Byla 2-1187-850/2018
Dėl skolos priteisimo

1Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant duomenys neskelbtini, dalyvaujant ieškovui duomenys neskelbtini, jo atstovui advokatui duomenys neskelbtini, atsakovės duomenys neskelbtini atstovui advokatui duomenys neskelbtini, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo duomenys neskelbtini ieškinį atsakovei duomenys neskelbtini dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3duomenys neskelbtini (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo: atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti; priteisti iš atsakovės duomenys neskelbtini (toliau - atsakovė) 1000 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje, kuris vėliau patikslintas, nurodė, kad 2016 metais su advokato padėjėjo pareigas vykdžiusiu duomenys neskelbtini sudarė žodinę teisinių paslaugų sutartį dėl procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Už šią paslaugą duomenys neskelbtini iš anksto sumokėjo 1000 eurų atlyginimą – jokių dokumentų apie pinigų gavimą jis neišdavė, žadėdamas tai padaryti ateityje. 2017-02-15 duomenys neskelbtini mirė neįvykdęs ieškovui sutartinių įsipareigojimų, todėl reiškia ieškinį duomenys neskelbtini palikimą priėmusiai jo dukrai duomenys neskelbtini prievolių teisės normų (CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str.) pagrindu. Apie duomenys neskelbtini mirtį sužinojo laikraštyje „Lietuvos rytas“ praėjus daugiau nei trims mėnesiams po jo mirties, todėl praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, kurį teismo prašo atnaujinti.

4Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškinys nepagrįstai grindžiamas prievolių teisės normomis, nes tarp ieškovo ir duomenys neskelbtini susiklostė atstovavimo pagal pavedimą santykiai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad tarp jo ir duomenys neskelbtini buvo sudaryta sutartis, atitinkanti CPK 57 straipsnio reikalavimus. Kilus ginčui dėl teisinių paslaugų apmokėjimo ieškovas turėjo kreiptis į Lietuvos advokatūrą, tačiau šia teise jis nepasinaudojo. Atsakovė šiuo metu nuosavybės teisių į duomenys neskelbtini palikimą dar neįgijo, antstolės duomenys neskelbtini kontoroje yra vykdomoji byla dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, tačiau nekilnojamasis turtas tebėra registruotas duomenys neskelbtini vardu. Pagrindo atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti, nėra, nes ieškinys pareikštas tik praėjus metams po duomenys neskelbtini mirties. Šis atvejis turėjo didelį rezonansą visoje šalyje, apie tai plačiai skelbta spaudoje ir televizijoje – tiek tuo metu, kai jis buvo viešai ieškomas, tiek ir po jo mirties, todėl ieškovas apie duomenys neskelbtini mirtį negalėjo nežinoti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.

5Ieškinys atmestinas.

6Civilinėje byloje būtina nustatyti tarp šalių kilusio ginčo teisinį pobūdį, nes šalys jį vertina skirtingai – ieškinys grindžiamas prievolių teisės normų pagrindu, atsakovė teigia, kad tarp šalių susiklostė atstovavimo pagal pavedimą santykiai. Būtina taip pat nustatyti, ar yra teisinis pagrindas atnaujinti ieškovui terminą kreditoriniam reikalavimui duomenys neskelbtini įpėdinei pareikšti.

7Dėl ginčo teisinio pobūdžio ir ieškinio pagrįstumo.

8Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškinys grindžiamas tuo, jog ieškovui nebuvo grąžinti pinigai – 1000 eurų, kuriuos jis sumokėjo, kaip nurodė civilinės bylos teisminio nagrinėjimo metu 2018-04-19 posėdyje, per du kartus: 500 eurų 2016-07-14, o prieš tai 500 eurų (tai nurodė 2018-05-15 vykusio teismo posėdžio metu) – 2016-06-15, jo manymu, advokato padėjėjo pareigas ėjusiam duomenys neskelbtini, už procesinių dokumentų parengimą. Tokį susitarimą, kaip nurodė ieškovas, jie žodžiu sudarė 2016 m. gegužės mėn., darbas turėjo būti atliktas per pusę metų, tačiau tų pačių metų lapkričio mėnesį duomenys neskelbtini ieškinio dar nebuvo parengęs.

9Tokiu būdu darytina išvada, kad tarp ieškovo ir duomenys neskelbtini buvo susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai (CK XXXVI skyrius), nes duomenys neskelbtini pažadėjo atlikti teisinius veiksmus, susijusius su ieškovo teisių įgyvendinimu, tai yra parengti ieškinį teismui (CK 6.757 str. 1 d.). Vienok, iš liudytojo duomenys neskelbtini paaiškinimų matyti, kad duomenys neskelbtini šiuo atveju veikė ne kaip advokato padėjėjas, o kaip individualią teisinę veiklą vykdantis asmuo, kadangi žodinės pavedimo sutarties sudarymo metu jis būtent taip ir veikė, o į advokato padėjėjų sąrašą buvo įrašytas tik 2016 m. rugpjūčio 18 d., ir padėjėjo praktiką atlikti nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nukreiptas pas advokatą duomenys neskelbtini (b.l. 48).

10Aiškinantis faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad jokios rašytinės pavedimo sutarties tarp ieškovo ir duomenys neskelbtini sudaryta nebuvo, įgaliojimas, suteikiantis teisę duomenys neskelbtini veikti įgaliotinio vardu neišrašytas, pinigų gavimą patvirtinantis buhalterinės apskaitos dokumentas taip pat nesurašytas. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas duomenys neskelbtini paaiškino, kad jis nesigilino į pavedimo sutarties sudarymo aplinkybes, jis nedalyvavo ir nematė pinigų perdavimo duomenys neskelbtini fakto (tai teisme patvirtino ir ieškovas), tačiau nurodė, kad apie tai, jog pinigai buvo priimti be kvito, sužinojo tuomet, kai duomenys neskelbtini buvo įrašytas į advokato padėjėjų sąrašą, apie tai jis pats prasitarė.

11Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad žodinė pavedimo sutartis tarp ieškovo (įgaliotinio) ir duomenys neskelbtini (įgaliotojo) sudaryta buvo, tai įvyko 2016 metų gegužės mėnesį, tikslesnės datos ieškovas nurodyti negalėjo. Teismas neatmeta galimybės, kad tam tikra pinigų suma už paslaugą avansu duomenys neskelbtini ieškovo buvo sumokėta, tačiau jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų ieškovas nepateikė, nors pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) ši pareiga tenka būtent ieškovui.

12Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos duomenys neskelbtini 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010).

13Vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios: atstovavimo teisinio santykio galiojimas, atstovavimo teisių apimtis, tikėtini rezultatai ir atlygis. Atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita, ir sumokėti atstovui atlyginimą už darbą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai (CK 2.151 straipsnis). Vertinant šią teisės normos formuluotę darytina išvada, kad atstovaujamasis turi pareigą atlyginti atstovui net ir tais atvejais, kai tai nenurodyta sutartyje ar įstatyme, nes neatlygintinis atstovavimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės. Tačiau CK 6.758 straipsnis, reglamentuojantis įgaliotinio atlyginimą, nustato, kad pavedimo sutartis gali būti atlygintinė ir neatlygintinė ir jei pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, tai preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintinė. Taigi CK 6.758 straipsnio 2 dalis nustato vieną iš CK 2.151 straipsnio išimčių iš bendrosios taisyklės, kad už atstovavimo paslaugą turi būti atlyginta. Jei pavedimo sutartis yra atlygintinė, tai įgaliotinio atlyginimo dydis turi būti nustatytas pavedimo sutartyje arba įstatymo. Jei atlyginimo dydis nenustatytas, jis nustatomas atsižvelgiant į papročius, rinkos kainas, suteiktų paslaugų pobūdį ir trukmę, atitinkamas paslaugas teikiančių asmenų profesinių susivienijimų rekomendacijas ir kitas aplinkybes (CK 6.758 straipsnio 3 dalis).

14Minėta, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas su duomenys neskelbtini jokios atstovavimo sutarties nesudarė, įgaliojimo, suteikiančio duomenys neskelbtini atlikti veiksmus su trečiaisiais asmenimis, neišdavė. Kaip nurodė ieškovas, duomenys neskelbtini paslaugos jam taip ir neatliko, netrukus prieš savo mirtį jam grąžino visus dokumentus, ieškovo perduotus ieškiniui surašyti, motyvuodamas tuo, kad juos yra nusikopijavęs į savo kompiuterį. Nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pinigų gavimo faktą, juridinę reikšmę tokiu atveju turi asmens faktinio elgesio ir tam tikro reikalaujamo elgesio standarto santykis, t. y. ar ieškovas buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus (bonus pater familias) konkrečioje situacijoje. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovas, nereikalaudamas iš duomenys neskelbtini pinigų gavimą patvirtinančio dokumento, nesudarydamas su juo atstovavimo sutarties, nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atidus, tai yra jis veikė savo rizika, taigi turėjo suprasti ar suprato, kad duomenys neskelbtini neįvykdžius ieškovo duoto pavedimo, būtent ieškovui teks tokio neveikimo neigiamos pasekmės. Pažymėtina, kad ieškovas turi bylinėjimosi teismine tvarka patirties, tai nurodė tiek jis, tiek liudytojas duomenys neskelbtini, todėl didelės pinigų sumos sumokėjimas avansu, nepareikalavimas jokių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, nors akivaizdu, kad teisines paslaugas teikiantys asmenys juos privalo išrašyti betarpiškai pinigų gavimo metu, nesiėmimas jokių teisinių veiksmų net po to, kai duomenys neskelbtini iki sutarto laiko – 2016 metų lapkričio mėnesio, pavedimo neįvykdė, sudaro pagrindą teismui konstatuoti, kad ieškovas neįrodė ieškinio dalyko, todėl ieškinys atmestinas.

15Pažymėtina, kad pagal CK 6.760 str. 2 d., įgaliotinis privalo įvykdyti pavedimą asmeniškai, išskyrus sutartyje nustatytas išimtis bei atvejus, kai įstatymas leidžia perįgaliojimą. CK 6.763 str. 1 d. 4 punkte nustatyta, kad pavedimo sutartis baigiasi, kai miršta viena iš sutarties šalių. Šis teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad duomenys neskelbtini prievolė ieškovui buvo asmeninė, taigi nei vėliau praktikos vadovu tapusiam advokatui duomenys neskelbtini nei atsakovei dėl jos neįvykdymo atsiradusios pasekmės nepereina. Pažymėtina ir tai, kad iš antstolės duomenys neskelbtini 2018-02-05 pažymos Nr. 3.9.-18-00018 matyti, kad jos žinioje yra vykdomoji byla dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Šią aplinkybę nurodo ir atsakovė atsiliepime į ieškinį. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.). Atsakovė nurodo, kad nekilnojamasis turtas tebėra registruotas mirusio duomenys neskelbtini vardu, iš Testamentų registro išrašo (b.l. 15) matyti, kad atsakovė yra pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau duomenų, kad jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nėra. Tokiu būdu, nesant duomenų apie tai, koks turtas atsakovei atiteks pagal turto apyrašą bei nežinant jo realios vertės, negalima daryti kategoriškos išvados, ar ji turėtų atlyginti visą priteistą sumą, net jei ieškinys būtų patenkintas.

16Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pateikti atnaujinimo.

17Ieškovas ieškinyje nurodo, kad įstatyme nustatą terminą kreditoriniams reikalavimui pateikti jis praleido dėl to, kad apie duomenys neskelbtini mirtį sužinojo tik praėjus daugiau negu trims mėnesiams po jo mirties ir tai yra svarbi priežastis atnaujinti terminą kreditorinių reikalavimų pareiškimui duomenys neskelbtini palikimą priėmusiai atsakovei. Teisme ieškovas paaiškino, kad į teismą kreipėsi tik praėjus metams po duomenys neskelbtini mirties, nes advokatas, kuris jam ir „prisuko“ duomenys neskelbtini, aiškino, kad turi praeiti kažkoks laiko tarpas, kol kažkas priims jo palikimą.

18Byloje nustatyta, kad duomenys neskelbtini mirė 2017-02-15 (b.l. 5). Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 str. 1 d.). duomenys neskelbtini ieškinys Tauragės apylinkės teisme gautas 2018-02-12. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, duomenys neskelbtini vardu 2018-02-05 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo antstolių kontorose nėra vykdoma, taigi ieškovas alternatyviais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais savęs, kaip duomenys neskelbtini kreditoriaus, nėra išviešinęs o pasirinko įstatyminį būdą savo teises ginti teisminiu keliu. Teismas gali atnaujinti trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

19Lietuvos duomenys neskelbtini praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos duomenys neskelbtini Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos duomenys neskelbtini inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos duomenys neskelbtini Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos duomenys neskelbtini Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos duomenys neskelbtini Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-523/2012).

20Plėtodama kasacinio teismo formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, Lietuvos duomenys neskelbtini Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. V. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

21Kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui pagal šio straipsnio 4 dalį pratęsti, įstatymuose nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (Lietuvos duomenys neskelbtini Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Finansų spektro investicija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-546/2006). Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.

22CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos duomenys neskelbtini Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-296/2009).

23Vertinant faktines bylos aplinkybes nurodyto teisinio reglamentavimo ir aptartos teismų praktikos kontekste darytina išvada, kad terminą kreditoriaus reikalavimams pateikti ieškovas praleido be svarbios priežasties. duomenys neskelbtini mirties (savižudybės) faktas ir su juo susiję ankstesni įvykiai, kuomet jis prieš tai nužudė moterį, itin plačiai ir ilgą laiką buvo aptarinėjami masinėse informacijos priemonėse, todėl neabejotina, kad ieškovas apie šį faktą žinojo. Pažymėtina, kad skirtingai nei nurodo ieškinyje, teisme jis patvirtino, kad žinią, jog duomenys neskelbtini nusišovė, išgirdo per žinias.

24Ieškovo teisme nurodyta aplinkybė, kad su ieškiniu į teismą jis kreipėsi po metų todėl, kad advokatas duomenys neskelbtini jam išaiškino, jog turi praeiti kažkoks laiko tarpas, kol kažkas įsiformins duomenys neskelbtini palikimą, vertintina kritiškai, nes teisme apklausytas liudytoju advokatas duomenys neskelbtini paaiškino, jog ieškovą dėl ieškinio pateikimo konsultavo likus vienam mėnesiui iki jo pateikimo teisme, o anksčiau, praėjus keliems mėnesiams po duomenys neskelbtini mirties, ieškovą irgi konsultavo, tačiau ši konsultacija buvo ne tokio pobūdžio nei teigia ieškovas - jam nurodė, kad kreditorinius reikalavimus reikia pareikšti per tris mėnesius, o tai bus galima padaryti kai atsiras paveldėtojai. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad atnaujinti ieškovui terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti pagrindo nėra, ir tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 93 str. 1 d.). Kadangi teismas ieškinį atmetė, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė atstovavimo sutarties Nr. 38-C/2018 pagrindu buvo atstovaujama advokato (b.l. 23), pateikė įrodymus, kad turėjo 500 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 33). Išanalizavus advokato atliktų teisių paslaugų pobūdį ir trukmę: teisinę konsultaciją, atsiliepimo į ieškinį parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose bendros 2 val. 2 min. trukmės, teismas sprendžia, kad atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių įkainių, todėl jai priteistinos iš ieškovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

27Iš atsakovo valstybei priteistina 15,29 Eur išlaidų (b.l. 2), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 269 str., 270 str. teismas

Nutarė

29Ieškinį atmesti.

30Priteisti iš ieškovo duomenys neskelbtini, a.k. ( - ) atsakovei duomenys neskelbtini, a.k. ( - ) 500 Eur advokato pagalbai apmokėti.

31Priteisti iš ieškovo duomenys neskelbtini, a.k. ( - ) valstybei 15,29 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) surenkamųjų sąskaitų: sąskaita Nr. ( - ), esanti AB bankas „Swedbank“, Nr. ( - ), esanti AN DNB bankas, Nr. ( - ), esanti AB SEB bankas, Nr. ( - ), esanti AB Šiaulių bankas, Nr. ( - ), esanti Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. ( - ), esanti duomenys neskelbtiniPlc Lietuvos skyriuje, Nr. ( - ), esanti UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - įmoka už bylinėjimosi išlaidas).

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Ryšiai
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis,... 2. Teismas... 3. duomenys neskelbtini (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo: atnaujinti... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškinys nepagrįstai... 5. Ieškinys atmestinas.... 6. Civilinėje byloje būtina nustatyti tarp šalių kilusio ginčo teisinį... 7. Dėl ginčo teisinio pobūdžio ir ieškinio pagrįstumo.... 8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškinys grindžiamas tuo, jog ieškovui... 9. Tokiu būdu darytina išvada, kad tarp ieškovo ir duomenys neskelbtini buvo... 10. Aiškinantis faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad jokios rašytinės... 11. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad žodinė pavedimo sutartis... 12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo... 13. Vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl... 14. Minėta, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas su duomenys neskelbtini jokios... 15. Pažymėtina, kad pagal CK 6.760 str. 2 d., įgaliotinis privalo įvykdyti... 16. Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pateikti atnaujinimo.... 17. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad įstatyme nustatą terminą kreditoriniams... 18. Byloje nustatyta, kad duomenys neskelbtini mirė 2017-02-15 (b.l. 5). Palikėjo... 19. Lietuvos duomenys neskelbtini praktikoje išaiškinta, kad kreditorius,... 20. Plėtodama kasacinio teismo formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir... 21. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą CK... 22. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios... 23. Vertinant faktines bylos aplinkybes nurodyto teisinio reglamentavimo ir... 24. Ieškovo teisme nurodyta aplinkybė, kad su ieškiniu į teismą jis kreipėsi... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 27. Iš atsakovo valstybei priteistina 15,29 Eur išlaidų (b.l. 2), susijusių su... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 269 str., 270 str. teismas... 29. Ieškinį atmesti.... 30. Priteisti iš ieškovo duomenys neskelbtini, a.k. ( - ) atsakovei duomenys... 31. Priteisti iš ieškovo duomenys neskelbtini, a.k. ( - ) valstybei 15,29 Eur... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...