Byla I-36-162/2008

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irmos Čuchraj ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Natalijai Švec, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei Editai Mikalainienei, atsakovo Neringos savivaldybės tarybos bei trečiojo suinteresuoto asmens Neringos miesto savivaldybės atstovams advokatui Arūnui Ivanciui ir Indrei Mažonei, trečiųjų suinteresuotų asmenų – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Rūtai Baškytei ir Žydrei Stirbienei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Algiui Urbaičiui, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergejui Juzik (Sergej Juzik), SP UAB „Neringos komunalininkas“ atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Jurgiui Nausėdai, 2008 m. sausio 15 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovui Neringos savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinei parko direkcijai, SP UAB „Neringos komunalininkas“, Neringos miesto savivaldybei, UAB „Vakarų projektai“, UAB „Nidos Stiegė“, UAB „Aposta“, A.R.S., H.M., V.M., M.R.Š., K.Š., A.K., I.K., J.Š., M.Š., J.N., V.N., E.A.J. dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimo Nr. 108 „Dėl teritorijos, adresu ( - ) (SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“) detaliojo plano patvirtinimo“ dalies dėl detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo B2 sprendinių panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašymu ir jo patikslinimu (b.l. 6-10, 50-55) prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 108 „Dėl teritorijos, adresu ( - ) (SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“) detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, liečiančią detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo B2 sprendinius.

5Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2006 m. lapkričio 10 d. iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. V3-2.8-2074 gauti duomenys apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su teritorijos, adresu ( - ), detaliojo plano patvirtinimu. Surinkus duomenis nustatė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 „Dėl teritorijos, adresu ( - ) (SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai A, B, C, D, F, G, H teritorijoje adresu ( - ). Suformuotiems žemės sklypams F, G, H parengti atskiri detalūs planai. Žemės sklypas, detaliajame plane pažymėtas indeksu A, yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Pagal žemės nuomos sutartis šio žemės sklypo nuomininkai yra K.Š., A.K., J.N., J.Š., V.M., A.R.S., UAB „Aposta“. Žemės sklype esantys pastatai nuosavybės teise priklauso nurodytiems asmenims ir V.N., M.Š., I.K., M.R.Š., H.M.

6Nurodo, kad žemės sklypas, adresu ( - ), pažymėtas indeksu B (B1, B2), yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Detaliuoju planu suformuotas sklypas B2, kurio plotas 22 449 kv. m., yra valstybės nuosavybė, jį patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėtame sklype B2 yra automobilių parkavimo aikštelė. Nurodo, jog faktiniu žemės sklypo naudotoju yra savivaldybės kontroliuojama bendrovė UAB „Neringos komunalininkas“, eksploatuojanti automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau juridiškai žemės naudojimo teisė nėra įforminta. Aikštelė 2002 m. spalio 21 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr.176 iš SP UAB „Neringos komunalininkas“ perduota Neringos savivaldybės nuosavybėn.

7Pareiškėjas nurodo, kad žemės sklypo, adresu ( - ), pažymėto indeksu C (C1, C2) naudotojas yra UAB „Nidos Stiegė“, žemės nuomos sutartys nesudarytos, nurodytame žemės sklype yra įmonei nuosavybės teisėmis priklausantys pastatai. Žemės sklypo, adresu ( - ), pažymėto detaliajame plane indeksu D, žemės nuomininkas pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį yra E.A.J. Jam nuosavybės teise priklauso ir šiame sklype esantis pastatas.

8Pareiškėjas nurodo, kad šio detaliojo plano sprendiniams pritarė ir suderino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Neringos miesto vyriausias architektas bei kitos institucijos. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip institucija, Teritorijų planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsnių pagrindu atliekanti teritorijų planavimo priežiūrą, patikrinusi detaliojo plano projektą, pateikė išvadą, kad detaliojo plano projektas gali būti teikiamas tvirtinti nustatyta tvarka.

9Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas, juo Lietuvos Respublikos Vyriausybei deleguota teisė nustatyti Kuršių nerijos nacionalinio parko režimą. Toks režimas nustatytas 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijo nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – KNNP schema), kuri įregistruota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, bei 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais. Šie norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.

10Nurodo, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais normatyviniais aktais ir KNNP planavimo schema (generaliniu planu) (5 punktas); planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius (4.1 punktas); gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais (14 punktas). Nidos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos, jų ribos bei reglamento numeriai yra nustatyti KNPP schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje. Pažymi, jog nagrinėjama teritorija yra pietinėje komunalinėje ūkinėje zonoje.

11Nurodo, kad KNNP planavimo schemos Nidos ir jos apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies 4 skyriuje – Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamente nustatyta, kad pietinės komunalinės zonos plotas yra per didelis, į šios zonos ribas patenka daug želdinių, kuriuos būtina išsaugoti. Šios zonos ribos sumažintos, miško parkui atitekusioje teritorijoje statybos nenumatytos.

12Pareiškėjas nurodo, kad didžioji dalis detaliuoju planu suplanuotos teritorijos Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje yra teritorijoje, grafiškai pažymėtoje kaip esamos komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritorijos. Tačiau detaliuoju planu suplanuotas sklypas Nr. B2 patenka į teritoriją, grafiškai pažymėtą kaip naikinamos komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritorijos, atiduodamos miškų ūkiui. Mano, jog Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklype Nr. B2 naujų statinių statybą, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento nuostatoms bei Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemai, nes šis sklypas patenka į teritoriją KNNP planavimo schemoje pažymėtą kaip naikinamą komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritoriją, atiduodamą miškų ūkiui, ir kurioje naujos statybos nenumatytos.

13Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu – iki 2004 m. birželio 20 d.) 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“. Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal KNNP planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas); Kuršių nerijos gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas nustato, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius planus) (25 straipsnio 6 dalis).

14Teigia, kad priėmus ginčijamą 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 108, pažeisti teisės aktų reikalavimai ir imperatyvios nuostatos (Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) Pagrindiniai teiginiai (5, 4.1, 14 punktai), Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento nuostatos, Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo principinio plano 5 brėžinyje numatytos tvrkymo priemonės, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalis bei Kuršių nerijos parko nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktai.

15Atsakovas Neringos savivaldybės taryba atsiliepime (t.1, b.l. 145-150) nurodo, jog su Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymu nesutinka, nes prašymas teismui pateiktas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Pabrėžia, kad vyriausiais prokuroras prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė praėjus daugiau negu šešiems metams nuo ginčijamo akto priėmimo dienos, todėl mano, kad įstatymo nuostatos dėl kreipimosi į teismą termino yra akivaizdžiai pažeidžiamos. Be to, prašymas grindžiamas nepaskelbtu, todėl negaliojančiu teisės aktu. Taip pat nurodo, kad pareiškėjo prašymas netinkamai grindžiamas aplinkybėmis, neva Neringos savivaldybės administraciniai sprendimai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Nurodo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema nustatyta tvarka nebuvo paskelbta, todėl mano, kad jos taikymas nagrinėjant ginčą, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra tik rekomendacinio pobūdžio, šias aplinkybes įrodo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada, bei Lietuvos Respublikos aplinko ministerijos 1999 metų rugsėjo 6 d. rašte Nr. 02-05-3819 pateiktas išaiškinimas. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. spalio 7 d. išvadose nurodė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai galiojo iki 2005 metų, todėl atsakovas daro išvadą, kad prašymas grindžiamas nebegaliojančia teisės norma.

16Atsakovo (taip pat trečiojo suinteresuoto asmens Neringos miesto savivaldybės) atstovai advokatas Arūnas Ivancius ir Indrė Mažonė prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Pažymi, jog praleistas kreipimosi į teismą terminas, o Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pažeisti imperatyvūs reikalavimai. Teigia, jog šioje byloje nėra ginamas viešasis interesas. Prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) atitikties Teritorijų planavimo įstatymo 25, 26 bei 28 straipsnių nuostatoms ištyrimo.

17Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (t. 1, b.l. 117-120) prašo pareiškėjo prašymą tenkini. Nurodo, jog Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklype Nr. B2 naujų statinių statybą, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento nuostatoms bei Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemai, nes šis sklypas patenka į teritoriją KNNP planavimo schemoje pažymėtą kaip naikinamą komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritoriją, atiduodamą miškų ūkiui, ir kurioje naujos statybos nenumatytos. Teigia, jog priėmus ginčijamą sprendimą buvo pažeisti 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1269 patvirtintos KNNP planavimo schemos (generalio plano) pagrindinių teiginių 5 punktas, Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemos, Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės-planinės dalies nuostatos, Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalis bei Kuršių nerijos parko nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktai.

18Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos atstovės Rūta Baškytė ir Žydrė Stirbienė prašo prašymą tenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.

19Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas Algis Urbaitis prašo prašymą tenkinti pareiškėjo nurodytais pagrindais.

20Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime (t. 1, b.l. 113-115) nurodo, jog sutinka su pareiškėjo prašymu. Teigia, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) 1994 m. gruodžio 19 d. yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, todėl Neringos miesto savivaldybė negali koreguoti Nidos gyvenvietės bendrojo plano sprendinių. Nurodo, jog didžioji dalis detaliuoju planu suplanuotos teritorijos Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje yra teritorijoje, grafiškai pažymėtoje kaip esamos komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritorijos. Ginčijamu sprendimu patvirtinus detalųjį planą ir jo sprendiniuose numatant naujų statinių statybą, akivaizdžiai pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Nurodo, jog direkcijos žiniomis, detaliojo plano sprendinių pagrindu 2002 m. birželio 28 d. išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr.26 kūrybinių dirbtuvių perplanavimui į gyvenamąjį namą, adresu ( - ), 2001 m. liepos 5 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas 6 sekcijų poilsinei, ( - ), 2001 m. liepos 17 d. suderintas šių poilsinių techninis projektas. Pažymi, jog tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pagrįstai atsisakė išduoti šiems objektams projektavimo sąlygų sąvadą, kol vyksta tyrimas.

21Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas Sergejus Juzik prašo prašymą tenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.

22Trečiojo suinteresuoto asmens SP UAB „Neringos komunalininkas“ atstovas advokatas Gintautas Daugėla prašo administracinę bylą nutraukti, nes praleistas kreipimosi į teismą terminas. Jei teismas nesutiktų su šia nuomone, siūlo prašymą kaip nepagrįstą atmesti, nes ginčijamu sprendimu suplanuoto žemės sklypo B2 sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams.

23Tretysis suinteresuotas asmuo J.N. atitinkamo procesinio sprendimo priėmimą palieka teismo diskrecijai. Pažymi, jog ginčijama detaliojo plano sprendinių dalis jo teisėms įtakos neturi.

24Tretieji suinteresuoti asmenys A.K., K.Š., A.R.S., V.M., J.Š., UAB „Aposta“ atsiliepime (t. 1, b.l. 171-176) nurodo, jog byloje nėra teisinio pagrindo laikyti juos trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nes neturi teisinio suinteresuotumo dalyvauti byloje, kai nėra ginčijamas sprendimas Nr. 108 visa apimtimi.

25Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime (t.1, b.l. 127-129) nurodo, jog sutinka su pareiškėjo prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

26Tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Neringos miesto savivaldybė, UAB „Vakarų projektai“, UAB „Nidos Stiegė“, H.M., M.R.Š., I.K., M.Š., V.N., E.A.J. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

27Tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, UAB „Vakarų projektai“, UAB „Nidos Stiegė“, UAB „Aposta“, A.R.S., H.M., V.M., M.R.Š., K.Š., A.K., I.K., J.Š., M.Š., V.N., E.A.J. į teismo posėdį neatvyko. Bylos dalyviai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai, paskelbiant respublikinėje spaudoje (t. 2, b.l. 105) bei informuojant šaukimais.

28Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

29Teisėjų kolegija konstatuoja.

30Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 108 „Dėl teritorijos, adresu ( - ) (SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“), detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos ( - ) detalusis planas, dalį dėl detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo B2 sprendinių.

31Dėl ginčijamo teisės akto teisėtumo ir pagrįstumo

32

33Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba 1999 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 281 „Dėl detaliųjų planų rengimo organizavimo“ 1.4 punktu nusprendė organizuoti teritorijos ( - ) detalaus plano rengimą, planavimo organizatoriaus funkcijas pavesdama vykdyti Neringos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui. Sąlygos teritorijų planavimo dokumentui – teritorijos ( - ) (SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Steigė“) detaliajam planui rengti buvo išduotos 1999 m. lapkričio 29 d. (t. 2, b.l. 4). Išduotose planavimo sąlygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai inter alia taikomi Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas). Detaliojo planavimo organizatorius 1999 m. lapkričio 29 d. patvirtino planavimo užduotį, pagal kurią planavimo tikslas – nustatyti ir įteisinti atliktus procedūrinius veiksmus, planuojamoje teritorijoje esamų ir naujai formuojamų sklypų ribas, jų dydžius, architektūrinius, urbanistinius apribojimus, paskirtį, paminklotvarkinius bei aplinkosauginius reikalavimus, galimybę rekonstruoti esamus pastatus (t. 2, b.l. 3). Neringos miesto savivaldybės taryba 2000 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 20 patvirtino minėtos teritorijos detaliojo plano raidos programą (t. 1, b.l. 60, 61), kurioje be kitų sprendinių, numatyta formuoti žemės sklypą Nr. B2 (SP UAB „Neringos komunalininkas“), kurio plotas 22 449 kv.m., numatant statinių statybą. Neringos savivaldybės taryba 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 patvirtino teritorijos ( - ) (SP UAB Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“) detalųjį planą (t. 1, b.l. 15, 16, 17-20). Detaliojo plano aiškinamajame rašte esama padėtis įvertinta taip: planuojama teritorija yra Nidos gyvenvietės pietinėje dalyje, prie ( - ) gatvės. Tai Nidos komunalinė zona ir greta esančių įmonių komunaliniai sklypai. Planuojamos žemės sklypas nėra įsisavintas inžinieriniu požiūriu, teritorijos dalis apaugusi kalnapušėmis, beržais ir pušimis. Teritorijoje pradėta poilsio namų su ūkiniais statiniais statyba (t. 1, b.l. 17). Šio detaliojo plano sprendiniuose numatyta:

34- koreguoti Neringos kurorto Nidos gyvenvietės bendrojo plano sprendinius planuojamai teritorijai, keičiant dalies planuojamos teritorijos pagrindinę žemės naudojimo tikslinę paskirtį iš kitos specialiosios paskirties į smulkaus verslo, rekreacinę ir gyvenamąją;

35- formuoti rekreacinės paskirties žemės sklypą (sklypas Nr. A), numatant esamų, nebaigtų statyti, statinių rekonstrukciją ir naujų statinių statybą;

36- tikslinti esamų žemės sklypų plotus (sklypai Nr. B ir Nr. C);

37- formuoti žemės sklypą Nr.B1. Šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties naudojimo būdas – teritorijos inžinerinės infrastruktūros aptarnavimo įmonėms statyti ir eksploatuoti;

38- formuoti žemės sklypą Nr. B2, numatant statinių statybą. Formuojamo žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo būdas – infrastruktūros teritorija, galima rekreacinės paskirties objektų statyba;

39- sklypo Nr. C (C1, C2) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties naudojimo būdas: teritorijos smulkios gamybos įmonėms įrengti, statyti ir eksploatuoti;

40- formuoti sodybinio užstatymo žemės sklypą (sklypą Nr.D), numatant esamų statinių rekonstrukciją ir naujų statinių statybą.

41Kaip minėta, šiuo detaliuoju planu, be kitų sprendinių, suformuotas žemės sklypas Nr. B2 (SP UAB „Neringos komunalininkas), numatant statinių statybą.

422000 m. spalio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atlikdama teritorijų planavimo priežiūrą, patikrino teritorijos ( - ) (SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“) detalųjį planą, parengtą 2000 m. uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų projektai“ Neringos savivaldybės užsakymu, ir pateikė išvadą, kad parengtą detalųjį planą galima tvirtinti nustatytąja tvarka (t. 1, b.l. 28).).

43Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad žemės sklypas, adresu ( - ), pažymėtas indeksu B (B1, B2), yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Detaliuoju planu suformuotas sklypas B2, kurio plotas 22 449 kv. m., yra valstybės nuosavybė, jį patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėtame sklype B2 yra automobilių parkavimo aikštelė (t. 1, b.l. 94-101). Rašytine bylos medžiaga bei atsakovo atstovų ir trečiojo suinteresuoto asmens SP UAB „Neringos komunalininkas“ atstovo paaiškinimais nustatyta, kad faktiniu žemės sklypo naudotoju yra savivaldybės kontroliuojama bendrovė UAB „Neringos komunalininkas“, eksploatuojanti automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau juridiškai žemės naudojimo teisė nėra įforminta. 2002 m. spalio 21 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr.176 įrodo, kad automobilių parkavimo aikštelė iš SP UAB „Neringos komunalininkas“ perduota Neringos savivaldybės nuosavybėn (t. 1, b.l. 13-14).

44Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai. Šis įstatymas ginčijamu detaliuoju planu suplanuoto sklypo teisinio statuso požiūriu yra specialus bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje.

45Saugomų teritorijų įstatymo (1993 m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr. 63-1188 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu), 25 straipsnio 6 dalis numatė, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius projektus).

46Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, įsigaliojusį 1991 m. gegužės 1 d. Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244, siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą, buvo inter alia nutarta įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą (pagal parengtas schemas): „<...> Kuršių nerijos nacionalinį parką – 19 tūkst. ha ploto (iš jų 9 tūkst. ha Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijos)“ (1 punkto 2 papunktis) bei „įpareigoti <...> Vyriausybę iki 1991 m. lapkričio 1 d. patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatus“ (2 punkto 1 papunktis).

47Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (toliau – Nuostatų), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu – iki 2004 m. birželio 20 d.), 4 punktas numato, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, ir ja remiantis parengtais bei nustatytąja tvarka patvirtintais gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinierinių komunikacijų ir kitus projektus. Nuostatų 6.6 punktas numato, kad nacionaliniame parke urbanizacijos plėtra vykdoma pagal KNNP planavimo schemą, o Nuostatų 11 punkte nustatyta, jog gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai.

48Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuriuo patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą)(toliau – KNNP planavimo schema (generalinis planas). Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas turėjo priedą „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ (toliau – Pagrindiniai teiginiai), kuris buvo paskelbtas kartu kaip sudėtinė minėto teisės akto dalis.

49Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1378 buvo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ priedo „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ 2 punktas, pagal kurį nebeliko nuostatos, kad Schema yra parengta laikotarpiui iki 2005 m.

50Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre – registro Nr.: ( - ) (t. 1, b.l. 65). Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad planavimo schemą parengęs Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas du jos originalius egzempliorius (tekstinę ir grafinę dalis) perdavė tuometinei Statybos ir urbanistikos ministerijai, vienas egzempliorius liko šiame institute, o Statybos ir urbanistikos ministerija 1995 m. liepos 12 d. perdavė Neringos miesto merui vieną originalų planavimo schemos egzempliorių. Aplinkybę, jog atsakovui planavimo schema buvo žinoma, patvirtina ir Vyriausybės Kanclerio 2006 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. 22-8074 „Dėl informacijos pateikimo“ bei siuntinėjimo rodyklė (t. 2, b.l. 9, 10-11), iš kurių matyti, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) 1994 m. gruodžio 19 d. buvo išsiųstas Neringos miesto savivaldybei. Akivaizdu, kad atsakovui ir plano rengėjui buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo sąlygos, todėl jų buvo būtina laikytis rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus. Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimo (kartu su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negali būti priimami neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negali prieštarauti Schemos nuostatoms. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis rėžimas, yra visuotinai žinomas faktas.

511972 m. lapkričio 16 d. Paryžiuje priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija, prie kurios Lietuva prisijungė 1992 m. kovo 31 d. Lietuva, prisijungusi prie Konvencijos, tapo Konvencijos nare ir kartu įsipareigojo globoti kultūros ir gamtos paveldą, gavo teisę siūlyti įtraukti šalies teritorijoje esančius objektus į Pasaulio paveldą. Šios Konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė – Konvencijos narė pripažįsta, kad jos teritorijoje esančio kultūros ir gamtos paveldo identifikavimas, globa, išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms yra, visų pirma, tos valstybės pareiga. Konvencijos 5 straipsnyje suformuoti uždaviniai paveldui globoti, išsaugoti, paruošti veiksmingas priemones, kurios įgalintų valstybę neutralizuoti grėsmę, iškilusią kultūros ir gamtos paveldui, imtis tinkamų įstatyminių, mokslinių, techninių, administracinių ir finansinių priemonių, būtinų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui.

522000 m. lapkričio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posėdyje Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė. Lietuvos valstybė Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis rėžimas. Taigi šiai vietovei galioja visos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse numatytos apsaugos priemonės.

53KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Taigi minėtame punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą. Pagrindinių teiginių 14 punktas numato, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatytąja tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais.

54Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 6 punktą, nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas: 1) konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai); 2) apsauginę; 3) rekreacinę; 4) gyvenamąją; 5) ūkinę. Nacionalinio parko ūkinė zona – esamos komunalinės zonos ir joms plėsti numatytos teritorijos Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Alksnynės gyvenvietėse (Pagrindinių teiginių 15 punktas).

55KNNP planavimo schemos Nidos ir jos apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies 4 skyriuje – Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento XXXV punkte nustatyta, kad pietinės komunalinės zonos plotas yra per didelis, į šios zonos ribas patenka daug želdinių, kuriuos būtina išsaugoti. Šios zonos ribos sumažintos, miško parkui atitekusioje teritorijoje statybos nenumatytos (t. 1, b.l. 75).

56Didžioji dalis detaliuoju planu suplanuotos teritorijos Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje yra teritorijoje, grafiškai pažymėtoje kaip esamos komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritorijos Tačiau detaliuoju planu suplanuotas sklypas Nr. B2 patenka į teritoriją, grafiškai pažymėtą kaip naikinamos komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritorijos, atiduodamos miškų ūkiui (t. 1, b.l. 66).

57Darytina išvada, jog Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklype Nr. B2 naujų statinių statybą, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento nuostatoms bei Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemai, nes šis sklypas patenka į teritoriją KNNP planavimo schemoje pažymėtą kaip naikinamą komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritoriją, atiduodamą miškų ūkiui, ir kurioje naujos statybos nenumatytos.

58Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko administravimu (tame tarpe su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į KNNP planavimo schemą ir prieštarauti jos sprendiniams.

59Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo akto dalis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl prašymas dėl jo panaikinimo tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

60Atsakovo atstovų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) atitikties Teritorijų planavimo įstatymo 25, 26 ir 28 straipsnių nuostatoms netenkintinas, nes nepagrįstas teisiniais argumentais.

61Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalis), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią procesinę teisės normą pažymėtina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta bylą nagrinėjančiam teismui ir ši teismo teisė nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais.

62Dėl kreipimosi į teismą termino

63Atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų – Neringos savivaldybės administracijos ir SP UAB „Neringos komunalininkas“ atstovai teigia, jog praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas kreipimosi į teismą terminas ir neprašoma jo atnaujinti.

64ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Sprendžiant prokurorų prašymų padavimo ir priėmimo nagrinėti administraciniuose teismuose klausimus, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

65Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pažymima, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t.y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

66Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Ši pozicija yra suformuota 2005 m. rugsėjo 28 d. išplėstinės penkių teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-585-2005, paskelbtoje Administracinių teismų praktikos Nr. 8, p. 206-230. Pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 punktą, vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad į nustatyta tvarka paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymo taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus. Taigi vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kurių prokuroras gali imtis, jei yra pagrindas manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.). Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.

67Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2006 m. lapkričio 10 d. iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. V3-2.8-2074 gauti duomenys apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 patvirtintu detaliuoju planu, ir nurodoma, jog atsižvelgiant į KNNP teritorijos vertę, būtina imtis priemonių dėl šio detaliojo plano panaikinimo (t. 1, b.l. 11-12). Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2006 m. gruodžio 11 d kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 108 dalyje, liečiančioje detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo B2 sprendinius (t. 1, b.l. 6-10). 2006 m. gruodžio 10 d. buvo nedarbo diena (sekmadienis). Pagal ABTĮ 66 straipsnio 4 dalies nuostatas, tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, todėl įstatyme nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į administracinį teismą terminas nepažeistas.

68Nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nepraleido kreipimosi į teismą termino, nes nepateikta duomenų, paneigiančių faktinę aplinkybę, kad apie viešojo intereso pažeidimą pareiškėjui tapo žinoma anksčiau, nei jam šiuos duomenis pateikė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

69Dėl viešojo intereso gynimo

71Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą.

72ABTĮ sąvoka „viešasis interesas“ nėra apibrėžta. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne. Dėl to kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę.

73Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Viešasis interesas pagal ABTĮ taip pat turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o prokuroro teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatyta prokuroro teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

74Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tai rodo, kad tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Saugomų teritorijų steigimo pagrindinė funkcinė paskirtis – natūralių, nepaliestų teritorijų išsaugojimas. Visuomenė suinteresuota, kad gamtos objektai, ypač vertingos vietovės būtų tinkamai saugomos bei racionaliai naudojamos, nepažeidžiant įstatymų, priimant teisėtus aktus ir laikantis nustatytų procedūrų. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams valstybės ir savivaldybės institucijų priimti administraciniai teisės aktai. Būtent tokį viešąjį interesą šioje byloje gina pareiškėjas. Pažymėtina, kad remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, vertingų vietovių apsauga yra viešasis interesas, kurio gynimu suinteresuota visa visuomenė. Taigi šioje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prokuroras kreipimusi į teismą gina viešąjį interesą, todėl argumentai, susiję su viešojo intereso nebuvimu, pripažįstami nepagrįsti. Toks teisminės praktikos taikymas yra suformuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 m.

75Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

76pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą patenkinti.

77Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 108 „Dėl teritorijos, adresu ( - ) (SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“), detaliojo plano patvirtinimo“ dalį dėl detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo B2 sprendinių patvirtinimo.

78Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašymu ir jo... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2006 m.... 6. Nurodo, kad žemės sklypas, adresu ( - ), pažymėtas indeksu B (B1,... 7. Pareiškėjas nurodo, kad žemės sklypo, adresu ( - ), pažymėto... 8. Pareiškėjas nurodo, kad šio detaliojo plano sprendiniams pritarė ir... 9. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio... 10. Nurodo, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindiniuose... 11. Nurodo, kad KNNP planavimo schemos Nidos ir jos apylinkių principinio plano... 12. Pareiškėjas nurodo, kad didžioji dalis detaliuoju planu suplanuotos... 13. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr.... 14. Teigia, kad priėmus ginčijamą 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 108,... 15. Atsakovas Neringos savivaldybės taryba atsiliepime (t.1, b.l. 145-150) nurodo,... 16. Atsakovo (taip pat trečiojo suinteresuoto asmens Neringos miesto... 17. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 18. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos atstovės... 19. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 20. Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 21. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas Sergejus Juzik prašo... 22. Trečiojo suinteresuoto asmens SP UAB „Neringos komunalininkas“ atstovas... 23. Tretysis suinteresuotas asmuo J.N. atitinkamo procesinio sprendimo priėmimą... 24. Tretieji suinteresuoti asmenys A.K., K.Š., A.R.S., V.M., J.Š., UAB... 25. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 26. Tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos apskrities viršininko... 27. Tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos apskrities viršininko... 28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja.... 30. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į... 31. Dėl ginčijamo teisės akto teisėtumo ir pagrįstumo... 32. ... 33. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba... 34. - koreguoti Neringos kurorto Nidos gyvenvietės bendrojo plano sprendinius... 35. - formuoti rekreacinės paskirties žemės sklypą (sklypas Nr. A), numatant... 36. - tikslinti esamų žemės sklypų plotus (sklypai Nr. B ir Nr. C);... 37. - formuoti žemės sklypą Nr.B1. Šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės... 38. - formuoti žemės sklypą Nr. B2, numatant statinių statybą.... 39. - sklypo Nr. C (C1, C2) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties... 40. - formuoti sodybinio užstatymo žemės sklypą (sklypą Nr.D), numatant esamų... 41. Kaip minėta, šiuo detaliuoju planu, be kitų sprendinių, suformuotas žemės... 42. 2000 m. spalio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija,... 43. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad žemės sklypas, adresu ( - ),... 44. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų... 45. Saugomų teritorijų įstatymo (1993 m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr. 63-1188... 46. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė... 47. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (toliau – Nuostatų),... 48. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr.... 49. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1378... 50. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo antruoju punktu... 51. 1972 m. lapkričio 16 d. Paryžiuje priimta Pasaulio kultūros ir gamtos... 52. 2000 m. lapkričio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt... 53. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 punkte... 54. Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 6... 55. KNNP planavimo schemos Nidos ir jos apylinkių principinio plano... 56. Didžioji dalis detaliuoju planu suplanuotos teritorijos Nidos ir jos... 57. Darytina išvada, jog Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d.... 58. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad jokie su... 59. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija... 60. Atsakovo atstovų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kuršių... 61. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 1... 62. Dėl kreipimosi į teismą termino ... 63. Atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų – Neringos savivaldybės... 64. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas... 65. Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad teismai... 66. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad... 67. Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2006 m.... 68. Nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad... 69. Dėl viešojo intereso gynimo ... 71. Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta... 72. ABTĮ sąvoka „viešasis interesas“ nėra apibrėžta. Tai, kad įstatymų... 73. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės... 74. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi... 75. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų... 76. pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą patenkinti.... 77. Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimo... 78. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...