Byla 2A-1059-464/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Petro Jaržemskio, sekretoriaujant R.Kurganovaitei, dalyvaujant ieškovių atstovui adv. A. Burinskui, atsakovo atstovui adv. D.Gagiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių A. V. ir U. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių A. V. ir U. V. ieškinį atsakovams G. S., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovės A. V. ir U. V. 2008-06-06 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 11-12), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. S. ieškovei A. V. 16 494 Lt, ieškovei U. V. – 1 478 Lt turtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas G. S. 2007-11-29 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir nuteistas. Šio autoįvykio metu dėl atsakovo kaltės ieškovėms padaryta turtinė žala: sugadintas jų turtas, ieškovė A. V. turėjo transporto, vaistų įsigijimo išlaidų, neteko su darbu susijusių pajamų, o ieškovė U. V. – išlaidų vaistams.

4Atsakovas G. S. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 38-40) su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad eismo įvykio metu savo civilinę atsakomybę jis buvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šią aplinkybę patvirtina draudimo sutartis su UADB „Baltikums draudimas“, todėl ieškinys turėjo būti pareikštas draudikui. Šiuo atveju ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, dėl to atmestinas. Pažymėjo, kad iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovių reikalavimas, jo pagrindas ir ribos, prašomos priteisti turtinės žalos dydis nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais.

5Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) atsiliepimu į ieškinį (b.l. 133-137) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovai nesikreipė į Biurą dėl žalos atlyginimo, nepateikė pretenzijos kartu su visa informacija, reikalinga nustatyti eismo įvykio aplinkybėms ir eismo įvykio metu padarytai žalai. Ieškovų reikalaujamos priteisti sumos nepagrįstos jokiais įrodymais, neišsaugotas sugadintas turtas, nėra įrodymų apie šio turto vertę. Darbo užmokesčio netekimo, transporto, vaistų išlaidos taip pat nepatvirtintos jokiais įrodymais ir paskaičiavimais. Pažymėjo, kad Biuras negali būti traukiamas atsakovu šioje byloje vietoj bankrutuojančio draudiko (LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 20 str. 3 d.).

6Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-05-20 sprendimu ieškovių A. V. ir U. V. ieškinį atmetė bei priteisė solidariai iš ieškovų atsakovo G. S. naudai 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2008-03-12 nutartimi UADB „Baltikums draudimas“ buvo iškelta bankroto byla galiojant LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2007-05-17 redakcijai, dėl to Biurui atsirado pareiga atlyginti už minėto draudiko draudėjų padarytą žalą. Nukentėjęs eismo įvykio metu asmuo, norėdamas gauti išmoką už bankrutuojantį draudiką iš Biuro, privalo įvykdyti visas pareigas, numatytas šiame įstatyme bei LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu patvirtintuose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), tačiau ieškovės šios pareigos neatliko. Tuo atveju, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo (šiuo atveju ieškovės) kreipėsi į teismą, reikalaudamas žalos atlyginimo iš kaltininko arba atsakingo draudiko, kuriam iškelta bankroto byla (šiuo atveju ieškovės kreipėsi į teismą baudžiamoje byloje ir šiame ieškinyje civilinio proceso tvarka), Biuras negali būti traukiamas atsakovu tokioje byloje vietoj bankrutuojančio draudiko (LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 20 str. 3 d.). Įvertinęs ieškovių pateiktus įrodymus, teismas sprendė, jog jų prašomas priteisti turtinės žalos dydis nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais, ieškinyje nurodomas žalos skaičiavimas nėra siejamas su prie ieškinio pateiktais dokumentais, nesilaikyta žalos nustatymo tvarkos, dėl ko ieškinys yra nepagrįstas ir atmetamas (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimas Nr. 51).

7Ieškovės A. V. ir U. V. apeliaciniu skundu (b.l.165-167) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad ieškovės turi teisę pasirinkti, ką patraukti atsakovu civilinėje byloje. Kadangi atsakovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, todėl jis ir buvo patrauktas atsakovu civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Pažymi, jog be ieškovių sutikimo Biuras negalėjo būti patrauktas atsakovu. Teismo iniciatyva Biuras galėjo būti įtrauktas tik trečiuoju asmeniu, o atsakovas, atlyginęs nukentėjusiosioms žalą, Draudimo įstatymo pagrindu galėtų kreiptis į Biurą dėl draudimo išmokos priteisimo. Nurodo, kad teismo nuosprendis – tai pagrindinis teismui pateiktas įrodymas, patvirtinantis, kad dėl autoįvykio kaltas atsakovas, dėl jo neteisėtų veiksmų ieškovės buvo sužalotos ir joms padaryta turtinė ir neturtinė žala. Todėl teismas negalėjo atmesti ieškinio tik dėl to, kad nėra pateikta rašytinių įrodymų. Tai, kad ieškovės neišsaugojo sugadinto turto ar drabužių ir nepateikė šio turto draudikui, kuris nėra atsakovas byloje, nereiškia, kad ieškovėms nebuvo padaryta žala. Teismas nekreipė dėmesio į ieškovių pateiktus žalos dydžio paskaičiavimus bei ignoravo įvykio aplinkybes. Nekelia abejonių, kad autoįvykio metu ieškovių drabužiai buvo sugadinti, po autoįvykio jos nuvežtos į ligoninę, todėl neturėjo galimybės išsaugoti sugadintus daiktus ir drabužius. Atsižvelgiant į tai, teismo teiginys, jog nebuvo galimybės nustatyti, ar tikrai buvo sugadinti ieškovių drabužiai, ar jie buvo sugadinti šio įvykio metu, yra nepagrįstas. Pažymi, jog šalys neginčijo, jog ieškinys per didelis ar nerealus, ar pateiktas su tikslu pasipelnyti. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turėjo vadovautis tikimybių pusiausvyros taisykle bei remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šių bylų kategorijoje. Teismas, neatsižvelgęs į bylos aplinkybes, nepagrįstai teigia, jog išlaidos transportui, vaistams bei negautos pajamos neįrodytos. Teismas turėjo galimybę prašomas priteisti sumas mažinti, bet neturėjo pagrindo ieškinį atmesti.

8Atsakovas G. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.171-173) prašo ieškovių A. V. ir U. V. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-05-20 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog atsakovo civilinė atsakomybė yra ribota, t.y. jis privalo atlyginti žalą tik ta apimtimi, kurios vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu neatlygina draudikas. Ieškovės neginčijamai žinodamos apie aplinkybę, kad atsakovas G. S. eismo įvykio metu buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę, prieš reikšdamos jam ieškinį, privalėjo vadovautis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu nustatyta žalos atlyginimo tvarka, taip pat CK 6.254 str. nuostatomis. Nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai apie neva tinkamai pagrįstus ir įrodytus reikalavimus yra paremti ieškovių prielaidomis ir samprotavimais. Šiuo atveju negali būti taikoma apeliaciniame skunde akcentuojama tikimybių pusiausvyros taisyklė, nes patirtos žalos įrodinėjimo priemonės ir būdai yra reglamentuoti LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Taisyklių nuostatomis. Priešingu atveju būtų pažeidžiamos suformuluotos eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės ir pati privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmė. Ieškovės, nors ir naudojosi kvalifikuoto teisininko pagalba, nepasinaudojo teismo specialiai išaiškinta patirtos žalos įrodinėjimo pareiga ir nepateikė minėtuose teisės aktuose nustatytų įrodymų.

9Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 176-180) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Biuras nėra pažeidęs jokių ieškovių teisių, todėl negali būti traukiamas atsakovu tokioje byloje vietoj bankrutuojančio draudiko. Pažymi, kad ieškovų pateikiama ieškinio suma privalo būti tiksli, o ieškinio paskaičiavimas nekelti abejonių, tuo tarpu ieškovių reikalavimuose yra skaičiavimo netikslumų. Ieškovėms buvo suteiktos visos galimybės tinkamai pagrįsti prašomas priteisti sumas, tačiau jos reikalaujamų sumų įrodymais nepagrindė. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs Raseinių rajono apylinkės teismas būtent dėl įrodymų trūkumų 2007-11-29 nuosprendžiu netenkino ieškovių civilinio ieškinio. Pažymi, kad ieškovės neišsaugojo eismo įvykio metu sugadintų daiktų, kaip to reikalauja LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 str. 2 d. bei Taisyklių 14 p., dėl to neįmanoma nustatyti, ar tikrai buvo sugadinti ieškovių minimi daiktai, ar jie buvo sugadinti nepataisomai, ar daiktai buvo sugadinti būtent minėto eismo įvykio metu. Ieškovės taip pat nepateikė išlaidas vaistams pagrindžiančių dokumentų (Taisyklių 6 p.), t.y. išrašų iš ligos istorijos, vaistų paskyrimą bei jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Ieškovė A. V., reikalavimą priteisti kelionės išlaidas turėjo pagrįsti įrodymais, patvirtinančias, kad ji atitinkamomis dienomis lankėsi jos nurodytose gydymo įstaigose. Pagal Taisyklių 7 p. nukentėjusiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Tuo tarpu ieškovė A. V. nepateikė nedarbingumo pažymėjimų bei dokumentų, patvirtinančių jos turėtas pajamas iki eismo įvykio, t.y. už 2005 m. (Taisyklių 8 p.-10 p.).

10Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

11Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, ištyręs byloje surinktus įrodymus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.).

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išklausiusi dalyvaujančių byloje asmenų kalbas dėl apeliacinio skundo argumentų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nagrinėti iš baudžiamosios bylos kilusį ieškinio pareiškimą (CPK 137 str.), neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, susijusias su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio teismingumu (CPK 33 str. 5 d.), nesilaikė suformuotos teismų praktikos nagrinėjant civilinius ieškinius, kai baudžiamojoje byloje pripažįstama civilinio ieškovo teisė į ieškinio patenkinimą (BPK 115 str. 2 d.), dėl to nepagrįstai iškėlė civilinę bylą ir, ignoruodamas teismo nuosprendžiu konstatuotą prejudicinį faktą (CPK 182 str. 3 p.), neteisingai išsprendė jam neteismingą ginčą. Tokiu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, o civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 329 str. 1 d., 297 str. 1 d. 4 p.).

13Vadovaujantis CPK 33 str. 5 d. nuostatomis, civilinis ieškinys, kylantis iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo pareikštas ar nebuvo išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą, pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles, t. y. tokiu atveju taikomos CPK nustatytos rūšinio (CPK 27 str. 1 p.) ir teritorinio (CPK 29 str., 30 str.) teismingumo taisyklės. Tačiau toks šios proceso teisės normos aiškinimas taikytinas tik tais atvejais, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje iš viso nėra pareikštas arba civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 str. 3 d. 2 p). Visais kitais atvejais baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi išnagrinėti baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, t.y. kuomet baudžiamoji byla išnagrinėta apylinkės teisme, civilinę bylą dėl ieškinio dydžio nagrinėja tas pats ar kitas šio apylinkės teismo teisėjas. Atsižvelgiant į baudžiamojo proceso paskirtį bei greito proceso principą (EŽTK 6 str., BPK 1 str.), įstatymų leidėjo BPK 115 str. 2 d. numatytas išimtinis atvejis, suteikiantis teismui teisę, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kartu pripažinti civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka, kai civilinio ieškinio negalima smulkiai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, ar negavus papildomos medžiagos, reiškia, kad atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, tęsiamas bylos nagrinėjimas pagal CPK taisykles tame teisme, kuris ir nagrinėjo baudžiamąją bylą. Toks šios normos aiškinimas iš esmės atitinka susiformavusią civilinių bylų nagrinėjimo teismų praktiką bei baudžiamųjų bylų nagrinėjimo metodines rekomendacijas (Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis c.b. 3K-3-112/2009; 2009-06-26 nutartis c.b. 3K-3-303/2009, Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamojoje byloje apžvalga, Teismų praktika Nr. 29, p. 490).

14Nagrinėjamu atveju Raseinių rajono apylinkės teismas 2007-11-29 nuosprendžiu iš dalies patenkino nukentėjusiųjų (ieškovių) A. V. ir U. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisdamas A. V. 862 Lt iš ADB „Balticums draudimas“ ir 9 138 Lt iš G. S., U. V. – 172 Lt iš ADB „Balticums draudimas“ ir 1 828 Lt iš G. S., bei pripažino nukentėjusiosioms A. V. ir U. V. teisę į civilinių ieškinių dalyse dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o ieškinių dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (b.l. 4-7). Šis nuosprendis įsiteisėjo 2008-04-17 Šiaulių apygardos teismo nutartimi atmetus nukentėjusiųjų (ieškovių) A. V. ir U. V. ir nuteistojo (atsakovo) G. S. apeliacinius skundus (b.l. 60-67). Tai reiškia, kad įsiteisėjus nuosprendžiui (nuo 2008-04-17) ieškovės įgijo teisę kreiptis būtent į Raseinių rajono apylinkės teismą, kad šio teismo 2007-11-29 nuosprendžiu joms pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą būtų įgyvendinta. Šiuo atveju būtent šis pirmosios instancijos teismas, neužvesdamas atskiros civilinės bylos, pagal CPK taisykles turėtų tęsti procesą toje pačioje baudžiamojoje byloje (baudž. bylos Nr. 1-96-0237/2007). Pažymėtina, kad priimtas sprendimas, teismui išsprendus ieškinio dydžio klausimą, gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka ir terminais (CPK 301 str., 307 str.).

15Ieškovės 2008-06-06 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 11-12), kuriuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2007-11-29 nuosprendžiu joms pripažintos teisės į civilinių ieškinių dėl turtinės žalos patenkinimą pagrindu prašė priteisti iš atsakovo G. S. ieškovei A. V. 16 494 Lt, ieškovei U. V. – 1 478 Lt turtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas, t.y. prašydamos iškelti civilinę bylą, iš esmės pareiškė baudžiamojoje byloje jau pareikštiems reikalavimams dėl nusikalstama veika patirtos turtinės žalos (BPK 109 str.) tapačius reikalavimus, kurių visi trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas iš esmės yra tapatūs. Ieškinio turinys patvirtina, kad atskiroje civilinėje byloje reikalavimas reiškiamas tik už žalos padarymą atsakingam asmeniui – G. S., neparašant įtraukti į bylos nagrinėjimą draudimo bendrovės, kurioje buvo apdrausta jo, kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Apeliantės savo poziciją, kad siekia prisiteisti žalos atlyginimą būtent iš autoįvykio kaltininko G. S., patvirtino tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje Todėl jokių teisinių prielaidų teigti, kad šiuo konkrečiu atveju skiriasi ginčo šalys ar ieškiniai, kildinami toje pačioje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, nėra tapatūs, nėra. Atskiroje civilinėje byloje ieškinys tiesiogiai už žalos padarymą atsakingam asmeniui buvo pareikštas dėl tos priežasties, kad draudimo bendrovė, kurioje buvo apdrausta jo civilinė atsakomybė, yra bankrutavusi (b.l. 69). Susiklosčius tokiai faktinei situacijai, nukentėjusiojo trečiojo asmens (šiuo atveju ieškovių) reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą už jos padarymą atsakingam asmeniui materialine teisine prasme laikytinas pareikštu tai pačiai šaliai.

16Nustačius ieškinių tapatumą, kolegija pripažįsta, kad ieškovės jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str. 1 d.), pareikšdamos tokį ieškinį baudžiamojoje byloje. Tai reiškia, kad ieškovės prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu bei negali prašyti to paties ar kito teismo iškelti dėl to paties ginčo dar vieną bylą. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota. Dėl to CPK draudžia nagrinėti dvi ar daugiau bylų, kuriose pareikšti tapatūs reikalavimai, tame pačiame ar skirtinguose teismuose. Esant dviems byloms, kuriose pareikšti tapatūs reikalavimai, turi būti nagrinėjama anksčiau iškelta byla. Tokiu atveju Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškovių ieškinio pareiškimą CPK 137 str. 1 d. 5 p. pagrindu, kaip tapatų baudžiamojoje byloje pareikštam ieškiniui, teisė į kurio patenkinimą jau yra pripažinta įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, išaiškindamas ieškovėms, kad savo teisę į konkretaus dydžio žalos atlyginimą jos gali realizuoti toje pačioje Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje.

17Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ydingai įvertino aplinkybes, susijusias su teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidų egzistavimu (CPK 137 str.), dėl to nesilaikydamas CPK 33 str. 5 d. įtvirtintų nuostatų, susijusių su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio teismingumu, kai nukentėjusiosioms baudžiamojoje byloje yra pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, taikymo teismų praktikoje, nepagrįstai priėmė nagrinėti jam neteismingą bylą.

18Kita vertus, tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu ar nutartimi, kuria toks nuosprendis paliktas galioti, taikoma BPK 115 str. 2 d. išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes, nesant civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo taikyti išimtį. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos taikyti civilinę atsakomybę, pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o dėl žalos dydžio nustatymo perduoda ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka esant įstatyminiams pagrindams (BPK 115 str. 2 d.), tai ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka nebegalima iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį (CPK 182 str. 3 p.). Pripažinimas teisės į ieškinio patenkinimą baudžiamajame procese reiškia, jog teismas, civilinio proceso tvarka nagrinėjantis žalos dydžio klausimą, gali tik pareikalauti iš ieškovo reikalingos medžiagos ieškinio dydžiui pagrįsti, tačiau atmesti jo negali. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis c.b. 3K-3-303/2009, Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamojoje byloje apžvalga, Teismų praktika Nr. 29, p. 490).

19Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu) ieškovėms jau pripažintą teisę (CPK 182 st. 3 p.). Dėl nurodytų motyvų skundžiamas teismo sprendimas nėra nei pagrįstas, nei teisėtas, netinkamas faktinių aplinkybių įvertinimas bei materialinės teisės normų aiškinimas įtakojo neteisingą bylos išnagrinėjimą, tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

20Tokiu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, o ieškinio pareiškimas CPK 296 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu, konstatavus, kad Raseinių rajono apylinkės teisme jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-29 nutartis c.b. Nr. 2-66-241/2009, Vilniaus apygardos teismo 2008-11-13 nutartis c.b. Nr. 2-3437-178/2008).

21Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 5 p., kolegija

Nutarė

22Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti.

23Ieškovių A. V. ir U. V. ieškinio pareiškimą atsakovams G. S., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovės A. V. ir U. V. 2008-06-06 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį... 4. Atsakovas G. S. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 38-40) su pareikštu ieškiniu... 5. Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau... 6. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-05-20 sprendimu ieškovių A. V. ir... 7. Ieškovės A. V. ir U. V. apeliaciniu skundu (b.l.165-167) prašo panaikinti... 8. Atsakovas G. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.171-173) prašo... 9. Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras... 10. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 11. Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos... 12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išklausiusi... 13. Vadovaujantis CPK 33 str. 5 d. nuostatomis, civilinis ieškinys, kylantis iš... 14. Nagrinėjamu atveju Raseinių rajono apylinkės teismas 2007-11-29... 15. Ieškovės 2008-06-06 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su... 16. Nustačius ieškinių tapatumą, kolegija pripažįsta, kad ieškovės jau... 17. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 18. Kita vertus, tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu ar nutartimi,... 19. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo teismo procesiniu sprendimu... 20. Tokiu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas... 21. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 5 p., kolegija... 22. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą... 23. Ieškovių A. V. ir U. V. ieškinio pareiškimą atsakovams G. S., Lietuvos...