Byla A-556-658-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės, sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatams Simui Gudynui, Ryčiui Paukštei, atsakovo atstovei Aurelijai Čeponienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams advokatei Kristinai Alešiūnaitei, Gintautui Kazlauksui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,May Fair Investments“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,May Fair Investments“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „HC ir R-IV projektai“ dėl statybos leidimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,May Fair Investments“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,May Fair Investments“) skundu (T 1, b. l. 1-11) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas)

52007 m. gegužės 25 d. statybos leidimą Nr. ( - ).

6Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas, remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „HC ir R-IV projektai“ parengtu techniniu projektu

7Nr. 050601/14AS, kuriame numatyti sprendiniai pažeidžia tiek imperatyvius galiojančių teisės aktų reikalavimus, tiek ir UAB „May Fair Investments“ teises, išdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui statybos leidimą Nr. ( - ) daugiabučių gyvenamųjų namų statybai. Šio statybos leidimo pagrindu yra vykdomi bei, atsižvelgiant į techninio projekto sprendinius, ketinami vykdyti statybos darbai UAB „HC ir R-IV projektai“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ) Vilniaus m. k. v. (toliau – ir Užstatomas sklypas). Pareiškėjas nuosavybės teise valdo 5 171 kv.m bendro ploto žemės sklypą, kadastrinis numeris ( - ) Vilniaus m. k. v., unikalus numeris ( - ), esantį adresu ( - ) (prie ( - ); (toliau – ir Žemės sklypas)). Žemės sklypas iš rytų, pietryčių ir iš dalies pietų pusės ribojasi su UAB „HC ir R-IV projektai“ Užstatomu sklypu. Pareiškėjas nurodė, kad: 1) atvira automobilių stovėjimo aikštelė Užstatomame sklype suprojektuota nesilaikant teisės aktuose numatytų minimalių atstumų nuo žemės sklypo ribos. Atsižvelgiant į tai, kad automobilių aikštelė yra inžinerinis statinys, bei remiantis aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1 punkto nuostatomis, automobilių aikštelė turėtų būti nutolusi nuo pareiškėjo žemės sklypo ribos mažiausiai 3 metrus; 2) techniniame projekte numatytas Užstatomo sklypo reljefas lyginant su Žemės sklypo reljefu yra pakeltas ties rytine Žemės sklypo riba - iki 2 m., pietrytiniame Žemės sklypo taške (t. y. taške, kuriame susikerta Žemės sklypo rytinė ir pietinė ribos) - 3,30 m., ties pietine Žemės sklypo riba - iki 4,20 m. Vadovaujantis aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, sklypo reljefo maksimalus leistinas nuolydis turi neviršyti 12 procentų. Tačiau iš techniniame projekte pateiktų planų bei rodiklių, o taip pat iš prie šio skundo pridėtų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad nėra laikomasi aukščiau nurodyto maksimalaus leistino reljefo nuolydžio reikalavimo. Tam, kad būtų suformuotas teisės aktų reikalavimus atitinkantis Užstatomo sklypo reljefo nuolydis, jis turi būti įrengiamas arba pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype (tam reikalingas jo sutikimas) arba Užstatomame sklype (t. y. nukasant dalį suformuoto pylimo/reljefo), tačiau techninis projektas to nenumato. Be to, Užstatomo sklypo aukštis yra akivaizdžiai per didelis tam, kad būtų galima įrengti atraminę sienutę, kurios maksimalus aukštis negali viršyti 1,5 metro (aplinkos ministro

82002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelėje („Inžineriniai statiniai“)). Remiantis detaliuoju planu bei Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-6265-01, Užstatomame sklype yra nustatytas kelio servitutas, jungiantis Girulių gatvę su Žemės sklypu. Minėto kelio servituto ribose yra numatyta įrengti „D“ kategorijos gatvę, kurios maksimalus leidžiamas išilginis nuolydis neturi būti didesnis nei 8 procentai. Šiuo atveju Girulių gatvės altitudė (nuo jūros lygio) ties įvažiavimu iš Girulių gatvės į Užstatomame sklype nustatytą kelio servitutą yra 183,00 m. Pagal Žemės sklypo topografinį planą, sudarytą

92006 m. gegužės 2 d., Žemės sklypo reljefo altitudė ties vieta, kurioje kelio servitutas kerta Žemės sklypo pietinę ribą, yra 179,50 m. Tuo tarpu ties ta pačia vieta Užstatomo sklypo reljefas pagal techninį projektą pakeliamas iki 183,40 m altitudės. Tokiu būdu pakeliant Užstatomo sklypo altitudę, ties Užstatomo sklypo ir Žemės sklypo riba suformuojamas apie 4 m aukščio (beveik statmenas) skardis į Žemės sklypą; 3) pagal techninį projektą ties rytine Žemės sklypo riba Užstatomame sklype suprojektuotos „D“ kategorijos gatvės viena kraštinė sutapatinta su Žemės sklypo rytine riba, nors aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.2 punktu yra nustatytas minimalus 1 m atstumas nuo žemės sklype esančių ne visuomeninės paskirties inžinerinių statinių iki gretimo sklypo ribos. Šis atstumas gali būti sumažintas tik gretimo sklypo savininko sutikimu; 4) ginčijamas administracinis aktas išduotas šiurkščiai pažeidžiant įstatymų nustatytas procedūras, t. y. pirma išduodant statybos leidimą (2007-04-20) ir tik po to – 2007 m. balandžio 26 d. suderinant techninį projektą.

10Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 144-148) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsakovas paaiškino, jog statybos leidimo išdavimo metu galiojantys privalomieji statybos normatyvių dokumentų reikalavimai nebuvo pažeisti. Statybos techniniai reglamentai nedraudžia automobilių saugyklų projektuoti prie žemės sklypo ribos. 2007 m. kovo 27 d. bendrosios ekspertizės akte Nr. 79-2007-2, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis, nurodoma, jog daugiabučių namų komplekso ( - ) (sklypo kadastro ( - )), Vilniuje, namų Nr. ( - ) statybos techninis projektas atitinka statybos teisės aktų bei privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimus. 2007 m. balandžio 13 d. projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokole Nr. 12-778 Vilniaus visuomenės sveikatos centras taip pat nepateikė pastabų dėl projektuojamų automobilių stovėjimo aikštelių. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 173 punkte įtvirtinta, jog projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad pastatyta būsto visuma, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos nepablogėtų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios. Šio reglamento 175 punkte yra nustatomos reglamentuojančios sąlygos, kuriomis turi būti vadovaujamasi projektuojant gyvenamuosius statinius, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų pagrįsti interesai. Šiuo atveju pareiškėjas neįvardina konkrečių teisės aktų normų pažeidimo, nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad veiklos sąlygos jam nuosavybės teise priklausančiame sklype pablogės palyginus su esamomis, o tik nurodo alternatyvius sprendinius, kurių, jo manymu, turėjo laikytis statytojas, projektuodamas statinius. Pareiškėjas teigė, kad Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų sistemos“ IV skyriaus 11 lentelėje „Minimalūs atstumai iki garažų ir atvirų aikštelių“ yra numatyti minimalūs atstumai nuo visuomeninių pastatų iki atvirų stovėjimo aikštelių, tačiau konkrečiai nenurodo, kokie statybos leidimo sprendiniai prieštarauja minėtiems norminiams minimaliems atstumams. Tai, kad pareiškėjui yra išduotas projektavimo sąlygų sąvadas projektuoti prekybos paskirties pastatą nuosavybės teise priklausančiame sklype, neįrodo jo teisių pažeidimo, nes pastatas ne tik kad nėra pastatytas, bet dar ir nesuprojektuotas. Pareiškėjas taip pat neprideda įrodymų, patvirtinančių, kad sklypo reljefas viršija leistiną maksimalų nuolydį, reglamentuotą Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Į bylą nepateikti skaičiavimai ar kitokie specialiomis žiniomis pagrįsti dokumentai, todėl pareiškėjo argumentai dėl užstatomo sklypo reljefo nuolydžio ar atraminės sienutės įrengimo laikytini teisiškai nereikšmingais. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtinto teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje numatyta, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklype nustatomas kelio servitutas - valstybės ir miesto reikmėms planuojamų gatvių (D kategorijų gatvių zonų) bei inžinerinės infrastruktūros užimama žemė, paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka. Pagal parengtą projektą šioje teritorijoje nėra suprojektuotas gatvės tiesimas, todėl nėra pagrindo teigti, jog gatvė negalės būti suprojektuota ir įrengta ateityje pagal detaliojo plano sprendinius ir vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtinto teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendiniuose numatytas Dl kategorijos gatvės tiesimas su tokias parametrais - važiuojamosios dalies plotis 6 m, gatvės juostos plotis tarp gatvės raudonųjų linijų 20 m. Suprojektuotos gatvės techniniai parametrai atitinka detaliojo plano sprendinius ir buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl gatvės projektavimo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose vietose, todėl pareiškėjo argumentas, jog gatvė turėjo būti suprojektuota minimalaus 1 m atstumu nuo UAB „May Fair Investments“ sklypo ribos, yra visiškai nepagrįstas. Pagrindo teigti, kad statybos leidimo išdavimo metu buvo pažeisti galiojantys privalomieji statybos normatyvinių dokumentų reikalavimai, taip pat nėra. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 21 punkte numatyta, kad jei statybos leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui nepranešta apie neišdavimo priežastis, statytojas turi teisę vykdyti statybą be leidimo, tačiau raštu apie tai pranešęs statybos leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios. Kadangi statybos leidimas nustatytu terminu nebuvo išduotas, UAB „HC ir R-IV projektai“ 2007 m. gegužės 2 d. raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą kad statybos darbai bus vykdomi nuo 2007 m. gegužės 8 d.

12Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „HC ir R-IV projektai“ atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 89-94) prašė skundą atmesti.

13Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nei teisinių, nei faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą nagrinėjamoje byloje, nėra. Savo poziciją UAB „HC ir R-IV projektai“ grindžia argumentais, iš esmės analogiškais atsakovo pateiktiems motyvams.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 9 d. sprendimu (T 5, b. l. 89-96) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16Teismas nustatė, kad UAB „HC ir R-IV projektai“ 2006 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui pateikė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Trečiajam suinteresuotam asmeniui projektavimo sąlygų sąvadas Nr. RPS 1394 išduotas

172006 m. lapkričio 21 d. UAB „HC ir R-IV projektai“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2007 m. kovo 27 d. pateikė prašymą išduoti statybos leidimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinė statybos komisija

182007 m. balandžio 20 d. nusprendė išduoti statybos leidimą. UAB „HC ir R-IV projektai“ Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. gegužės 25 d. išdavė statybos leidimą Nr. ( - ). Teismas pasisakydamas dėl atstumų iki pareiškėjo žemės sklypo ribos vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ IX skyriaus „Kiti statiniai“ 11, 12, 13 punktais, Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 9 dalimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 4.28, 10 punktais, to paties reglamento 11 punktu (2007 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-74 redakcija), 231 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“ 1 priedo „Visuomeninės paskirties pastatų sąrašas“ 3 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo“ 11 lentele „Minimalūs atstumai iki garažų ir atvirų aikštelių“. Teismas nustatė, kad statinio techniniame projekte aikštelė buvo suprojektuota ant sklypo ribos. Tačiau 2007 m. spalio 22 d. buvo parengtas statinio techninio projekto pakeitimas (dangų planas), iš kurio matyti, kad atvira automobilių stovėjimo aikštelė nuo gretimo žemės sklypo (UAB „May Fair Investment“) atitraukta 5 m atstumu, o pravažiavimas (gatvė) yra atitraukta nuo pareiškėjo žemės sklypo ribos 3,20 m atstumu. Pagal statinio techninio projekto pakeitimą, pakankamu atstumu ties rytine žemės sklypo riba užstatomame sklype atitraukta ir suprojektuota gatvė (3,20 m). Taigi skundo teiginiai, kad bus pažeistos gretimo sklypo savininko (šiuo atveju pareiškėjo) teisės bei teisėti interesai yra nepagrįsti. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 184 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai patvirtinimo“ 1 priedo 2 lentele „Inžineriniai statiniai“. Teismas nustatė, kad statinio techninio projekto pakeitimo pirmoji atraminė sienutė yra statoma prie sklypo ribos. Iš statinio techninio projekto pakeitimo matyti, jog bus pastatyta ne viena atraminė sienutė, kaip teigia pareiškėjas, o jų bus keletas, dėl ko teisės aktų nustatytas jų aukštingumas (1,5 m) nebus viršytas. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „May Fair Investment“ 2007 m. balandžio 2 d. rašte ,,Dėl infrastruktūros įrengimo“ informavo UAB „Gabijos investicijos“, jog pritaria pasiūlymui pasirašyti abiejų šalių sutikimą/susitarimą, kad nauji statiniai pareiškėjui priklausančiame žemės sklype ir UAB ,,Gabijos investicijos“ priklausančiame su žemės sklypu besiribojančiame žemės sklype būtų projektuojami ir statomi (išdėstomi) nesilaikant reglamentuojamų statinių atstumų iki atitinkamo žemės sklypo ribos (nepažeidžiant imperatyvių reikalavimų), bei mano, kad toks sutikimas/susitarimas yra abipusiai naudingas, nes leidžia maksimaliai išnaudoti joms priklausančių žemės sklypų plotus. Pareiškėjas šalia trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo ribos planavo statyti ne visuomeninės paskirties statinį, o dviejų aukštų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kas taip pat turėjo reikšmės atstumų nustatymui ir žemės sklypo reljefo pakėlimui statinio techniniame projekte. Teismas pasisakydamas dėl užstatomo žemės sklypo reljefo atitikimo teisės aktų reikalavimams vadovavosi Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 ,,Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ 10.1 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 183 punktu. Teismas padarė išvadą, jog maksimalus leistinas reljefo nuolydis nebus viršytas, kadangi laikantis maksimalaus reljefo nuolydžio bus pastatytos atramines sienutės. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu liudytojas G. K. paaiškino, jog statinio techniniame projekte pakelti altitudę prašė pats pareiškėjas, t. y. statiniai buvo suprojektuoti pagal esamą reljefą, tačiau buvo priversti supilti gruntą ir pakelti savo sklypą, kad pasiektų kompromisą su kaimynais. Liudytojas R. G. taip pat parodė, jog buvo atsižvelgta į kaimynų interesus ir pakeltas žemės sklypo reljefo aukštis. Šiuos teiginius patvirtina ir susirašinėjimo dokumentai tarp UAB „May Fair Investment“ ir UAB „Gabijos investicijos“, kuriuose altitudžių aukščio klausimas nebuvo keliamas. Teismas pasisakydamas dėl suprojektuotos gatvės (servitutinio kelio) užstatomame žemės sklype nustatė, kad per pareiškėjo sklypą yra numatytas servitutas, pažymėtas raide „S“. Minėto plano sutartiniuose ženkluose raidė „S“ apibūdinama kaip servitutai, t. y. teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius keliu. Teismas, įvertinęs detaliojo plano sutartinius ženklus, padarė išvadą, jog per pareiškėjo sklypą suformuotas servitutas negali būti traktuojamas kaip valstybės ir miesto reikmėms planuojamų gatvių (D kategorijų gatvių zonų) bei inžinerinės infrastruktūros užimama žemė, paimama valstybės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka, t. y. jis nėra skirtas gatvei. Išraše iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko nurodytas kelio servitutas, t. y. leisti naudotis 3 m pločio 81 m ilgio keliu kitiems asmenims. Pareiškėjo teiginius paneigia ir jo skunde nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 61 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo“ 7 lentelės „Pagrindiniai gatvių techniniai parametrai“ duomenys: D (1) kategorijos gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų yra 15-20 m, minimalus ir maksimalus eismo juostų skaičius yra 2, o eismo juostos plotis - 3 m. Tuo tarpu bylos medžiaga rodo, kad nėra nustatytos servitutinio kelio raudonosios linijos (Teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detalusis planas) ir šio kelio plotas yra tik 3 m (minėtas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko). Tai reiškia, jog šis kelias neatitinka D(1) kategorijos gatvėms teisės aktų keliamų reikalavimų. Teismas pasisakydamas dėl statybos leidimo Nr. ( - ) išdavimo procedūros pažeidimo vadovavosi Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija), 14 dalimi. Teismas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo nustatė, kad posėdžiai vyko 2007 m. balandžio 4 ir 5 dienomis, kurių metu buvo išreikštos tam tikros pastabos, kurios įvertintos

192007 m. balandžio 16 d. ir konstatuota, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus bei 2007 m. balandžio 20 d. nuspręsta UAB „HC ir R-IV projektai“ išduoti statybos leidimą. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad statybos leidimas buvo išduotas 2007 m. balandžio 20 d., o statinio techninis projektas suderintas vėliau, t. y. 2007 m. balandžio 26 d. Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 9, 12, 16 dalimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.012002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo“ 16, 18 ir 21 punktais, konstatavo, kad statybos leidimo išdavimą nustatytais terminais subjektinę teisę ginčyti turi tik statytojas, o ne pareiškėjas, nes Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą ir savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) jo nerealizavimas, juridines pasekmes (statybos leidimo išdavimas/neišdavimas) sukelia būtent statytojui. Atsižvelgiant į tai, jog statybos leidimas teisės aktų nustatytais terminais nebuvo išduotas trečiajam suinteresuotam asmeniui, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista statybos leidimo išdavimo procedūra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. A51-17288-(12-MPD-0) „Dėl statybos leidimo Nr. ( - )“ nurodyta, kad statybos leidimas GN/409/07-0364 daugiabučių gyvenamųjų namų statybai Pavilionių kaime tikrai buvo paruoštas

202007 m. gegužės 25 d. Tačiau tarp savivaldybės ir statytojo UAB „HC ir R-IV projektai“ vyko derybos dėl infrastruktūros mokesčio. Pasirašius sutartį, 2007 m. rugpjūčio 17 d. statybos leidimas buvo išduotas, tuo pačiu paskelbta savivaldybės internetiniame puslapyje. Vykdydama teisės aktų reikalavimus, UAB „Ranga IV investicijos“ 2007 m. gegužės 2 d. raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybę, kad UAB „HC ir R-IV projektai“ statybos ir kitų normatyvinių dokumentų nustatyta tvarka žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), visus reikalingus dokumentus statybos leidimui gauti pateikė iki 2007 m. balandžio 16 d., o statybos darbai anksčiau minėtame sklype bus vykdomi nuo 2007 m. gegužės 8 d. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjo, kaip gretimo sklypo savininko, teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Išduodant statybos leidimą teisės aktų nuostatos taip pat nebuvo pažeistos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 25 d. išduotas statybos leidimas Nr. ( - ) yra teisėtas, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo.

21III.

22Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 5, b. l. 101-108) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

231. Sprendžiant statybos leidimo (ne)teisėtumo klausimą, negalima remtis dokumentais, parengtais po statybos leidimo išdavimo. Statybos leidimas buvo išduotas techninio projekto pagrindu.

242. Teismo išvada, kad iš derybų medžiagos aišku, kokį statinį ketino Žemės sklype statyti pareiškėjas, neteisėta, nes tai buvo tik derybų stadija ir buvo svarstomi įvairūs variantai, o realiai projektuoti statinius Žemės sklype pareiškėjas galėjo pradėti tik po to, kai atsakovas

252007 m. rugpjūčio 27 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. ( - ).

263. Techniniame projekte nebuvo numatytos jokios atraminės sienutės, todėl jau statybos leidimo išdavimo metu buvo numatyti pareiškėjo teises akivaizdžiai pažeidžiantys sprendiniai, dėl kurių statybos leidimas negalėjo būti išduodamas.

274. Techniniame projekte numatytas Užstatomo sklypo reljefo aukščio pakėlimas neatitinka teisės aktų ir pažeidžia pareiškėjo interesus.

285. Techniniame projekte ir jo pagrindu išduotame statybos leidime buvo suformuotas teisės aktams prieštaraujantis Užstatomo sklypo reljefo nuolydis (tą papildomai įrodo ir pareiškėjo 2008 m. birželio 18 d. į bylą pateiktas AB „Miestprojektas“ raštas Nr. 10-651).

296. Pareiškėjo naudai Užstatomame sklype nustatyto kelio servituto įgyvendinimas pagal techniniame projekte nustatytus sprendinius praktiškai neįmanomas. Ginčijamame sprendime teismas klaidingai nustatė kelio servituto vietą. Jis yra ne pareiškėjo Žemės sklype, bet priklausančiame Užstatomame sklype.

307. Teisės aktai nenumato mieste žemesnės kategorijos kaip „D“ gatvių, kuriomis galima važiuoti, o „D“ gatvės skirtos ir privažiavimams prie atskirų objektų ir atlieka pagalbinę funkciją (žr. STR „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ III sk. 2.3 p.). Nepriklausomai nuo to, ar kelio servituto teritorijoje esantis kelias turi atitikti „D“ kategorijos gatvei keliamus reikalavimus, ar ne, juo turi turėti galimybę naudotis viešpataujančio daikto (Žemės sklypo) savininkas (t. y. pareiškėjas). Tuo tarpu toje vietoje, kur kelio servitutas kerta bendrą Užstatomo sklypo ir Žemės sklypo ribą, pagal techninį projektą Užstatomo sklypo ir Žemės sklypo paviršiaus aukščių skirtumas yra apie 3,5 m (t. y. Užstatomo sklypo paviršius ties minėta riba yra aukščiau 3.5 m už Žemės sklypo žemės paviršių). Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, kad įvažiuoti į Žemės sklypą naudojantis kelio servitutu yra neįmanoma.

318. Statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant procedūras. Tai, kad statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant procedūras, patvirtina ant statybos leidimo parašyta jo išdavimo data 2007 m. gegužės 25 d., nors pats jį išduodantis atsakovas 2007 m. birželio 18 d. rašte teigė, kad tuo metu statybos leidimas neišduotas, o savo 2007 m. rugsėjo 10 d. rašte nurodė, jog statybos leidimas išduotas 2007 m. rugpjūčio 17 d.

32Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 5, b. l. 112-117) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

33Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą išaiškinimą administracinėje byloje Nr. A11-807-2004 nei Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalyje, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nėra išvardyti ar kitaip nurodyti atvejai, kai statybos leidimo galiojimas gali būti nutrauktas teismine tvarka. Dėl to, spręsdamas statybos leidimo panaikinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išsiaiškinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybes tuo aspektu, ar prašyme panaikinti statybos leidimą nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimą. Atlikdamas tokį įvertinimą, nesant įstatymo nustatytų leidimo panaikinimo kriterijų, teismas turi vadovautis bendraisiais Statybos įstatymo pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Visų pirma, tiek gatvės, tiek automobilių stovėjimo aikštelės negali būti vertinami kaip atskiri statiniai. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei priėjimams ir privažiavimams, todėl visos sklypo struktūrinės dalys turi būti traktuojama kaip kompleksas. Nagrinėjamu atveju nei automobilių stovėjimo aikštelės, nei gatvės atitraukimas nuo gretimo pareiškėjo žemės sklypo nelaikytinas esminiu pakeitimu, be to, visos sklypo struktūrinės dalys turi būti traktuojamos kaip kompleksas, todėl naujas statybos leidimas neišduodamas. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai, jog negalima remtis dokumentais, parengtais po statybos leidimo išdavimo, atmestini. Pabrėžia, kad analizuojant statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 10 lentelės, 3.1 punkto, statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 189 punkto nuostatas darytina išvada, kad automobilių saugyklos turi būti įrengtos žemės sklypo ribose ir nėra numatyta draudimo jas projektuoti prie žemės sklypo ribos. Pažymi, jog 2007 m. kovo 27 d. bendrosios ekspertizės akte Nr. 79-2007-2, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis, nurodoma, jog daugiabučių namų komplekso Pavilionių k. (sklypo kadastro Nr. ( - )), Vilniuje, namų Nr. ( - ) statybos techninis projektas atitinka statybos teisės aktų bei privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimus. 2007 m. balandžio 13 d. projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokole Nr. 12-778 Vilniaus visuomenės sveikatos centras taip pat nepateikė pastabų dėl projektuojamų automobilių stovėjimo aikštelių. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą konstatuodamas, jog asmenų tarpusavio susirašinėjimo medžiaga turi esminės reikšmės bylai. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju svarbu ne tik formaliai įvertinti aplinkybes, bet ir atsižvelgti į susiklosčiusią faktinę situaciją. Apeliaciniame skunde pareiškėjas ginčija tik projekto pakeitimą, o ne savo pažeistas teises, todėl atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių vyko derybos ir buvo siekiama rasti abiems šalims palankiausią sprendimą, galima teigti, jog pareiškėjo teisės nebuvo pažeidinėjamos. Pabrėžia, jog išduotas statybos leidimas nėra neteisėtas vien dėl to, jog techniniame projekte yra atlikti tam tikri neesminiai pakeitimai. Techninio projekto pakeitimas numatant įrengti atramines sienutes nekeičia teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, statinio laikančiųjų konstrukcijų ar statinio naudojimo paskirties. Taigi atraminių sienučių įrengimas neturi jokios įtakos statybos leidimo teisėtumui. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad kaimyninio sklypo savininko rašytinis sutikimas būtinas tik tuo atveju, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos. Neturint tokio sutikimo atraminę sienutę galima statyti savo sklype, vadovaujantis teisės aktų numatytais reikalavimais. Atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsniu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose

34(2006 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1240/06), ne bet kuris statybos teisinius santykius reglamentuojančio teisės akto pažeidimas gali būti pagrindu pareiškėjo skundui patenkinti, o tik toks, kuris pažeidžia ir jo subjektines teises ar teisėtus interesus. Be to, pareiškėjo teisių ar interesų pažeidimai gali būti pagrindu statybos leidimui panaikinti tik tada, kai šios teisės ar interesai yra įtvirtinti ir ginami įstatymo, t. y. pagal įstatymą kiti teisės subjektai turi pareigą elgtis taip, kad pareiškėjų teisių ar interesų nepažeistų. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, pagrįstai konstatavo, jog altitudės aukštį trečiojo suinteresuoto asmens sklype lėmė Girulių gatvės projekcija, t. y. rengiant statinio techninį projektą atsižvelgta į teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento suprojektuotos gatvės altitudžių aukštį. Pažymi, kad iš visų byloje esančių dokumentų ir kitų paaiškinimų akivaizdu, jog pareiškėjas šioje byloje neįrodė (negalima įrodyti neegzistuojančių faktų), kaip konkrečiai šioje byloje ginčijamas statybos leidimas pažeidžia jo teises ar interesus. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pagrindo teigti, kad statybos leidimo išdavimo metu buvo pažeisti galiojantys privalomieji statybos normatyvinių dokumentų reikalavimai, nėra. Tai patvirtinama ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. (100)11.55-72.

35Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „HC ir R-IV projektai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 5, b. l. 119-124) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti; priimti bei ištirti trečiojo suinteresuoto asmens teikiamus papildomus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo gavus apeliacinį skundą ir kurių ištyrimas turi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.

36Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad rengiant techninį projektą, kurio pagrindu buvo gautas statybos leidimas, projektavo pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ pagrindu patvirtintas normas. Vadovaujantis nurodyto statybos techninio reglamento 188 punktu, tretysis suinteresuotas asmuo suprojektavo Užstatomame sklype įvažiavimo, skirto dviem greta planuojamiems statyti pastatams, dalį. Kita įvažiavimo dalis turėjo būti suprojektuota pareiškėjo Žemės sklype. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, jog techniniame projekte nebuvo ir negalėjo būti suprojektuota gatvė. Atkreipia dėmesį į tai, kad STR Gyvenamieji namai nenurodo, jog draudžiama Automobilių aikšteles projektuoti ir statyti ant sklypo ribos. Pažymi, jog STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 16 punkto ir 3 priedo nuostatų analizė leidžia teigti, jog statiniai pripažįstami tinkamais naudoti ne vadovaujantis techninio projekto sprendiniais, bet vertinant darbo projekto sprendinius, būtent darbo projekto brėžiniuose, o ne techniniame projekte, dedant žymą „Taip pastatyta“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog statinys gali būti pripažintas tinkamu naudoti ir tais atvejais, kai jis detalizuoja techninio projekto sprendinius. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad rengdamas techninį projektą tretysis suinteresuotas asmuo planuojamus statyti statinius suprojektavo Užstatomame sklype toliau nei to reikalavo galiojantys teisės aktai. Nurodo, kad tai, jog atsakovas netiksliai informavo pareiškėją apie statybos leidimo išdavimo datą, nesudaro jokio pagrindo pareiškėjui teigti, jog statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant procedūras. Teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjas apskritai neturi teisės remtis statybos leidimo išdavimo procedūrų pažeidimu siekdamas savo tariamai pažeistų interesų gynybos.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV.

39Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį (redakcija galiojusi skundžiamo teisės akto priėmimo metu) numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui.

40Skundžiamas statybos leidimas Nr. ( - ) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo išduotas 2007 m. gegužės 25 d. (T 1, b.l. 158). Pareiškėjas kreipėsi į teismą ginčydamas tiek pačio statybos leidimo teisėtumą, tiek jo pagrįstumą.

41Pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2007 m. lapkričio 19 d. Registruotas 2007 m. lapkričio 26 d. (T 1, b.l. 1, 52).

42Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

43Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

44Minėtų teisės aktų normose įtvirtinta teisminės gynybos garantija, kuri reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu, kartu ir teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles.

45Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Cituota taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str.).

46Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (100) 11.55-72 informavo pareiškėją, apie tai, kad 2007 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė bendrovei „HC ir R-IV projektai“ statybos leidimą Nr. ( - ) objekto “Daugiabučiai gyvenamieji namai” statybai ( - ), (nurodė kadastrinį numerį) Pašilaičiuose, bei pažymėjo apie minimo dokumento atitikimą statybos normatyvinių dokumentų reikalavimams. 2007 m. rugsėjo 10 d. dokumento analizė leidžia tvirtinti, kad informacijos gavėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,May Fair Investments“. Iš rašto turinio pakankamai aiškus bei suprantamas statybų teisinis pagrindas. Administracinėje byloje nėra duomenų, jog aptariamas dokumentas su jame esančia informacija apie statybos leidimą nepasiekė pareiškėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šis momentas ir pripažintinas atskaitos tašku dėl teisės pasinaudoti teismine gynyba. Tačiau, kaip matyti iš administracinėje byloje surinktų įrodymų, dėl teismui nežinomų priežasčių, tokia teisė, įstatymų leidėjo apibrėžtu terminu, nebuvo realizuota.

47Statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka viena iš valdžios institucijų - apskrities viršininko administracija, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti šios institucijos pateiktais duomenimis. Jei pareiškėjui ir nebuvo galima suprasti minimu raštu pateiktos informacijos reikšmingumo, galimų teisinių pasekmių – visa tai turėjo būti aišku jį atstovaujantiems asmenims, su kuriais 2007 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis (T 1, b.l. 42 -43). Taip paneigiama ir apeliacija į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 m. rugsėjo 10 d. raštą, kaip klaidinantį (T 1, b.l. 44). Be to, ir šiame rašte esantys duomenys nepaneigia statybos leidimo išdavimo fakto 2007 m. gegužės 25 d. Vadinasi, preziumuotina, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjui tapo žinoma apie apskųstą statybos leidimą bei apie jo turinį. Siekdamas galimo panaikinimo ar intervencijos į 2007 m. gegužės 25 d. aktą, pareiškėjas turėjo veikti protingai bei operatyviai, nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų terminų dėl kreipimosi į teismą. Esami įrodymai neleidžia teigti buvus veikta racionaliai, siekiant apginti galimai pažeistus teises ar įstatymų saugomus interesus. Daroma išvada grįstina atitinkamais įrodymais:

482007 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas kreipiasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti Nuolatinės statybos komisijos protokolo nuorašą, brėžinius ir dokumentus, bet nereikalaujamas statybos leidimas Nr. ( - ) objekto “Daugiabučiai gyvenamieji namai” (7.3) statybai ( - ), nors visi reikalingi duomenys tokiam dokumentui išsireikalauti yra žinomi (T 1, b.l. 46 - 47).

492007 m. spalio 19 d. pareiškėją atstovaujantys asmenys informuojami apie galimybę susipažinti su statybos leidimo dokumentais (T 1, b.l. 23 - 24), bet tolimesnė uždarosios akcinės bendrovės ,,May Fair Investments“ veiksmų seka (dėl 2007 m. gegužės 25 d. akto), iki kreipimosi į teismą dienos, nežinoma. Taigi nėra galimybės pripažinti, kad pareiškėjo atstovai tik gavę statybos leidimą po 2007 m. spalio 19 d., įvertinę jo negatyvias pasekmes pareiškėjo atžvilgiu galėjo kreiptis į teismą. Atvirkščiai, visumos įrodymų pagrindu labiau tikėtina nei netikėtina, jog skundžiamas statybos leidimas net nebuvo reikalingas, nes visa būtina informacija tinkamam skundo reikalavimo suformulavimui jau buvo žinoma 2007 m. rugsėjo 10 d. Žinant vykdomų statybos darbų teisinį pagrindą (statybos leidimą) nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą, laikantis nustatytų reikalavimų. Galimą daromą pareiškėjo teisių pažeidimo suvokimą dėl vykdomų statybų iliustruoja prie bylos pridėti susirašinėjimai tarp viešojo administravimo sistemos subjektų ir pareiškėjo, tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo prašymo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str.). Pastaroji nuostata pareiškėjui suteikia plačią veiksmų laisvę jau padavus skundą jį tikslinti esant tokiai būtinybei.

50Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, aptardama bei nustatydama skundo padavimo atskaitos tašką, t.y. skundo padavimo termino pradžią, turi pastebėti, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje minėto termino pradžią būtų galima perkelti netgi dar anksčiau. Antai, pareiškėjas savo skunde nurodo, kad „2007 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje Vilniaus savivaldybės internetiniame puslapyje buvo paskelbta, kad ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas dar 2007 m. gegužės 25 d. „ (T 1, b. l. 8). Toliau, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakydama į pareiškėjo skundą

512007 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. 7.9-451 (T 1, b.l. 38) pažymi, jog 2007 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė Statytojui statybos leidimą Nr. ( - ) objekto “Daugiabučiai gyvenamieji namai” (7.3) statybai ( - ). Vadinasi, daugiau negu akivaizdu apie statybos leidimą, dėl kurio buvo iškeltas ginčas teisme, buvus žinota dar prieš 2007 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštą. Ši faktinė aplinkybė įtvirtina kategorišką apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos poziciją apie Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nepaisymą, o kadangi nebuvo paduotas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą administracinė byla turėjo būti nutraukta.

52Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

53Uždarosios akcinės bendrovės ,,May Fair Investments“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

54Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti, o administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,May Fair Investments“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „HC ir R-IV projektai“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 25 d. statybos leidimo Nr. ( - ) panaikinimo nutraukti.

55Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,May Fair Investments“ (toliau... 5. 2007 m. gegužės 25 d. statybos leidimą Nr. ( - ).... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas, remdamasis trečiojo suinteresuoto... 7. Nr. 050601/14AS, kuriame numatyti sprendiniai pažeidžia tiek imperatyvius... 8. 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio... 9. 2006 m. gegužės 2 d., Žemės sklypo reljefo altitudė ties vieta, kurioje... 10. Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 144-148) prašė skundą atmesti... 11. Atsakovas paaiškino, jog statybos leidimo išdavimo metu galiojantys... 12. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „HC ir R-IV projektai“ atsiliepimu į... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nei teisinių, nei faktinių... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 9 d. sprendimu (T 5,... 16. Teismas nustatė, kad UAB „HC ir R-IV projektai“ 2006 m. gegužės 23 d.... 17. 2006 m. lapkričio 21 d. UAB „HC ir R-IV projektai“ Vilniaus miesto... 18. 2007 m. balandžio 20 d. nusprendė išduoti statybos leidimą. UAB „HC ir... 19. 2007 m. balandžio 16 d. ir konstatuota, kad statinio projektas atitinka... 20. 2007 m. gegužės 25 d. Tačiau tarp savivaldybės ir statytojo UAB „HC ir... 21. III.... 22. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 5, b. l. 101-108) prašo Vilniaus apygardos... 23. 1. Sprendžiant statybos leidimo (ne)teisėtumo klausimą, negalima remtis... 24. 2. Teismo išvada, kad iš derybų medžiagos aišku, kokį statinį ketino... 25. 2007 m. rugpjūčio 27 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. ( -... 26. 3. Techniniame projekte nebuvo numatytos jokios atraminės sienutės, todėl... 27. 4. Techniniame projekte numatytas Užstatomo sklypo reljefo aukščio... 28. 5. Techniniame projekte ir jo pagrindu išduotame statybos leidime buvo... 29. 6. Pareiškėjo naudai Užstatomame sklype nustatyto kelio servituto... 30. 7. Teisės aktai nenumato mieste žemesnės kategorijos kaip „D“ gatvių,... 31. 8. Statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant procedūras. Tai, kad... 32. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 5, b. l. 112-117)... 33. Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 34. (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr.... 35. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „HC ir R-IV projektai“ atsiliepimu į... 36. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad rengiant techninį projektą, kurio... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV.... 39. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį (redakcija galiojusi skundžiamo... 40. Skundžiamas statybos leidimas Nr. ( - ) Vilniaus miesto savivaldybės... 41. Pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2007 m.... 42. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo,... 43. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas... 44. Minėtų teisės aktų normose įtvirtinta teisminės gynybos garantija, kuri... 45. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 46. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007 m. rugsėjo 10 d. raštu... 47. Statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka viena iš valdžios... 48. 2007 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas kreipiasi į Vilniaus miesto savivaldybės... 49. 2007 m. spalio 19 d. pareiškėją atstovaujantys asmenys informuojami apie... 50. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, aptardama bei... 51. 2007 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. 7.9-451 (T 1, b.l. 38) pažymi, jog 2007... 52. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 53. Uždarosios akcinės bendrovės ,,May Fair Investments“ apeliacinį skundą... 54. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimą... 55. Nutartis neskundžiama....