjų sąrašą.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą, 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.

10Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad pareiškėjo pateiktas ieškinys neatitinka keliamų įstatymo reikalavimų, nes skiriasi ieškinio motyvuojamojoje dalyje išdėstytas ieškinio pagrindas ir ieškinio rezoliucinėje dalyje suformuluotas ieškinio dalykas. Prašymą įpareigoti Advokatų tarybą įrašyti jį į advokatų padėjėjų sąrašą pareiškėjas grindė tuo, kad Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2008 m. liepos 17 d. bei 2009 m. vasario 26 d. sprendimais be teisėto pagrindo atmetė jo prašymą šiuo klausimu. Pagal Advokatūros įstatymo 35 straipsnį asmenys į advokatų padėjėjų sąrašą įrašomi Advokatų tarybos sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą įpareigoti pareiškėją pašalinti pirmiau nurodytus ieškinio trūkumus, nes jų nepašalinus būtų neįmanoma užtikrinti proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų, taip pat kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepateikė ieškinio pareiškimo, atitinkančio įstatymo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi šis ieškinys pagrįstai laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu pareiškėjas R. B. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Ieškovo ieškinyje pareikštas reikalavimas – įpareigoti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybą įrašyti jį į advokatų padėjėjų sąrašą, nes visi Lietuvos advokatūrai pateikti dokumentai ir duomenys atitinka Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies reikalavimus – suformuluotas aiškiai, suprantamai ir tinkamai. Šis reikalavimas yra teisėtas, o jo pagrįstumas spręstinas nagrinėjant bylą teisme, bet ne bylos iškėlimo stadijoje. Pareiškėjas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, pateikė ieškinį ir nurodė jo dalyką atitinkančias aplinkybes. Pareiškėjo autonomijos ribojimas nustatant ginčo dalyką arba nurodant aplinkybes, kuriomis ketina remtis, yra akivaizdus dispozityvumo principo pažeidimas. Be to, teismas, neleisdamas suformuluoti reikalavimo tokio, kokio nori pareiškėjas, pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą.

142. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad pareiškėjas turėjo skųsti Advokatų tarybos atsisakymą įrašyti jį į advokatų padėjėjų sąrašą ir tik po to prašyti įpareigoti Advokatų tarybą atlikti prašomą veiksmą, nepagrįstas. Pareiškėjas turi teisę neribotą kiekį kartų kreiptis į Advokatų tarybą prašydamas įtraukti jį į advokatų padėjėjų sąrašą. Advokatų tarybai atsisakius atlikti pareiškėjo prašomą teisinį veiksmą, pareiškėjas įgijo teisę tokį veiksmą skųsti teismui ir prašyti jį įpareigoti Advokatų tarybą šį veiksmą atlikti. Kadangi pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą tokiam skundui paduoti, tai jis vėl kreipėsi į Advokatų tarybą prašydamas atlikti tą patį teisinį veiksmą. Tačiau šį kartą Advokatų taryba prašymo nesvarstė, motyvuodama tuo, kad jis jau svarstytas anksčiau ir dėl jo priimtas sprendimas, o pareiškėjas naujų aplinkybių nenurodė. Tada pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Advokatų tarybą atlikti prašomą veiksmą.

153. Lietuvos advokatūrai nesuteikta kompetencijos vertinti asmens profesinę kvalifikaciją. Ši tikrinama formaliai vertinant pateikiamą diplomą. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepriimdami ieškinio, atėmė pareiškėjui galimybę pateikti šiuos argumentus teisme ir įrodinėti savo reikalavimo teisėtumą bei pagrįstumą. Taip teismai apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

16Atsiliepimuose į kasacinį skundą Lietuvos advokatūra ir Mykolo Romerio universitetas nurodo, kad kol ieškinys nepriimtas ir byla nepradėta, tol jie dar nėra dalyvaujantys byloje asmenys, todėl prašo nagrinėti bylą teismo nuožiūra.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl reikalavimų ieškiniui ir ieškinio trūkumų šalinimo

20Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis skelbia, kad ,,Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ,,Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ,,Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą...“.

21Nagrinėjamos kasacinės bylos atveju yra susidariusi situacija, kada pareiškėjas, įgijęs teisės magistro išsilavinimą, pareiškė norą ir kreipėsi su prašymu į Lietuvos advokatūrą, prašydamas įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, o šiai priėmus sprendimą atsisakyti pareiškėją įtraukti į atitinkamą sąrašą, pareiškėjas savo teisių gynimo klausimu kreipėsi į teismą.

22Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 35 straipsnio 4 dalį bylos dėl atsisakymo įrašyti asmenį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme (CPK 27 straipsnio 9 punktas). Tam, kad civilinė byla būtų iškelta teisme, asmuo turi kreiptis į teismą, tačiau jo kreipimasis turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, taip šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Jau minėta, kad asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką. Taigi šios tvarkos laikymasis yra būtina sąlyga, kad materialusis teisinis reikalavimas, kylantis iš ginčijamų materialiųjų teisinių santykių, taptų ieškiniu. Asmens reikalavimas ir to reikalavimo pagrindimas yra materialiojo teisinio pobūdžio reiškiniai, adresuojami atsakovui ir teismui. Tačiau atitinkamas reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškinio pareiškimu. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111, 135 straipsniuose. Nors nurodytos įstatymo nuostatos ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actines; causa petendi) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be faktinio ieškinio pagrindo, egzistuoja ir juridinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas gali patenkinti ieškinį. Įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jeigu šis pagrindas ir būna nurodytas, tai nesaisto teismo, priimant sprendimą, nes ieškinio teisinio pagrindo nustatymas yra teisės taikymo ir aiškinimo sritis, o šią funkciją ex officio atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes.

23Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2009). Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.

24Kasacinio teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu klausimu konstatuoja, kad pareiškėjo (ieškovo) nurodyti ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, o teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami parengiamojo teismo posėdžio metu. Kita vertus, net ir esant tam tikram skirtumui tarp ieškiniu prašomo reikalavimo (ieškinio dalyko) ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje įvardytų klausimų, teismų nurodytas kaip ieškinio turinio trūkumas gali būti išspręstas ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet parengiamojo teismo posėdžio metu arba nagrinėjimo teisme proceso stadijoje. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą žyminiu mokesčiu apmokestinami ne tarpusavyje susiję ir iš esmės vieningą reikalavimą sudarantys požymiai, bet savarankiški reikalavimai.

25Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis naikintinos ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas spręsti pirmosios instancijos – Vilniaus apygardos teismui.

26Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 37, 85 Lt (2010 m. vasario 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme kartu su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Bylos esmė... 4. Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatė terminą... 6. Pareiškėjas 2009 m. balandžio 20 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį,... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi nusprendė... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvu,... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu pareiškėjas R. B. prašo Lietuvos apeliacinio teismo... 13. 1. Ieškovo ieškinyje pareikštas reikalavimas – įpareigoti Lietuvos... 14. 2. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad pareiškėjas turėjo skųsti... 15. 3. Lietuvos advokatūrai nesuteikta kompetencijos vertinti asmens profesinę... 16. Atsiliepimuose į kasacinį skundą Lietuvos advokatūra ir Mykolo Romerio... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl reikalavimų ieškiniui ir ieškinio trūkumų šalinimo... 20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis skelbia, kad ,,Žmogaus... 21. Nagrinėjamos kasacinės bylos atveju yra susidariusi situacija, kada... 22. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 35 straipsnio 4 dalį bylos... 23. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra... 24. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu klausimu konstatuoja, kad... 25. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d.... 26. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu,... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį ir Lietuvos... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...