Byla e2A-981-460/2016
Dėl prievolės pripažinimo solidaria

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų N. M. ir G. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės benrovės „Lankstinys“ ieškinį atsakovams N. M. ir G. M. dėl prievolės pripažinimo solidaria.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

31. Plungės rajono apylinkės teisme 2015-10-05 buvo gautas ieškovės UAB „Lankstinys“ ieškinys atsakovams N. M. ir G. M., dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-22 sprendimu civ. byloje Nr. 2-758-622/2011 atsakovo N. M. priteistos prievolės sumokėti 119912,78Lt skolą, 4388,34Lt delspinigių, 10861,14 Lt palūkanų, 6 proc. procesinių palūkanų ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-30 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-593/2012 priteistos prievolės sumokėti 7976,22 Lt bylinėjimosi išlaidas, pripažinimo bendrąja solidariąja atsakovų N. M. ir G. M. turtine prievole iki visiško jos įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad iš antstolio gavo 2015 09 24 raštą Nr. 036P-2442, kuriame nurodyta, kad areštuotas N. M. turtas yra bendroji atsakovų N. M. ir G. M. nuosavybė, todėl jiems buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Tačiau ieškovė pasirinko kitokį pažeistų teisių gynimo būdą ir reiškia ieškinį Civilinio kodekso 6.6 str. 4 d. pagrindu, teigdama, kad esant sutuoktinių prievolei solidariai nėra reikalinga nustatinėti sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Ieškovė motyvuoja tuo, kad minėtais teismų procesiniais sprendimais yra neginčijamai nustatyta, kad skola susidarė iš statybos teisinių santykių, t. y. N. M. statant kaimo turizmo sodybą ( - ) (CPK 182 str. 2 p.). Nurodė esmine aplinkybe tai, kad kaimo turizmo sodyba buvo statoma atsakovų santuokos metu, kuri buvo sudaryta 1981-08-08. VĮ Registrų centro NTR Nr.44/600568 išrašas patvirtina, kad naujai pastatyta kaimo turizmo sodyba (statiniai unik. Nr. ( - ), unik. Nr. ( - ), unik. Nr. ( - ) buvo įregistruota atsakovo N. M. vardu pagal 2008-10-27 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Ieškovė teigė, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Civilinio kodekso 3.87 str.) ir preziumuoja, kad sutuoktinių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios (Civilinio kodekso 3.117 str.). Ieškovė nurodė, kad prie turto yra priskiriamos ir skolos, kaip negatyvus turtas (Civilinio kodekso 3.118 str. 1 d.), o skolos, susidariusios įgyjant bendrąją sutuoktinių nuosavybę yra bendros sutuoktinių prievolės (Civilinio kodekso 3.109 str. 1 d.). Ieškinyje teigiama, kad nėra ginčo, kad kaimo turizmo sodyba buvo pastatyta santuokos metu ir kad turtas yra bendroji jungtinė atsakovų nuosavybė, todėl atsiskaitymo prievolė už turto statybą yra solidari, nes jis susijusi su jungtinės nuosavybės sukūrimu bei susijusi su šeimos interesais (Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d., Civilinio kodekso 3.109 str. 1 d.). Kadangi solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Todėl, nepriklausomai nuo to, kad kreditorius Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011 skolą reikalavo priteisti tik iš vieno bendraskolio N. M., ieškiniu ieškovė siekia realizuoti teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai solidariai (Civilinio kodekso 6.6 str. 4 d.). Nurodė, kad esant Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-22 sprendimu civ. byloje Nr.2-758-622/2011 prievolei jau yra priteistai iš vieno bendraskolio, todėl ta pati skola iš naujo iš kito bendraskolio nepriteistina, o tik pripažintina priteista prievolė solidaria, t. y. nustatytinas prievolės pobūdis (Civilinio kodekso 1.138 str.). Todėl įvardija ieškinį esantį neturtinio pobūdžio, ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti G. M. nekilnojamą ir kilnojamą turtą, pinigines lėšas ir turtines teise prievolės 50414,01 Eur apimtyje.

42. Atsakovai N. M. ir G. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, jų nuomone ieškinys turi būti atmestas, kaip nepagrįstas. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad kilus ginčui dėl sutuoktinių turtinės prievolės pobūdžio, jį išimtinai nustato tik teismas, kuris identifikuoja ginčo santykį – ar ginčas kilo tarp kreditoriaus ir vieno ar abiejų sutuoktinių, ar tarp sutuoktinių. Atsakovų nuomon,e Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011 nėra kvalifikuotos atsakovų, kaip sutuoktinių, turtinės prievolės kreditoriui. Argumentuojama, kad ieškovė reikalavimo teises į N. M. yra įgijusi reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, kuria ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės tik į N. M., niekur nenurodyta, kad ieškovas yra įgijęs reikalavimo teises ir į atsakovę G. M.. Atsakovų teigimu, ieškovė nėra įgijusi jokių reikalavimo teisių į G. M., todėl negali turėti jokios subjektinės teisės reikalauti, jog ta pati skola, kuri priteista iš N. M., būtų priteista ir iš G. M.. Atsakovų supratimu ieškovas turėtų reikšti savarankiškus reikalavimus kitam sutuoktiniui atskiroje byloje. Atsakovai nurodė, kad N. M. prievolė pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą civ. b. 2-758-622/2011, nėra atsiradusi iš prievolių dėl kaimo turizmo sodybos statybos. Atsiliepime teigiama, kad teismo sprendime civ. b. 2-758-622/2011 aiškiai konstatuota, jog N. M. už kaimo turizmo sodybos statybos darbus UAB „Rekosta" yra visiškai atsikaitęs. Todėl tvirtina, kad atsakovo N. M. prievolės, konstatuotos Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimu civ. b. 2-758-622/2011, yra atsiradusios kitais pagrindais nei nurodo ieškovė ir tokių prievolių bendrumo nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

53. Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nuspendė pripažinti Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011, iš atsakovo N. M. priteistą prievolę sumokėti 119.912,78 Lt skolą, 4.388,34 Lt delspinigių, 10.861,14 Lt palūkanų, 6 proc. procesines palūkanas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-593/2012, priteistą prievolę sumokėti 7 976,22 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei, bendrąja solidariąja atsakovų N. M. ir G. M. turtine prievole iki visiško jos įvykdymo. Priteisė solidariai iš N. M. ir G. M. 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Lankstinys“. Nurodė, jog N. M. turima prievolė pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011 laikytina bendra sutuoktinių prievole, kuri yra susijusi su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylanti iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, esanti šeimos interesais prisiimta prievole, kurios realizavimui sutuoktinis buvo davęs ir sutikimą laiduoti prisiimant ir kitus su ginčo dalyku susietus įsipareigojimus.

64. Apeliantė teismui pateikę apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog apylinkės teismas išaiškino ir pakeitė jau įsiteisėjusius teismo sprendimus, nors tam neturėjo pagrindo.

75. Ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog atsakovė G. M. solidariai atsakinga už bendrosios jungtinės nuosavybės objekto statybą, nes ji susijusi su jungtinės nuosavybės sukūrimu bei susijusi su šeimos interesais.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

96. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

107. Byloje sprendžiamas ginčas dėl sutuoktinio prievolės pripažinimo solidaria.

118. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2011-03-22 sprendimu priteisė iš atsakovo ūkininko N. M. ieškovei UAB „Rekosta“ 119 912,78 Lt skolą, 4388,34 Lt delspinigių, 10 861,14 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9 243,24 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismo motyvams pritarė 2012-11-30 apeliacine tvarka sprendimą revizavęs Lietuvos apeliacinis teismas. Ieškovei 2013-01-09 išduotas vykdomasis dokumentas. Ieškovės UAB „Lankstinys“ pateiktais įrodymais ir LITEKO duomenų bazėje esančiais duomenimis matyti, kad 2014 m. balandžio 22 d., civ. b. 2-758-622/2011 buvo patenkintas pareiškėjo antstolio Vaido Drungilo prašymas ir pakeistas vykdomojoje byloje Nr. 0047/14/00367/1 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-758-622/2011, vykdymo procese išieškotoja UAB „Rekosta“, įmonės kodas 141484118, į jo teisių perėmėją UAB „Lankstinys“, įmonės kodas 141680679. Teismas savo nutartyje patvirtino, kad teismui buvo pateikta 2013-05-29 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 13/05-29, pagal kurią išieškotoja UAB „Rekosta“ perleido UAB „Lankstinys“ visas savo reikalavimo teises dėl 143 138,48 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko N. M. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-09 vykdomąjį raštą Nr. 2-758-622/2011. Ieškovai pateikė į bylą duomenis, kad atsakovas N. M. nuo 1981-08-08 yra santuokoje su atsakove G. M. (2015-09-24 antstolio pateiktas išrašas iš Gyventojų registro tarnybos). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše fiksuota, kad statiniai esantys ( - ), registruoti N. M. nuosavybe nuo 2008-11-21. Ieškovė pateikė į bylą

122006-10-20 kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1068, ja atsakovas N. M. gavo kreditą iš AB DnB banko kaimo turizmo sodybai adresu ( - ) įrengti ir statyti. Atsakovė kreditoriui laidavo Laidavimo sutartimi Nr. 06/423-1068-139 už sutuoktinį.

139. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nei byloje (Nr. 2-758-622/2011), kurioje Klaipėdos apygardos teismas 2011-03-22 sprendimu priteisė iš atsakovo ūkininko N. M. ieškovei UAB „Rekosta“ 34 729,14 Eur (119 912,78 Lt) skolą, 1 270,95 Eur (4388,34 Lt) delspinigių, 3 145,60 Eur (10 861,14 Lt) palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, nei byloje, nagrinėjant ją apeliacine tvarka (Nr. 2A-593/2012), atsakovė G. M. nedalyvavo, taigi, teismų procesiniais sprendimais nėra pasisakyta dėl jos teisių ir pareigų.

1410. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini nei teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis), nei procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

1511. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir patenkinęs ieškinį ir pripažindamas, jog G. M. yra solidari skolininkė pagal anksčiau nurodytus teismo procesinius sprendimus, pakeitė ir išaiškino jau įsiteisėjusius teismo sprendimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo perkvalifikuoti įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos prievolės bendrovei „Rekosta“ pobūdžio.

1612. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, kurioje suformuluotos sutuoktinio turtinių prievolių pobūdžio nustatymo tvarka ir taisyklės, ieškovė, siekdama inicijuoti procesą dėl sutuoktinių turtinių prievolių pobūdžio nustatymo, turėjo reikšti atskirą materialinį teisinį reikalavimą G. M., kurio metu būtų sprendžiamas ieškovės reikalavimo pagrįstumas ir teisėtumas priteistinos piniginės sumos kontekste, o ne tik apsiribojant prievolės pobūdžio nustatymu. Sutiktina su apeliante, jog teisinė situacija, kai kreditorius siekia, jog pagal prievolę atsakytų kitas asmuo, kai yra išplečiamas priimtas teismo sprendimas nėra galima. Taigi, ieškovės reikalavimas modifikuoti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011 vykdymą taip, jog pagal šį sprendimą atsakytų naujas (kitas) skolininkas, reiškia procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniu. Kaip jau minėta, tokia teisinė situacija negalima.

1713. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi proceso koncentracijos principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad pakoregavus ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), spręsti atsakovės atsakomybės klausimą, nustatant jos ribas (laidavimo sutarties analizė), priteistinos sumos kontekste yra iš esmės galima. Dėl nurodytų priežasčių ir neeliminuojant apeliacijos galimybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

1914. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų nepaskirsto (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

20Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

21Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai