Byla e2-5066-793/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant ieškovei R. A., ieškovės atstovei advokatei Vilmai Gudaitei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams direktoriui A. B. ir advokatui Romui Kersnauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 22 334,89 Eur turtinės žalos, 1 000,00 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017 m. spalio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 22 d. ieškovės žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 1,96 ha plote iškirsti, ištraukti ir išvežti smulkius nepilnaverčius medžius ir krūmus, atlikti traukimo ir išvežimo paslaugas, pasiimant nukirstus smulkius nepilnaverčius medžius ir krūmus. Sudarant Sutartį atsakovei buvo perduotas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 12 d. išduotas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, ir informavo atsakovę, jog pagal išduotą leidimą jos sklype galima šalint tik savaime suaugusius želdinius iki 20 cm skersmens, 1,3 m aukštyje. 2017 m. lapkričio mėn. viduryje nuvykusi į žemės sklypą R. A. pamatė, kad iškirsti beveik visi jos sklype buvę medžiai, tame tarpe ir saugotini. Teigia, jog atsakovė padarė pažeidimus iškirsdama didesnius nei 20 cm skersmens medžius, tokiu būdu padarydama ieškovei 21 840,00 Eur žalą bei 494,89 Eur tiesioginius nuostolius už iškirstų medžių kiekio apskaičiavimą, viso 22 334,89 Eur. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija nustatė, kad ieškovės žemės sklype iškirsta: 53 pušys 20 cm skersmens, 46 pušys 24 cm skersmens, 16 pušų 28 cm skersmens, 1 pušis 32 cm skersmens, 26 beržai 20 cm skersmens, 8 beržai 24 cm skersmens, 6 beržai 28 cm skersmens, 1 beržas 32 cm skersmens, 1 drebulė 20 cm skersmens, 2 drebulės 24 cm skersmens, 5 blindės 20 skersmens. Nuostoliai apskaičiuoti pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Teigia, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – iškirto saugotinus medžius – dėl ko R. A. padaryta turtinė žala. Atsakovei iškirtus ieškovės saugotinus medžius, ji patyrė didelį stresą, ilgą laiką išgyveno dėl šio įvykio, ją lydėjo dvasiniai išgyvenimai, nemiga bei atsirado sveikatos sutrikimai – širdies ritmo ir kraujotakos sutrikimai. Tokiu būdu R. A. buvo padaryta neturtinė žala, kurią ji įvertina 1 000,00 Eur, ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovės (1 t., e. b. l. 1-8).
  2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad prieš sudarant Sutartį su ieškove, R. A. nurodė, jog būtina išvalyti sklypą nuo menkaverčių krūmų, medžių, kadangi atitinkamos institucijos ją du kartus nubaudė už tai, kad žemės ūkio paskirties sklypas nesutvarkytas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Praėjus dviem savaitėms po darbų atlikimo ieškovės paskambino atsakovei ir pareiškė, kad jos netenkina darbų kokybė dėl žemės paklotės, kadangi per daug išvažinėta miško technika, telkšo balos, tačiau jokių rašytinių pretenzijų nepareiškė. Teigia, jog atsakovė savo įsipareigojimus įvykdė taip, kaip buvo numatyta Sutartyje. Tuo tarpu ieškovė deklaratyviai teigia, kad žalą jai padarė atsakovė, iškirsdama 165 vienetus saugotinų medžių. Pažymi, jog atsakovei nebuvo jokio tikslo iškirsti ir pasisavinti ieškovės sklype buvusių saugotinų medžių. Be to, teigia, kad pradėjus kirtimo darbus ieškovės sklype, matėsi, jog prieš kurį laiką jau buvo kirsti storesni medžiai. Pažymi, kad iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus aktas bei jo priedai patvirtina tik kelmų kiekį ir jų skersmenų dydį, tačiau iškirstų medžių kokybė, nukirtimo laikas net nebuvo nustatinėjami, todėl prašoma priteisti turtinė žala yra nepagrįsta (1 t., e. b. l. 91-94).
  3. Ieškovė R. A. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Teigia, jog prieš Sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymą ir jos sudarymo metu, šalys kartu nebuvo nuvykę apžiūrėti sklypo. Sudarant Sutartį su atsakove buvo susitarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvalytų mišką – iškirstų medžius kurių skersmuo iki 20 cm, tačiau paliktų saugotinus medžius, kurių skersmuo nuo 20 cm. Išduotame Klaipėdos rajono savivaldybės leidime buvo leista kirsti medžius iki 20 cm. Teigia, nors 1,36 ha yra melioruota žemė (nesaugotina teritorija) ir toje vietoje medžius iki 20 cm kirsti galima, o 0,6 ha nemelioruota (saugotina teritorija), tačiau padarytą žalą apskaičiavo viso sklypo – 1,96 ha. Išduodant leidimą kirsti medžius, nebuvo nurodyta melioruota/nemelioruota teritorija. Pažymėjo, jog valstybė, skaičiuodama žalą, nevertino melioruotos žemės, o tik nuo saugotiną 0,6 ha teritoriją. Patvirtino, kad su atsakove nesitarė, jog baigus darbus bus pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas.
  4. Ieškovės atstovė advokatė Vilma Gudaitė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šalių sudaryta Sutartis turi būti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis. Teigia, jog šalių susitarimas buvo iškirsti medžius iki 20 cm skersmens, o medžiai 20 cm ir daugiau turi būti palikti. Atsakovės argumentas, kad reikia vadovautis 2018 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad ieškovės žemės sklypo dalyje (1,36 ha), kurioje yra melioracijos įrenginiai, iškirsti medžiai nelaikyti saugotinais, yra nepagrįstas. Ieškovės žemės sklype yra 7 cm skersmens drenažo vamzdžiai, kurie laikytini ieškovės nuosavybe. Drenuotoje vietoje saugotini medžiai augti gali. Teigia, jog atsakovė neįrodė, jog iki Sutarties sudarymo, ieškovei priklausančiame žemės sklype buvo iškirsti medžiai, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog žala padaryta trečiųjų asmenų. Pabrėžė, jog atsakovė neperdavė ieškovei atliktų darbų pagal priėmimo-perdavimo aktą. Teigia, kad žala ieškovei apskaičiuota pagal medžių atkuriamąją vertę, o ne rąstų vertę.
  5. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad prieš pasirašant Sutartį su ieškove kalbėjo, kad žemės sklypas yra apaugęs, todėl jį reikia išvalyti, kadangi už netvarkingą sklypą ieškovė moka baudas. Patvirtino, kad R. A. perdavė Klaipėdos rajono savivaldybės išduotą leidimą. Nurodė, jog susitarė, kad nekirs medžių, kurių skersmuo didesnis kaip 20 cm. Paaiškino, jog prieš pasirašant Sutartį, atsakovės atstovas buvo nuvykęs į žemės sklypą jį apžiūrėti. Nurodė, kad neneigia aplinkybės, jog kertant medžius galėjo pasitaikyti viena kita klaida, kadangi medžiai įvertinus juos vizualiai ir nematuojant, tačiau ne tokio masto, kaip teigia ieškovė. Patvirtino, kad kerta medžius, kurių skersmuo 20 cm, didesnius kaip 20 cm medžius, palieka. Paaiškino, jog darbai nebuvo baigti, kai ieškovė atvyko pasižiūrėti į sklypą.
  6. Atsakovės atstovas advokatas Romas Kersnauskas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė visus darbus pagal Sutartį įvykdė tinkamai ir jos nepažeidė, tuo tarpu ieškovė pati elgėsi nepakankamai rūpestingai, tiksliai nenurodydama, kokius medžius kirsti, juos sužymėti ir pan. Teigia, jog reikėtų atsižvelgti į tai, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitė teisinis reguliavimas ir saugotinais medžiais pripažįstami medžiai, kurių skersmuo yra 30 cm., drebulė ir blindė, apskritai, išbraukti iš saugotinų medžių kategorijos. Pažymėjo, jog reikia vadovautis byloje esančia Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos rašte pateiktais duomenimis apie medienos vertę.

5Teismas konstatuoja:

6ieškinys tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei R. A. nuosavybės teise priklauso 1,96 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 33-34). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 12 d. R. A. išdavė leidmą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti Nr. AL-45, kurio pagrindui ieškovei leista žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalinti savaime suaugusius želdinius iki 20 cm skersmens (1,3 m aukštyje), kitus želdinius išsaugant (1 t., e. b. l. 12). 2017 m. spalio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti smulkių nepilnaverčių medžių ir krūmų kirtimo, traukimo ir išvežimo paslaugas 1,96 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Darbų atlikimo laikotarpis nuo 2017 m. lapkričo 16 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. Ieškovė kaip atlygį atsakovei įsipareigojo atiduoti nukirstus smulkius nepilnaverčius medžius ir krūmus (1 t., e. b. l. 11). 2017 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate užregistruotas R. A. pareiškimas apie tai, kad 2017 m. lapkričo 13 d. nuvykusi į sklypą pamatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvalė visą sklypą, palikdama tik kelis medžius, tokiu būdu buvo išpjauta ir pagrobta 163 pušys ir 56 beržai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyrius 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. M-1-01-93486-17 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi tarp šalių susikostė civiliniai teisiniai santykiai, kilę iš 2017 m. spalio 26 d. sudarytos paslaugų sutarties (1 t., e. b. l. 13-14). 2017 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajonas) nutarimu Nr. M-1-01-93486-17 panaikino minėtą 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir grąžino jį patikslinimui (1 t., e. b. l. 15-16). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyrius 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. M-1-01-93486-17 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajonas) 2018 m. sausio 12 d. nutarimu netenkino R. A. skundo ir nepanaikino 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., e. b. l. 17-20, 21-23). Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 nutartimi R. A. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajonas) 2018 m. sausio 12 d. nutarimo atmetė (1 t., e. b. l. 24-28). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-558-2018 pripažinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirintų „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punkto reikalavimus dėl ko jam paskirta 190,00 Eur bauda (2 t., e. b. l. 59-60).
  2. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp bylos šalių kilo dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), buvusių medžių iškirtimo pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti, ir pagal tarp šalių sudarytą Paslaugų teikimo sutartį. Ieškovė prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškirtus daugiau medžių, nei buvo sutarta ir leista išduotame leidime, ji patyrė turtinę žalą.

7Dėl turtinės žalos priteisimo.

  1. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė šalių sutartinius santykius, kadangi iškirto 165 saugotinus, t. y. 20 ir daugiau centimetrų skersmens turinčius medžius – pušis, beržus, drebules, blindes. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, teigdama, jog neiškirto tokio kiekio saugotinų medžių, nors neneigė, kad per klaidą galėjo iškirsti vieną kitą saugotiną medį. Teigia, jog šalys buvo sutarusios, jog bus kertami ir 20 cm skersmens medžiai, o didesni nei 20 cm bus palikti. Be to, pabrėžė, jog darbų atlikimo metu buvo pastebėta, jog kai kurie medžiai buvo iškirsti anksčiau, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo darbus.
  2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 52 punktas; 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017 31 punktas).
  3. Kai tarp sutarties šalių kyla nesutarimų dėl sutarties sąlygų aiškinimo, teismas, spręsdamas ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuojamos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Aiškinant CK 6.193 straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).
  4. Bylos duomenimis jau nustatyta, kad pagal tarp šalių sudarytą Sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti R. A. smulkių nepilnaverčių medžių ir krūmų kirtimo, traukimo ir išvežimo paslaugas 1,96 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovė kaip atlygį atsakovei įsipareigojo atiduoti nukirstus smulkius nepilnaverčius medžius ir krūmus. Sutarties 2 dalimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atsakyti už darbus nurodytų sklypų ribose, bei prisiėmė visą atsakomybę už sklypų ribų nesilaikymo pasekmes. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ieškovei išduotame leidime saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti R. A. leista žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalinti savaime suaugusius želdinius iki 20 cm skersmens (1,3 m aukštyje), kitus želdinius išsaugant. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 2017 m. gruodžio 28 d. rašto „Dėl saugotinų medžių kirtimo ir aplinkai padarytos žalos paskaičiavimo“ Nr. (10)-LV4-2942 matyti, kad 2017 m. gruodžio 20 d. Departamento Klaipėdos rajono agentūros specialistai, dalyvaujant Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus specialistui atliko žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. A. patikrinimą. Apžiūros metu nustatyta, kad yra išpjauti saugotini medžiai. Tiksliai įvertini padarytą žalą aplinkai dabar negalima, kadangi žemės sklypas padengtas sniego sluoksniu (1 t., e. b. l. 29-30). Iš 2017 m. gruodžio 12 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos rašto „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus“ Nr. 1384 matyti, jog 2017 m. gruodžio 8 d. buvo atliktas žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iškirstų medžių tūrio nustatymas pagal kelmų matavimus, kurio metu nustatyta, jog viso iškirsta 69,599 kubiniai metrai medienos, o likvidinės – 58,383 kubiniai metrai, iš kurių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio 20 cm ir daugiau – 46,521 kubiniai metrai stiebų medienos, o likvidinės – 39,076 kubiniai metrai. Iš viso iškirsti 447 medžiai, iš kurių 165 medžiai 20 ir daugiau centimetrų skersmens (1 t., e. b. l. 34-36). 2018 m. gegužės 29 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija pateikė raštą „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus“ Nr. 1427, kuriame nurodyta, jog R. A. prašymu patikslinus atliktų matavimų rezultatus, pateiktus 2017 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 1384, nustatyta, kad medžiai, kurių apskaičiuotas skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknines kaklelio buvo daugiau nei 20 cm sudarė 123 medžiai (92 pušys, 27 beržai, 1 blindė ir 3 drebulės) (2 t., e. b. l. 31-32, 33-37).
  5. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pagal tarp šalių sudarytą Sutartį stiprioji pusė yra atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog medžių kirtimo veikla užsiima jau ilgą laiką. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ieškovė R. A. būtų labiau patyrusi ir turinti daugiau praktikos nei atsakovė, sudarant tokios pobūdžio sutartis, kokia yra aiškinama šioje byloje. Pagal šalių sudarytos Sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo visame 1,96 ha ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atlikti smulkių nepilnaverčių medžių ir krūmų kirtimo, traukimo ir išvežimo paslaugas. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, jog Sutarties pasirašymo metu ieškovė atsakovei perdavė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 12 d. išduotą leidimą Nr. AL-45, kuriuo, kaip minėta, leista šalinti savaime suaugusius želdinius iki 20 cm (1,3 m aukštyje), kitus želdinius išsaugant. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos Sutarties privaloma sudedamoji dalis yra išduotas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti. Būtent aptariamu leidimu R. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatė susitarimo turinio apimtį – kokiame žemės sklype, kokio skersmens, kokiame aukštyje suaugę želdiniai bus iškirsti. R. A. nesuteikė atsakovei daugiau teisių kertant ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančius medžius, negu tai numatė sudaryta Sutartis ir išduotas leidimas. Nors teismo posėdžio atsakovė nurodė, kad šalys buvo sutariusios, jog bus iškirsti medžiai iki 20 cm imtinai, tačiau šias aplinkybes paneigia tarp šalių sudarytos Sutarties ir išduoto leidimo, kuris laikytinas sudėtine Sutarties dalimi, turinys. Be to, pažymėtina, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ Nr. 206 (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 3.11 punktas nustatė, jog medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotose laukuose: beržai, eglės ir pušys, didesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiose sodo sklypuose, tačiau šiuo atveju nustačius šalių susitarimo turinį, darytina išvada, jog atsakovė pagal sutarties sąlygą neturėjo teisės iškirsti medžių, kurių skersmuo yra 20 cm ir daugiau.
  6. Sprendžiant klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutarties pagrindu turėjo teisę iškirsti medžius, kurių skersmuo 20 cm, įvertintinas ir byloje esantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 5 d. raštas „Dėl paklausimo“ Nr. (12-6)-D8-3560, kuriame nurodyta: „Atsakydami į paklausimą, ar medis tampa saugotinu, kai jo skersmuo 1,3 m aukštyje yra lygiai 20 cm, manome, kad būtina atsižvelgti į tai, kad medis yra augantis organizmas, ir jo kamieno skersmuo nuolat didėja. Todėl manytina, kad Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ patvirtintame Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąraše nurodyti medžiai, kurių skersmuo yra didesni kaip 20 cm, tampa saugotinais jau tuomet, kai šis kamieno matmuo pasiekia 20 cm“ (2 t., e. b. l. 63).
  7. Esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad šalių susitarimo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iškirsti ieškovės 1,96 ha žemės sklype esančius smulkius nepilnaverčius medžius ir krūmus, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra iki 20 cm, t. y. 20 cm ir didesnio skersmens medžiai turėjo būti palikti.
  8. Nustačius tarp šalių sudarytos Sutarties turinio apimtį, būtina išspręsti klausimą dėl civilinės atsakomybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikymo galimumo ir pagrįstumo.
  9. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 2-4 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieškovei keliant reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, taikytinos sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
  10. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 str.). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  11. Bylos duomenimis jau nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-558-2018 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. B. paskirta 190,00 Eur bauda, kadangi buvo pažeista Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirintų „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punkto reikalavimai. Pagal nutarimo priėmimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso redakciją, 281 straipsnio 1 dalis nustatė atsakomybę už neteisėtas želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą.
  12. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog ieškovės miške kertant medžius jie nebuvo matuojami, jų skersmuo buvo įvertintas vizualiai, todėl galėjo būti nukirstas vienas kitas medis, didesnio nei 20 cm skersmens, tačiau ne tokios apimties kaip nurodo ieškovė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo nesutikimą su ieškiniu taip pat motyvuoja aplinkybe, jog atsakovei pradėjus darbus R. A. žemės sklype buvo pastebėta, kad iš anksčiau yra iškirsta apie 50-80 medžių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015) (CPK 178 str.). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Vertinant atsakovės atsikirtimų į ieškinį pagrįstumą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad atsakovei pradėjus kirtimo darbus ieškovės sklype matėsi, jog prieš kurį laiką buvo iškirsta 50-80 medžių. Pabrėžtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydama Sutartį su ieškove prisiėmė atsakomybę už darbus, atliktus R. A. žemės sklype, todėl atsakovei kilus įtarimų, kad dalis medžių jau buvo iškirsta anksčiau, ji turėjo galimybę susisiekti su ieškove ir šias aplinkybes aptarti. Vien deklaratyvūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiginiai, kad dalis medžių buvo iškirsta iki jai pradedant vykdyti darbus ieškovės sklype, neparemti įrodymais, šios aplinkybės buvimo nepatvirtina. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai – Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2017 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. 1384, kuris patikslintas 2018 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 1427 patvirtina, jog iškirsti 2 medžiai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo 20 cm, ir 123 medžiai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo daugiau kaip 20 cm, iš viso 125 medžiai.
  13. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėti veiksmai yra pripažinti ne tik Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, bet ir kitais 20 punkte minėtais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, nors nutarime, kuriuo atsakovės vadovui paskirta bauda nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vykdydamas medžių kirtimo darbus pagal 2017 m. spalio 26 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 35, pasirašytą su R. A., neturėdamas leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (0,60 ha) savavališkai išpjovė 38 vienetus žalių pušų ir 11 vienetus. beržų, iš viso 49 medžius, tačiau nagrinėjamu atveju vertintinas tarp šalių sudarytos sutarties turinys, kuriame nurodyta, jog atsakovė kirtimo darbus atlieka viso R. A. priklausančio žemės sklypo, t. y., 1,96 ha ribose.
  14. Esant šioms teismo nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms darytina išvada, kad viena iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėti veiksmai – yra nustatyta. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, atlikti, ieškovei R. A. priklausančiame žemės sklype (1,96 ha), adresu (duomenys neskelbtini), iškirto 2 medžius, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo 20 cm, ir 123 saugotinus medžius, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo daugiau kaip 20 cm, tokiu būdu pažeisdama tarp šalių sudaryto susitarimo turinį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirintų „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ Nr. 206 3.11 punktą. Aplinkybė, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ Nr. 206 redakcija, numatanti kitus medžių genčių ir (ar) rūšių, krūmų skersmens (1,3 m aukštyje) ir aukščio parametrus nei buvo ankstesnėje redakcijoje (ginčo atsiradimo metu) sprendžiant klausimą, dėl kriterijų, kurie medžiai priskirtini saugotinais, nevertintina, kaip teisiškai šio ginčo atveju nereikšminga aplinkybė.
  15. Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, nagrinėjamu atveju nepakanka konstatuoti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėdama Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, ir ieškovės sutikimo vykdė saugotiniems priskiriamų želdinių pašalinimą. Taip pat būtina nustatyti, ar dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala, bei nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos.
  16. Byloje kilo ginčas dėl padarytos žalos masto, t. y. ar ieškovei priklausančio žemės sklypo melioruotoje dalyje (1,36 ha) esantys medžiai, kurie nepriskirtini saugotiniems, gali būti reikalaujama žalos atlyginimo. Kaip jau pasisakyta sprendimo 11, 13 punktuose tarp šalių sudaryto susitarimo turinys apėmė atsakovės įsipareigojimas pašalinti iki 20 cm skersmens (1,3 m aukštyje) esančius želdinius visame 1,96 ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Todėl aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regionio aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūra 2018 m. balandžio 27 d. patikrinimo akte Nr. (10)-LT1-53 vertinti tik R. A. priklausančioje žemės sklypo 0,60 ha dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), padaryti neteisėti veiksmai, jame nupjovus 49 vienetus saugotinų medžių (38 pušis ir 11 beržų), nelaikytina sudarančia pagrindą konstatuoti, kad sprendžiant klausimą dėl padarytos žalos ieškovei dydžio, neturi būti įtraukiama 1,36 ha žemės sklypo dalis.
  17. Minėta, jog Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija 2018 m. gegužės 29 d. patikslintame rašte „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus“ Nr. 1427 nustatė, kad medžiai, kurių apskaičiuotas skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo daugiau nei 20 cm, sudaro 123 vienetai (92 pušys, 27 beržai, 1 blindė ir 1 drebulė), taip pat iškirsta viena pušis ir 1 beržas, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo 20 cm. Iš viso ieškovei R. A. priklausančiame žemės sklype neteisėtai iškirsti 125 medžiai. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas aplinkybes laikytina, kad ieškovė neįrodė, kad jos žemės sklype neteisėtai iškirsti 165 vienetai medžių, todėl žalos dydis nustatinėtinas vertinant 125 neteisėtai iškirstus medžius.
  18. Siekiant apskaičiuti padarytos žalos ieškovei dydį taikytinos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) nuostatos. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai vertinami (už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje, o nupjautą medį matuojant kelme), atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas): I grupė – 3,00 Eur; II grupė – 6,00 Eur; III grupė – 9,00 Eur; IV grupė – 13,00 Eur (Įsakymo 2 punktas). Pagal Įsakymo 1 priedą blindė ir drebulė priskiriami I grupei, vadinasi, 1 centimetras vertintinas 3,00 Eur, o pušis ir beržas priskirtini II grupės medžiams, todėl jų įkainis 6,00 Eur už centimetrą. Iš Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2018 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 1427 matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype neteisėtai iškirsta: 53 pušys, kurių skersmuo nuo 20 iki 23,8 cm, 31 pušis, kurių skersmuo nuo 24 iki 27,5 cm, 8 pušys, kurių skersmuo nuo 28,1 iki 30 cm ir 1 pušis, kurios skersmuo 33 cm. Šių medžių atkuriamoji vertė apskaičiuotina taip: 20x6x53=6 360,00 Eur; 24x6x31=4 464,00 Eur; 28x6x8=1 344,00 Eur; 33x6x1=198,00 Eur. Taip pat iškirsta 19 beržų, kurių skersmuo nuo 20 iki 23,8 cm, 5 beržai, kurių skersmuo 24 iki 27,5 cm, 3 beržai, kurių skersmuo 28,1 iki 30 cm ir 1 beržas, kurio skermsuo 34 cm. Beržų atkuriamoji vertė paskaičiuotina taip: 20x6x19=2 280,00 Eur; 24x6x5=720,00 Eur; 28x6x3=504,00 Eur; 34x6x1=204,00 Eur. Ieškovės žemės sklype taip pat neteisėtai iškirsta 1 blindė ir 3 drebulės, kurių skersmuo nuo 20 iki 23,8 cm, todėl šių medžių atkuriamoji vertė paskaičiuotina tokiu būdu: 20x3x1=60,00 Eur; 20x3x3=180,00 Eur. Iš viso R. A. žemės sklype neteisėtai iškirstų medžių atkuriamoji vertė siekia 16 314,00 Eur.
  19. Atsakovė pateikė teismui Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2018 m. liepos 20 d. raštą „Dėl iškirstų medžių vertės nustatymo“ Nr. 1432, kuriame nurodyta jog R. A. žemės sklype iškirstų medžių 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio 20 cm ir daugiau vertė yra 792,77 Eur (2 t. e. b. l. 72-73). Pažymėtina, jos Sutarties šalys buvo sutarusios, jog ieškovė atsakovei kaip atlygį atiduoda nukirstus smulkius nepilnaverčius medžius ir krūmus. Kadangi tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas, kad R. A. parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškirstus medžius, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vertinant ieškovei padarytos žalos dydį nėra pagrindo vadovautis atsakovės pateikta iškirstų medžių verte. Turi būti vadovaujamasi medžių atkuriamąja verte, nes dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, buvo peržengtos šalių susitarimo ribos, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškertant 125 medžiais daugiau, nei buvo tariamasi. Dėl neteisėtai iškirstų medžių, ieškovei buvo padaryta žala, kadangi ji neteko dalies savo turto. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės reikalaujamo turtinės žalos dydžio priteisimo įvertinta aplinkyė, kad atsakovė iš esmės pačio R. A. reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, jos apskaičiavimo būdo neginčijo, neįrodinėjo, kad turėtų būti priteistinta mažesnio dydžio žala, neprašė nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str. 2 d.).
  20. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis šalių paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, teismas laiko, jog yra nustatytos visos civilinės atsakomybės kilimo atsakovei sąlygos. UAB “ (duomenys neskelbtini)” neteisėtai iškirtus R. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties 1,96 ha sklype 125 medžius, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio 20 cm ir daugiau, ieškovės turtui buvo padaryta žala. Atsakovei laikantis šalių susitarimo sąlygų ir iškirtus medžius iki 20 cm 1,3 m aukštyje, ieškovei žala nebūtų padaryta, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų ir žalos R. A. padarymo.
  21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
  22. Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos visos sutartinės civilinės atsakomybės atsakovei kilimo sąlygos, todėl išsamiau dėl kitų šalių argumentų ir atsikirtimų nepasisakytina.
  23. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistini 16 314,00 Eur žalos atlyginimui (neteisėtai iškirstų medžių atkuriamoji vertė) ir tiesioginiai R. A. patirti nuostoliai už iškirstų medžių kiekio apskaičiavimą – 494,89 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijai, iš viso 16 808,89 Eur.

8Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

  1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Teigia, jog atsakovei iškirtus ieškovės saugotinus medžius, ji patyrė didelį stresą, ilgą laiką po šio įvykio lydėjo dvasiniai išgyvenimai, nemiga bei atsirado sveikatos sutrikimai – širdies ritmo ir kraujotakos sutrikimai, taip pat buvo išduotas nedarbingumas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d.
  2. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d., nuostatoje, numatančioje, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas reikalauja užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą ir tuo pačiu kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinant tai, kad kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį.
  3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. R. A. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (1 t., e. b. l. 43-44). Iš byloje esančio VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad 2018 m. balandžio 6 d. ieškovei atvykus į medicinos įstaigą, jai nustatyta hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, dviburio vožtuvo prolapsas ir priešlaikinė AV jungties depoliarizacija. Anamnezėje nurodyta, jog sveikata ypač pablogėjo, nes turi daug emocijų, pergyvenimų (2 t., e. b. l. 46-47).
  4. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos ieškovei atlyginimo sutiktina, jog dėl ieškovės miške buvusių medžių iškirtimo R. A. patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei su tuo susijusius nepatogumus, tačiau įvertinus ieškovės pateiktų įrodymų turinį, kurių pagrindu ji motuvuoja savo reikalavimą, darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad būtent dėl įvykusio įvykio R. A. atsirado sveikatos sutrikimai – širdies ritmo ir kraujotakos sistemos pablogėjai, kurių anksčiau nebuvo. Pateikti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės sveikatos problemų atsiradimas priežastiniu ryšiu susijęs būtent su sužinojimu apie miško iškirtimą. Nors ieškovei buvo išduotas nedarbingumas netrukus po to, kai R. A. sužinojo apie iškirstą mišką, tačiau nedarbingumo pažymėjime nėra nurodyta aiški ieškovės negalavimų priežastis. Jame pažymėta, jog R. A. nedarbingumo priežastis – liga.
  5. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog 200,00 Eur dydžio neturtinės žalos ieškovei priteisimas yra pakankama pinigų suma, kompensuojanti R. A. patirtus dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies iš R. A. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistini 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
  6. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininkų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju, o jų kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.).
  7. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 17 008,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
  2. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 100,00 Eur dydžio žyminį mokestį, o nuo likusios 463,00 Eur dalies mokėjimo atleista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 10, 73-74). Už advokato paslaugas ieškovė sumokėjo 800,00 Eur, taip pat R. A. patyrė 80,00 Eur išlaidas už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 40,00 Eur už ortografinio žemėlapio gavimą (1 t., e. b. l. 139-145). Iš viso ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 020,00 Eur. Atsakovė pateikė duomenis, kad už advokato paslaugas sumokėjo 500,00 Eur, o už Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pateiktą raštą dėl iškirstų medžių vertės nustatymo – 121,00 Eur, iš viso 621,00 Eur (2 t., e. b. l. 74-75, 80). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinti 72,89 procentai ieškinio reikalavimų), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistini 743,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (1 020,00 Eur x 72,89 procentai), o iš ieškovės atsakovei priteistini 168,35 Eur (621,00 Eur x 27,11 procentai) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistini 575,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. A. naudai. Iš atsakovės į valstybės biudžetą taip pat priteistinas 337,48 Eur žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo R. A. buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

10Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

  1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi areštuotas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, neviršijant 23 334,89 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovės priteista 17 008,89 Eur žalos atlyginimui, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas pakeisti 2018 m. kovo 29 nutartimi atsakovei pritaikytas laikinąsias apsaugos ir sumažinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 23 334,89 Eur iki 17 008,89 Eur, t. y. areštuotinas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, neviršijant 17 008,89 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą (CPK 145 str. 1 d. 1 p. ). Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 150 str. 3 d.).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

12ieškinį tenkinti iš dalies.

13Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 16 808,89 Eur (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus ašuonis Eur 89 ct) turtinės žalos, 200,00 Eur (du šimtus Eur 00 ct) neturtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 17 008,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 575,13 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

14Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 337,48 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis Eur 48 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

15Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones sumažinant jų mastą nuo 23 334,89 Eur iki 17 008,89 Eur, t. y. areštuoti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, neviršijant 17 008,89 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

16Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai